Dalykų aprašai

Informacija ruošiama.

Bakalauro studijų programų komitetai

ARCHEOLOGIJOS bakalauro ir magistro programų komitetas:
- prof. Dr. Albinas Kuncevičius – pirmininkas
- prof. dr. Rimantas Jankauskas (VU Medicinos fakultetas)
- doc. dr. Algimantas Merkevičius
- doc. dr. Gintautas Vėlius
- doc. dr. Justina Poškienė
- 2 studentų atstovai -
- socialinis partneris Laima Janina Vedrickienė (Lietuvos Dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centras, Aukščiausios kategorijos restauratorė).

ISTORIJOS bakalauro ir magistro studijų programų komitetas:
- doc. dr. Arūnas Streikus pirmininkas
- prof. dr. Rimvydas Petrauskas
- prof. dr. Zenonas Butkus
- doc. dr. Nerijus Šepetys
- dr. Loreta Skurvydaitė
- 2 studentų atstovai
- socialinis partneris dr. Monika Kareniauskaitė (Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras)

KULTŪROS ISTORIJOS IR ANTROPOLOGIJOS bakalauro studijų programos komitetas:
- prof. dr. Alfredas Bumblauskas – pirmininkas
- doc. dr. Jurgita Verbickienė
- doc. dr. Nerijus Šepetys
- doc. dr. Aurimas Švedas
- dr. Loreta Skurvydaitė
- studentų atstovas
- socialinis partneris - doc. dr. Irena Vaišvilaitė (Užsienio reikalų ministerija, LR ambasadorė prie Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos).

 

 

 

Bakalauro studijos

Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas siūlo tris pagrindines bakalauro studijų programas – Istoriją, Kultūros istoriją ir antropologiją, Archeologiją – ir galimybę rinktis taikomąsias specializacijas – Bioarcheologiją, Etninių mažumų istoriją ir antropologiją, Šaltinotyrą ir archyvistiką, Kultūrinį turizmą – taip pat bet kurias gretutinės krypties
studijas, siūlomas Vilniaus universitete ir Istorijos fakultete.

Bendra bakalauro studijų programų apimtis – 240 ECTS kreditų (toliau – kreditų). Studijos organizuojamos modulių principu. Istorijos fakultete laikomasi bendros nuostatos, kad 1 studijų modulis lygus 15 kreditų. Į šią apimtį įskaičiuojamas studento kontaktinis darbas (paskaitos, seminarai, pratybos, kolokviumai, mokomosios ekskursijos, praktikos, konsultacijos, atsiskaitymai ir kitas studijų tvarkaraštyje nurodytas laikas), savarankiškas mokymasis (pasirengimas seminarams, atsiskaitymams, konkrečių užduočių atlikimas, medžiagos paieška bibliotekose, archyvuose, internete ir t. t., nurodytos literatūros ar šaltinių skaitymas, problemų formulavimas ir iškėlimas, darbų rašymas, žodinių pranešimų rengimas). Šitaip suformuotą kreditą sudaro 25–30 studento darbo valandų. Savarankiškas studento mokymasis sudaro vidutiniškai apie 2/3 kiekvieno modulio apimties.

Kas yra modulis? Tai – studijų programos dalis, apimanti kelias, turinio požiūriu susijusias, studijų temas (tradiciškai vadintas dalykais, disciplinomis, kursais), kurias sieja bendras tikslas, mokymosi siekiniai ir ugdomi studentų gebėjimai bei kompetencijos. Vieno modulio studijų trukmė priklauso nuo jo specifikos (gali būti dėstomi / studijuojami intensyviai arba ištęsti), bet negali trukti ilgiau kaip vienus mokslo metus. Mokymosi siekiniais (siekiamais studijų rezultatais) vadinama tai, ką studentas turi žinoti, suprasti ir (arba) sugebėti parodyti baigęs modulį. Juos nustato dėstytojai, jie suformuluoja ir atitinkamus vertinimo kriterijus, pagal kuriuos sprendžia, koks mokymosi siekinių lygis yra pasiektas. Apibrėžiant mokymosi siekinius ir vertinimo kriterijus, nurodomi reikalavimai. Siekinius formuluoja dėstytojai, o studentai, kartu su dėstytojais yra atsakingi už numatytų gebėjimų ir kompetencijų iš(si)ugdymą. Studentų žinios ir gebėjimai yra vertinami nuo 1 iki 10 balų. Modulis laikomas įvykdytu, jei studentas atsiskaito už visas jį sudarančias temas. Vieną modulį įgyvendina keli dėstytojai (vienas iš jų yra vadovas ir atsako už modulio įgyvendinimo organizavimą), bet galutinis modulio vertinimas yra
bendras.

Pagal paskirtį moduliai skirstomi į bendrojo universitetinio lavinimo ir studijų krypties, o pagal pasirinkimo tipą – į privalomuosius ir pasirenkamuosius. Bendrajam universitetiniam lavinimui skiriama 15 kreditų, o pagrindinės krypties studijų moduliams tenka ne mažiau kaip 165 kreditai. Likusius 60 kreditų studentai pasirinktinai gali skirti: gilinamosioms studijoms, taikomajai specializacijai, gretutinėms studijoms arba bendrajam universitetiniam lavinimuisi. Visos Istorijos fakulteto bakalauro studijų programos turi gilinamųjų studijų modulių blokus ir taikomąsias specializacijas (Archeologijos – Bioarcheologiją; Istorijos – Šaltinotyrą ir archyvistiką; Kultūros istorijos ir antropologijos – Etninių mažumų istoriją ir antropologiją bei Kultūrinis turizmą).

Visose trijose Istorijos fakulteto bakalauro studijų programose numatyti „branduoliniai“, 60 kreditų apimties moduliai, kurie sudaro kiekvienos studijų programos pagrindą. Kiekvienoje studijų programoje bent 6 studijų krypties moduliai yra privalomi: tai minėtasis konkrečios studijų programos „branduolinių“ modulių blokas, praktinis tiriamasis bakalauro seminaras ir bakalauro baigiamasis darbas. Kitus privalomus modulius studentai pasirenka savo nuožiūra iš pasiūlyto modulių sąrašo. Dalykinės užsienio kalbos įtrauktos į programą kaip privalomasis studijų krypties modulis.

Išsamią informaciją apie priėmimą į VU pirmosios pakopos (bakalauro) studijas rasite čia.

Pokategorės

IST kiaTarptautiniai ekspertai labai gerai įvertino Istorijos ir Kultūros istorijos ir antropologijos bakalauro studijų programas. Ekspertai pabrėžė, kad naujoji modulinė studijų sistema atspindi modernią universitetinių studijų paradigmą. Abi programos pasižymi labai aukštos kvalifikacijos dėstytojų komanda, kurioje bendradarbiauja fakulteto ir kitų tyrimo institucijų ar savo sričių profesionalai, o studentams suteikiamos puikios mokymosi sąlygos bei pasirinkimo galimybės, ugdomos praktinės kompetencijos. Praėjusiais metais taip pat gerai buvo įvertinta ir Archeologijos bakalauro programa.
Ekspertų nuomone Istorijos bakalauro programa pasižymi europinės bei lokalios istorijos derinimu, puikiu studentų, kaip ateities profesionalų ruošimu. Kultūros istorijos ir antopologijos programos skiriamasis bruožas yra jos tarpdiscipliniškumas, įvairių teorinių ir praktinių tyrimo metodų dermė, dėmesys atminties, žodinės istorijos studijoms bei mikro ir makro istorijoms.

EXAMPLES OF EXCELLENCE (History programme)
1. In terms of reputation, the Faculty of History is recognised as having the best provision for educating students in the discipline in Lithuania. University teachers are made up of extremely well-qualified staff not only from the University Faculty, but also by historians who are the nation‘s leading professionals in their fields of enquiry working in the city‘s research institutes. Students therefore have the benefit of being able to experience learning in modules that are almost all directly based on research-informed teaching.
2. Students have the unrivalled benefit of having access to excellent facilities to support their learning, both within the University in its various library collections, computer terminals and large body of expert staff; and also in the city‘s many museums, archives, other repositories and the richness of its local built environment and heritage. Their skill sets in relation to developing as history practitioners are therefore, by the end of their programme, very good indeed and this is recognised by a broad spectrum of stakeholders and professions, who hold the degree in high esteem and regard the Faculty‘s graduates as eminently employable.
3. The implemented module system has introduced quality changes in teaching and staff co-operation. It reflects a modern approach to university education.

EXAMPLES OF EXCELLENCE (Cultural History and Anthropology Programme)
1. In terms of reputation, the History Faculty is recognised as having the best provision for educating students in Lithuania. University teachers are made up of extremely well-qualified staff not only from the University Faculty, but also by historians who are the nation‘s leading professionals in their fields of enquiry working in the city‘s research institutes. Students therefore have the benefit of being able to experience learning in modules that are almost all directly based on research-informed teaching.
2. Students have the unrivalled benefit of having access to excellent facilities to support their learning, both within the University in its various library collections, computer terminals and large body of expert staff; and also in the city‘s many museums, archives, other repositories and the richness of its local built environment and heritage. Their skill sets in relation to developing as cultural history practitioners are therefore, by the end of their programme, very good indeed and this is recognised by a broad spectrum of social partners and professions, who hold the degree in high esteem and regard the Faculty‘s graduates as eminently employable.
3. The Programme is notable for its interdisciplinary study and outlook, stressing interpretation more and research less, focusing relatively less on primary sources and more on theoretical and historiographical approaches, on continuity (identity, memory, oral history), defining notions, processes, and phenomena, and understanding of micro and macro histories (the study of nationalism, anthropological methods, and civilisations).

 

 

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos