doc. dr. Justina Poškienė

Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas

Archeologijos katedra

el. paštas

Moksliniai interesai:

istorinių laikų archeologija;
archeologinė keramika;
archeologijos paveldosauga, paveldo valdymo klausimai.

Biografija:

1989–1995 m. studijavo Vilniaus universiteto Istorijos fakultete, baigė Istorijos specialybės bakalauro ir magistro studijas. 1996–2002 m. studijavo Vilniaus universiteto doktorantūroje, apgynė humanitarinių mokslų srities daktaro disertaciją tema „Trakų pilių ir miesto XIV–XVI a. I p. keramika“. Rengiant disertaciją, stažavosi Lundo universiteto Archeologijos institute ir Varšuvos universiteto Archeologijos institute. Nuo 2003 m. yra VU Istorijos fakulteto dėstytoja. 2003–2013 m. taip pat dirbo Istorijos fakulteto mokslo reikalų ir plėtros prodekane, 2013–2016 m. buvo Europos humanitarinio universiteto Istorijos departamento vadovė, 2016–2018 m. dirbo Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos direktoriaus pavaduotoja muziejinei ir mokslinei veiklai. Nuo 2020 m. – Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato tarybos pirmininkė. Nuo 2022 m. – Kernavės archeologinės vietovės, įrašytos į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, valdymo plano priežiūros grupės pirmininkė. 2018 – 2023 m. ėjo Lietuvos mokslo tarybos Humanitarinių ir socialinių mokslų komiteto pirmininkės pareigas.

Tinklai:

ResearchGate

Mokslo publikacijos

Pagrindinės mokslo publikacijos

Monografijos:

• Inga Arlauskaitė-Zakšauskienė, et al., Kariai. Betonas. Mitas: Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietos Lietuvoje, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2016.

Šaltinių publikacijos:

• Dovilė Baltramiejūnaitė, et al., Atrastoji Kernavė: Kernavės archeologinės vietovės muziejaus katalogas, Vilnius: Petro ofsetas, 2017.

Straipsniai:

Justina Poškienė, “Обзор фунеральнх исследований в криптах храмов Литвы”, in: Лёс фамільных скарбаў магнацкіх родаў Беларусі: зборнік матэрыялаў Міжнароднай навуковай канферэнцыі “Лёс фамільных скарбаў магнацкіх родаў Беларусі” (Нясвіж, 10 лістапада 2020 г.) і Міжнароднага навуковага семінара “Крыпта князёў Радзівілаў у Нясвіжы: гісторыя, сучасны стан, даследаванні, перспектывы выкарыстання” (Нясвіж, 4 кастрычніка 2019 г.): Нацыянальны гісторыка-культурны музей-запаведнік «Нясвіж», 2020, p. 319–343.
Justina Poškienė, al., „Žmogus prieš gamtą: reljefo transformavimas įrengiant XIII–XIV a. Kernavės pilį ir jo sukelti eroziniai procesai“, in: Lietuvos archeologija, 2020, t. 46, p. 207–254.
Justina Poškienė,et al., “Landscape Transformations in the Historical Capitals of Lithuania during the 13th–14th Centuries”, in: Acta Archaeologica, 2019, vol. 90, no. 2, p. 181–202.
Justina Poškienė, et at., “Transformations of Different Soils Under Natural and Anthropogenized Land Management”, in: Žemdirbystė / Agriculture, 2019, vol. 106, no. 1, p. 3–14.
Justina Poškienė, “Lithuanian Troy: Preservation and Interpretation of Kernavė, UNESCO World Heritage Archaeological site”, in: Analecta Archaeologica Ressoviensia, 2018, vol. 13, p. 463–486.
Justina Poškienė, et al., „Senieji Trakai – gamtinės aplinkos transformacijos“, in: Archaeologia Lituana, 2018, t. 19, p. 120–140.
Albinas Kuncevičius, Justina Poškienė, „Žvilgsnis į Lietuvos archeologijos paveldo apsaugos ištakas, in: Archaeologia Lituana, 2017, t. 18, p. 29–46.
Justina Poškienė, “Archaeological Heritage in Lithuania after the 1990s: Defining, Protecting, Interpreting”, in: eds. Predrag Novaković, et al., Recent developments in preventive archaeology in Europe: proceedings of the 22nd EAA meeting in Vilnius, 2016, 2016, Ljubljana: Ljubljana University Press, p. 161–172.
Justina Poškienė, „Archeologinė keramika“, in: sud. Jūratė Senvaitienė, et al., Archeologinių radinių konservavimas: nuo lauko darbų iki saugojimo muziejuose (serija: Muziejinių eksponatų priežiūra, t. 4), Lietuvos dailės muziejus, 2015, kn. 2, p. 549–598.
Renaldas Augustinavičius, Justina Poškienė, „Pastarųjų dešimties metų pokyčiai Lietuvos archeologinio paveldo teisinio reglamentavimo srityje“, in: Archaeologia Lituana, 2015, t. 16, p. 137–157.
Albinas Kuncevičius, Justina Poškienė, “The 2002 Excavation of the Vilnius Mass Grave of Soldiers from Napoleon‘s Grande Armee”, in: Archaeological Investigations in Independent Lithuania, sud. Gintautas Zabiela, Zenonas Baubonis, Eglė Marcinkevičiūtė, Vilnius: Society of the Lithuanian Archaeology, 2012, p. 160–164.

Knygų dalys:

Justina Poškienė, „Beieškant genius loci: archeologijos paveldas“, in: Vietos dvasios beieškant (sud. Rasa Čepaitienė), Lietuvos istorijos institutas, 2014, p. 73–118.

Mokslo projektai

Valstybingumo kraštovaizdis: aplinkos transformavimas Lietuvos istorinėse sostinėse

Finansavimo šaltinis: Lietuvos mokslo taryba.
Programa: mokslininkų grupių projektai.
Vykdyta: 2017–2019.

Projekto turinys: projekto metu siekta nustatyti, kaip, stiprėjant didžiojo kunigaikščio valdžiai, Lietuvos valstybės teritorija buvo pertvarkoma kuriant naujus galios centrus ir naujas teritorines struktūras, bei kaip tai atsispindi tuo metu suformuotame kultūriniame kraštovaizdyje.

Projekto rezultatai:

Albinas Kuncevičius, Inga Merkytė, Justina Poškienė, Regina Prapiestienė, Rokas Vengalis, Gintautas Vėlius, Jonas Volungevičius, “Landscape Transformations in the Historical Capitals of Lithuania during the 13th–14th Centuries”, in: Acta Archaeologica, 2019, vol. 90, no. 2, p. 181–202.
Rokas Vengalis, Jonas Volungevičius, Gintautas Vėlius, Albinas Kuncevičius, Justina Poškienė, Regina Prapiestienė, „Žmogus prieš gamtą: Reljefo transformavimas įrengiant XIII–XIV a. Kernavės pilį ir jo sukelti eroziniai procesai“, in: Lietuvos archeologija, t. 46, p. 207–254.

Veikla projekte: Tyrėja.

Antrojo pasaulinio karo memorialai ir atmintys Lietuvoje: ideologinės tendencijos ir jų valdymo galimybės

Finansavimo šaltinis: Lietuvos mokslo taryba.
Programa: Reikminiai tyrimai.
Vykdyta: 2015–2016.

Projekto turinys: siekta identifikuoti esamas ir potencialias propagandines, Lietuvos valstybingumui priešiškas, tendencijas, susijusias su Antrojo pasaulinio karo sovietinių karių įamžinimo objektais, įvertinti galimas su šių objektų sklaida ir interpretacija susijusias grėsmes (kultūrinės atminties, atminties politikos, informacinių karų perspektyvos) ir pateikti siūlymus dėl atitinkamo jų valdymo.
Projekto rezultatai: kolektyvinė monografija Inga Arlauskaitė-Zakšauskienė, Norbertas Černiauskas, Algirdas Jakubčionis, Salvijus Kulevičius, Justina Poškienė, Tomas Vaiseta, Karolis Zikaras, Kariai. Betonas. Mitas, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2016.

Veikla projekte: Tyrėja.

Kviestiniai pranešimai

Tarptautinė konferencija „Paveldas pavojuje: šiuolaikiniai kultūros paveldo vietovių valdymo iššūkiai Baltijos valstybėse“, 2021 m. spalio 29 – 30 d., Ryga (Latvija). Pranešimas: „Šiuolaikiniai archeologinio paveldo valdymo iššūkiai Lietuvoje“, kartu su Agne Žilinskaite (Lietuvos archeologijos draugija) ir Augustina Kuriliene (Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos).
Tarptautinis mokslinis seminaras „Kunigaikščių Radvilų kripta Nesvyžiuje: istorija, būklė, tyrimai“. Nesvyžius (Baltarusija), 2019 m. spalio mėn. Pranešimas: „Bažnyčių rūsių ir juose esančių palaidojimų kompleksiniai tyrimai: Lietuvos patirtis“.
Baltijos šalių paveldo specialistų seminaras. Kernavė, 2018 m. rugpjūčio mėn. Pranešimas: „Archeologijos paveldo valdymas: Lietuvos patirtis ir iššūkiai“.
Tarptautinė mokslinė konferencija “Cherven’s Towns – the Golden Apple of Polish Archaeology”. Zamostė (Lenkija), 2017 m. rugsėjo mėn. Pranešimas: “Lithuanian Troy: Management and Interpretation of Kernavė, UNESCO World Heritage Archaeological Site”.
Tarptautinis Lietuvos ir Švedijos istorijos dėstytojų seminaras “Teaching History at the University – Ideas, Problems and Challenges”. Vilnius, 2017 m. lapkričio mėn. Pranešimas: “The Module Study System at Vilnius University, Faculty of History: Opportunities and Challenges”.
Tarptautinis mokslinis seminaras „Pasaulio paveldo iššūkiai Lietuvoje: Vilniaus istorinio centro ir Kernavės archeologinės vietovės vertinimai“. Kernavė, 2014 m. gegužės mėn. Pranešimas „Pastarųjų dešimties metų pokyčiai Lietuvos archeologijos paveldo apsaugos srityje“.

Kviestiniai pranešimai kvalifikacijos kėlimo kursuose, seminaruose:

Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų metodinis seminaras, 2020 m. gruodžio mėn. Skaitytas pranešimas: „Archeologinių tyrimų metu aptiktų statinių liekanų saugojimas in situ: tikslai, praktika, teisinis reglamentavimas“. Organizatorius: Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.

Kvalifikacijos kėlimo seminaras, skirtas kultūros paveldo specialistams „Kultūros paveldo apsauga“, 2020 m. lapkričio mėn. Skaitytas pranešimas: „Archeologinio paveldo išsaugojimas in situ“. Organizatorius: VšĮ „Kultūros paveldo akademija“.

Ekspertinė veikla

Kernavės archeologinės vietovės, įrašytos į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, valdymo plano priežiūros grupė

Eksperto veikla: Pirmininkė, nuo 2022 m.

Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato taryba

Institucijos veiklos pobūdis, sritis: patariamoji Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos direktoriaus institucija.

Eksperto veikla: Pirmininkė, nuo 2020 m.

Lietuvos mokslo taryba

Institucijos veiklos pobūdis, sritis: pataria Lietuvos Respublikos Seimui ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei mokslo, studijų ir eksperimentinės plėtros politikos klausimais, įgyvendina programinį konkursinį mokslinių tyrimų finansavimą.

Eksperto veikla: Humanitarinių ir socialinių mokslų komiteto pirmininkė, nuo 2018 m.

2020–2022 m. dalyvauta tarptautinio projekto H2020 SOPs4RI (https://sops4ri.eu/) veiklose, skirtose mokslinių tyrimų etikos ir integralumo klausimams (pakviesta kaip bendradarbiavimo grupės (co-creation workshops team) narė).

Archeologiniai tyrimai

Vengalis, Rokas; Vėlius, Gintautas; Volungevičius, Jonas; Ibsen, Timo; Kuncevičius, Albinas; Poškienė, Justina; Prapiestienė, Regina, Kernavės piliakalnių ir jų aplinkos tyrimai, in: Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2018 metais, Lietuvos archeologijos draugija, 2019, p. 89–94.
Kuncevičius, Albinas; Ibsen, Timo; Poškienė, Justina; Prapiestienė, Regina; Vengalis, Rokas; Vėlius, Gintautas; Volungevičius, Jonas, Trakų pusiasalio pilies Aukų kalnas, in: Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2018 metais, Lietuvos archeologijos draugija, 2019, p. 185–187.
Kuncevičius, Albinas; Merkytė, Inga; Poškienė, Justina; Prapiestienė, Regina; Šmigelskas, Ramūnas; Vengalis, Rokas; Vėlius, Gintautas; Volungevičius, Jonas, Senųjų Trakų piliavietė, in: Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2018 metais, Lietuvos archeologijos draugija, 2019, p. 182–184.
Poškienė, Justina; Podėnas, Vytenis; Luchtanas, Aleksiejus, Antilgės piliakalnis, in: Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2017 metais, Lietuvos archeologijos draugija, 2018, p. 91–95.
Poškienė, Justina, Tyrinėjimai Raugyklos g. 9, in: Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2007 metais, Lietuvos archeologijos draugija, 2008, p. 423–424.
Poškienė, Justina, Napoleono Didžiosios Armijos karių masinės kapavietės tyrinėjimai Vilniuje, in: Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2002 metais, Lietuvos archeologijos draugija 2003, p. 220–222.

Mokslo ir studijų populiarinimas

Interneto svetainė: „Radvilų mauzoliejus Nesvyžiaus Dievo Kūno bažnyčioje: tyrimai“. Svetainė pristato 2016 ir 2017 m vykdytų projektų „LDK didikų Radvilų mauzoliejaus Nesvyžiaus bažnyčios rūsiuose tyrimai ir pritaikymo lankymui koncepcija“ ir „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų Radvilių palikimas: bendradarbiavimas ugdant kultūros paveldo tyrimų ir išsaugojimo gebėjimus“ medžiaga. Pateikiami penkių autorių tekstai, kurie aptaria Radvilų mauzoliejaus Nesvyžiuje istoriją ir tyrimų rezultatus platesniame istoriniame ir paveldosauginiame kontekste. Svetainė skirta besidomintiems Radvilų giminės istorija, LDK paveldu, taip pat rekomenduota naudoti VU Istorijos fakulteto studijų programose kaip metodinė priemonė. Svetainės sudarytojas: doc. dr. Salvijus Kulevičius. Svetainės adresas: <http://www.nesvyziausmauzoliejus.if.vu.lt>

Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras, neakivaizdinė jaunųjų istorikų mokykla. Archeologijos mokslą ir archeologijos paveldą populiarinančios paskaitos: „Archeologija aplink mus“ [Archaeology Around Us], 2019 m. kovo mėn. Paskaita „Archeologinis paveldas: fantastinis gyvūnas ir kur jį rasti“? [Archaeological Heritage: Fantastic Beast and Where to Find It], 2021 m. kovo mėn.
Lietuvos archeologijos draugijos organizuotuose kultūros paveldo populiarinimo ir kvalifikacijos kėlimo seminaruose „Archeologija Lietuvoje. Pažink, aplankyk, atrask“ [Archaeology in Lithuania. Perceive, Visit, Discover], 2018 m. gruodžio mėn. Vilniuje ir Dubingiuose skaitytojos paskaitos archeologijos paveldo apsaugos ir perteikimo temomis.
http://lad.lt/vykdomi-projektai/kvalifikacijos-kelimo-kursai/
Mandalėjaus universitete (Mianmaras) skaitytos paskaitos ir vesti mokymai universiteto dėstytojams temomis „Siekiami studijų rezultatai: studijų programos, modulio, dalyko lygmenys“ bei „Studentų darbo krūvis ir siekiami studijų rezultatai“.
2018 m. kovo 10–18 d. Koimbros universitetų grupė, pagal Erasmus + ICM mokymo vizitą, skirtą universitetinių studijų programų rengimui bei tarptautinių ryšių plėtotei.

Dėstomi dalykai

Archeologijos bakalauro studijų programa:

Modulis: Studijų įvadas (temos: Archeologijos studijų įvadas; Lietuvos archeologijos įvadas);
Modulis: Archeologijos lauko tyrimų metodai ir dokumentacijos pagrindai (tema: Archeologinė buitinė keramika);
Modulis: Paveldosaugos pagrindai (tema: Archeologijos paveldosaugos istorija ir teorija);
Modulis: Istorinių laikų archeologija (tema: Lietuvos naujųjų ir naujausių laikų archeologija).

Kultūros istorijos ir antropologijos bakalauro studijų programa:

Modulis: Kultūros paveldas ir turizmas (tema: Kultūros paveldo atgaivinimas ir perteikimas: archeologinis paveldas).

Archeologijos magistro studijų programa:

Magistratūros tiriamasis seminaras. Lietuvos archeologijos istoriografija: metodologiniai ir teoriniai tyrimų modeliai (kartu su prof. A. Kuncevičiumi).
Archeologija mokslo ir kultūros projektuose (kartu su lekt. A. Žilinskaite).

Paveldosaugos magistro studijų programa:

Archeologinis paveldas, jo tyrimų ir apsaugos problemos.

Sidebar