Mokslo renginiai
Susitikimas LMA su „L’ORÉAL Baltic“ „Moterims moksle“ laimėtojomis
Lietuvos mokslų akademija rengia 2019 m. konkurse dalyvaujančiųjų jaunųjų mokslininkių susitikimą su šį prestižinį apdovanojimą gavusiomis Lietuvos mokslininkėmis – dr. Urte Neniškyte (2017 m.) ir dr. Giedre Motuzaite-Matuzevičiūte Keen (2018 m.). Laureatės pasidalys savo patirtimi ir atsakys į klausimus. Taip pat dalyvaus Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos generalinė sekretorė Asta Junevičienė ir LMA viceprezidentas akad. Zenonas Dabkevičius.
Renginys vyks 2019 m. vasario 20 d. (trečiadienį) 10 val. Lietuvos mokslų akademijos mažojoje konferencijų salėje (Gedimino pr. 3, Vilnius). Kvietimas pridedamas.
Kviečiame aktyviai dalyvauti ir registruotis e. paštu
Daugiau informacijos žr. čia
Diskusija "Lietuvos bankas ir globalūs XXI amžiaus ekonomikos iššūkiai"
Vasario 18 d. (pirmadienį), 17 val., VU Istorijos fakulteto 211 auditorijoje (Universiteto g. 7, II aukštas) vyks Naujosios istorijos katedros apvaliojo stalo diskusija "Lietuvos bankas ir globalūs XXI amžiaus ekonomikos iššūkiai" su Lietuvos banko valdybos pirmininku dr. Vitu Vasiliausku.
Moderuoja: prof. dr. Arūnas Streikus.
Šimtmečio knygų pristatymas
Sausio 22 d. 18 val. "Perone" (Geležinkelio g. 6), palydint senąjį bei pasitinkant naująjį modernaus valstybingumo šimtmetį, susitikimas su dviejų knygų sudarytojais ir autoriais:
- „Pasakojimas tęsiasi: modernizacijos traukinyje. Lietuvos šimtmetis: 1918–2018“ (sud. Giedrė Jankevičiūtė, Nerijus Šepetys);
- „Įsivaizduoti Lietuvą. 100 metų. 100 vizijų. 1918-2018“ (sud. Marija Drėmaitė, Norbertas Černiauskas, Tomas Vaiseta).
Daugiau informacijos žr. FB Įvykyje.
Metų paskaita „Adolfo Ramanausko-Vanago palaikų paieška ir identifikacija“
Gruodžio 11 d., 17 val. VU Istorijos fakultetas kviečia į metų paskaitą „Adolfo Ramanausko-Vanago palaikų paieška ir identifikacija“.
Pranešėjai: dr. Justina Kozakaitė (Vilniaus universitetas), doc. dr. Gintautas Vėlius (Vilniaus universitetas), Dalius Žygelis (Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras).
Vieta: Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų Renginių salė (Katedros a. 4, Vilnius).
Renginio partneriai: Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai.
Diskusija „Ar istorija vis dar įmanoma po europocentrizmo ir antropocentrizmo?“
Atviros Lietuvos fondas kviečia lapkričio 22 d. 18.00 val. į viešą diskusiją „Ar istorija vis dar įmanoma po europocentrizmo ir antropocentrizmo?“
Dalyvaus prof. Ewa Domanska (Uniwersytet im. Adama Mickiewicza / Stanford University), kultūros istorikas prof. dr. Alfredas Bumblauskas (VU IF). Pokalbį moderuos istorikas doc. dr. Aurimas Švedas.
Diskusija vyks Atviros Lietuvos fondo namuose, konferencijų salėje (IV a.) Didžioji g. 5, Vilniuje su vertimu iš/ į lietuvių/ lenkų kalbas.
Ilgą laiką praeities tyrinėtojai pasakojo labai nuspėjamas istorijas apie šio pasaulio galingųjų (visų pirma – Europos karalių, karvedžių, politikų) gyvenimus, didžius jų darbus bei šių darbų prasmę europiečiams. Esminiai pokyčiai, nulėmę pačių praeities tyrinėtojų ir Vakarų civilizacijos žmogaus požiūrio į tai, ko reikia ieškoti praeityje ir kam šios paieškos yra reikalingos, įvyko XX amžiaus II pusėje. Tiesą sakant, pastaroji kaita tebevyksta iki šiol, o jos išdavoje istorija tapo kaip niekada įvairi: vieni praeities tyrinėtojai pasakoja Šaltojo karo istoriją žvelgdami į ją iš Berlyne Postdamo aikštėje gyvenusių triušių perspektyvos; kiti domisi kaip evoliucionavo gyvybė nuo didžiojo sprogimo iki Homo Sapiens atsiradimo ir rašo ateities istorijos puslapius, svajodami apie netrūkus ateisiančią Homo Deus epochą.
Akivaizdu, kad ką tik išvardintos novatoriškos istorijos rašymo tendencijos mažai ką bendro turi su Vidurio Rytų visuomenėms įprasta mąstymo apie istoriją tradicija. Todėl prasminga pasvarstyti keletą klausimų: 1) Kaip novatoriškos istorijos tyrimo formos (nusigręžiančios nuo žmogaus) gali padėti mus kurti ir palaikyti prasmingo buvimo laike jausmą? 2) Kiek istorija XXI amžiuje vis dar gali atlikti europiečių tapatybės kūrimo ir palaikymo funkciją (jeigu užsiimti Europos istorija tapo intelektualine prasme “nebemadinga”)? 3) Ar įmanoma savo vietą šiame naujų intelektualinių madų istorijoje ir humanitarikoje šou surasti lietuvių arba lenkų mokslininkams, įpratusiems visų pirma mąstyti ir kalbėti apie savo tautą ir valstybę? 4) Kokias galimybes turi Europos istorija, atmintis, kultūra ir tapatybė iš “nebemadingų temų” kategorijos vėl susigrąžinti pirmaeilės svarbos temos statusą?
Prof. dr. Ewa Domanska – Adomo Mickevičiaus vardo universtiteto Poznanėje ir Stanfordo universiteto mokslininkė, viena iš šiuo metu įdomiausiai ir konceptualiausiai mąstančių Lenkijos, Vidurio Europos ir Vakarų akademinio pasaulio mokslininkių, Tarptautinės istorijos ir istoriografijos teorijos komisijos prezidentė. E. Domanska yra keturių didžiulio akademinės bendruomenės ir visuomenės susidomėjimo susilaukusių monografijų autorė. Paskutinė jos knyga “Nekros. Įvadas į mirusio kūno ontologiją” (Nekros. Wprowadzenie do ontologii martwego ciała, 2017) vos tik pasirodžiusi Lenkijoje iš karto tapo intelektualiniu bestseleriu.
Prof. dr. Alfredas Bumblauskas – kultūros istorikas, dirbantis Vilniaus universiteto Istorijos fakultete, Lietuvos Nacionalinės premijos laureatas (1998), vienas originaliausiai mąstančių šiandienos lietuvių istorikų, nuolat keliančių ir svarstančių istorijos aktualumo dabarties visuomenei klausimą.
Prof. Dan Michman paskaitos
Kviečiame į prof. Dan Michman PASKAITAS.
Prof. Dan Michman yra Tarptautinio Holokausto tyrimų instituto vadovas, John Najmann Holokausto studijų centro Yad Vashem profesorius, Bar Ilan (Izraelis) universiteto profesorius. Dan Michman yra dugybės knygų ir straipsnių, skirtų moderniai žydų istorijai Belgijoje, Izraelyje, bet ypač Holokausto studijoms, autorius.
Lapkričio 13 d., bus skaitomos trys paskaitos ( 9.00 -10.30 val., 11. 00- 12.30 val. ir 13.00 – 14.30 val.):
- Terminology and Interpretations: Shoah, Churbn, Cataclysm, Judeocide, Holocaust, Genocide (su integruotu tekstų aptarimu)
- The Ghettos of the Nazi Period, Their Emergence and Functioning: Entrenched Assumptions, New Insights
Lapkričio 15 d. bus skaitomos dvi paskaitos ( 9.00 -10.30 val., 11. 00- 12.30 val):
- Holocaust Research and Memory Politics Since 1990: A Complex Relationship the History of an Unprecedented Commemorative Category
- Righteous Among the Nations
Paskaitos vyks anglų kalba, Istorijos fakultete 330 auditorijoje
Šios viešos paskaitos vyksta kaip modulio „Etniniai ir teritoriniai konfliktai Vidurio ir Rytų Europoje“ integrali dalis.
Konstantino Ostrogiškio atminimo lentos iškilmingas atidarymas
Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas maloniai kviečia į LDK didžiojo etmono Konstantino Ostrogiškio religinės mecenatystės įprasminimą - atminimo lentos (bareljefo) iškilmingą atidarymą, kuris vyks lapkričio 11 d. 13.30 val. Vilniuje, prie Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų bažnyčios (Aušros Vartų g. 7b).
Bareljefo autoriai: skulptoriai Oles Sydoruk ir Borys Krylov (Kijevas)
Mecenatas: Robertas Gabulas (Kijevas)
Renginio partneriai:
Vilniaus miesto Savivaldybė
Lietuvos kariuomenė
Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų bažnyčia ir Bazilijonų vienuolynas
Marijos Drėmaitės paskaita "Du tarpukario modernizmai: Vilniaus ir Kauno architektūra"
Spalio 23 d. (antradienis), 18:00 val. Vilniaus rotušėje VU Istorijos fakulteto profesorės dr. Marijos Drėmaitės paskaita "Du tarpukario modernizmai: Vilniaus ir Kauno architektūra".
Augantis susidomėjimas tarpukario laikotarpio moderniąja architektūra neišvengiamai verčia lyginti du miestus – Vilnių ir Kauną. Kaunas pristatomas kaip žaibiškai išaugęs europietiškas miestas, kurio transformaciją paskatino netikėtas tapimas laikinąja sostine. Tuo tarpu to meto Vilnius laikomas užmirštu Lenkijos užkampiu, kurį vos ne vos pasiekė modernios urbanizacijos procesai. Ar tikrai šių miestų plėtra buvo tokia skirtinga? Ar išties Vilniuje nebūta kokybiškų architektūrinių pokyčių? Paskaitoje bus aptarta Vilniaus ir Kauno modernizacija tarpukariu: miesto planavimo, architektūros ir statybos tendencijos.
Įėjimas laisvas.