Mokslo publikacijos

Autorinės monografijos:

• Kęstutis Kilinskas, Politikai su antpečiais: Civilinės ir karinės valdžios sąveika tarpukario Lietuvoje, Vilnius: Naujasis židinys – Aidai, 2022.

Kolektyvinės monografijos, studijos:

• Kęstutis Kilinskas, et. al, Vilniaus sargas Burmistras Konstantinas Stašys, Vilnius: Mažoji leidykla, 2022, p. 179–215.
• Kęstutis Kilinskas, et. al, Išgyventoji istorija tarpukariu. Vaidmenys, patirtys, vadovėliniai pasakojimai ir atminimo politika, Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2022, p. 105–137; 215–259; 295–323.

• Norbertas Černiauskas ,et al., Lietuvos Respublikos notariatas (1918–1940) ir jo likimas, Vilnius, 2021, p. 96–146.
• Dalia Bukelevičiūtė ,et al., Visada šalia. Valstybės vadovų apsauga XIII–XXI a., Vilnius: Mažoji leidykla, 2019, p. 35–89.

Šaltinių publikacijos:

• Zenonas Butkus, Alfonsas Eidintas, Kęstutis Kilinskas, Lietuvos užsienio politikos dokumentųrinkinys 1917–1920, Vilnius: mokslo ir enciklopedijų leidykla, 2022.

• Kilinskas Kęstutis, „Jonas Karolis Chodkevičius – karo vadas“, in: Jonas Karolis Chodkevičius. Impavidus pro patria mori. Bebaimis mirti už tėvynę, S. Rankelienė, A. Rinkūnaitė, M. Marazas, B. Zorkienė, P. Bagočiūnas, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2022, p. 46–53.

• Kęstutis Kilinskas, Zenonas Butkus, Alfonsas Eidintas, „Seinų apskrities Seimelio 1919 XI 16 pareiškimas dėl šio krašto lietuviškumo ir siekio priklausyti Lietuvai“, in: Oikos: lietuvių migracijos ir diasporos studijos, 2021, nr. 1 (131), p. 147–167.

Straipsniai:

• Kilinskas Kęstutis, “The Expectation of government members and diplomats and the real capabilities of Lithuanian armed forces while fighting the bolsheviks in 1919”, in: Nationen und Grenzen. Bildung neuer Staaten in Ost – und Mitteleuropa nach dem Ersten Krieg, band 4, 2022, Vandenhoeck&Ruprecht, p. 129–146.

• Kilinskas Kęstutis, “Limited democracy: voting in the Army. The Constituent Assembly Elections in Lithuania in 1920”, in: Tagungen zur Ostmitteleeuropaforschung, nr. 42, 2022, Herder Institute, p. 175–190.

• Kilinskas Kęstutis, “The Memory of Fighting General‘s Zeligovski Troops at the Battle of Širvintos – Giedraičiai in Interwar Lithuania”, in: Forschungen zur baltischen Geschichte, 16 (2021), Ferdinand Schoningh, p. 77–103.

• Kilinskas Kęstutis, „1926 m. gruodžio 17 d. perversmo atmintis ir legitimacija tarpukario Lietuvoje“, in: Istorija, 2020, t. 119, nr. 3, p. 41–69.

• Kilinskas Kęstutis, „Pavojaus aidai iš Talino: Lietuvos kariuomenės vadovybės reakcija į 1924 m. gruodžio 1 d. komunistų sukilimą Taline“, in: Lietuvos istorijos studijos, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2020, t. 45, p. 79–94.

• Kilinskas Kęstutis, „ES gynybos politika: ar Lietuvai tai svarbu?“, in: Lietuvos narystė Europos Sąjungoje: atskaitos taškai ir judėjimo kryptys: straipsnių rinktinė / knygos sudarytojas Laurynas Peluritis, Vilnius: Naujasis židinys-Aidai, 2019, p. 106–115.

• Kilinskas Kęstutis, „Teisinės pastangos sureguliuoti Vyriausiojo Karo vado ir Kariuomenės vado pavaldumą Krašto apsaugos ministrui, Ministrui pirmininkui ir Prezidentui Lietuvoje 1918–1940 m.“, in: Karo archyvas, Vilnius: Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, 2018, t. 33, p. 36–57.

• Kilinskas Kęstutis, „Karininkų, kareivių ir karo valdininkų dalyvavimo Steigiamojo Seimo rinkimuose problema ir jos sprendimas 1919–1920 metais“, in: Lietuvos istorijos studijos, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2017, t. 40, p. 23–35.

• Kilinskas Kęstutis, „Tautiniai lietuviai“ prieš „Imperinius rusus“? Kartų konfliktai tarp Lietuvos aukštosios karininkijos“, in: Acta historica universitatis Klaipedensis, Klaipėda: Klaipėdos universitetas, 2017, t. 34, p. 81–99.

• Kilinskas Kęstutis, „Hibridinis karas: orientuojanti ar klaidinanti sąvoka analizuojant Rusijos karinius veiksmus Ukrainoje?“, in: Lietuvos metinė strateginė apžvalga 2015–2016, Vilnius: Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, 2016, t. 14, p. 131–149.

• Kilinskas Kęstutis, “Hybrid warfare: an orientating or misleading concept in analysing Russia’s military actions in Ukraine?”, in: Lithuanian annual strategic review 2015–2016, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, Warsaw: De Gruyter Open, 2016, vol. 14, p. 139–158.

• Kilinskas Kęstutis, „Pulkininkas prieš vyriausybę: plk. Vinco Grigaliūno-Glovackio ir Mykolo Sleževičiaus vyriausybių santykiai 1919 ir 1926 m.“, in: Acta Historica Universitatis Klaipedensis, Klaipėda: Klaipėdos universitetas, 2016, t. 32, p. 79–94.

Mokslo projektai

• Anglijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Rusijos interesų sankirta Baltijos šalyse ir jų valstybingumo problema 1918–1920 m.

Vadovas: prof. dr. Zenonas Butkus (Vilniaus universitetas).

Projekto tikslas: tiriama keturių didžiųjų valstybių – Anglijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Rusijos interesų sankirta Baltijos šalyse ir tos sankirtos nulemta politinė bei karinė kova, šios kovos poveikis baltiečių valstybingumo kūrybai 1918–1920 m. Lyginamuoju aspektu nagrinėjamos Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybių gimties tarptautinės aplinkybės, vertinama, kaip Versalio sistemos kūrėjų ir jos priešininkų grumtis paveikė tas aplinkybes, kiek su jomis buvo susijusios Antantės šalių karinės ir diplomatinės misijos. Analizuojama Baltijos valstybių tarptautinio pripažinimo istorija, jos pradžia Vakaruose ir tų valstybių taikos derybos bei taikos sutartys su Sovietais, tiriamas Vilniaus klausimo sprendimas jų taikos derybose su Lietuva ir Lenkija.

Projekto rezultatai: Autorių kolektyvo mokslinė monografija.

Veikla projekte: Tyrėjas (2021–2023); Vadovas (2023–2024).

• „Išgyventoji istorija“ Lietuvoje tarpukariu: tarp pasakojimų apie patirtis ir atminties politikos

Vadovas: prof. dr. Vasilijus Safronovas (Klaipėdos universitetas).

Projekto tikslas: atskleisti atskirų Lietuvos visuomenės segmentų (individualių bei kolektyvių socialinių aktorių bei institucijų) indėlį į toje visuomenėje formuotą santykį su praeitimi tarpukariu. Didžiausias dėmesys, realizuojant šį tikslą, bus kreipiamas į komunikacinės atminieslygmenį, t.y. numatoma nagrinėti, kaip pasakojimuose apie praeitį, kurie cirkuliavo Lietuvoje tarpukariu, atsiskleidė įvykiai, kuriuos patyrė tos Lietuvos amžininkai arba jų tėvų ir senelių kartos.

Projekto rezultatai: Autorių kolektyvo parengtas monografija lietuvių ir anglų kalbomis.  

Veikla projekte: Tyrėjas.

• Lietuvos užsienio politikos 1917–1920 m. dokumentų rinkinys

Projekto tikslas: parengti ir įteikti spaudai tęstinio daugiatomio dokumento rinkinio „Lietuvos užsienio politikos dokumentai 1917–2018 metais“ pirmąjį, pradinį tomą, kurio chronologinės ribos yra 1917–1920 metai.

Projekto rezultatai: Autorių kolektyvo parengtas dokumentų rinkinys „Lietuvos užsienio politikos dokumentai 1917–2018 metais“.  

Veikla projekte: Tyrėjas.

Kviestiniai pranešimai

• „Supply of weapons to the Lithuanian army at the clash of interests between Germany and the Entente, 1919-1920“. Kembridžo universiteto Baltijos geopolitikos tinklo [Baltic geopolitics network] simpoziumas „From Chaos to the new world oder: the Baltic in the aftermath of the First World War, 1918 – 1922”, 2023-03-22.

Taikomieji tyrimai

Užsakomieji tyrimai:

• Italijos karinės oro pajėgos Europos Šiaurėje 1919–1940

Projekto turinys: Lietuvos ir Italijos karo aviatorių ryšiai, mokymosi vizitai, lėktuvų ir aviacijos įrangos pirkimai, abiejų valstybių karinis diplomatinis atstovavimas. Italijos karo aviatorių pasiektų aviacijos rekordų ir grupinių perskridimų suvokimas tarpukario Lietuvoje.

Projekto rezultatas: kolektyvinė monografija “L’Aeronautica Militare Italiana nel Grande Nord (1919-1940)”.

• Vilniaus miesto burmistro Konstantino Stašio biografijos tyrimas

Veikla projekte: Vadovas.

• Italijos karinių oro pajėgų istorija 1923–2021 m. 

Projekto turinys: tyrimo kryptis „Italijos karinės oro pajėgos Europos Šiauryčiuose 1923–1935 m.“.

Projekto rezultatai: kolektyvinė monografija.

Veikla projekte: Tyrėjas.

• Lietuvos notariato istorijos tyrimas

Veikla projekte: Tyrėjas.

• Valstybės apsaugos departamento prie VRM istorijos tyrimas

Veikla projekte: Tyrėjas.

Taikomieji tyrimai:

• Parodos “Išpakuojam! H. Gaidžio dovana Lietuvai“ bendraautorius. Lietuvos nacionalinis muziejus, 2022 m.

• Kovojančių moterų parodos „Kovotojos XIX–XX“ kuratorius ir bendrautorius (kartu su dr. M. Ėmužiu, dr. A. Petrauskiene, dr. O. Mastianica), 2022 m., Lietuvos nacionalinis muziejus.

• Akademinio pobūdžio publikacijos Visuotinėje Lietuvos enciklopedijoje: Hibridinis karas, Varšuvos mūšis, Nemuno kautynės, Afganistano karas, Kalnų Karabacho karas.

Mokslo ir studijų populiarinimas

Kviestinės paskaitos:

• 2022 m. dokumentinio kino filmo „Pūga prie Memelio“ bendraautorius.

• 2019 01 16 “Building post imperial army: Generational conflict in Lithuanian army 1918–1926”, Ilinojaus universitetas (University of Chicago at Illinois), JAV.

• 2019 11 28 “Ribbentrop and Molotov Pact and it‘s concequences for Baltic states”, Leideno universitetas, (University of Leiden, Faculty of Hague), Nyderlandai. 

• 2020 01 16 “Baltic states between East and West – International System and Wars Independence in Baltics 1918–1920”,  Lankasterio universitetas (University of Lancaster), Didžioji Britanija.

• 2021 06 09 „Jonas Karolis Chodkevičius – užmirštas Lietuvos ir Lenkijos karys“, Lietuvos ambasada ir Lenkijos konsulatas Turkijoje.

Istorijos sklaidos projektai medijoje:

• 2018–2019 Dokumentinių filmų „Lietuvos kariuomenės šimtmetis“ (2018 m.), “Rede, Qoud debes: Nepriklausomybės kovos” (2019), „Nematomas frontas: Lietuvos žvalgyba“ (2019) istorinis konsultantas.

• 2021 m. 8 serijų TV kino filmo „Triumfo kelias“ bendraautorius.

• 2017–2022 m. komentarai apie istorinius įvykius, užsienio politiką ir karybą internetinėje žiniasklaidoje.

Apdovanojimai, įvertinimai

• 2022 m. TV laida „Triumfo kelias“ Lenkijos nacionalinio transliuotojo konkurse “Heart of Europe” buvo pripažintas geriausiu TV dokumentikos projektu Rytų bei Centrinėje Europoje.
• Lietuvos radijo ir televizijos komiteto organizuojamo televizijos ir radijo laidų konkurso „Pragiedruliai“ apdovanojimas už geriausią 2021 m. TV laidą „Triumfo kelias“, kartu su prof. A. Bumblauskas, dr. G. Kirkienė ir kt., prodiuseris E. Jakilaitis.

Dėstomi dalykai

Istorijos bakalauro studijų programa:

• Kaimyninių valstybių ir tautų istorija (tema: Lenkijos istorija XIX – XX a.);
• Karas ir visuomenė (tema: Karybos raidos tendencijos tarpukaryje ir Antrajame pasauliniame kare);
• Socioekonominės transformacijos XX a. I pusės Lietuvos visuomenėje (tema: Karai, pokariai ir Lietuvos visuomenė).

Skandinavistikos bakalauro studijų programa:

• Skandinavijos istorija (tema: Moderniųjų laikų Skandinavijos valstybių ir visuomenių istorija).

Istorijos magistro studijų programa:

• Šiuolaikinių karinių konfliktų istorinės analizės seminaras (tema: Karybos transformacijos XX–XXI a.: kariavimo idėjos, technologijos, strategija, pajėgos ir konfliktai).

Mokslo publikacijos

Monografijos, studijos:

• Marius Ėmužis, Partizanė. Monika Alūzaitė – moteris laisvės kovose, Vilnius: Baltos lankos, 2020.

• Norbertas Černiauskas, et al., Lietuvos Respublikos notariatas (1918–1940) ir jo likimas: sistema, bendruomenė, asmenybės, Vilnius: Versus, 2021.

• Dalia Bukelevičiūtė, et al., Visada šalia. Valstybės vadovų apsauga XIII – XXI a. : kolektyvinė monografija, Vilnius: Mažoji leidykla, 2019.

• Aelita Ambrulevičiūtė, et al., Išrasta Lietuvoje: daiktai, idėjos, žmonės: mokslo studija, Valstybinis patentų biuras, 2018.

Šaltinių publikacijos:

• Marius Ėmužis, „Partizanės Monikos Alūzaitės-Aldonos, Audros dienoraštis, 1950–1951“, in: Acta Historica Universitatis Klaipedensis, Vol. 42 (2021): Moterys ir karas: vaidmenys ir patirtys Lietuvos istorijoje, p. 289–318.

• Marius Ėmužis, „Laiškas A. Sniečkui“, in: Lietuvos istorijos studijos, t. 37, 2016, p. 195–198.

Straipsniai:

• Marius Ėmužis, „Oro pilių statytojai. Komunistų veikimas nepriklausomoje Lietuvoje 1918–1940 m.“, in: Ribos ir paraštės. Socialinė kritika tarpukario Lietuvoje, sud. Norbertas Černiauskas ir Gabrielė Radzevičiūtė, Vilnius, 2022.

• Marius Ėmužis, „Kapsukizmas“ ir „angarietistai“: konfliktas tarp Lietuvos komunistų partijos lyderių 1926–1927 metais“, in: Lietuvos istorijos studijos, 2021, Vol. 48, p. 52–69.

• Marius Ėmužis, „Nesutarimai ir kovos dėl lyderystės tarp Lietuvos komunistų 1935–1937 m.“, in: Lietuvos istorijos metraštis, 2019/1, p. 101–125.

• Marius Ėmužis, „Aktyviausių komunistų pogrindininkų ir jų rėmėjų Pirmojoje Lietuvos Respublikoje socialinis portretas“, in: Lietuvos istorijos studijos, 2019, Vol. 43, pp. 44–70.

• Marius Ėmužis, „Pirmasis pasaulio lietuvių kongresas Kaune ir komunistų bandymai jį paveikti“, in: Oikos, 2018 Nr. 1 (25), p. 61–80.

• Marius Ėmužis, „Partinės bausmės tarp klientelizmo ir kolektyvizmo sovietų Lietuvoje (XX a. 5-7 deš.)“, Genocidas ir rezistencija, 2015, Nr. 2 (38), pp. 68–85.

• Marius Ėmužis, „Antano Sniečkaus sovietinio partinio elito klanas 1944–1974 metais“, in: Lietuvos istorijos studijos, 2012, t. 30, p. 129–149.

• Marius Ėmužis, „Neįvykęs Lietuvos komunistų valymas 1944–1946 m.?“ in: Stalininis režimas Lietuvoje 1944–1953 metais, sud. Regina Laukaitytė, Vilnius, 2014, p. 95–124.

Mokslo projektai

Nacionaliniai projektai:

• Komunistinis pogrindis nepriklausomoje Lietuvoje (1935–1940 m.): veikimas, skverbimasis, portretas

Vykdytojas: Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas.

Projekto tikslas: Projektu siekta ištirti Lietuvos Respublikoje veikusio komunistinio pogrindžio (1935–1940 metais) veiklą, skverbimąsi iš SSRS į Lietuvą ir čia esančias legalias organizacijas, taip pat šio judėjimo dalyvių kolektyvinį portretą. Projekto įgyvendinimo metu kelti: 1) išsiaiškinti komunistų skverbimosi į Lietuvą kelius ir metodus; 2) ištirti komunistų pogrindininkų skverbimąsi į legaliai veikiančias visuomenines, studentiškas organizacijas bei Lietuvos kariuomenę; 3) išanalizuoti nelegaliai veikiančių komunistų kolektyvinį portretą (akcentuojant, kad į skirtingas organizacijas buvo stengiamasi infiltruoti skirtingus žmones su skirtinga biografija) ir atsakyti į klausimą, kokie motyvai dažniausiai pastūmėdavo žmones rinktis tokį kelią.

Projekto rezultatai: Trys mokslo straipsniai.

Veikla projekte: Stažuotojas.

Ekspertinė veikla

• Kultūros paveldo departamento Penktoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba

Eksperto veikla: pirmininkas nuo 2018 m.

• Vilniaus miesto savivaldybės Istorinės atminties komisija

Eksperto veikla: narys nuo 2019 m.

Taikomieji tyrimai

Užsakomieji tyrimai:

• Lietuvos respublikos notariato istorijos tyrimas 1918–1940

Veikla: Tyrėjas.

• Vadovybės apsaugos departamento ir vadovų apsaugos istorijos tyrimas XIII–XXI amžiais

Veikla: Tyrėjas.

• Patentų sistemos ir lietuvių išradimų tyrimas

Veikla: Tyrėjas.

Mokslo ir studijų populiarinimas

• Tinklalaidė: Ko tyli istorikai?

Indėlis: Tinklalaidės bendraautorius, redaktorius, garso montuotojas ir administratorius.

• Paroda „kovotoJOS XIX–XX“

Indėlis: parodos kuratorius (kartu su dar trimis kuratoriais) ir koncepcijos autorius.

Apdovanojimai, įvertinimai

• Vilniaus universiteto Rektoriaus jaunojo mokslininko premija

Institucija: Vilniaus universitetas, 2020.

• Valstybės Nepriklausomybės stipendija

Institucija: Lietuvos respublikos seimas, 2021.

Dėstomi dalykai

Istorijos bakalauro studijų programa:

• Antikomunistinis pasipriešinimas Lietuvoje ir Vidurio Rytų Europoje (tema: Neginkluotas pasipriešinimas ir disidentiniai judėjimai Vidurio Rytų Europoje, kartu su doc. dr. Ramojumi Kraujeliu);
• Sovietologija ir sovietika (tema: Sovietinės visuomenės kontrolės mechanizmai. Sovietinė cenzūra);
• Praktinis tiriamais bakalauro seminaras (naujieji laikai).

Magistro studijos:

• Mokslinė praktika: tiriamasis magistrinis seminaras.

Bendrosios universitetinės studijos:

• Lietuvos istorija.

Mokslo publikacijos

Monografijos, studijos:

• Valdemaras Klumbys, Tomas Vaiseta, Mažasis o: seksualumo kultūra sovietų Lietuvoje, Vilnius: Baltos lankos, 2022, 399 p.

• Valdemaras Klumbys, Stovėję po medžiu? Lietuvių inteligentijos elgesio strategijos sovietmečiu, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2021, 375 p.

• Valdemaras Klumbys, „Nuo privačių pokalbių prie viešo veikimo: „Garažų istorija“ (1977–1978)“, in: Nematoma sovietmečio visuomenė, Vilnius: Naujasis židinys-Aidai, 2015, p. 218–242.

• A. Ramonaitė, V. Klumbys, R. Kukulskytė, „Slaptųjų tinklų topografija: Savilaidos sėkmės sociologinės prielaidos“, ibid., p. 157–194.

Šaltinių publikacijos:

• Valdemaras Klumbys, „Inteligentija kalbasi su valdžia. 1981 m. kultūrininkų peticijos dėl paveldosaugos būklės kritinė publikacija“, in: Lietuvos istorijos studijos, t. 46, 2020, p. 126–141.

• Valdemaras Klumbys, „Nežinoma Salomėjos Nėries autobiografija. Kritinė publikacija“, in: Genocidas ir rezistencija, nr. 2, 2019, p. 122–128.

• Ramonaitė, J. Kavaliauskaitė, V. Klumbys (sud.), Kažkas tokio labai tikro: Nepaklusniosios sovietmečio visuomenės istorijos. Sakytinės istorijos šaltinių rinkinys, Vilnius: Aukso žuvys, 2015, 479 p.

Duomenų bazės:

• Pogrindinė spauda (XX a. antra pusė) internete, in: http://www.savilaida.lt/ [2022-06-23]

Straipsniai:

• Valdemaras Klumbys, „Sovietinis seksualumas savilaidos veidrodyje“, in: Genocidas ir rezistencija, 2022, Nr. 2(52), p. 25–44.

• Valdemaras Klumbys, „Šeimos ir lyčių vaizdiniai savilaidoje“, in: Genocidas ir rezistencija, nr. 2, 2020, p. 56–76.

• Valdemaras Klumbys, „Equality just Over the Horizon: Soviet Gender Equality in Law and Policy", in: Lithuanian Historical Studies, t. 24, 2020, p. 143–181.

• Norbertas Černiauskas, Valdemaras Klumbys, Antanas Terleckas, „Seksualumo karai ir revoliucijos“, in: Naujasis Židinys-Aidai, 2019, nr. 6, p. 57–62.

• Valdemaras Klumbys, „Daugiau drąsos iš savęs. Valdemaro Klumbio pokalbis su Romualdu Ozolu, in: Problemos, 2018, Priedas, p. 56–67.

• Valdemaras Klumbys, „Apsipranti. Bet įtampa buvo. Valdemaro Klumbio pokalbis su Ipolitu Ledu“, in: Problemos, 2018, Priedas, p. 88–105.

• Valdemaras Klumbys, „Ezopinės kalbos prielaidos bei formavimasis sovietinėje Lietuvoje“, in: Genocidas ir rezistencija, Nr. 2 (40), 2016, p. 68–85.

• Valdemaras Klumbys, „Neformalaus inteligentų tinklo veikla tarp sovietinio sistemiškumo ir alternatyvumo: „garažų storija“ (1977–1978)“, in: Lietuvos istorijos studijos, t. 35, 2015, p. 102–119.

• A. Ramonaitė, V. Klumbys, R. Kukulskytė, „Pogrindžio spaudos leidėjų tinklai sovietmečio Lietuvoje“, in: Informacijos mokslai, t. 71, 2015, p. 50–67.

• Valdemaras Klumbys, “Change in the concepts of the relation between an individual and the regime in Lithuanian Sovietology”, in: Lithuanians and Poles and against Communism after 1956. Parallel Ways to Freedom?, Vilnius: VšĮ Bernardinai.lt, 2013, p. 109–139.

• Valdemaras Klumbys, „Sovietmečio opozicinė elgsena“, in: Genocidas ir rezistencija, 2010, Nr. 2(28), p. 101–114.

Mokslo projektai

Nacionaliniai projektai:

• Seksualinių normų ir elgsenos kaita modernėjančioje Lietuvos visuomenėje

Vadovas: dr. Valdemaras Klumbys (Vilniaus universitetas).

Projekto tikslas: tiriant seksualinių normų ir elgsenos kaitą valstybės politikos, diskursyviniame ir praktiniame socialinės tikrovės lygmenyse Lietuvoje 3–9 dešimtmečiais, nustatyti įvykusius pagrindinius pokyčius ir įvertinti, ar šie pokyčiai leidžia kalbėti apie esminį lūžį, kuris sociologijoje ir socialinėje istorijoje yra apibrėžiamas „seksualinės revoliucijos“ sąvoka.

Projekto rezultatai: Kolektyvinės monografijos rankraštis; moksliniai straipsniai; rekomendacijos; konferencija.

Veikla projekte: Vadovas.

• Nematoma sovietmečio Lietuvos visuomenė: neformaliųjų sisteminių ir nesisteminių tinklų skirties peržiūra

Vadovas: dr. Ainė Ramonaitė (Vilniaus universitetas).

Projekto tikslas: ištyrus Lietuvos visuomenės neformaliąją mikrostruktūrą vėlyvuoju sovietmečiu, nustatyti ir pagrįsti skirtį tarp su (posttotalitarine) sistema sugyvenusių bei ją reprodukavusių visuomenės tinklų ir alternatyvią socialinę tvarką kūrusių, sistemos mažiau toleruotų neformaliųjų tinklų.

Projekto rezultatai: sukurtas kokybinis duomenų archyvas, kolektyvinė monografija Nematoma sovietmečio visuomenė, 2 šaltinių (interviu ir archyvinės medžiagos) knygų publikacijos, 7 moksliniai straipsniai, 10 pranešimų mokslinėse konferencijose, tarptautinė konferencija Vilniuje.

Veikla projekte: Tyrėjas.

Vadovavimas doktorantams, podoktorantūros stažuotojams

• Aigustė Starkutė, Prostitucija sovietinėje Lietuvoje: kontrolės objektas, socialinė problema, kultūrinis reiškinys, 2021–2025.

Mokslo leidinių redakcinės kolegijos

• Genocidas ir rezistencija

Veikla: Redakcinės kolegijos narys.

Mokslo ir studijų populiarinimas

• Interneto svetainė: Savilaida. Pogrindinė spauda (XX a. antra pusė) internete

Projekto vadovas ir svetainės administratorius dr. Valdemaras Klumbys.

Apdovanojimai, įvertinimai

• 2022 metų tolerancijos žmogus.

Dėstomi dalykai

Istorijos bakalauro studijų programa:

• Totalitarinė kultūra (temos: Lietuvos inteligentija sovietmečiu: tarp prisitaikymo ir pasipriešinimo; Sovietinė propaganda Lietuvoje).

Istorijos magistro studijų programa:

• XX a. Lietuvos socialinė ir kasdienybės istorija Vakarų Europos ir Sovietų Sąjungos kontekste.

Mokslo publikacijos

Monografijos, studijos:

• Alfredas Bumblauskas, et al., Alma Mater Vilnensis: trumpa universiteto istorija, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2019.

• Dalia Bukelevičiūtė, et al., Lietuvos valstybės kontrolės istorija, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2015.

Straipsniai:

• Ryšard Gaidis, Sigitas Jegelevičius, „Lietuviai atkuria universitetą Vilniuje“, in: Alfredas Bumblauskas, et al., Alma Mater Vilnensis: trumpa universiteto istorija, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2019, p. 81–83.

• Ryšard Gaidis, Sigitas Jegelevičius, „Universiteto atkūrimo politiniai žaidimai“, in: Alfredas Bumblauskas, et al., Alma Mater Vilnensis: trumpa universiteto istorija, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2019, p. 83–85.

• Ryšard Gaidis, Sigitas Jegelevičius, „Stepono Batoro universitetas (1919–1939)“, in: Alfredas Bumblauskas, et al., Alma Mater Vilnensis: trumpa universiteto istorija, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2019, p. 85–89.

• Ryšard Gaidis, Sigitas Jegelevičius, „Antrojo pasaulinio karo sūkuryje: 1939–1940 ir 1941–1944 metai“, in: Alfredas Bumblauskas, et al., Alma Mater Vilnensis: trumpa universiteto istorija, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2019, p. 90–93.

• Ryšard Gaidis, „Lietuvos Didžioji Kunigaikštija kaip atminties vieta: Liudviko Abramovičiaus ir Juzefo Mackievičiaus atvejai“, in: Alfredas Bumblauskas, Grigorijus Potašenko (sud.), Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos istorijos ir tradicijos fenomenai: tautų atminties vietos (serija: Lietuvos istorijos studijos, t. 9), Vilnius: Vilniaus universitetas, 2013, p. 45–58.

• Przemysław Dąbrowski, Ryšard Gaidis, „Rzeź katolików w Krożach. Przyczynek do dziejów walki Polaków i Litwinów przeciwko rządom carskim w XIX wieku“, in: Czasopismo prawno-historyczne, 2012, t. 64, p. 129–139.

• Ryšard Gaidis, „Piotras Stolypinas ir tautinis klausimas Rusijos imperijoje 1906–1911 metais: Naujausios rusų istoriografijos tendencijos“, in: Lietuvos istorijos studijos, 2011, t. 27. p. 39–53.

• Ryšard Gaidis, „Myśl polityczna oraz działałność lojalistyczna Ignacego Korwin-Milewskiego“, in: Kultura i myśl polityczno-prawna: Materiały z VII ogólnopolskiego Zjazdu Katedr Doktryn Politycznych i Prawnych, Jurata, 28-31 maja 2008 r., Sopot: Arche s.c. 2010, p. 162–172.

Ekspertinė veikla

• Antroji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba

Institucija: Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos kultūros ministerijos.
Institucijos veiklos pobūdis, sritis: Istorinio ir memorialinio nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga.
Eksperto veikla: Narys, 2019–2022.

Mokslo ir studijų populiarinimas

• LRT projektas „Nacionalinės ekspedicijos diskusijos: Vilnius 700“

2022 birželio 12 d. Diskusija „Lenkų, rusų, žydų, baltarusių aistra Vilniui: grėsmė ar galimybė?“. Diskusijos dalyvis.

• Lietuvos nacionalinio muziejaus projektas „Vilniaus paskaitų kursas“

2020 m. Gruodžio 18 d. Pranešimas: „Bajoriškasis Vilnius XIX a. II pusėje – XX a. pradžioje“.

Apdovanojimai, įvertinimai

• Srebrny Krzyż Stowarzyszenia Naukowców Polaków Litwy Scientiae Fidelis/ Lietuvos lenkų mokslininkų draugijos sidabrinis kryžius Scientiae Fidelis (Lietuva)

Suteiktas: už nuopelnus draugijai organizuojant konferencijas, dalyvaujant draugijos valdybos veikloje, 2019.

Dėstomi dalykai

Istorijos bakalauro studijų programa:

• Ilgasis XIX amžius (Revoliucija ir revoliucionieriai; Valstybė XIX a. Europoje);
• Kaimyninių tautų ir valstybių istorija (Rusijos istorija (XIX–XX a. pradžia);
• Naujoji (naujųjų ir naujausiųjų laikų) visuotinė ir Lietuvos istorija (Naujųjų amžių visuotinė istorija (XVIII a. pab.–XX a. pr.) dėstomas kartu su lekt. A. Grodžiu; Lietuvos istorija (1918–1990));
• Lietuvos institucijų istorija ir dokumentinis paveldas (Rusijos imperijos įstaigų sistema ir jų dokumentai);
• Karas ir visuomenė (Pasaulis ir karas XIX a.: žygis totalinio karo link);
• Lyginamoji ir transnacionalinė istorija (Imperializmas, kolonializmas ir postkolonializmas pasaulyje XIX–XX a.).

Bendrosios universitetinės studijos:

• Lietuva ir kaimynai: istorinė patirtis ir šiuolaikinė savivoka. Dėstomas kartu su Prof. Z. Butkumi, Doc. D. Bukelevičiūte.

Mokslo publikacijos

Pagrindinės mokslo publikacijos:

Monografijos, studijos: 

• Zenonas Butkus, Tarp Trečiojo Reicho ir Trečiosios Romos. Vokietijos ir Sovietų politikos poveikis Baltijos šalių tarptautinei ir vidaus padėčiai tarpukaryje, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2019, 686 p.

• Dalia Bukelevičiūtė, et al., Visada šalia. Valstybės vadovų apsauga XIII–XXI a. Vilnius: Mažoji leidykla, 2019.

• Dalia Bukelevičiūtė, et al., Socialiniai pokyčiai Lietuvos valstybėje 1918–1940 metais, Vilniaus universiteto leidykla, Vilnius, 2016, 414 p.

• Dalia Bukelevičiūtė, et al., Lietuvos valstybės kontrolės istorija, Vilnius, 2015.

• Zenonas Butkus, et al., Lietuvos vidaus reikalų ministerijos istorija, Vilnius, 2008.

• Zenonas Butkus, Lietuvos ir Latvijos santykiai 1919–1929, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993.

Šaltinių publikacijos:

• Seinų apskrities seimelio 1919 XI 16 d. pareiškimas dėl šio krašto lietuviškumo ir siekio priklausyti Lietuvai, parengė Zenonas Butkus, Alfonsas Eidintas, Kęstutis Kilinskas, OIKOS: lietuvių migracijos ir diasporos studijos, 2021, nr. 1(31), p. 147–167.

• Atsiminimai ir mintys. III-IV / Dr. Kazys Grinius; red. kol.: Dalia Bukelevičiūtė, Zenonas Butkus, Saulius Kaubrys, Arūnas Vyšniauskas, Marijampolė: Piko valanda, 2016, 344 p.

• Zenonas Butkus, Magnus Ilmjärv, „JAV ambasadoriaus Maskvoje Džosefo E. Deiviso 1937 m. vizito į Baltijos šalis ir Suomiją ataskaitos“, in: Istorijos šaltinių tyrimai, 2012, t. 4.

• Baltijos valstybių vienybės idėja ir praktika 1918–1940 metais: dokumentų rinkinys, Lietuvos istorijos institutas, Vilniaus universitetas; parengė Zenonas Butkus, Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2008, 882 p.

Straipsniai:

• Zenonas Butkus, „Baltijos šalių taikos sutartys su sovietine Rusija: lyginamoji analizė“, in: Lietuvos istorijos metraštis, 2020, nr. 1, Vilnius, 2020.

• Zenonas Butkus, "Latvijas valdibu maina 1926.-1927. gada mija un arvalstu ietekme. Demokratijas pasaizsardziba", in: Latvijas Universitatates Zurnals, 2019, nr. 7/8.

• Zenonas Butkus, „Bolševikinės revoliucijos inspiravimas Vokietijoje ir jo amortizacija Baltijos šalyse 1923 m.“, in: Istorija, 2019, t. 113, nr. 1.

• Zenonas Butkus, „1924 m. gruodžio 1 d. komunistinis pučas Taline ir diplomatinė jo maskuotė“, in: Lietuvos istorijos studijos, 2019, nr. 43.

• Zenonas Butkus, Algis Povilas Kasperavičius, "Zmiany struktury społecznej Litwy w latach tworzenia państwowości (1919-1923)", in: Biuletyn Historii Pogranicza, 16, 2016, p. 5–26. 

• Zenonas Butkus, Andrius Grodis, „Žemės ūkio kooperacija ir Lietuvos ekonominė pažanga XX a. trečiajame dešimtmetyje“, in: Lietuvos istorijos studijos, nr. 37, 2017.

• Zenonas Butkus, „Vilniaus universiteto turtų grąžinimo problema Lietuvos valstybėje“, in: Alma Matter Vilnensis: Vilniaus universiteto turtai istorijos skersvėjuose (XVI–XXI amžiai), 2016, p. 478–506.

• Zenonas Butkus, "Coups d’etat in the Baltic States (1926; 1934): similarities and differences", in: Latvijas vēsture krustcelēs un jaunu pieeju meklējumos: Latvijas vēurnieku I Kongresa materiāli. Riga: LU Akadēmiskais apgāds, 2014, p. 58–66.

• Zenonas Butkus, "Ārējais faktors iekšpolitikā: prietpoliskās un pretbaltiskās politikas kreditori starpkaru Lietuvā", in: Starptautisko attiecību problemas. Latvija, Baltija, Europa. Rīga, 2005, p. 142–156.

• Zenonas Butkus, "Wpływ Związku Sowieckiego na politikę antypolską na Litwie", in: Klio, 2005, nr. 6, p. 101–123.

• Zenonas Butkus, "Attitudes of the Soviet Union and Germany Towards the Question of Vilnius between the World Wars", in: Lithuanian historical studies, Vilnius, 2000, vol. 5, p. 131–160.

• Zenonas Butkus, „Bendrininkų kėslai: Vokietijos ir SSRS požiūris į Klaipėdos problemą 1923–1939 metais“, in: Darbai ir dienos, 2000, t. 21, p. 193–211.

• Zenonas Butkus, "Vācijas un PSRS diplomātiskā sadarbība Baltijas valstīs 1920.-1940.gadā", in: Latvijas vēsture, Jaunie un Jaunākie laiki, 2000, nr. 3 (39), p. 85–96.

• Zenonas Butkus, "NSVL intriigid Balti riikides (1920-1940)", in: Akadeemia, Tallin, 1999, Nr. 11-12, p. 2281–2299.

• Zenonas Butkus, "The Impact of the USSR on Lithuania’s Domestic Policy and its International Orientation in the Third Decade of the Twentieth Century", in: Journal of Baltic Studies, 2007, vol. 38, no. 2, p. 215–234.

• Zenonas Butkus, "Great Bretain’s Mediation in the Lithuanian – Latvian Frontier, 1920 – 1921", Journal of Baltic studies, 1993, nr. 4 (XXIV), p. 359–369.

Mokslo projektai

Nacionaliniai projektai:

• Anglijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Rusijos interesų sankirta Baltijos šalyse ir jų valstybingumo problema 1918–1920 m.

Vykdytojas: Vilniaus universiteto istorijos fakultetas.

Projekto tikslas: ištirti Pirmojo pasaulinio karo nugalėtojų – Anglijos, Prancūzijos, taip pat pralaimėtojos – Vokietijos bei bolševikinės Rusijos veiksmus Baltijos regione, atskleisti tuos veiksmus lėmusius minėtų galių interesus ir jų sankirtas, tų sankirtų poveikį gimstančiam Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybingumui, jų tarpusavio santykiams ir ryšiams su artimiausiais kaimynais pietuose ir šiaurėje 1918–1920 m.

Projekto rezultatai: planuojama kolektyvinė monografija „Anglijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Rusijos interesų sankirta Baltijos šalyse ir jų valstybingumo problema 1919 m.“

Veikla projekte: Vadovas.

• Lietuvos užsienio politikos 1917–1920 m. dokumentų rinkinys

Finansavimo šaltinis: Lietuvos mokslo taryba.
Programa: Reikminių tyrimų projektai.
Vykdyta: 2020–2021.
Vykdytojas: Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas.

Projekto tikslas: parengti ir įteikti spaudai tęstinio daugiatomio dokumentų rinkinio „Lietuvos užsienio politikos dokumentai 1917–2018 metais“ pirmąjį, pradinį tomą, kurio chronologinės ribos yra 1917–1920 metai
Projekto rezultatai: projektas užbaigtas, parengtas dokumentų rinkinys užbaigtas, atiduotas leidyklai, baigiamas redaguoti.

Veikla projekte: Vadovas.

• Modernios socialinės struktūros formavimasis Lietuvoje 1918–1940 m.

Projekto tikslas: ištirti modernios visuomenės susiformavimą ir jos pokyčius veikiant reformoms bei socialinei politikai 1918–1940 m.
Projekto rezultatai: atlikti tyrimai, leidę nustatyti Lietuvos visuomenės struktūros pobūdį ir pokyčius modernėjančioje Vidurio-Rytų Europoje; išanalizuota gyventojų užimtumo struktūra, išryškinti urbanizacijos ir agrarinės reformos įtaka jos kaitai. Rezultatai atspindėti kolektyvinėje monografija Dalia Bukelevičiūtė, Zenonas Butkus, Norbertas Černiauskas, Andrius Grodis, Algis Povilas Kasperavičius, Giedrė Polkaitė-Petkevičienė Socialiniai pokyčiai Lietuvos valstybėje 1918–1940 metais, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2016.

Veikla projekte: Vadovas.

• Baltijos šalys tarp Trečiojo Reicho ir Trečiosios Romos

Finansavimo šaltinis: Lietuvos mokslo taryba.
Programa: Nacionalinė lituanistikos mokslo plėtros 2009–2015 metų programa.
Vykdyta: 2014–2015.
Vykdytojas: Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas.

Projekto tikslas: parengti ir išleisti monografiją, kurioje būtų išanalizuota ir įvertinta Baltijos šalių (Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos) tarptautinė padėtis bei užsienio politika tarpukaryje (1918–1940), būtų atskleistas dviejų didžiųjų, kaimyninių valstybių – Sovietų ir Vokietijos diplomatijos poveikis šių šalių užsienio ir vidaus politikai, taip pat jų demokratinės ar autoritarinės sistemų gebėjimas gintis nuo nacistinio ir stalininio totalitarizmų skvarbos. 
Projekto rezultatai: mokslinė monografija Zenonas Butkus Baltijos šalys tarp Trečiojo Reicho ir Trečiosios Romos. Vokietijos ir Sovietų politikos poveikis Baltijos šalių tarptautinei ir vidaus padėčiai tarpukaryje, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2019.

Veikla projekte: Vadovas.

Vadovavimas doktorantams, podoktorantūros stažuotojams

Vadovavimas doktorantams:

• Teodoras Žukas, Pirmojo pasaulinio karo kaltės aiškinimai XXI a. istoriografijoje, 2020–2024.

• Adomas Žirlys, Vandeniu, sausuma ir oru: Pirmosios Lietuvos Respublikos susisiekimo sistema, 2018–2022.

• Kęstutis Kilinskas, Civilinės ir karinės valdžios sąveika 1918–1940 m., 2018.

• Gražina Sviderskytė, Dariaus ir S. Girėno byla: istorinis faktas, traktuotė bei naratyvo evoliucija, 2016.

• Norbertas Černiauskas, Nedarbas Lietuvoje 1918–1939, 2014.

Vadovavimas podoktorantūros stažuotojams:

• Monika Šipelytė, Tautų Sąjungos aplinka 1927–1939 m.: Juozo Gabrio ir jo bendražygių veikla bei kolektyvinis portretas, 2020–2022, finansuota Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos priemonės „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ (Nr. 09.3.3-LMT-K-712).

Ekspertinė veikla

• Lietuvos nacionalinių mokslo premijų skyrimo komisijos narys.

• Valstybinės Nepriklausomybės mokslo stipendijos skyrimo komisijos pirmininkas.

• VU Senato Garbės daktarų, emeritų vardo skyrimo komisijos narys.

• Valstybinės Mokslinių vardų Nostrifikacijos komisijos narys.

Mokslo leidinių redakcinės kolegijos

Užsienio šalių leidiniai:

• Vēsture. Acta Universitātis Latviensis

Veikla: redakcinės kolegijos narys.

Apdovanojimai, įvertinimai

• Simono Daukanto vardinė premija, 2019.

• Vilniaus universiteto Rektoriaus Mokslo premija, 2019.

• Latvijos Trijų žvaigždžių ordinas, 2001.

Dėstomi dalykai

Istorijos bakalauro studijų programa:

• Kaimyninių tautų ir valstybių istorija (Baltijos šalių istorija);
• Ikimoderniųjų laikų visuotinė ir Lietuvos istorija (Viduriniųjų amžių istorija);
• Diplomatijos ir tarptautinių santykių istorija XX amžiuje (Tarptautinių santykių ir diplomatijos istorija iki Versalio sistemos susidarymo).

Istorijos magistro studijų programa:

• Europos diplomatija XX a. pirmoje pusėje.

Doktorantūros studijos:

• Lietuvos diplomatija XX a.

Mokslo publikacijos

Monografijos, studijos:

• Valdemaras Klumbys, Tomas Vaiseta, Mažasis o: seksualumo kultūra sovietų Lietuvoje, Vilnius: Baltos lankos, 2022, 399 p.
• Tomas Vaiseta, Vasarnamis: Vilniaus psichiatrijos ligoninės socialinė istorija (1944–1990): monografija, Vilnius: Lapas, 2018.
• Tomas Vaiseta, Nuobodulio visuomenė: kasdienybė ir ideologija vėlyvuoju sovietmečiu (1964–1984): monografija, Vilnius: Naujasis Židinys-Aidai, 2014.

Pagrindiniai straipsniai:

• Tomas Vaiseta, “Dehumanizing Experience, Rehumanizing Self-Awareness: Perception of Violence in Psychiatric Hospitals of Soviet Lithuania”, in: Robert Ellis, Sarah Kendal, Steven J Taylor (eds.), Voices in the History of Madness: Personal and Professional Perspectives on Mental Health and Illness, Palgrave Macmillan, 2021, pp. 155–172.
• Tomas Vaiseta, “Power unto Sickness, Sickness unto Power in the Periphery of Soviet Psychiatry”, in: Acta medico-historica Rigensia, 2020, Vol. 13, No. 32, pp. 29–57.
• Tomas Vaiseta, „„Miegančių šunų žadinimas“: Ar sovietų Lietuvoje vyko tylioji seksualizacija?“, in: Elona Lubytė (sud.), Acta Academiae Artium Vilnensis 95: Ar buvo tylusis modernizmas Lietuvoje?, Vilnius: VDA leidykla, 2019.
• Tomas Vaiseta, „„Kaip būk tai yra atskira valstybė“: Ką reiškia būti sovietinėje psichiatrijos ligoninėje?“, in: Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos, 2017, Nr. 17 (26).
• Tomas Vaiseta, „„Kariai neturi tautybės“: sovietiniai karo memorialai lokalioje atmintyje“, in: Salvijus Kulevičius, Tomas Vaiseta (moks. red.), Kariai. Betonas. Mitas: Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietos Lietuvoje, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2016.
• Tomas Vaiseta, “On the Background, Stains, and Dry-chemical Cleaning: Soviet Satire as the Practice of Speech”, in: Laurynas Katkus (ed.), Grotesque Revisited: Grotesque and Satyre in the Post/Modern Literature of Central and Eastern Europe, Cambridge Scholars Publishing, 2013.

Mokslo projektai

• Seksualinių normų ir elgsenos kaita modernėjančioje Lietuvos visuomenėje

Vadovas: dr. Valdemaras Klumbys (Vilniaus universitetas).

Projekto tikslas: išanalizuoti, kaip Lietuvos visuomenės modernėjimas reiškėsi seksualinių normų ir elgsenos kaitoje nuo 3 iki 9 dešimtmečio, mėginant išsiaiškinti, kokie pokyčiai buvo svarbiausi ir ar jie nulėmė lūžį, kurį galėtume pavadinti „seksualine revoliucija“.

Projekto rezultatai: kolektyvinės monografijos juodraštis, straipsniai, viešos paskaitos.

Veikla projekte: Tyrėjas.

• Antrojo pasaulinio karo memorialai ir atmintys Lietuvoje: ideologinės tendencijos ir jų valdymo galimybės

Vadovas: doc. dr. Algirdas Jakubčionis (Vilniaus universitetas).

Projekto tikslas: Identifikuoti esamas ir potencialias propagandines, Lietuvos valstybingumui priešiškas, tendencijas, susijusias su Antrojo pasaulinio karo sovietinių karių įamžinimo objektais, įvertinti galimas su šių objektų sklaida ir interpretacijas susijusias grėsmes (kultūrinės atminties, atminties politikos, informacinių karų perspektyvos) ir pateikti siūlymus dėl atitinkamo jų valdymo.

Projekto rezultatai: Kolektyvinė monografija Kariai. Betonas. Mitas: Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietos Lietuvoje (Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2016); rekomendacijos; specialistų mokymai.

Veikla projekte: Tyrėjas.

Vadovavimas doktorantams, podoktorantūros stažuotojams

Vadovavimas doktorantams:

• Ignė Rasickaitė, Psichologijos būklė ir raida sovietų Lietuvoje 1944–1990 m., 2021–2025.

• Kotryna Bėčiūtė, Kūnas, gėda ir geismas: seksualumo kultūros pokyčiai Lietuvoje (1988–2004), 2021–2025.

• Agnė Suchodolskytė, Skaitymo galimybių erdvė sovietų Lietuvoje: knygų šaltiniai, sklaida ir komunikacija (1956–1988), 2020–2024.

Ekspertinė veikla

• Lietuvos mokslo taryba

Eksperto veikla: nuo 2022.

• LR Vyriausybės kanceliarija, STRATA

Veikla: 2022.

Mokslo leidinių redakcinės kolegijos

• Lietuvos istorijos studijos

Veikla: Atsakingasis sekretorius, nuo 2014.

Taikomieji tyrimai

Taikomieji projektai:

• Mokslo žurnalo „Lietuvos istorijos studijos leidyba“ 

Veikla projekte: Vadovas.

• Monografijos „Seksualumo kultūra sovietų Lietuvoje“ leidyba

Veikla projekte: Vadovas.

Mokslo ir studijų populiarinimas

• Paroda Kaunas-Vilnius: nuversti kalnus, MO muziejus, Kauno miesto muziejus, 2022.

Koncepcijos autorius ir vienas iš kuratorių Tomas Vaiseta.

• Paroda Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR, MO muziejus, 2019–2020.

Vienas iš kuratorių Tomas Vaiseta.

• Paroda Nepamirštos ateitys: Lietuvos šimtmečio vizijos, Valstybės pažinimo centras, 2017–2019.

Vienas iš kuratorių Tomas Vaiseta.

Apdovanojimai, įvertinimai

• National nominee for The European Union Prize for Literature / Nacionalinė nominacija Europos Sąjungos literatūrinei premijai

Nominuotas: už romaną Ch., 2021.

• Jurgos Ivanauskaitės literatūros premija / Jurga Ivanauskaitė literature prize

Suteikta: už romaną Ch., 2021.

• Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto metų dėstytojas

Suteikta: už pedagoginę veiklą.

• Vaclovo Sidzikausko premija / Vaclovas Sidzikauskas prize

Suteikta: už psichiatrijos tyrimus, 2018.

• Vilniaus universiteto rektoriaus Jaunojo mokslininko premija / Prize of Vilnius university‘s rector for Young Scholar

Suteikta: Už mokslinius tyrimus, 2014.

Dėstomi dalykai

Istorijos bakalauro studijų programa:

• Sovietika ir sovietologija (temos: Sovietologijos teorijos, pasaulinis komunizmas).

Kultūros istorijos ir antropologijos bakalauro studijų programa:

• Atminties kultūra ir istorijos politika (tema: Lietuvos atminties kultūra);
• Istorijos dirbtuvės: klausimai praeičiai, vaizduotė, pasakojimai.

Istorijos magistro studijų programa:

• XX a. sociokultūrinė ir kasdienybės istorija: Lietuva ir europiniai bei sovietiniai kontekstai (kartu su dr. Norbertu Černiausku ir dr. Valdemaru Klumbiu);
• Tiriamasis magistrinis seminaras (kartu su doc. dr. Nerijumi Šepečiu, dr. Mariumi Ėmužiu, dr. Norbertu Černiausku ir kt.).

Mokslo publikacijos

Monografijos, studijos:

• Inga Arlauskaitė Zakšauskienė, Vilties desantas. JAV radijo stočių transliacijos į sovietų Lietuvą, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2019, 245 p.

• Inga Arlauskaitė Zakšauskienė, et al., Kariai. Betonas. Mitas. Antrojo Pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietos Lietuvoje: kolektyvinė monografija. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2016, 312 p.

• Inga Arlauskaitė, Raminta Armstrong, Okupacinė kariuomenė Lietuvoje, Vilnius: Versus Aureus, 2007.

Straipsniai:

• Inga Arlauskaitė Zakšauskienė, “Discovering the Secret Listener: Western Radio Broadcasts to the Soviet Lithuania”, in: Lietuvos istorijos studijos, 2019, t. 43, p. 91–110.

• Inga Arlauskaitė Zakšauskienė, Mark Harrison, “Counter Intelligence in Command Economy”, in: Economic History Review, 2016, vol. 69, p. 131–158.

• Arlauskaitė Zakšauskienė Inga, „Vakarų pagalbos Lietuvos partizanams mito analizė“, in: Genocidas ir rezistencija, 2014, nr. 35.

• Arlauskaitė Zakšauskienė Inga, „Laisvosios Lietuvos komiteto veikla JAV“, in: Lietuvos istorijos studijos, 2013, nr. 31, p. 115–138.

• Arlauskaitė Inga, “A Better Look at Lithuania”, in: Hoover Digest, 2009, No. 3. Stanford University.

• Arlauskaitė Inga, „Sovietinės Lietuvos valdžios ir Pabaltijo karinės apygardos santykiai 1963–1986 m.“, in: Genocidas ir rezistencija, 2006, (2)20, p. 177–205.

Mokslo projektai

Nacionaliniai projektai:

• Antrojo pasaulinio karo memorialai ir atmintys Lietuvoje: ideologinės tendencijos ir jų valdymo galimybės.

Vadovas: doc. dr. Algirdas Jakubčionis (Vilniaus universitetas).

Projekto tikslas: Identifikuoti esamas ir potencialias propagandines, Lietuvos valstybingumui priešiškas, tendencijas, susijusias su Antrojo pasaulinio karo sovietinių karių įamžinimo objektais, įvertinti galimas su šių objektų sklaida ir interpretacijas susijusias grėsmes (kultūrinės atminties, atminties politikos, informacinių karų perspektyvos) ir pateikti siūlymus dėl atitinkamo jų valdymo.

Projekto rezultatai: Kolektyvinė monografija Kariai. Betonas. Mitas: Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietos Lietuvoje (Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2016); rekomendacijos; specialistų mokymai.

Veikla projekte: Tyrėja.

Kviestiniai pranešimai

• Tarptautinis simpoziumas The Baltic contribution to the dissolution of the Soviet Union in 1991, organizuota Cambridge universiteto Geopolitikos tyrimų centro (Didžioji Britanija), 2022, Cambridge, (Didžioji Britanija). Pranešimo tema: “Enemies and traitors. Image of Soviet Union dissolution in pro-Kremlin media”.

• Tarptautinė konferencija Emerging Trends and Challanges in Strategic Communication, organizuota NATO STARTCOM ir LR Krašto apsaugos ministerijos Vilnius, 2021. Pranešimo tema: “Enemies and Traitors: the Image of the Soviet Union Disolussion in Russian Media”.

• Tarptautinė panel discussion Britain and the Cold War Baltic (1945–1988), organizuota Cambridge universiteto Center for Geopolitics, 2021, Cambridge (Didžioji Britanija). Pranešimo tema: “Great Britain‘s Political warfare in early Cold war years”.

• Atvira paskaita Stanfordo universitete (JAV), 2018. Tema: “Bringing to Light an Invisible Listener: Western Radio Audience in the Soviet Baltic States”.

• Atvira paskaita Stanfordo universitete (JAV), 2016. Tema: “Western Radio Broadcasts to the Baltic States: The Battle of Information and Ideas”.

Mokslo ir studijų populiarinimas

• Vilniaus ir Cambridge universitetų vasaros mokykla ,,Britų geopolitika Baltijos regione“ [British geopolitics in the Balltic States], 2022 liepos 11-15 d.

Vasaros mokyklos organizatorius ir koordinatorius dr. Inga Zakšauskienė.

• Tarptautinis projektas ,,Nuo nuodingo parkerio iki Melagienų. Dezinformacija Šaltojo karo metais“ [From ,Poison Pen’ to Fake News. Disinformation from the the Cold War]

Projekto partneris: dr. Inga Zakšauskienė.

• Všį DebunkEu.org ir JAV ambasados dezinformacijos tyrimo projektas “The fall of the USSR in Russian media”

Projektas tyrė Sovietų Sąjungos subyrėjimo trisdešimtmečio nušvietimą Rusijos spaudoje ir analizavo pagrindinius naratyvus, kuriuos Rusijos informacinė kampanija siekė įtvirtinti savo vidinei ir užsienio auditorijai. Projekte rengta istorinė apžvalga, analizuoti Rusijos spaudoje neteisingai ir netiksliai pateikta istorinė medžiaga, parengta galutinė ataskaita.

Apdovanojimai, įvertinimai

• Fulbright Program scholarship/ Fulbraito programos stipendija

Suteikta: už perspektyvų Vakarų radijo transliacijų į Baltijos šalis Šaltojo karo metais tyrimą ir tolimesnį jo vykdymą vizituojančio mokslininko Stanfordo universitete (JAV) pareigose, 2017–2018 m.

Dėstomi dalykai

Istorijos bakalauro studijų programa:

• Istorija ir geopolitika (modulis Lyginamoji ir transnacionalinė istorija, kartu su doc. dr. Dalia Bukelevičiūte, Andriumi Grodžiu);
• Karas ir visuomenė (kartu su dr. Kęstučiu Kilinsku).

Laisvai pasirenkamas dalykas:

• Information Warfare between the USA and USSR in Cold War (anglų kalba);

Istorijos magistro studijų programa:

• Stalinizmas Vidurio ir Rytų Europoje (kartu su doc. dr. Algirdu Jakubčioniu);
• Informaciniai karai XX–XXI a.;
• Šiuolaikiniai karai (kartu su dr. Kęstučiu Kilinsku).

Mokslo publikacijos

Monografijos, studijos:

• Kraujelis Ramojus, Lietuva Vakarų politikoje: Vakarų valstybių nuostatos Lietuvos okupacijos ir aneksijos klausimu 1940–1953 metais, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2008, p. 312.

Šaltinių publikacijos:

• Miloiu, Silviu, Anghel, Florin, Bukelevičiūtė, Dalia, Ghişsa, Alexandru, Kraujelis, Ramojus, Schipor, Bogdan-Alexandru, The Romanian-Lithuanian relations: diplomatic documents (1919–1944), Târgovişte: Editura Cetatea de Scaun, 2011. 224 p.

Straipsniai:

• Kraujelis, Ramojus “Liettuan ja Suomen diplomaattisuhteet: 1919–1921”, in: Pro Finlandia 4. Suomen tie itsenäisyyteen. Finlands väg till självständighet, Heksinki: Edita Publishing Oy, 2017, p. 718–727.

• Kraujelis, Ramojus “Memory of a nation and archives.Lithuanian case”, in: Latvijas arhivi, Riga: Latvia State Historical Archives, 2016, No. 3, p. 7–19.

• Kraujelis Ramojus, “Special part of the National Documentary Fond: the case of Lithuania on transfer and access to the documents of former soviet security forces” in: The documentation of communist security authorities: Materials of the International Conference, Warsaw, 4-5 X 2012, ed. by W. Stępniak, Warszawa, 2014 p. 30–48.

• Kraujelis Ramojus, “The status and the future of Baltic States and Romania in the strategy of Western Allies in the early years of the Second World War: a comparative view”, in: Revista Romana de Studii Baltice si Nordice, vol. 2, issue 1, 2010 p. 93–109.

•  Kraujelis Ramojus, “Access to Archives. Recent legislative trends in Lithuania”, in: Latvijas arhīvi, Riga: Latvia State Historical Archives, 2009 1/2 p. 31–37.

• Kraujelis Ramojus, „Lietuvos ir Lenkijos vieta Vakarų pokarinėse vizijose 1941–1943 m.“, in: Lietuvių-lenkų santykiai amžių tėkmėje. Istorinė atmintis = Stosunki polsko-litewskie na przestrzeni wiekow. Pamięc historyczna. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2009, p. 255–267.

• Kraujelis Ramojus, “Archival legislation in Lithuania: recent tendencies”, in: Prawo archiwalne. Stan aktualny i perspektywy zmian: materiały z międzynarodowej konferencji, Toruń, 20-21 kwietnia, 2007, p. 132–141.

Kiti:

• Šaltinotyros ir archyvistikos, etninių mažumų istorijos ir antropologijos, kultūrinio turizmo, pedagogikos (istorikams) bakalaurų studijų moduliai ir temos, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2012, 274 p.

Ekspertinė veikla

• Lietuvos muziejų asociacija

Institucijos veiklos pobūdis, sritis: organizuoja ir skatina muziejų bendradarbiavimą. Yra aktyvi bendrų projektų, mokymų iniciatorė, profesinės informacijos skleidėja, atstovauja muziejinės bendruomenės interesus valstybinėse, visuomeninėse ir privačiose Lietuvos bei užsienio  institucijose.

Eksperto veikla: Valdybos narys, nuo 2021.

Apdovanojimai, įvertinimai

• Archyvaro garbės ženklas

Suteikta: už svarų indėlį išsaugant mūsų valstybės dokumentinį paveldą, 2021.

Dėstomi dalykai

Istorijos bakalauro studijų programa:

• Šaltasis karas ir Vidurio Europos valstybės (modulyje Diplomatijos ir tarptautinių santykių istorija XXa.);
• Praktinis seminaras „Diplomatijos kuluarai“ kartu su prof. Z. Butkumi, doc. dr. S. Kaubriu, doc. dr. lekt. A. Grodžiu (modulyje Diplomatijos ir tarptautinių santykių istorija XX a.);
• Neginkluotas pasipriešinimas ir disidentiniai judėjimai Vidurio Rytų Europoje kartu su dr. M.Ėmužiu. (modulyje Antikomunistinis pasipriešinimas Lietuvoje ir Vidurio Rytų Europoje);
• Archyvistikos pagrindai (modulyje Praktinis tiriamasis bakalauro seminaras (naujieji ir naujausieji laikai).

Mokslo publikacijos

Monografijos, studijos:

• Dalia Bukelevičiūtė, et al., Socialiniai pokyčiai Lietuvos valstybėje 1918–1940 metais: kolektyvinė monografija, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2016, p. 99–141 („Žemės ūkio kooperacija ir Lietuvos ūkininkų ekonominė pažanga“).

Šaltinių publikacijos:

• Andrius Grodis, „Pirmasis Didžiosios Britanijos diplomatijos atstovo apsilankymas Lietuvoje ir keletas įžvalgų apie lietuvių ir vokiečių santykius (1919 m. gegužė)“, in: Lietuvos istorijos metraštis. 2019 metai, 1, 2019, p. 177–188.

• Andrius Grodis, „Bažnyčia ir Lietuvos Respublikos kūrimasis britų diplomatų akimis: keletas 1921 m. refleksijų“, in: Liudas Jovaiša (sud.), Žemaičių krikštas ir krikščionybė Žemaitijoje: šešių šimtmečių istorija (serija B: Bažnyčios istorijos studijos, t.7), Vilnius: Lietuvių katalikų mokslo akademija, 2014, , p. 299–310.

Straipsniai:

• Andrius Grodis, “Great Britain's Baltic policy and Lithuanian-Finish relations, 1918–1925”, in: Studia Historica Septentrionalia, 2022, vol. 86, p. 75–90.

• Zenonas Butkus, Andrius Grodis, „Žemės ūkio kooperacija ir Lietuvos ekonominė pažanga XX amžiaus trečiame dešimtmetyje“, in: Lietuvos istorijos studijos, 2017, t. 39, p. 40–63.

• Dalia Bukelevičiūtė, Andrius Grodis, „Lietuvos užsienio politikos orientacija Pirmojoje ir Antrojoje Respublikoje: geopolitinių prioritetų tęstinumas ir kaita“, in: Acta humanitarica universitatis Saulensis, 2014, t. 19, p. 135–146.

• Andrius Grodis, „Lietuvos politinių partijų užsienio politikos nuostatos 1918–1919: orientacija į Didžiąją Britaniją“, in: Lietuvos istorijos studijos, 2011, t. 28, p. 60–76.

• Andrius Grodis, „Lietuvos politinių partijų požiūris į Lenkiją 1920–1926 metais: nuo modus vivendi paieškų iki nuolatinės konfrontacijos“, in: Lietuvos istorijos studijos, 2008, t. 21, p. 37–57.     

Mokslo projektai

Nacionaliniai projektai:

• Modernios socialinės struktūros formavimasis Lietuvoje 1918–1940 m.

Vadovas: prof. dr. Zenonas Butkus (Vilniaus universitetas).

Projekto tikslas: ištirti modernios visuomenės susiformavimą ir jos pokyčius veikiant reformoms bei socialinei politikai 1918–1940 m.

Projekto rezultatai: atlikti tyrimai, leidę nustatyti Lietuvos visuomenės struktūros pobūdį ir pokyčius modernėjančioje Vidurio-Rytų Europoje; išanalizuota gyventojų užimtumo struktūra, išryškinta urbanizacijos ir agrarinės reformos įtaka jos kaitai, atskleistos pamatinės vyriausybės socialinės politikos kryptys siekiant pagerinti tiek individo, tiek visos visuomenės gyvenimo kokybę.  Rezultatai atspindėti kolektyvinėje monografijoje Socialiniai pokyčiai Lietuvos valstybėje 1918–1940 metais (Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2016).

Veikla projekte: Tyrėjas.

Kviestiniai pranešimai

• Tarptautinė konferencija 100 Years of Diplomatic Relations between Lithuania and Finland (1921–2021) organizuota Oulu Universiteto (Suomija) ir Vilniaus Universiteto, 2021 10 12, Helsinkis (Suomija). Pranešimo tema: “Great Britain’s Baltic Policy and Lithuanian–Finnish Relations, 1918–1925”.

Ekspertinė veikla

• Nacionalinė švietimo agentūra

Eksperto veikla: darbo grupės narys, nuo 2020.

Mokslo ir studijų populiarinimas

• Šventinė konferencija, skirta 1917 m. rugsėjo 18–22 d. Vilniuje vykusios Lietuvių konferencijos 100-mečiui, Lietuvos Respublikos Seime (2017 10 20).

Skaitytas pranešimas „Vasario 16-osios Lietuva: pasiekimai ir nerealizuotos galimybės“. Pranešime apibūdintas Pirmosios Lietuvos Respublikos valstybingumo atkūrimas ir išryškinta šalies ekonominė bei socialinė pažanga.

• Juozo Giedraičio vardo Lietuvos moksleivių fondas.

2017–2018 m. dalyvauta JAV lietuvių išeivių įsteigto Juozo Giedraičio vardo Lietuvos moksleivių fondo veikloje. Fondas teikia stipendijas Lietuvos kaimiškų vietovių moksleiviams. Stipendijų įteikimo iškilmėse skaityti pranešimai apie Vasario 16-osios Akto priėmimo istorines aplinkybes.

• Nacionalinis mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė“ 2016.

2016 m. nacionalinio mokslo populiarinimo festivalio metu Panevėžio Vytauto Žemkalnio gimnazijoje skaityta paskaita „Dramatiški Lietuvos-Lenkijos santykiai XX amžiuje: nuo  nepavykusio valstybių sąjungos atkūrimo bandymo iki strateginės partnerystės“. Paskaitos pagrindu parengtas straipsnis publikuotas portale Delfi:

• Andrius Grodis, „Dramatiški Lietuvos ir Lenkijos santykiai, balansavę tarp neapykantos ir naudos“,  [Interaktyvus: 2016 09 02 https://www.delfi.lt/mokslas/mokslas/andrius-grodis-dramatiski-lietuvos-ir-lenkijos-santykiai-balansave-tarp-neapykantos-ir-naudos.d?id=72200422]

Apdovanojimai, įvertinimai

• Vilniaus universiteto rektoriaus premija už geriausias akademines praktikas (Lietuva)

Suteikta: Už geriausias akademines praktikas, 2014 ir 2018 metais.

Dėstomi dalykai

Istorijos bakalauro studijų programa:

• Ikimoderniųjų laikų visuotinė ir Lietuvos istorija II (tema: Ankstyvųjų naujųjų laikų istorija);
• Naujų ir naujausių laikų visuotinė ir Lietuvos istorija (tema: Naujųjų amžių visuotinė istorija XVIII a. pab.–XX a. pr.; kartu asist. dr. Ryšard Gaidis);
• Lyginamoji ir transnacionalinė istorija (tema: Geopolitinė XX a. Vakarų Europos valstybių istorija);
• Diplomatijos ir tarptautinių santykių istorija XX amžiuje (tema: Tarpukario Lietuvos užsienio politikos ir diplomatijos problemos);
• Socioekonominės transformacijos XX a. I-os pusės Lietuvos visuomenėje (tema: Ekonominė modernizacija ir visuomenės raidos slinktys; kartu su doc. dr. Sauliumi Kaubriu);
• Kursinis darbas;
• Bakalauro baigiamasis darbas.

Archeologijos bakalauro studijų programa:

• Lietuvos ir Europos istorija (tema: Ankstyvųjų naujųjų laikų Europos istorija).

Mokslo publikacijos

Monografijos, studijos:

• Lietuvos teisė, 1918–2018 m.: šimtmečio patirtis ir perspektyvos: mokslo studija / Autorių kolektyvas. Moksliniai redaktoriai: Vytautas Sinkevičius, Lyra Jakulevičenė, Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2018.

• Inga Arlauskaitė-Zakšauskienė, et al., Betonas. Mitas: Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietos Lietuvoje, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2016.

• Dalia Bukelevičiūtė, et al., Lietuvos valstybės kontrolės istorija, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2015.

• Alfredas Bumblauskas, et al., Alma Mater Vilnensis: Vilniaus universiteto istorijos bruožai, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2009.

• Arvydas Anušauskas, et al., Lietuvos vidaus reikalų istorija, Vilnius: Standartų sp., 2008.

Straipsniai:

• Algirdas Jakubčionis, „Nebuvusio parlamento istorija“, in: Parlamentarizmas Lietuvoje, Vilnius: Lietuvos Respublikos seimas, 2020.

• Algirdas Jakubčionis, „Pasipriešinimas sovietinei okupacijai“, in: Lietuvos teisė, 1918–2018 m.: šimtmečio patirtis ir perspektyvos, Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2018, p. 97–102.

• Algirdas Jakubčionis, „Sąjūdis. Siekis atkurti nepriklausomybę“, in: Lietuvos konstitucionalizmas: ištakos, raida ir dabartis, Vilnius: Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, 2018, p. 124–129.

• Algirdas Jakubčionis, Vytautas Sinkevičius, Dainius Žalimas, „Sovietų Sąjungos agresija ir Lietuvos okupacija 1940–1990 metais. Pasipriešinimas sovietinei okupacijai: Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracija“, in: Lietuvos konstitucionalizmas: ištakos, raida ir dabartis, Vilnius: Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, 2018, p. 93–123.

• Algirdas Jakubčionis, „Anti-Soviet Resistance and the Fight for Human Rights“, in: Arvydas Anušauskas (sud.), Lithuania in 1940–1991: the History of Occupied Lithuania, Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2015, p. 451–463.

• Algirdas Jakubčionis, „Culture in the Stalinist Years“, in: Arvydas Anušauskas (sud.), Lithuania in 1940–1991: the History of Occupied Lithuania, Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2015, p. 320–330.

• Algirdas Jakubčionis, „Lietuvos žydai Nepriklausomybės karuose“, in: Alfredas Jomantas (sud.), Žydų kultūros paveldas Lietuvoje, Vilnius: Savastis, 2005, p. 173–174.

• Algirdas Jakubčionis, „Disidentai Baltijos respublikose“, in: Baltijos regionas: konfliktai ir bendradarbiavimas: kelias iš praeities į ateitį, 2004, p. 133–135.

• Algirdas Jakubčionis, „Nuo „Laisvės šauklio“ iki laisvės lygos“, in: Gintaras Šidlauskas (sud.), Lietuvos Laisvės Lyga: nuo „Laisvės šauklio“ iki nepriklausomybės, Vilnius: Naujoji Matrica, 2004, kn. 1, p. 396–401.

• Algirdas Jakubčionis, „40 lietuviškos spaudos draudimo metų“, in: Snieguolė Misiūnienė (sud.), Lietuviškos spaudos kelias, 1864–1940: parodos katalogas, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2004, p. 7–15.

• Algirdas Jakubčionis, „1918–1922 metų konstitucijos istorinėje perspektyvoje“, in: Andrius Vaišnys (sud.), Mūsų konstitucionalizmo raida: straipsnių rinkinys, Vilnius: Petro ofsetas, 2003, p. 49–65.

• Algirdas Jakubčionis, „Odzyskanie Wileńszczyzny i utrata niepodległości Litwy“, in: Opór wobec systemów totalitarnych na wileńszczyźnie w okresie II wojny światowej, Gdańsk: Instytut Pamięci Narodowej - Komisja Ścigania Zbrodni Przeciwko Narodowi Polskiemu, 2003, p. 28-37.

• Algirdas Jakubčionis, „“Gyvoji istorija“ mokslininko akimis“, in: Tautos fondas 1943–2002 / Lithuanian National Foundation, inc.: 1943-2002, Brooklyn, N.Y.: Tautos fondas, 2002, p. 272–274.

• Algirdas Jakubčionis, „Antroji okupacija – reokupacija“, in: Genocidas ir rezistencija, 2001, nr. 2 (10), p. 19–20.

• Algirdas Jakubčionis, „Bažnyčios pasipriešinimas“, in: Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis, 1998, t. 12, p. 157–163.

Mokslo projektai

• Antrojo pasaulinio karo memorialai ir atmintys Lietuvoje: ideologinės tendencijos ir jų valdymo galimybės

Vadovas: Algirdas Jakubčionis.

Projekto turinys: Projekto (tyrimo) tikslas – identifikuoti esamas ir potencialias propagandines (Lietuvos valstybingumui priešiškas) tendencijas, susijusias su Antrojo pasaulinio („Didžiojo Tėvynės“) karo sovietinių karių įamžinimo objektais, įvertinti galimas grėsmes (kultūrinės atminties, atminties politikos, informacinių karų perspektyvos) ir pateikti siūlymus dėl jų valdymo.

Projekto rezultatai: kolektyvinė monografija Inga Arlauskaitė-Zakšauskienė, Norbertas Černiauskas, Algirdas Jakubčionis, Salvijus Kulevičius, Justina Poškienė, Tomas Vaiseta, Karolis Zikaras, Kariai. Betonas. Mitas: Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietos Lietuvoje, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2016; seminarai atminties ir paveldo specialistams (praktikams); rekomendacijos dėl Antrojo pasaulinio sovietinių karių palaidojimo vietų valdymo.

Vadovavimas doktorantams, podoktorantūros stažuotojams

Vadovavimas doktorantams:

• Marius Ėmužis, Sovietų Lietuvos valdantysis elitas 1944–1974 metais: tarpusavio ryšiai ir jų raiška, 2016.

• Inga Zakšauskienė, Vakarų radijo transliacijos į sovietinę Lietuvą 1950–1990 metais, 2015.

• Kristina Burinskaitė, LSSR KGB veiklos ideologiniai ir politiniai aspektai 1954–1990 m. (vadovavo 2010–2011 m.), 2011.

• Valdemaras Klumbys, Lietuvos kultūrinio elito elgsenos modeliai sovietmečiu, 2009.

• Egidijus Jaseliūnas, Savilaida sovietų Lietuvoje 20-ojo amžiaus šeštjame – devintajame dešimtmetyje, 2006.

• Ramojus Kraujelis, Vakarų valstybių nuostatos Lietuvos okupacijos ir aneksijos klausimu 1940–1953 m., 2006.

• Virginija Jurėnienė, Lietuvių moterų judėjimas XIX a.  pab.–XX a. pirmoje pusėje, 2004.

• Laurynas Jonušauskas, Lietuvos diplomatinės tarnybos egzilyje veikla 1940–1991 m.,

• Arūnas Streikus, Sovietų valdžios antibažnytinė politika Lietuvoje 1944–1990 m., 2001.

Dėstomi dalykai

Istorijos bakalauro studijų programa:

• Naujų ir naujausių laikų visuotinė ir Lietuvos istorija (tema: Lietuvos istorija (1918–1990 m.) (modulio vadovas);
• Sovietologija ir sovietika (tema: SSRS istorijos problemos);
• Antikomunistinis pasipriešinimas Lietuvoje ir Vidurio Rytų Europoje (tema: Neginkluotas pasipriešinimas ir disidentinis judėjimas Lietuvoje ir SSRS).

Istorijos magistro studijų programa:

• Stalinizmas Rytų ir Vidurio Europoje (koordinuojantis dėstytojas, kartu su asist. dr. Inga Zakšauskiene).

Kursas užsienio studentams:

• Lietuvos istorija (1918–1990 m.) (anglų kalba).

Mokslo publikacijos

Monografijos, studijos

• Kari Alenius, Saulius Kaubrys, Balancing Between National Unity and Multiculturalism: National Minorities in Lithuania and Finland 1918-1939 (On the Boundary of Two Worlds, 47), Brill I Schoeningh, 2022, p. 276.

• Saulius Kaubrys, “The Jewish Secondary School Pupil in Interwar Lithuania: the Characteristics of their Educational Environment”, in: Kwartalnik Historii Żydów, nr. 2 (282), 2022.

• Renata Kačerauskaitė Surintė, Saulius Kaubrys, Nešauti į kiškį guolyje. Medžioklės teisinio reglamentavimo ir organizavimo praktikos Lietuvoje 1918-1940 metais: istorinė metrika, Vilnius, Margi raštai, 2021, p. 247.

• Eglė Bendikaitė, Algimantas Kasparavičius, Saulius Kaubrys ir kt., Lietuvos istorija. Nepriklausomybė (1918–1940). X .D.II., Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2015, p. 640.

• Dalia Bukelevičiūtė, Ryšard Gaidis, Algirdas Jakubčionis, Saulius Kaubrys, Ramunė Šmigelskytė- Stukienė, Lietuvos valstybės kontrolės istorija, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2015, p. 524.

• Černevičiūtė, S. Kaubrys, Kartuvių kilpa, kulka ir dujų kamera – mirties bausmė Lietuvoje 1918–1940 m., Vilnius: Gimtasis žodis, 2014, p. 248.

• Kaubrys, M. Tamošaitis, Lietuvos vokiečiai tarp dviejų pasaulinių karų: metmenys tapatybės istorijai, Vilnius: Gimtasis žodis, p. 303.

Straipsniai:

• Saulius Kaubrys, Elections to  Boards of Jewish  Houses of Prayer and Synagogues in Lithuania in 1927-1940, in: Istorija, 2020, t. 120, Nr. 4. p. 50–66.

• Saulius Kaubrys, “The Network of Jewish Schools: Quantitative Changes”, in: The History of Jews in Lithuania (From the Middle Ages to the 1990s), edited by Vladas Sirutavičius, Darius Staliūnas, Jurgita Šiaučiūnaitė-Verbickienė, 2020, Ferdinand Schöningh, p. 328–340.

• Sakalauskaitė-Juodeikienė, D. Jatužis, S. Kaubrys, “Plica polonica, d‘un fleau national a la mort de la maladie dans le Vilnius du XIX siecle”, in: Cahiers Lituaniens, 2019, nr. 18 p. 31–38.

• Kaubrys, “Legal regulation of the status of local authorities in Lithuania in 1918–1940: addressing the challenges. The Barents and the Baltic sea region. Contacts, Influences and Social change” (Kari Alenius, Matti Enbuske eds.), series: Studia Historica Septentrionalia, vol. 77, 2017, p. 57–68.

• Sakalauskaitė-Juodeikienė, D. Jatužis, S. Kaubrys, “Plica polonica: from national plague to death of the disease in the nineteenth century Vilnius”, in: Indian journal of Dermatology, Veneorology and Leprology, 2018, vol. 84, issue 4, p. 510–514.

• Kaubrys, “Lithuanian Identity in the Border regions in 1918–1939: Ways of Expression, challenges and Threats.Transcultural Encounters II. Understanding Humans in Change” (Kari Alenius, Matti Enbuske, Olavi Falt, Maija Kallinen, Kuisma Korhonen, Pekka Kuusisto Henry Oinas – Kukkonen (eds.), series: Studia Historica Septentrionalia, vol. 80, 2018, p. 85–96.

• Kaubrys, „Žydų jaunosios kartos ugdymo institucijos Kretingos apskrityje (1918–1940m.): fragmentuoto pasakojimo eskizai, mokslinės konferencijos medžiaga, in: Palangos žydai. Išnykusi miesto bendruomenės dalis, Klaipėda, 2017, p. 77–92.

• Kaubrys, „Vietos savivaldybininkų atitiktis pareigoms (trečiojo dešimtmečio pabaiga – ketvirtojo dešimtmečio pirmoji pusė): prognozės, lūkestiniai pavojai, korekcijos“, in: Acta Humanitarica Universitatis Saulensis, t .24, 2016 ,p. 34–45.

• Kaubrys, „Lojaliųjų paieškos: vienos Valstybės saugumo departamento 1939 metų pažymos vertinimo klausimu, in: Lietuvos istorijos studijos, 2015, t. 36, p. 88–101.

Kviestiniai pranešimai

• Saulius Kaubrys (2019) “Lithuania and Turkey between two World wars: a history of fragile relations”, International conference: Turkijos ir Lietuvos santykių raida, Vilniaus universitetas, 2019 05 26-30 d.

• Saulius Kaubrys (2019) “Anatomy of ambitions: Lithuanian Poles in parliamentary and municipal elections in 1918–1940” at the 13th Conference of Baltic Studies in Europe 2019: Baltic solidarity, 2019 06 28-29, Gdansk University.

• Saulius Kaubrys (2018) “Lithuania and Hungary between two World Wars: exploring historical connections, International conference „Historical Lithuanian – Hungarian connections: in the context of centenaries” at the Eotvos Lorand University, Budapest, 6 December, 2018.

• Saulius Kaubrys (2018) “Election to the Boards to the Houses of Prayer and Synagogues in Lithuania in 1927–1940: Patterns of Collective Behaviour”, XIth Congress of European Association for Jewish studies, 15-19 July, 2018, Cracow.

• Saulius Kaubrys (2018) „Lietuvos vokiečiai Antrojo Pasaulinio karo išvakarėse: kolektyvinės elgsenos variacijos“, 2018 karo istorijos skaitymai „Karas ir visuomenė“ 2018 m. rugsėjo 7-9 d., Nida.

• Saulius Kaubrys (2018) „Raštingųjų visuomenės gimimas: gimnazijomanijos liga, stringantis privalomomo pradinio mokymo projektas ir kiti rūpesčiai“ [The Birth of the Literate Society: Gymnaziummania, a Skidding Project of Compulsory Education and other Concerns], International conference “Openness to the World and the Birth of a Modern Nation in the Eastern regiono f the Baltic Sea” at the Klaipeda University 20-21 September, 2018.

• Saulius Kaubrys (2017) “Strategies of developing Lithuanian National identity in the Cross-Border Regions of Lithuania between 1918–1939”, International conference “Transcultural Encounters 2: Understanding Humans in Change”, 8-9 June, 2017, Oulu, Finland.

• Saulius Kaubrys ( 2015) „Tautinių mažumų atstovai Lietuvos Seimuose (1920–1927): kiekybiniai ir kokybiniai parametrai“, Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakulteto nacionalinė konferencija „Seimo vaidmuo Lietuvos istorijoje: tauta-valstybė-mokykla“, Vilnius, 2015 05-14.

• Kaubrys (2013), “The content and a form of student protests at the Lithuanian”, Vytautas Magnus University of Kaunas, 1922–1939: between the challenges and realities”, International Conference: Student Revolt, City and Society – From the Middle Ages until Today, 19-21 June 2013, Helsinki, Finland.

• Kaubrys (2013), “Jewish faction at the third Seimas of Lithuania in 1926–1927: the analysis of the factors that determined its activity”, The fourth International Conference on Nordic and Baltic Studies in Romania: Empire-building and Region-building in the Baltic, North and Black Sea Areas 24-26 May 2013, Constanţa, Romania.

• Kaubrys (2013), “Women‘s Educational Experience in Lithuania 1918–1940: The Experiment of the Analysis of Quantitative Changes”, International Workshop: Women in Educated Elites of Pre-Socialist and Early Socialist East Central European Societies, Institut europèen, Geneva University, 12-13 April 2013 Geneva, Switzerland.

• Kaubrys (2012), “Polish minority of Lithuania during 1930s: between challenges and accommodation, European Networks: the Balkans, Scandinavia and the Baltic World in a Time of Crisis”, Valahia University of Târgoviste, 2012-05-25-27, Romania.

• Kaubrys (2011), “Jews in the elections to local self-government institutions in 1918–1940: variations in their activity, a loss of leadership”, On the Eastern Edge of the Baltic Sea III: Exercise of Power in the History of Finland and the Baltic Countries, University of Oulu, 1-2 December 2011, Finland.

• Kaubrys (2011), “Education of Jews in Lithuania in 1918–1940: Between Challenges and Choices”, International workshop: Jews in Pre-Socialist Educated Elites (19-20 centuries), Central European University, 2011 11 4-5, Budapest, Hungary.

• Kaubrys (2010), “Ethnic minorities in Lithuania and Romania: in search of parallels (1918–1940)”, 1st Annual ARSBN Conference: Romania and Lithuania in the Interwar International Relations: Bonds, Intersections and Encounters, Valahia University of Târgoviste, 2010 05 19-21, Romania.

• Kaubrys (2009), “Jewish Participation in Lithuanian Municipal Administration during the interwar Period (1918–1939)”, International Workshop: Between Imperiality and Nation State: Jewish Participation in East-Central European Communal Autonomous Administration, 1918–1939, Simon Dubnow Institute for Jewish History and Culture, University of Leipzig, 4-5 May 2009 Leipzig, Germany.

Vadovavimas doktorantams, podoktorantūros stažuotojams

Vadovavimas doktorantams:

• Leonas Nekrašas, Lietuvos paribių erdvės 1918–1939 m.: visuomenė ir valstybės politika, nuo 2017.

• Sigita Černevičiūtė, Politiniai nusikaltimai Lietuvoje 1919–1940 m.: teisėkūra ir teismų praktika, 2019.

• Vilma Bukaitė, Lietuvos Respublikos politiniai ir diplomatiniai santykiai su Prancūzija 1919–1940 m., 2013.

• Dalia Bukelevičiūtė, Lietuva ir Čekoslovakija 1918–1939 metais: dvišalių santykių dinamika, 2006.

• Andrius Marcinkevičius, Stačiatikių bažnyčia Lietuvoje 1918–1940 metais, 2005.

Konsultavimas rengiant disertacijas:

• Eglė Sakalauskaitė-Juodeikienė, Nervų ligos Vilniuje XIX-jo amžiaus pirmojoje pusėje, konsultantas, 2019.

• Žalnora Aistis, Visuomenės sveikatos mokslo raida Stepono Batoro Universiteto Medicinos fakultete ir visuomenės sveikatos būklė Vilniaus krašte 1919–1939 metais (biomedicinos mokslai, visuomenės sveikata 09B), konsultantas, 2015.

Mokslo leidinių redakcinės kolegijos

Užsienio šalių leidiniai:

• Leidinio “Revista Română de Studii Baltice şi Nordice / The Romanian Journal for Baltic and Nordic Studies” (Targoviste, Romania) redkolegijos narys.

• Leidinio „Faravid“(Oulu, Suomija) redkolegijos narys.

Lietuvos institucijų leidiniai:

• Leidinio „Acta Historica Universitatis Klaipedensis“ (ISSN 1392-4095) redkolegijos narys.

• Leidinio „Lituanistica“ redkolegijos narys.

Užsakomieji tyrimai

• Lietuvos valstybingumo istorinis paveldas elektroninėje erdvėje

Veikla projekte: Ekspertų komisijos narys.

Dėstomi dalykai

Istorijos bakalauro studijų programa:

• Diplomatijos ir tarptautinių santykių istorija;
• Socioekonominės transformacijos I-sios pusės Lietuvos visuomenėje;
• Lietuvos institucijų istorija ir dokumentinis paveldas.

Istorijos magistro studijų programa:

• Socialiniai ir ekonominiai procesai Vidurio ir Rytų Europoje XXa.

Erasmus exchange programa:

• National minorities in Lithuania and East –Central Europe XX century.

Mokslo publikacijos

Monogafijos, studijos:

• Dalia Bukelevičiūtė, Mokesčių administravimo istorija 1918–1940, Vilnius: Tyto Alba, 2020.

• Dalia Bukelevičiūtė, et al., Visada šalia: Valstybės vadovų apsauga XIII–XXI a., Vilnius: Mažoji leidykla, 2019.

• Dalia Bukelevičiūtė, et al., Socialiniai pokyčiai Lietuvos valstybėje 1918–1940 metais, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2016.

• Dalia Bukelevičiūtė, et al., Lietuvos valstybės kontrolės istorija, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2015.

• Dalia Bukelevičiūtė, Lietuvos ir Čekoslovakijos dvišalių santykių dinamika 1918–1939 metais, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2010.

Šaltinių publikacijos:

• Dalia Bukelevičiūtė, et al., Kazys Grinius, Atsiminimai ir mintys: III-IV, Marijampolė: Piko valanda, 2016.

• Dalia Bukelevičiūtė, et al., The Romanian – Lithuanian Relations: Diplomatic Documents (1919–1944), Târgovişte: Cetatea de Scaun, 2011.

Straipsniai:

• Dalia Bukelevičiūtė, “The First Decade of Lithuanian-Finnish Bilateral Relations 1990–2000: Challenges and Opportunities”, in: 100 Years of Diplomatic Relations between Lithuania and Finland, Studia Historica Septentrionalia, vol 86, 2022, p.183–210.

• Dalia Bukelevičiūtė, “Lithuanian community in Harbin in 1918–1945: citizens of Lithuania and Lithuanian consulate”, in: Collected works on 2017 international conference of former foreign residents in Harbin, Harbin: Harbin Publishing House, 2019, p. 194–202.

• Dalia Bukelevičiūtė, “Lithuania and its neighbours: the search for allies in the security system of Europe in 1934–1935”, in: Florin Anghel, Cristian Andrei Leonte, Andreea Pavel (sud.), The image of the other. Memory and representation of the neighbourhood and the world, Târgovişte: Cetatea de Scaun, 2018, p. 92–108.

• Dalia Bukelevičiūtė, “Accessibility of Education and Social Aspects in Lithuania in the Period of 1936–1940”, in: Kari Alenius, Matti Enbuske (sud.), The Barents and the Baltic sea Region: Contacts, Influences and Social Change, Oulu: University of Oulu, 2017, p. 69–82.

• Dalia Bukelevičiūtė, Norbertas Černiauskas, „XX a. 3-iojo dešimtmečio socialinė apsauga Lietuvoje: nuo iššūkio iki struktūros“, in: Istorija, 2017, nr. 106, p. 5–27.

• Dalia Bukelevičiūtė, “Social Security Assurance for Lithuanian Citizens in Latvia in 1919–1939”, in: The Romanian Journal for Baltic and Nordic Studies/ Revista Română de Studii Baltice şi Nordice, Târgovişte: Asociatia Romana pentru Studii Baltice si Nordice, 2016, vol. 8, no. 1, p. 71–90.

• Dalia Bukelevičiūtė, Ingrida Jakubavičienė, „Mes norime namo į Reichą“. Sudetų ir Klaipėdos krašto vokiečių problematikos analogijos Lietuvos ir Čekoslovakijos politikos ašyje XX a. trečiajame-ketvirtajame dešimtmečiais“, in: Lietuvos istorijos studijos, 2014, t. 33. p. 176–200.

• Dalia Bukelevičiūtė, Andrius Grodis, „Lietuvos užsienio politikos orientacija Pirmojoje ir Antrojoje Respublikoje: geopolitinių prioritetų tęstinumas ir kaita“, in: Acta humanitarica universitatis Saulensis, 2014, t. 19, p. 133–146

• Dalia Bukelevičiūtė, “European Regional Integration in the Drafting of the Eastern Pact in 1934–1935: Interests of the Baltic Entente and the Little Entente”, in: The Romanian Journal for Baltic and Nordic Studies/ Revista Română de Studii Baltice şi Nordice, Târgovişte: Asociatia Romana pentru Studii Baltice si Nordice, 2013, vol. 5, no. 1, p. 39–56.

• Dalia Bukelevičiūtė, „Vidurio Europos šalių požiūris į Keturių paktą ir jų konsolidacijos problemos 1933–1934 metais“, in: Istorija, 2012, t. 86, nr. 2, p. 25–36.

• Dalia Bukelevičiūtė, „Lietuvos ir Čekoslovakijos karinio bendradarbiavimo tendencijos XX a. ketvirtajame dešimtmetyje“ / “Vývoj vojenské spolupráce mezi Litvou a Československem ve 30. letech 20. Století”, in: Studia teritorialia. Supplementum II(serija: Acta Universitatis Carolinae, nr. 1: Čekai, lietuviai ir vidurio Europos vektorius jų moderniojoje istorijoje), Praha: Univerzita Karlova, 2011, p. 247-268.

• Dalia Bukelevičiūtė, “The Little Entente and Romania from the perspective of Lithuanian diplomacy in the 1930s”, in: The Romanian Journal for Baltic and Nordic Studies/ Revista Română de Studii Baltice şi Nordice, Târgovişte: Asociatia Romana pentru Studii Baltice si Nordice, 2011, vol. 2, no. 2, p. 265–274.

• Dalia Bukelevičiūtė, “Political and Diplomatic Relations Between Lithuania and Romania (1935–1940)”, in: The Romanian Journal for Baltic and Nordic Studies/ Revista Română pentru Studii Baltice şi Nordice, Târgovişte: Asociatia Romana pentru Studii Baltice si Nordice, 2010, vol. 2, no. 1, p. 25–33.

Mokslo projektai

Nacionaliniiai projektai:

• Lietuvos valstybės mokesčių administravimo istorija 1918–1940 m.

Vadovas: doc. dr. Dalia Bukelevičiūtė (Vilniaus universitetas).

Projekto tikslas: Atlikti išsamią archyvinių dokumentų, Seimo stenogramų, istoriografijos analizę, siekiant išsiaiškinti, kaip buvo Lietuvoje sukurtas ir veikė mokesčių administravimo aparatas, taip pat siekta nustatyti, kokie Lietuvoje buvo mokesčiai, kaip jie buvo mokami, renkami, administruojami, apskaitomi, išieškomi, klasifikuojami, kaip ir kokios baudos buvo skiriamos už mokesčių mokėjimo vengimą ir pan.

Projekto rezultatai: Monografija: Dalia Bukelevičiūtė, Mokesčių administravimo istorija 1918–1940, (Vilnius: Tyto Alba, 2020); rekomendacijos, konsultacijos mokesčių administravimo specialistams.

Veikla projekte: Vadovė ir tyrėja.

• Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos istorija

Vadovas: prof. dr. Zenonas Butkus (Vilniaus universitetas).

Projekto tikslas: Atlikti išsamią archyvinių dokumentų, istoriografijos ir išlikusios vaizdinės medžiagos analizę, siekiant išsiaiškinti, procesus ir sistemą, kaip buvo saugomi aukščiausi Lietuvos vadovai nuo seniausių laikų iki šių dienų. Tyrimas apima ilgą istorinį laikotarpį, atskleidžiantį, kaip keičiantis šimtmečiams buvo saugomi Lietuvos valdovai, vėliau Lietuvoje rezidavę Rusijos gubernatoriai. Daugiausia dėmesio skiriama siekiant išsiaiškinti Lietuvos aukščiausių asmenų – prezidento, Seimo pirmininko ir ministro pirmininko – apsaugos ypatybes susikūrus nepriklausomai Lietuvos valstybei 1918–1940 m., kai kūrėsi visa vadovų apsaugos sistema. Išsamiai aptarta ir LKP CK pirmųjų sekretorių apsauga. Didelis dėmesys skirtas atsikūrusios 1990 m. Lietuvos vadovybės apsaugos sistemos transformacijos analizei iki 1918 m.

Projekto rezultatai: Kolektyvinė monografija: Bukelevičiūtė Dalia, Butkus Zenonas, Černevičiūtė, Sigita, Ėmužis Marius, Jakubavičienė Ingrida, Kilinskas Kęstutis, Volungevičius Vytautas, Visada šalia: valstybės vadovų apsauga XIII-XXI a. (Vilnius: Mažoji leidykla, 2019), rekomendacijos, konsultacijos.

Veikla projekte: Tyrėja.

• Valstybės kontrolės istorija

Vadovas: prof. dr. Zenonas Butkus (Vilniaus universitetas).

Projekto tikslas: Atlikti išsamią archyvinių dokumentų Lietuvoje ir Rusijoje bei istoriografijos analizę, siekiant išsiaiškinti, procesus ir sistemą, kaip valstybė užtikrindavo valstybės finansų kontrolę, pajamų ir išlaidų administravimą, atsiskaitymą už išleistas valstybės iždo, biudžeto lėšas. Projekto metu buvo dirbama Lietuvos ir Rusijos archyvuose, taip pat panaudota Lenkijos archyvų medžiaga, siekiant atskleisti, kaip buvo kontroliuojamas valstybės iždas Lietuvos-Lenkijos valstybės laikotarpiu, vėliau, kaip valstybė kontroliavo finansus Lietuvai patekus į Rusijos imperiją. Atskleidžiamos Valstybės kontrolės veiklos kryptys Lietuvai sukūrus nepriklausomą valstybę 1918–1940 m. ir prisiimant visišką atsakomybę už valstybės biudžeto formavimą, taip pat dėmesys skiriamas Valstybės kontrolės veiklai sovietinės okupacijos laikotarpiu. Valstybės kontrolė atskurta kaip viena svarbiausių šalies institucijų turinti užtikrinti šalies finansinį stabilumą, tad analizuota jos veikla 1990–1915 m.  

Projekto rezultatai: Kolektyvinė monografija: Bukelevičiūtė Dalia, Gaidis Ryšard, Jakubčionis Algirdas, Kaubrys Saulius, Šmigelskytė-Stukienė, Ramunė, Lietuvos valstybės kontrolės istorija (Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2015), rekomendacijos, konsultacijos.

Veikla projekte: Tyrėja.

• Modernios socialinės struktūros formavimasis Lietuvoje 1918–1940 m.

Vadovas: prof. dr. Zenonas Butkus (Vilniaus universitetas).

Projekto tikslas: Atlikti išsamią archyvinių dokumentų Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje bei istoriografijos analizę, siekiant išsiaiškinti nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu buvusią socialinę struktūrą. Daugiausia dėmesio buvo skiriama Lietuvos socialinės politikos sistemai atskleisti, taip pat tirta, kokius socialinius pokyčius visuomenėje sukėlė žemės ūkio reforma, kokios buvo svarbiausios socialinio prieinamumo priežastys švietimo sistemoje, kaip visuomenės socialinius santykius veikė prasidėjusi kooperacija ir pan.

Projekto rezultatai: Kolektyvinė monografija: Bukelevičiūtė, Dalia, Butkus Zenonas, Černiauskas Norbertas, Grodis Andrius, Kasperavičius Algis Povilas, Polkaitė-Petkevičienė Giedrė,  Socialiniai pokyčiai Lietuvos valstybėje 1918–1940 metais (Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2016), dalyvauta konferencijose Lietuvoje ir Rumunijoje, dirbta Lietuvos ir Lenkijos archyvuose, skelbti straipsniai Lietuvoje ir Rumunijoje.

Veikla projekte: Tyrėja.

• Kazys Grinius. Atsiminimai ir mintys. III ir IV tomų leidyba

Vadovas: prof. dr. Zenonas Butkus (Vilniaus universitetas).

Projekto tikslas: Parengti Lietuvos prezidento K. Griniaus ranka rašytą rankraštį spaudai, t. y. dešifruoti, parengti mokslinius komentarus, parašyti įvadą ir išleisti III bei IV tomus.

Projekto rezultatai: Parengta šaltinių publikacija: Kazys Grinius, Atsiminimai ir mintys: III-IV (Marijampolė: Piko valanda, 2016), komentarais parengė Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto mokslininkai doc. dr. Dalia Bukelevičiūtė, prof. dr. Zenonas Butkus, doc. dr. Saulius Kaubrys ir doc. dr. Arūnas Vyšniauskas.

Veikla projekte: Tyrėja.

• Vidurio ir Rytų Europos konsolidacijos ir saugumo problemos XX a. ketvirtajame dešimtmetyje: Balkanų, Baltijos ir Mažoji Antantės bei Rytų Paktas

Vadovas: prof. dr. Zenonas Butkus (Vilniaus universitetas).

Projekto tikslas: Atskleisti politines aplinkybes Europoje, kurioms esant pradėta galvoti apie daugiašalį bendradarbiavimą ypač nuo 1933 m. siekiant išvengti galimo karinio konflikto Europoje. Tirti trys tarpukariu sisidarę valstybių blokai: Balkanų, Baltijos ir Mažoji Antantės, kurie jungė tarpusavyje valstybes norėjusias derinti užsienio politiką nukreiptą prieš Vokietiją bei Vengriją. Taip pat analizuotas nepavykusios įgyvendinti Rytų Pakto (1933–1934) sudarymo idėjos, vėliau paskatinusios valstybes rinktis daugiašalį bendradarbiavimą užsienio politikoje 1934–1940 m. Dirbant su archyviniais dokumentais Lietuvoje, Latvijoje bei Čekijoje siekta atskleisti Lietuvos užsienio politikos intencijas vykstant konsolidacijos procesams.

Projekto rezultatai: Paskelbti straipsniai: Dalia Bukelevičiūtė, „The Little Entente and Romania from the perspective of Lithuanian diplomacy in the 1930s“, in: The Romanian Journal for Baltic and Nordic Studies / Revista Română de Studii Baltice şi Nordice, Târgovişte: Asociatia Romana pentru Studii Baltice si Nordice, 2011, vol. 2, no. 2, p. 265–274.; Dalia Bukelevičiūtė, „European Regional Integration in the Drafting of the Eastern Pact in 1934–1935: Interests of the Baltic Entente and the Little Entente“, in: The Romanian Journal for Baltic and Nordic Studies / Revista Română de Studii Baltice şi Nordice, Târgovişte: Asociatia Romana pentru Studii Baltice si Nordice, 2013, vol. 5, no. 1, p. 39–56.; Dalia Bukelevičiūtė, „Vidurio Europos šalių požiūris į Keturių paktą ir jų konsolidacijos problemos 1933–1934 metais“ [Approach of Central European countries towards the Four-Power Pact and their consolidation problems in 1933–1934], in: Istorija, 2012, t. 86, nr. 2, p. 25–36; dalyvauta konferencijose Rumunijoje, mokslinės stažuotės Vokietijoje, Latvijoje, Čekijoje.

Veikla projekte: Tyrėja.

Kviestiniai pranešimai

• Tarptautinė konferencija Czech-Baltic Century, organizatoriai: Lietuvos, Latvijos ir Estijos ambasados Čekijos Respublikoje, Prahos Karolio universitetas, T. G. Masaryko universitetas (Brno), 2022, Praha, Čekija. Pranešimo tema: “Lithuania's long-awaited recognition de facto and de jure from Czechoslovakia in 1922”.

• Tarptautinė konferencija Conference of former foreign residents in Harbin, organizavo Harbin Municipal Government, 2017, Harbin (China). Pranešimo tema: “Lithuanian community in Harbin in 1918–1945: citizens of Lithuanian and Lithuanian consulate”.

Vadovavimas doktorantams ir podoktorantūros stažuotėms

Konsultavimas rengiant disertacijas:

• Vilma Bukaitė, „Lietuvos Respublikos politiniai ir diplomatiniai santykiai su Prancūzija 1919–1940 m.“, 2013, konsultantė.

Ekspertinė veikla

• Jonavos rajono savivaldybės Prano Dovalgos premijos skyrimo vertinimo komisija.

Institucijos veiklos pobūdis, sritis: Skatina dvišalius Lietuvos ir Čekijos kultūrinius ryšius, vertina kultūrinius, meninius, literatūrinius projektus ir iniciatyvas bei kiekvienais metais skiria premiją už pasiekimus.

Eksperto veikla: Komisijos narė, nuo 2018.

Mokslo leidinių redakcinės kolegijos

Užsienio šalių leidiniai:

• Studia Politica Slovaca /Slovak policy studies

Veikla: Redakcinės kolegijos narys, nuo 2020.

Lietuvos institucijų leidiniai:

• Mokslo darbai / History. Research Papers

Veikla: Redakcinės kolegijos narys, nuo 2011.

Mokslo ir studijų populiarinimas

• LRT radijo laida „Džiazuojanti istorija“ su doc. dr. Dalia Bukelevičiūte „Kaip tarpukario Lietuvoje buvo kuriama valstybės mokesčių sistema?“ (2022).

Laidos vedėjai: Jurgita Verbickienė, Indrė Kaminckaitė.

• Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Naujosios istorijos katedros tinklalaidė (podcast‘as) „Ko tyli istorikai“. Pokalbis su doc. dr. Dalia Bukelevičiūte tema „Kiek „girtas“ buvo tarpukario Lietuvos biudžetas?“ (2021).

Laidos vedėjai: dokt.  Antanas Terleckas, dr. Marius Ėmužis.

• 2019 m. dalyvauta projekte “Amelie 1939 – aneb po stopách mého dědečka Jakuba Grossmanna”, kurį vykdo Čekijos bendrovė “Vůle 1939”. Projekto metu buvo rengiamas ir filmuojamas dokumentinis filmas apie Čekoslovakijos pabėgėlius Lietuvoje (taip pat Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje, D. Britanijoje ir Švedijoje).

Suteiktos konsultacijos apie Čekoslovakijos pabėgėlius (čekus ir žydus) ir Vilniuje 1939 m., jų gyvenimo vietas (adresus), sąlygas, aplinkybes, apie Lietuvoje veikusius konsulatus, vizų ir leidimų gyventi Lietuvoje išdavimą, apie Lietuvos valdžios požiūrį į atvykusius pabėgėlius. Duotas interviu dokumentiniam filmui.

• LRT radijo paskaitų ciklas „Radijo paskaitos“. Doc. dr. Dalios Bukelevičiūtės paskaita „Donato Malinausko kova už lietuvybę ir atstovavimas Lietuvai“ (2017).

Laidos vedėja: Regina Germanavičiūtė.

• LRT radijo paskaitų ciklas „Radijo paskaitos“. Doc. dr. Dalios Bukelevičiūtės paskaita „Prezidento Kazio Griniaus gyvenimo kelias“ (2016).

Laidos vedėja: Regina Germanavičiūtė.

Apdovanojimai, įvertinimai

• Lietuvos šviesuolio apdovanojimas

Suteikta: Už Lietuvos ir Čekijos dvišalių santykių plėtojimą, 2013.

Dėstomi dalykai

Istorijos bakalauro studijų programa:

• Naujųjų ir naujausiųjų laikų visuotinė ir Lietuvos istorija (tema: Naujausiųjų laikų visuotinė istorija (nuo 1918 m.);
• Lyginamoji ir transnacionalinė istorija (tema: Nacistinės okupacijos lyginamoji analizė).

Istorijos magistro studijų programa:

• Socialiniai ir ekonominiai procesai Rytų ir Vidurio Europoje (kartu su doc. dr. Sauliumi Kaubriu).

Bendrosios universitetinės studijos:

• Lietuva ir kaimynai (kartu su prof. dr. Zenonu Butkumi, asist. dr. Ryšard Gaidis).

Mokslo publikacijos

Pagrindinės mokslo publikacijos

Monografijos, studijos:

• Arūnas Streikus et al., Unknown war: anti-Soviet armed resistance in Lithuania and its legacies, London: Routledge, 2022.

• Alfredas Bumblauskas, et al., Alma Mater Vilnensis: trumpa universiteto istorija, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2019.

• Arūnas Streikus, Minties kolektyvizacija: cenzūra sovietų Lietuvoje, Vilnius: Naujasis Židinys–Aidai, 2018.

• Arūnas Streikus, Daiva Kristina Kuzmickaitė, Vidmantas Šimkūnas, Iš sovietinės patirties į laisvės erdvę: vienuolijos Lietuvoje XX a. antroje pusėje, Vilnius: Lietuvių katalikų mokslo akademija, 2015.

• Arūnas Streikus (sud.), Lietuva ir Šventasis Sostas (1922–1938): slaptojo Vatikano archyvo dokumentai, Vilnius: Lietuvių katalikų mokslo akademija, 2010.

• Arūnas Streikus, Diplomatas Stasys Antanas Bačkis, Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2007.

• Juozapas Romualdas Bagušauskas, Arūnas Streikus (sud.), Lietuvos kultūra sovietinės ideologijos nelaisvėje, 1940–1990: dokumentų rinkinys, Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2005.

• Arūnas Streikus, Sovietų valdžios antibažnytinė politika Lietuvoje (1944–1990), Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2002.

Straipsniai:

• Arūnas Streikus, “Between the Vatican and Moscow: The Lithuanian Imprint on the Death Throes of the Soviet Union (1979-1989)”, Church History. Studies in Christianity and Culture, vol. 91, issue 1, 2022, p. 100–115.
• Arūnas Streikus, “Ecclesiastical Communication between Rome and Soviet Lithuania”, Nuova Storia Contemporanea, 2022, vol. 26/2, p. 133–143.
• Arūnas Streikus, “The Roman Catholic Church in Lithuania and Its Soviet Past”, in: Churches, Memory and Justice in Post-Communism, ed. by Lucian Turcescu, Lavinia Stan, Palgrave Macmillan, 2021, p. 203–221.
• Arūnas Streikus, „Palikti ar gelbėti? Kunigai lietuviai bolševikinėje Rusijoje (1918–1939)“, in: LKMA metraštis, t. 44, 2021, p. 7–26.
• Arūnas Streikus, „La Chiesa e l‘Olocausto in Lituania“, in: La Chiesa Cattolica in Europa Centro-Orientale di fronte al Nazionalsocialismo 1933–1945, Bologna: Gabrielli Editori, 2019, p. 445–454.
• Arūnas Streikus, “Political censorship in the Soviet West: a comparison of Lithuanian and Latvian cases”, in: Cahiers du Monde Russe, 2019, vol. 60, nr. 4, p. 737–762.
• Arūnas Streikus, „Kas tildė modernizmą? Apie dailės lauko ypatumus Sovietiniuose Vakaruose“, in: Acta Academiae Artium Vilnensis, t. 95, 2019, p. 14–28.
• Arūnas Streikus, „Vilniaus universitetas kaip sovietinė aukštoji mokykla (1944–1990)“, in: Alfredas Bumblauskas, et al., Alma Mater Vilnensis: trumpa universiteto istorija, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2019, p. 95–113.
• Arūnas Streikus, „Conventi religiosi clandestini nel tempo sovietico: tra la continuità e le nuove sfide“, in: La Chiesa cattolica in Unione Sovietica: Dalla Rivoluzione del 1917 alla Perestrojka, Bologna: Gabrielli Editori, 2017, p. 841–861.
• Arūnas Streikus, „Shifts in Religiosity in the Face of Soviet Type Urbanization: the Case of Lithuania“, in: Journal of Baltic Studies, 2017, vol. 48, no. 2, p. 235–249.
• Arūnas Streikus, „Wpływ nauczania Soboru Watykańskiego II na rozwój zakonów na rządzonej przez Sowietów Litwie“, in: Pamięć i sprawiedliwość, 2017, 29, p. 201–218.
• Arūnas Streikus, „Democracy and Catholicism in Twentieth-Century Lithuania“, in: Michael J. Schuck, John Crowly-Buck (sud.), Democracy, Culture, Catholicism: Voices from Four Continents, New York: Fordham University Press, 2016, p. 17–28.
• Arūnas Streikus, „Religious Life in a Displaced Society: the Case of Post-War Lithuania, 1945–1960“, in: Tomas Balkelis, Violeta Davoliūtė (sud.),Population displacement in Lithuania in the 20th Century. Experiences, Identities and Legacies, Leiden/Boston: Brill/Rodopi, 2016, p. 211–235.
• Arūnas Streikus, „Rückkehr und Tätigkeit der Jesuiten in Litauen (1922–1940): Ein Import des deutschen Katholizismus?“, in: Zeitschrift für Kirchengeschichte, 2014, Band 125, heft 1, p. 11–
• Arūnas Streikus, „The History of Religion in Lithuania Since the Nineteenth Century“,in: Milda Ališauskienė, Ingo W. Schröder (sud.), Religious Diversity in Post-Soviet Society: Ethnographies of Catholic Hegemony and the New Pluralism in Lithuania, Farnham: Ashgate, 2012, p. 37–
• Arūnas Streikus, „Kierunki polityki pamięci na Litwie sowieckiej“, in: Politeja, 2011, t. 16, p. 281–
• Arūnas Streikus, „Kultūrinio ir religinio gyvenimo sovietų Lietuvoje istoriniai tyrimai: šaltinių keliamos problemos“, in: Darbai ir dienos, 2009, t. 52, p. 75–
• Arūnas Streikus, „Sovietų Lietuva ir išeivija: kultūrinių ryšių projektas“, in: Lietuvos istorijos studijos, 2007, 20, p. 42–63.
• Arūnas Streikus, „Lithuanian Catholic Clergy and the KGB“, in: Religion, State & Society, 2006, vol. 34, no. 1, p. 63–70.

Mokslo projektai

Nacionaliniai projektai:

• Vatikanas ir Lietuva II Pasaulinio ir Šaltojo karo laikotarpiu (1939–1958)

Vadovas: prof. dr. Arūnas Streikus (Vilniaus universitetas).

Projekto tikslas: Į Lietuvos akademinį lauką įvesti neseniai atvertų Vatikano archyvinių fondų, chronolgiškai aprėpiančių popiežiaus Pijaus XII pontifikato laikotarpį, lituanistinius šaltinius, jų pagrindu atlikti išsamią Lietuvos (lietuvių) santykių su Šv. Sostu raidos II Pasaulinio ir Šaltojo karo metais analizę.

Projekto rezultatai: Numatomas pagrindinis projekto rezultatas - archyvinų dokumentų rinkinio mokslinis leidimas. Taip pat planuojama parengti du mokslinius straipsnius ir vieną mokslo populiarinimo straipsnį, kuriuose būtų nagrinėjama Lietuvos katalikų komunikacija su Šv. Sostu nacių okupacijos laiktarpiu ir Šaltojo karo metais, taip pat Vatikano pozicija Lietuvos ir kitų sovietų okupuotų kraštų sovietizacijos atžvilgiu.

Veikla projekte: Vadovas.

• Vatikano rytų politika ir Lietuva 1962–1990 m.

Vadovas: prof. dr. Arūnas Streikus (Vilniaus universitetas).

Projekto tikslas: Atlikti kompleksinį istorinį tyrimą, leisiantį nustatyti, kokią vietą su Lietuvos aneksijos nepripažinimo politika ir Bažnyčios padėtimi sovietų Lietuvoje susiję reikalai užėmė Vatikano rytų politikos darbotvarkėje, kokį vaidmenį šios politikos arenoje atliko lietuvių politikos ir bažnytiniai veikėjai.

Projekto rezultatai: monografija Vatikano rytų politika ir Lietuva 1962-1989 m. (rengiama spaudai), straipsnis “Between the Vatican and Moscow: The Lithuanian Imprint on the Death Throes of the Soviet Union (1979-1989)”, Church History. Studies in Christianity and Culture, vol. 91, issue 1, 2022, p. 100–115.

Veikla projekte: Vadovas.

• Politinė cenzūra sovietų Lietuvoje

Finansavimo šaltinis: Lietuvos mokslo taryba.
Programa: Mokslininkų grupių projektai.
Vykdyta: 2015–2018.
Vykdytojas: Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas.

Projekto turinys: konceptualiai nauja sovietinės cenzūros mechanizmo veikimo Lietuvoje istorinė analizė, siekiant atskleisti vietinę jo specifiką, išsiaiškinti visus cenzūros agentus ir jų tarpusavio ryšius.
Projekto rezultatai: monografija Minties kolektyvizacija: cenzūra sovietų Lietuvoje (2018).

Veikla projekte: Vadovas.

• Gyventojų dislokacija ir jos kultūrinis bei politinis palikimas XX amžiaus Lietuvoje

Finansavimo šaltinis: Lietuvos mokslo taryba.
Programa: Visuotinė dotacija (ES lėšos).
Vykdyta: 2013–2015.
Vykdytojas: Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas.
Vadovas: dr. Tomas Balkelis.

Projekto turinys: prievartinių ir natūralių migracinių procesų poveikio kultūrinėms praktikoms, politiniam elgesiui istorinis tyrimas. 
Projekto rezultatai: kolektyvinė monografija Population displacement in Lithuania in the 20th Century. Experiences, Identities and Legacies, Leiden/Boston: Brill/Rodopi, 2016.

Veikla projekte: Tyrėjas.

• Krikščionys Lietuvoje prieš ir po Atgimimo

Finansavimo šaltinis: Lietuvos mokslo taryba.
Programa: Nacionalinė lituanistikos plėtros 2009–2015 metų programa.
Vykdyta: 2013–2015.
Vykdytojas: Lietuvių katalikų mokslo akademija.
Vadovas: dr. Paulius Vaidotas Subačius.

Projekto turinys: tarpdisciplininis tyrimas, siekiant nustatyti XX a. II pusėje–XXI a. pradžioje įvykusius pokyčius lietuviškos krikščioniškos kultūros lauke. 
Projekto rezultatai: monografija Iš sovietinės patirties į laisvės erdvę: vienuolijos Lietuvoje XX a. antroje pusėje (2015).

Veikla projekte: Tyrėjas.

• Vokiškos katalikiškos kultūros sklaida Lietuvoje XX a. 3-4 dešimtmetyje: įtakos ir konfliktai

Finansavimo šaltinis: Lietuvos mokslo taryba.
Programa: Nacionalinė lituanistikos plėtros 2009–2015 metų programa.
Vykdyta: 2012–2013.
Vykdytojas: Lietuvių katalikų mokslo akademija.

Projekto turinys: istorinis tyrimas, siekiant nustatyti vokiškos kultūros įtaką katalikybės raidai Lietuvoje, tuo tikslu nagrinėtas vokiečių jėzuitų indėlis atnaujinant katalikišką sielovadą ir vokiškai kalbančios Klaipėdos krašto katalikų mažumos integravimo sunkumai.
Projekto rezultatai: mokslo straipsniai „Rückkehr und Tätigkeit der Jesuiten in Litauen (1922–1940): Ein Import des deutschen Katholizismus?“, in: Zeitschrift für Kirchengeschichte, 2014, Band 125, heft 1, p. 11–29; ,,Klaipėdos krašto katalikų integravimas į Lietuvos bažnytinę provinciją 1926-1939 m.“, Religinės bendrijos Lietuvos istorijoje: gyvenimas ir tapatybė (Bažnyčios istorijos studijos, t. 5), 2012, p. 343–370.

Veikla projekte: Vadovas.

Kviestiniai pranešimai (per paskutinius 5 metus)

• Tarptautinis mokslinis seminaras “Pius XII and East Central Europe in the Context of the Cold War, 1945-1958”, organizuota Bratislavos Comenius universiteto ir Slovakijos Tautos atmities instituto, 2022, Bratislava (Slovakija). Pranešimo tema: “Ecclesiastical Communications through the Iron Curtain during Pius XII’ Pontificate: from Rome to Soviet Lithuania and vice versa”.

• Tarptautinis mokslinis seminaras “Reinventing Religion: The Rise of Religious Sensibility in the late Soviet Union (1960s-1980s)”, organizuota Bazelio universiteto, online, 2021. Pranešimo tema: “Catholic underground in Lithuania: offspring or obstacle of Vatican’s Ostpolitik?”.

• Tarptautinė mokslinė konferencija “Patterns of Everyday Life in Soviet Society(s): Biographies, Practices, and Memory“, Vilniaus universitetas, 2019, Vilnius. Pranešimo tema: “Is It Possible to Access Everyday Life fromSoviet Era Sources? Several Observations of a Conservative Historian”.

• Tarptautinė mokslinė konferencija “Sites of Memory-History-Tourism/Miejsca pamięci-historia-turystyka”, organizuota Gdansko universiteto, 2019, Gdanskas (Lenkija). Pranešimo tema: “International Sites of Memory as Markers for the History of 20th Century Catholicism in

  Lithuania”.

• Tarptautinė mokslinė konferencija Università in Europa centro-orientale nel secondo Novecento. Istituzioni, docenti e studenti prima e dopo il 1989, organizuota Padujos universiteto, 2019, Paduja (Italija). Pranešimo tema: “Vilnius University before and after 1989: caught in the triangle of the Soviet academic culture, nationalist ideology and postmodern global challenge”.

• Tarptautinė mokslinė konferencija Religion, Diplomacy and Peace, organizuota Popiežiškojo istorijos mokslų komiteto, 2018, Roma (Vatikanas). Pranešimo tema: “Lithuania as the subject of Vatican’s Ostpolitik (1963-1988)”.

• Tarptautinė mokslinė konferencija The pope from behind the Iron Curtain Krokuva-Budapeštas, 2018 (Lenkija, Vengrija). Pranešimo tema: “The situation of Christian Churches in the USSR from the beginning of the regime to the election of John Paul II”.

• Tarptautinė mokslinė konferencija Russia’s Choices for 2030 , Helsinkio universitetas, 2017, Helsinkis (Suomija). Pranešimo tema: “Political censorship in Lithuania and Latvia during the late Socialism as the agent of Soviet Baltic discourse”.

Vadovavimas doktorantams, podoktorantūros stažuotojams

Vadovavimas doktorantams:

• Dominyka Tarvydaitė, Informacinio lauko kontrolė Lietuvoje 1919-1940 m.: spaudos cenzūra ir propaganda, 2022–2026.
• Ignas Stanevičius, Lietuvių katalikų dvasininkija egzilyje 1944–1990 m.: tarp pastoracinių iššūkių ir visuomeninės misijos, 2020–2024.
• Tomas Vaitelė, Sovietinė televizija Lietuvoje 1957–1991 m.: tarp režimo uždavinių, visuomenės lūkesčių ir profesionalių ambicijų, 2019–2023.
• Darius Indrišionis, Šešėliai ir tamsa: nelegalios ekonominės praktikos Lietuvos SSR, 2018–2022.
• Rugilė Roženė, Neformali sovietinio laikotarpio modernizacijos pusė: urbanistinių sluoksnių kaita Vilniaus mieste ir jos palikimas (1944–2015), 2018–2022.
• Enrika Kripienė, Partizanų visuomenė: ginkluoto antisovietinio pasipriešinimo rėmėjai, ryšininkai, viešosios erdvės dalyviai, 2016–2021.
• Dainius Noreika, Partizanų karas Lietuvoje (1944–1953): socialinių struktūrų problema, 2020.
• Monika Kareniauskaitė, Nusikaltimas ir bausmė Lietuvos SSR, 2017.
• Margarita Matulytė, Fotografijos raiškos ir sklaidos Lietuvoje sovietizavimas, 2011.

Vadovavimas podoktorantūros stažuotojams:

• Ina Ėmužienė, Sovietų Lietuvos viešoji komunikacija lietuvių diasporai Šiaurės Amerikoje (1944–1991): dalyviai, kanalai, atgarsiai, 2022–2024.
• Mingailė Jurkutė, Smurtinių dalyvių įvykių atmintis: Lietuvos partizanų karo atvejis, 2020–2022, finansuota Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos priemonės „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ (Nr. 09.3.3-LMT-K-712-19-0134).

• Marius Ėmužis, Komunistinis pogrindis nepriklausomoje Lietuvoje (1935–1940 m.): veikimas, skverbimasis, portretas, 2017–2019, finansuota Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos priemonės „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ (Nr. 09.3.3-LMT-K-712).

Ekspertinė veikla

• Mokslo ir studijų institucijų humanitarinės srities mokslų darbų kasmetinio vertinimo ekspertų komisija

Institucija: Lietuvos mokslo taryba.

Pobūdis, sritis: Lietuvos mokslo ir studijų institucijų teikiamos metinės mokslo produkcijos formalusis vertinimas

Veikla: Ekspertas, nuo 2019.

• Vilniaus Universiteto Atminties diplomų teikimo komisija

Institucija: Viniaus universitetas

Pobūdis, sritis: Kandidatų atitikties nustatytiems kriterijams atminties diplomui gauti vertinimas, kitų okupacinio laikotarpio nepatogios atminties iniciatyvų svarstymas

Veikla: Komisijos narys, nuo 2017.

• Konkursinio finansavimo paraiškų ir ataskaitų vertinimo komisijos

Institucija: Lietuvos mokslo taryba.

Pobūdis, sritis: Humanitarinių mokslų projektų ir jų ataskaitų kokybinis vertinimas

Veikla: Ekspertas, nuo 2010.

Taikomieji tyrimai

Taikomieji projektai:

• Knygos „Lietuva Bažnyčios Nepaprastųjų reikalų archyvo dokumentuose (1919–1939)“ leidyba

Vykdytojas: Lietuvių katalikų mokslo akademija.
Veikla projekte: Vadovas.

Projekto turinys: šaltinių rinkinio parengimas ir leidyba bendradarbiaujant su Italijos tyrėjais.
Projekto rezultatai: dviejų dalių (bendras puslapių skaičius 1665) leidinys, kuriame publikuoti 1432 Vatikano archyvo dokumentai.

Mokslo leidinių redakcinės kolegijos

Lietuvos institucijų leidiniai:

• Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis

Veikla: redakcinės kolegijos pirmininkas.

• Lietuvos istorijos studijos

Veikla: redakcinės kolegijos narys.

Mokslo ir studijų populiarinimas

• Viešos paskaitos: Lietuvių katalikų mokslo akademijos Mažoji akademija [Minor Academy of Lithuanian Catholic Academy of Science]

Kuratoriumo narys ir paskaitininkas nuo 2011 m. 

• Paroda: 1972. Pramušti sieną [1972. To Breake the Wall], Kauno centrinis pastas 2022 05 14-08 31

Vienas iš parodos kuratorių ir katalogo straipsnio ,,Laisvės akivaras stagnuojančios imperijos periferijoje” autorius.

• Virtuali paskaita: Ar visą neformalųjį meną galima vadinti protesto menu? [Can all informal art be called the art of protest?].

Lietuvos nacionalinis dailės muziejus: Radvilų rūmų muziejus, 2022 03 29. https://www.youtube.com/watch?v=FHwTqvu7zPI

• Mokslo populiarinimo renginys: Lietuvių katalikų mokslo akademijos krikščioniškos minties studijų savaitgalis „Dialogas 21 amžiuje?“ [Dialogoue in XXI century?], Liškiava, 2021 09 10-12

Organizacinio komiteto narys ir įvadinio pranešimo autorius.

• Virtualus renginys: ,,LKB sovietmečiu ir Jono Pauliaus II vaidmuo mūsų kelyje į laisvę“, pokalbis iš ciklo ,,Pokalbiai apie Joną Paulių II“. Lietuvos nacionalinės biblioteka, 2020 09 21.

https://www.youtube.com/watch?v=Bymf7Owcq28

Apdovanojimai, įvertinimai

• Jubiliejinis medalis ,,Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika 1972–2022“ (Lietuva)

Suteikta: Už dalyvavimą LKBK jubiliejaus iniciatyvinėje grupėje ir svarų indėlį jubiliejaus minėjimo renginiuose.

• Vilniaus universiteto rektoriaus mokslo premija

Suteikta: 2018.

Dėstomi dalykai

 Istorijos bakalauro studijų programa:

• Krikščionybės istorija (tema: Krikščionybė moderniajame pasaulyje);
• Antikomunistinis pasipriešinimas Lietuvoje ir Vidurio Rytų Europoje (tema: Neginkluotas pasipriešinimas ir disidentinis judėjimas Lietuvoje ir SSRS, kartu su doc. dr. Algirdu Jakubčioniu);
• Totalitarinė kultūra (tema: Lietuvos kultūros sovietizavimas).

Istorijos magistro studijų programa:

• Socialistinė modernizacija Vidurio Rytų Europoje: atmintis ir aplinka (kartu su prof. dr. Marija Drėmaite).

Doktorantūros studijos:

• Socialistinė modernizacija Vidurio Rytų Europoje: atmintis ir aplinka (kartu su prof. dr. Marija Drėmaite);
• Doktorantų seminaras.

Mokslo publikacijos

Monografijos, studijos:

• Černiauskas Norbertas, Paskutinė Lietuvos vasara: mokslo studija, Vilnius: Aukso Žuvys, 2021.

• Černiauskas Norbertas, et al., Lietuvos Respublikos notariatas (1918–1940) ir jo likimas: sistema, bendruomenė, asmenybės: mokslo studija, Lietuvos notarų rūmai, Vilnius: Všį studija „Versus“, 2021.

• Ambrulevičiūtė Aelita, et al., Išrasta Lietuvoje. Daiktai, idėjos, žmonės: mokslo studija, Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, Kaišiadorys: Printėja, 2018.

• Arlauskaitė-Zakšauskienė Inga, et al., Betonas. Mitas: Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietos Lietuvoje: monografija, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2016.

• Bukelevičiūtė Dalia, et al., Socialiniai pokyčiai Lietuvos valstybėje 1918–1940 metais: monografija, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2016.

Šaltinių publikacijos:

• Vincas Mykolaitis Putinas, Dienoraštis, 1938–1945, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Vilnius: 2022 [istorinių komentarų autorius].

Straipsniai:

• Černiauskas Norbertas, „Santuoka modernėjančioje Lietuvoje (1918–1940): nuo diskusijų iki pokyčių“, in: Istorija, 2019, t. 114, p. 4–37.

• Bukelevičiūtė Dalia, Černiauskas Norbertas, „XX a. 3 dešimtmečio socialinė apsauga Lietuvoje: nuo iššūkio link struktūros“, in: Istorija, 2017, t. 106, p. 5–27.

• Černiauskas Norbertas, Polkaitė-Petkevičienė Giedrė, „Urbanizacija 1918–1940 m.: modernaus miesto ženklai Lietuvoje“, in: Lietuvos istorijos studijos, 2017, t. 39, p. 64–83.

• Butkus Zenonas, Norbertas Černiauskas, „Krizė keičia Lietuvą: 1931–1935 metų pokyčiai visuomenėje ir valstybėje“, in: Lietuvos istorijos studijos, 2016, t. 36, p. 69–87.

• Černiauskas Norbertas, „Nedarbo įveikos galimybės begimstančioje moderniojoje Lietuvoje 1918–1940 metais“, in: Lietuvos valstybingumo branda ir trapumas (1918–1940 m.), 2015.

• Černiauskas Norbertas, „Bedarbių organizuotumas ir veikla Lietuvoje XX a. 3-4-ajame dešimtmetyje“, in: Istorija, 2012, t. 85, p. 26–34.

• Černiauskas Norbertas, „Kada Lietuvoje atsirado nedarbas?“, in: Lietuvos istorijos studijos, 2011, 21, p. 77–90.

• Černiauskas Norbertas, „Nepriklausomos Lietuvos studentija Lietuvos Šaulių Sajungos veikloje 1919–1940 metais“, in: Lietuvos Šaulių Sąjunga: praeitis, dabartis, ateitis. Leidinys skirtas Lietuvos šaulių sąjungos gyvavimo 90-mečiui, Kaunas, 2009.

Mokslo projektai

• Seksualinių normų ir elgsenos kaita modernėjančioje Lietuvos visuomenėje

Vadovas: dr. Valdemaras Klumbys (Vilniaus universitetas).

Projekto turinys: analizuota seksualinių normų, elgsenos, seksualumo politikos ir diskursų kaita Lietuvoje nuo XX a. antro iki devinto dešimtmečio.

Projekto rezultatai: parengtas monografijos „Seksualinis pilietinis karas: seksualinių normų ir elgsenos kaita modernėjančioje Lietuvos visuomenėje (3–9 deš.)“ rankraštis.

Veikla projekte: Tyrėjas.

• Antrojo pasaulinio karo memorialai ir atmintys Lietuvoje: ideologinės tendencijos ir jų valdymo galimybės

Vadovas: doc. dr. Algirdas Jakubčionis  (Vilniaus universitetas).

Projekto tikslas: Identifikuoti esamas ir potencialias propagandines, Lietuvos valstybingumui priešiškas, tendencijas, susijusias su Antrojo pasaulinio karo sovietinių karių įamžinimo objektais, įvertinti galimas su šių objektų sklaida ir interpretacijas susijusias grėsmes (kultūrinės atminties, atminties politikos, informacinių karų perspektyvos) ir pateikti siūlymus dėl atitinkamo jų valdymo.

Projekto rezultatai: Kolektyvinė monografija Kariai. Betonas. Mitas: Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietos Lietuvoje (Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2016); rekomendacijos; specialistų mokymai.

Veikla projekte: Tyrėjas.

• Modernios socialinės struktūros formavimasis Lietuvoje 1918–1940 m.

Vadovas: prof. dr. Zenonas Butkus (Vilniaus universitetas).

Projekto tikslas: ištirti modernios visuomenės susiformavimą ir jos pokyčius veikiant reformoms bei socialinei politikai 1918–1940 m.

Projekto rezultatai: atlikti tyrimai, leidę nustatyti Lietuvos visuomenės struktūros pobūdį ir pokyčius modernėjančioje Vidurio-Rytų Europoje; išanalizuota gyventojų užimtumo struktūra, išryškinta urbanizacijos ir agrarinės reformos įtaka jos kaitai, atskleistos pamatinės vyriausybės socialinės politikos kryptys siekiant pagerinti tiek individo, tiek visos visuomenės gyvenimo kokybę.  Rezultatai atspindėti kolektyvinėje monografijoje „Socialiniai pokyčiai Lietuvos valstybėje 1918–1940 metais“ (Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2016).

Veikla projekte: Tyrėjas.

Vadovavimas doktorantams, podoktorantūros stažuotojams

Vadovavimas doktorantams:

• Paulius Japertas, Lietuvos visuomenės militarizacija 1944–1990 metais, nuo 2020.

Ekspertinė veikla

• Nacionalinė švietimo agentūra

Eksperto veikla: darbo grupės narys, 2020–2022.

• Kultūros paveldo departamento Penktoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba

Eksperto veikla: pirmininkas, nuo 2016–2018.

• Vilniaus miesto savivaldybės Istorinės atminties komisija

Eksperto veikla: narys, nuo 2018.

• Vilniaus miesto istorijos tyrėjų stipendijų komisija

Taikomieji tyrimai

• Lietuvos Respublikos notariato istorijos tyrimas 1918–1940

Vykdyta: 2020–2021.

Užsakymo turinys ir rezultatai: Lietuvos notariato sistemos Pirmojoje Lietuvos respublikoje, notarų asmenybių ir likimų tyrimas. Išleista mokslo studija.

Veikla: Tyrėjas.

• Patentų sistemos ir lietuvių išradimų tyrimas

Vykdyta: 2017–2018.

Užsakymo turinys ir rezultatai: Patentų sistemos sovietmečiu ir po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo tyrimas; lietuvių išradėjų veiklos, padėties bei išradimų sovietmečiu ir po nepriklausomybės atkūrimo tyrimas. Išleista mokslo studija.

Veikla: Tyrėjas.

Mokslo ir studijų populiarinimas

• Černiauskas Norbertas, „Kaunas in der Zwischenkriegszeit: Die Stadt und die Menschen“, in: Fortsetzung folgt: im Zuge der Ein Jahrhundert Litauen (1918–2018) [Herausgeber: Giedrė Jankevičiūtė, Nerijus Šepetys], Vilnius: Vilniaus dailės akademija, 2017.

• Černiauskas Norbertas, „Tarpukario Kaunas: miestas ir žmonės“, in: Pasakojimas tęsiasi: modernizacijos traukinyje. Lietuvos šimtmetis: 1918–2018 [sudarytojai: Giedrė Jankevičiūtė, Nerijus Šepetys], Vilnius, Vilniaus dailės akademija, 2018.

• Černiauskas Norbertas, „Neišnešiota Lietuvos gerovė“, in: Naujasis Židinys – Aidai, 2018, 8.

• Černiauskas Norbertas, „Tarpukario Kaunas: miestas ir žmonės, in: Optimizmo arhitektūra. Kauno fenomenas, Vilnius: Lapas, 2018.

• Černiauskas Norbertas, „1940-ieji „išjungus“ išankstinį žinojimą: kariuomenė, visuomenė, valstybė” in: Vaizdų archyvas, sąsiuvinis nr. 3, 1945 [sud. Kęstutis Grigaliūnas], Vilnius: Vaizdų archyvas, 2018.

• Imagining Lithuania: 100 years, 100 visions, 1918–2018 [edited by Norbertas Černiauskas, Marija Drėmaitė, Tomas Vaiseta], Vilnius: Lithuanian Culture Institute, 2018.

• Įsivaizduoti Lietuvą:100 metų, 100 vizijų. 1918–2018. [sudarytojai ir autoriai: Norbertas Černiauskas, Marija Drėmaitė, Tomas Vaiseta], Vilnius, 2018.

• Černiauskas Norbertas, „„Šliūbas“ tarpukariu: tarp pasaulietinės ir bažnytinės valdžios“, in: Naujasis Židinys-Aidai, 2019, 7.

• Černiauskas Norbertas, „Kitokie mūsų istorijoje: klastingas lenkas, merga su vaiku bei pakastas miškinis“, in: Kodėl taip sunku mylėti? [Mo parodai skirtas katalogas], Vilnius, 2020.

• Černiauskas Norbertas, „1940-ieji: paskutinė Lietuvos vasara“, in: Naujasis Židinys-Aidai, 2020, 4.

• Černiauskas Norbertas, „Moldovos kelias“, in: Naujasis Židinys-Aidai, 2022, nr. 2.

• 2010–2020 m.: kasmetinio istorijos populiarinimo festivalio „Trakinių partizanai“ sumanytojas ir organizatorius (kartu su dr. Mindaugu Nefu).

• Kasmetinių mokslinių konferencijų vykusių Vilniaus universiteto Istorijos fakultete „Trakinių partizanai – akademinė diena“ (2013–2017) organizatorius ir koordinatorius.

• 2012–2013 m. Utenos Laisvės kovų muziejaus nuolatinės ekspozicijos koncepcijos autorius.

• 2015–2016 m. Valstybės pažinimo centro nuolatinės ekspozicijos vienas iš kūrėjų.

• Nuo 2015 m.: kasmetinio nacionalinis moksleivių konkurso „Praeities stiprybė – dabarčiai“ autorius ir rengėjas.

• 2017–2018 m. istorinių-pažintinių TV laidų „Partizanų keliais“ bendraautorius ir istorinio turinio rengėjas (parengta 14 laidų skirtų partizanų karo temoms).

• 2017–2018 m. atkurtos Lietuvos šimtmečiui skirtos ekspozicijos „Nepamirštos ateitys: Lietuvos šimtmečio vizijos“ bendraautorius Valstybės pažinimo centre.

• 2017–2019 m. edukacinio projekto skirto lietuvių bendruomenėms užsienyje „Skrydis su Lietuvos 100-mečio istorija“ bendraautorius. Skaitytos paskaitos lietuvių bendruomenėse Vokietijoje, Liuksemburge, Jungtinėje Karalystėje, Islandijoje, JAV, Baltarusijoje, Danijoje.

• 2019 m. Ekspozicijos 1949 m. partizanų deklaracijos signatarams („19490216: apsisprendimo šifras“) bendraautorius Valstybės pažinimo centre.

• Dviejų dalių istorinio dokumentinio filmo „Redde, quod debes. Nepriklausomybės kovos“ [rež. Andrius Lygnugaris], bendraautorius, Lietuva, 2019.

• 2020 m. Vilniaus 700 metų jubiliejui skirto istorinio naratyvo („Istorinis Vilniaus meniu“) bendraautorius [Norbertas Černiauskas, Neringa Dambrauskaitė, Martynas Jakulis, Marius Ėmužis, Akvilė Naudžiūnienė].

• Nuo 2020 m. rengiamo viešų VU Istorijos fakulteto ir Lietuvos nacionalinio muziejaus paskaitų ciklo „Istorijos miestui ir pasauliui“ iniciatorius ir koordinatorius.

• 2019 ir 2022 m.: skaitė paskaitas ir vedė seminarus Lituanistinių mokyklų mokytojų vasaros kursuose (JAV).

Mokslo asociacijos

• Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos narys (2018–2024).

Apdovanojimai, įvertinimai

• 2009 m. Šaulių žvaigždės medalis.

• 2013 m., už pilietinę iniciatyvą valstybės stiprinimo labui apdovanotas Lietuvos Respublikos Seimo įsteigtu Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu „Tarnaukite Lietuva“.

• 2015 m. Geriausias Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojas.

• 2018 m. Valstybės nepriklausomybės stipendija.

• 2021 m. Vaclovo Sidzikausko premija už mokslo studiją „1940. Paskutinė Lietuvos vasara“.

• 2021 m. mokslo studija „1940. Paskutinė Lietuvos vasara“ Nacionaliniuose Metų knygos rinkimuose pripažinta geriausia 2021 m. publicistikos ir dokumentikos knyga Lietuvoje.

Dėstomi dalykai

Istorijos bakalauro studijų programa:

• Modulis Socioekonominės transformacijos XX a. I-os pusės Lietuvos visuomenėje;
• Modulis Totalitarinė kultūra.

Kultūros istorijos ir antropologijos bakalauro studijų programa:

• Modulis Kultūros paveldas ir turizmas.

Istorijos magistro studijų programa:

• XX a. sociokultūrinė ir kasdienybės istorija: Lietuva ir europiniai bei sovietiniai kontekstai.