Aurelijaus Giedos knygos „Manifestuojanti Klėja. Istorikai ir istorika Lietuvoje 1883–1940 metais“ pristatymas ir tarpdisciplininė diskusija Klaipėdoje

Gieda12017 m. lapkričio 24 d. (penktadienį) 17 val. Klaipėdoje, Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos Konferencijų salėje vyks doc. dr. Aurelijaus Giedos knygos „Manifestuojanti Klėja. Istorikai ir istorika Lietuvoje 1883–1940 metais“ pristatymas ir tarpdisciplininė diskusija „Lietuvos (istoriografijos) raida modernybėje“. Diskusijoje dalyvaus knygos autorius, Klaipėdos universiteto mokslininkai Roma Bončkutė, Aldis Gedutis, Liutauras Kraniauskas, Marijus Šidlauskas ir Vacys Vaivada.

Maloniai kviečiame!

Lietuvos istoriografijos raida – stulbinantis, intriguojantis ir viliojantis fenomenas. Maža būtų pasakyti, kad nuo pirmojo Lietuvos istorijos pasakojimo lietuvių kalba (1822) iki Lietuvos universiteto (1922) dėstomąja lietuvių kalba atidarymo, nuo pirmosios lietuvio Vakaruose parašytos ir išspausdintos istorinės disertacijos (1905) iki pirmojo Lietuvos istorikų suvažiavimo (2005) praėjo ištisi amžiai. Kam dar geriau galėtų tikti prancūzų istorikų nukalta longue durée (ilgosios trukmės) koncepcija? „Manifestuojanti Klėja. Istorikai ir istorika Lietuvoje 1883–1940 metais“ – knyga apie sunkų, permainingą, tačiau vilties ir gyvenimo kupiną lietuvių, mūsų istorikų ir istoriografijos, atėjimą į šį pasaulį.

FB įvykis

 

Konferencija „Istorijos dėstymas universitete: idėjos, problemos ir iššūkiai“

3232 allg ringvorl lernen2017 m. lapkričio 15-16 d. VU Istorijos fakultete, 214 aud., vyks tarptautinė konferencija „Teaching History at the University – Ideas, Problems and Challenges” (Istorijos dėstymas universitete: idėjos, problemos ir iššūkiai). 

 Konferencijos programa

Organizatoriai:Vilniaus universitetas, Istorijos fakultetas, Transnacionalinės istorijos draugija ir  Švedijos karalystės ambasada.

 vilnius lt lt 

 

 

Susitikimas su Lietuvos Respublikos Seimo nare Ingrida Šimonyte

Simonyte2017 m. lapkričio 20 d. (pirmadienį), 17 val., 211 auditorijoje VU Istorijos fakulteto Naujosios istorijos katedros apvalusis stalas maloniai kviečia į susitikimą su Lietuvos Respublikos Seimo nare Ingrida Šimonyte

Diskusijos tema: „Lietuvos mokestinė praktika: argumentai už ir prieš?“ 

Diskusiją moderuos: doc. dr. Arūnas Streikus ir dr. Marius Ėmužis.

Liudo Jovaišos paskaita „Eustachijus Valavičius: kultūringo liberalo pavyzdys?“

Eustachijus Valavicius. XVII a.fr2017 m. lapkričio 28 d. Bažnytinio paveldo muziejuje (Šv. Mykolo g. 9, Vilnius) vyks istoriko, Vilniaus universiteto istorijos fakulteto docento dr. Liudo Jovaišos paskaita „Eustachijus Valavičius: kultūringo liberalo pavyzdys?“. Renginys nemokamas, pradžia 17 val.

Maloniai kviečiame dalyvauti!

Trečioje ciklo „Vilniaus vyskupų istoriniai portretai“ paskaitoje pristatomą Vilniaus vyskupą Eustachijų Valavičių galima laikyti viena žymiausių katalikiškosios Reformos laikotarpio asmenybių. Pastarasis studijavo Vilniaus jėzuitų kolegijoje, vėliau Italijoje penkerius metus mokėsi filosofijos, teisės, teologijos, o grįžęs į Lietuvą aktyviai dalyvavo viešajame gyvenime ir užėmė svarbias valdžios pareigybes. Eustachijus Valavičius sulaukė nemažai gražių apibūdinimų iš savo amžininkų ir net paties karaliaus. XVII a. dvasininko portrete paliktas įrašas pastarajį apibūdina kaip tobulą senatorių ir uolų ganytoją, o karaliaus Zigmanto Vazos žodžiai vyskupą pristato kaip puikiai prie gyvenimiškos situacijos ir aplinkybių prisitaikantį žmogų: „bažnyčioje – vyskupas, pobūvyje – kompanionas, dvare – dvariškis, tarp kunigų – kunigas, tarp politikų – politikas, tarp eretikų – eretikas“.  Per keturiolika vyskupavimo metų (1616–1630) vyskupas pasižymėjo ne tik kaip geras administratorius ir ganytojas, bet demonstravo ir aukštus intelektinius gebėjimus.

Daugiau informacijos žr. čia

 

Dr. Tomo Čelkio vieša paskaita „Klaidūs keliukai ir karališki vieškeliai: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sausumos kelių tinklo dinamika“

zemaitija 1768 fragmMaloniai kviečiame Jus į Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto istoriko dr. Tomo Čelkio viešą paskaitą „Klaidūs keliukai ir karališki vieškeliai: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sausumos kelių tinklo dinamika“. Paskaita vyks 2017 m. lapkričio 8 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g. 1. Lektorius apžvelgs LDK sausumos kelių struktūros susidarymą ir kaitą, kurią ilgainiui formavo šalies politinė, socialinė ir ekonominė raida.

Skirtingai nei vandens, sausumos keliai buvo ryškiausi žmonijos gyvenimo ritmo pėdsakai, jie susiklostė savaimingai arba buvo nutiesti tikslingai. XIV a. besiformuojanti LDK paveldėjo ankstyvąjį baltų genčių kelių tinklą. Plečiantis šalies teritorijai, į jos sudėtį pateko rusėniškos kunigaikštystės, kuriose buvo nuo seno susidariusi vietinių visuomenių naudojama susisiekimo sistema. Kurį laiką LDK valdovai šalį valdė po ją keliaudami nuolatiniais maršrutais. Ilgainiui šie keliai peraugo į valstybinės reikšmės traktus, kuriuos prižiūrėjo monarcho pavaldiniai, o atsirandant vietos pareigybėms – pamažu rūpintasi ir vietiniais keliais. XVI a. LDK politinė organizacija pasiekė brandą, sudėtingėjo teritorijos administravimas. Šimtmečiams bėgant XVIII a. link, neišvengiamai transformavosi valstybės infrastruktūros pobūdis, nes ji ne tik kito, bet ir modernėjo. Keitėsi urbanistinė aplinka, iškildavo nauji urbanistiniai centrai, o tai lemdavo ir susisiekimo kryptys. XVIII a. keliai laikytini net efektyviai funkcionavusios administracijos rodikliu. Tai liudija ypatingas valstybės dėmesys ir finansų skyrimas kelių gerinimui bei priežiūrai. Statyti ne tik mediniai, bet ir mūriniai tiltai, tiestos ilgos medgrindos, piltos žemgrindos, o XVIII a. keliai ir gatvės grįstos akmenų grindiniu – „bruku“.

 

Mokslinė konferencija „Moderni visuomenė ir Lietuvos valstybė“

konferencija moderni Lietuva2017 m. lapkričio 9 d. (ketvirtadienis) Signatarų namų salėje (Pilies g. 26) vyks Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirta mokslinė konferencija „Moderni visuomenė ir Lietuvos valstybė“. 

 Konferencijos programa

 

Kultūros istorikės prof. Susan E. Reid paskaita „Namudinė modernybė: „pasidaryk pats“, amatai ir nuoširdūs pagražinimai naujuose sovietiniuose namuose 1960-aisiais“

20150203 liudmila2017 m. lapkričio 2 dieną [ketvirtadienį], 18 val. Architektūros [aktualijų] fondas ir Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas kviečia į kultūros istorikės prof. Susan E. Reid paskaitą „Namudinė modernybė: „pasidaryk pats“, amatai ir nuoširdūs pagražinimai naujuose sovietiniuose namuose 1960-aisiais“.

Paskaitą vyks VU Istorijos fakultete (Universiteto g. 7), 211 auditorijoje. 

KUO PAŠNEKOVAS IŠSKIRTINIS? 

Kultūros istorikė, profesorė Susan E. Reid (Loughborough universitetas) daug metų nagrinėja prieštaringą šaltojo karo epochos kultūrą ir šiame kontekste besiformavusį sovietinės buities modernizavimą, architektūrą ir dizainą. Jos su kolegomis parengta knyga „Style and Socialism“ tapo plačiai skaitoma ir referuojama ne tik akademiniame pasaulyje. Pastaruoju metu profesorė daug dėmesio skiria šaltojo karo laikų modernizacijos procesams buvusioje sovietinėje erdvėje – tyrinėja jos ekspozicinę kultūrą (Cold War Cultural Transactions: Designing USSR for the West in Brussels Expo ‘58), buities modernizavimo lenktynes (Cold War Kitchen) ir sovietinio vartojimo ypatumus (Cold War Binaries and the Culture of Consumption in the Late Soviet Home). 

KUO  ĮKVEPIANTIS POKALBIS?

Paskaitoje Susan E. Reid atkreipia dėmesį į namudinius procesus „prisitaikant“ gyventi standartizuotoje sovietinėje erdvėje, kuri išplito pradėjus N. Chruščiovo būsto industrializavimo programą XX a. šeštajame dešimtmetyje. Remdamasi materialiosios kultūros tyrimais ir sakytine istorija, kultūros istorikė atskleidžia masinės būsto statybos ir įrengimo prieštaringumus, neplanuotus ir nemodernius aspektus, tokius kaip vietinė improvizacija, “pasidaryk pats” metodai ir rankdarbiai. Autorė argumentuoja, kad tai nebuvo nei ardomieji, nei protesto veiksmai prieš egzistuojančią sistemą ar visuotinį modernizacijos procesą, greičiau priemonės, padedančios prie jo prisitaikyti.

Paskaita vyksta kaip VU IF vykdomo LMT finansuojamo mokslinio projekto “Gyvenamoji architektūra sovietinėje Lietuvoje: tarp masinės ir individualios” (vadovė Marija Drėmaitė) dalis.

*** 

20150203 weber2Susan E. Reid – Makeshift Modernity: DIY, Craft and the Virtuous Homemaker in New Soviet Housing of the 1960s

WHAT? Architecture [news] fund and Vilnius University, Faculty of History present an inspiring talk by Susan E. Reid ‘Makeshift Modernity: DIY, Craft and the Virtuous Homemaker in New Soviet Housing of the 1960s’

WHERE? Vilnius Universitete, Faculty of History, hall 211, Universiteto g. 7, Vilnius

WHEN? November 2, 2017 [Thursday], 6 PM. In English.

 

HOW THE SPEAKER IS EXCEPTIONAL?

Susan E. Reid is a Professor of Cultural History at the Department of Politics History and International Relations, Loughborough University. She has published widely on visual and material culture, art, gender, consumption, and the everyday in the USSR, focusing on the 1950s–1960s. She has also researched Cold War art, design and visual culture, including Soviet participation in, and reception of, international exhibitions and World Fairs. Currently she is completing an oral history project on everyday aesthetics, socialist modernity, consumption and identity in Khrushchev-era housing, provisionally entitled Khrushchev Modern: Making Oneself at Home in the Soviet 1960s. 

 

HOW THE TALK IS INSPIRING?

In cities across the Soviet Union in the late 1950s and early 1960s, new housing developments of plain five-storey apartment blocks mushroomed thanks to an intensive programme for mass industrialised housing construction launched by the Party-State in 1957. Modern living conditions

were to be created for millions, it was promised, through state planning and investment in the modernisation of construction, making maximum use of technology and factory prefabrication in place of bricklaying and other artisanal methods. Drawing on oral history and material culture, this article attends to some contradictory, seemingly unplanned and un-modern aspects of popular agency entailed in producing the modern Soviet environment, including the role of local improvisation, DIY and manual craft. These were not necessarily resistant to or subversive of the socialist state’s modernisation project but had a more complex and ambivalent relation to it, as complementary or compensatory accommodations that “tuned” universal models to local contingency.

 

Susitikimas / diskusija su Lietuvos nacionalinės futbolo rinktinės vyr. treneriu Edgaru Jankausku

Jankauskas2017 m. spalio 23 d. (pirmadienį), 17 val., Naujosios istorijos katedra visus futbolo aistruolius ir ne tik maloniai kviečia į apvaliojo stalo organizuojamą susitikimą / diskusiją su Lietuvos nacionalinės futbolo rinktinės vyr. treneriu Edgaru Jankausku:

"Kada sulauksime Lietuvos futbolo renesanso: nekantrūs istorikai klausia – Edgaras Jankauskas atsako".

Moderuoja: doc. dr. Arūnas Streikus ir dr. Norbertas Černiauskas

Renginio vieta: VU Istorijos fakulteto 211 auditorija (Universiteto g. 7)