Majos Lukanc paskaita „Ona Celietė / Antroji Jogailos sutuoktinė“

ONA CELIETE OKMaloniai kviečiame į Majos Lukanc (Slovėnija) paskaitą: "Ona Celietė / Antroji Jogailos sutuoktinė". 

Paskaita vyks: Penktadienį, vasario 10 d., 18.00 val.

Lenkijos institute Vilniuje, Didžioji g. 23.

Maja Lukanc 2015 m. baigė istorijos studijas Liublianos universiteto Humanistikos fakultete, tais pačiais metais už diplominį darbą Ona Celietė: biografijos apybraiža jai įteiktas Liublianos universiteto Prešereno apdovanojimas. Bendradarbiaudama su Celės krašto muziejumi, M. Lukanc parengė ir išleido knygelę apie Oną Celietę, šia tema skaitė paskaitų platesniam visuomenės ratui. Studijuodama kurį laiką dirbo Liublianos miesto muziejuje ir Liublianos pilyje, nuo 2015 m. spalio kaip jaunoji tyrėja įdarbinta Naujosios istorijos institute Liublianoje, tyrinėja Jugoslavijos ir Lenkijos santykius po Antrojo pasaulinio karo.

Ona Celietė (Ana Celjska / Anna Cylejska / *maždaug 1380/1388 – † 1416) – bemaž vienintelė Viduramžių sąsaja, rišanti dabartinę Slovėniją ir Lenkiją/Lietuvą. Istorija įamžino šią grafaitę, kai ji susituokė su Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Jogaila (Władysław II Jagiełło) (* maždaug 1352/62 – † 1434) ir šitaip tapo pirmąja karaliene tarp Celės grafų, svarbiausios kilmingųjų giminės, kilusios iš šiuolaikinės Slovėnijos teritorijos. Susiklosčius aplinkybėms, 1402 metais Ona ir Jogaila susituokė, nes, mirus pirmajai jo žmonai lenkų karalienei Jadvygai, Jogaila norėjo įsitvirtinti Lenkijos soste. Ona Celietė, kaip Kazimiero III Didžiojo, paskutinio Piastų giminės lenkų karaliaus anūkė, buvo nepaprastai tinkama partija, mat jos kilmingumas galėjo padėti Jogailai išsklaidyti bet kokias dvejones jo karališkos padėties teisėtumu. 1403 metų vasarį, praėjus metams po santuokos, Ona buvo karūnuota Lenkijos karaliene, o vienintelio palikuonio, dukters Jadvygos, karališkajai porai teko palaukti dar ketverius metus. Apie Onos gyvenimą liudija vos keli šaltiniai, kurie, be svarbiausių šios asmenybės gyvenimo datų, atskleidžia ir įdomių faktų. Iš šių šaltinių galime sužinoti, kad sutuoktinis ją buvo apkaltinęs svetimavimu, o taip pat koks buvo jos karališkas valgiaraštis.

Onos Celietės gyvenimo metais netoli Tanenbergo vyko garsusis Žalgirio (lenk. Grunwald) mūšis (1410 m.), kai jungtinės lenkų ir lietuvių pajėgos smogė lemiamą smūgį kryžiuočiams. Apie mūšį, be kitų šaltinių, byloja ir išlikęs Jogailos laiškas, nusiųstas sutuoktinei išsyk pasibaigus kovai. Apie Onos ryšius su lietuvių žemėmis nedaug težinoma, šaltiniai teigia, kad 1413–1414 metų žiemą ji gyveno Lietuvoje ir buvo tada dar pagoniškos Žemaitijos krikštijimo liudininkė. Po kelių mėnesių apie tai Konstanco susirinkimui ji parašė laišką, kuriame smulkiai nupasakojo, kaip kryžiuočiai smurtavo Žemaitijoje. Šis laiškas yra svarbiausia Onos politinės veiklos manifestacija ir turbūt kaip tik juo karalienė užsitraukė vokiečių riterių ordino nemalonę.

DĖMESIO: PASKAITA VYKS ANGLŲ KALBĄ BE VERTIMO.

Po paskaitos kviečiame taurei sloveniško vyno.

Renginio organizatoriai:

Lenkijos institutas Vilniuje - Instytut Polski w Wilnie

Center za slovenščino kot drugi in tuji jezik

Pokrajinski muzej Celje

Veleposlaništvo Republike Slovenije v Varšavi

Vilniaus universitetas 

Diskusija „Blogio banalumas“

nerijus sepetysValstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus sausio 31 d., 17.30 val. kviečia į neeilinę diskusiją „Blogio banalumas“, kurioje dalyvaus muziejaus direktorius, rašytojas Markas Zingeris bei VU Istorijos fakulteto docentas dr. Nerijus Šepetys. Bendradarbiaujant su Vokietijos Federacinės Respublikos ambasada, po diskusijos vyks biografinio filmo „Hannah Arendt“ (2013) peržiūra. 

Margarethe von Trotta režisuoto filmo centre – pasaulinio garso Vokietijos žydų kilmės filosofė Hannah Arendt, prestižiniam Amerikos žurnalui „The New Yorker“ rašanti apie nacių karo nusikaltėlio Adolfo Eichmanno teismo procesą, 1961-1962 m. vykusį Jeruzalėje. Filosofės įžvalgas ir „blogio banalumo“ teoriją pasaulis sutinka nevienareikšmiškai.

Renginys, skiriamas Tarptautinei Holokausto aukų atminimo dienai, vyks muziejaus Tolerancijos centre (Naugarduko g. 10/2, Vilnius). Diskusija vyks lietuvių kalba. Filmas, kurio trukmė – 113 min., bus rodomas anglų kalba su lietuviškais subtitrais.

Taip pat žr. FB įvykį

 

Prof. Alfredo Bumblausko paskaita „Pramiegota Lietuvos istorija“

Bumblauskas studiju muge 2017Vasario 2 d., 13 val. studijų mugėje „Studijos 2017” VU Istorijos fakulteto profesoriaus Alfredo Bumblausko paskaita „Pramiegota Lietuvos istorija“.

Paskaitos vieta – Lietuvos parodų ir kongresų centras LITEXPO, Vilnius, 5.1 konferencijų salė, II aukštas, įėjimas iš 5 salės ekspozicijos.

Prof. A. Bumblauskas savo pranešime pristatys penkis dalykus, kuriuos Lietuva suteikė Europai, tačiau apie juos, paprastai, nemokoma nei mokyklos vadovėliuose, nei universitetų suoluose. Vis dėlto, anot profesoriaus, šiais dalykais Lietuva gali itin didžiuotis.

Žr. taip pat FB įvykį

Keturių epochų patirtis: Aurimo Švedo ir Irenos Veisaitės knygos pristatymas

svedas veisaiteKeturių epochų patirtis: Aurimo Švedo ir Irenos Veisaitės knygos „Gyvenimas turėtų būti skaidrus“ pristatymas Vilniaus universiteto bibliotekoje vasario 2 d., 17 val.

Susitikime su skaitytojais dalyvauja knygos autorius Aurimas Švedas ir knygos herojė Irena Veisaitė. Pokalbį moderuoja doc. Mindaugas Kvietkauskas.

Istoriko Aurimo Švedo knygoje „Irena Veisaitė. Gyvenimas turėtų būti skaidrus“ atskleidžiamas neeilinio žmogaus – germanistės, teatrologės, ilgametės Atviros Lietuvos fondo pirmininkės Irenos Veisaitės – likimas. Praeities tyrinėtojo ir savąsias patirtis apmąstančios asmenybės dialoguose atsiveria įvykių prisodrinta vieno gyvenimo istorija, aprėpianti keturias, radikaliai skirtingas, epochas – tarpukarį, pirmosios sovietinės ir nacių okupacijos laiką, sovietmetį, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą ir įtvirtinimą.

Istorijos ir atminties akistatoje išryškėja ne tik Irenos Veisaitės biografijos kontūrai, bet ir XX amžiaus akivaruose dingusio Lietuvos žydų pasaulio vaizdai, atkuriami knygos herojės sutiktų iškilių kultūros pasaulio asmenybių portretai, atgyja jos matytų legendinių spektaklių fragmentai, suskamba prieš daugelį dešimtmečių pasakyti ar išgirsti prasmingi žodžiai.

VASARIO 2 D. 17.00 VAL. VILNIAUS UNIVERSITETO BIBLIOTEKOJE (UNIVERSITETO G. 3, VILNIUS)

Taip pat žr. FB įvykį. 

Diskusija "Sausio 13-osios DNR: tik minėti ar švęsti?"

sausio 13 diskusijaSausio 13 d. 16 val. VšĮ “Pozityvūs pokyčiai” ir VU istorijos fakulteto Alumni draugija kviečia į diskusiją "Sausio 13-osios DNR: tik minėti ar švęsti? Vien graži praeitis ar pergalės vėliava ateičiai?"

Jau dvidešimt šešerius metus Lietuva mini Laisvės gynėjų dieną. Tik ar užtenka šią dieną minėti gedulingai ir su liūdesiu širdyse? Juk Sausio 13-oji yra visų mūsų Pergalės diena, kuri suvienijo laisvės troškusius žmones, kurie išdrįso visam pasauliui pademonstruoti tvirtą valią, ryžtą ir apsisprendimą. Mes parodėme pasauliui, jog taikiai, be ginklo rankoje galima apginti savo garbę, orumą, turtą, šeimą, valstybę – LAISVĘ. Atėjo metas džiaugsmingai, linksmai ir iškilmingai, pakeltomis galvomis ir su muzika švęsti savo pergalę ir laisvę. 

Diskusija vyks Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.

Moderatorius: žurnalistas Edmundas Jakilaitis

Diskusijos dalyviai: 

VU Istorijos fakulteto lektorius, Kultūrinio žurnalo Naujasis Židinys - Aidai vyriausiasis redaktorius, rašytojas dr. Tomas Vaiseta.

Muzikantas, visuomenininkas, šaulys Gabrielius Liaudanskas-Svaras.

„Fabula Hill+Knowlton Strategies“ valdybos pirmininkas Mykolas Katkus.

 

 

 

Istorijos fakulteto metų paskaita

Stepanov2016 m. gruodžio 14 d., 17.00 val.  VU Istorijos fakulteto 211 aud. - IF metų paskaita „Monstrai, dvasios ir žmogėdros Rytų Sibire: nuo kosmologijos iki politinės metaforos“. Pranešėjas doc. dr. Donatas Brandišauskas.

Plakatas

Aurimo Švedo ir Irenos Veisaitės knygos pristatymas

svedas veisaite2016 m. gruodžio 15 d. , 18.00 val.  Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4) vyks naujos AURIMO ŠVEDO pokalbių knygos „IRENA VEISAITĖ. GYVENIMAS TURĖTŲ BŪTI SKAIDRUS“ pristatymas. 

Renginyje dalyvauja knygos autorius Aurimas Švedas, knygos herojė Irena Veisaitė, teatro prodiuserė Audra Žukaitytė, režisierius Gintaras Varnas ir literatūrologas Kęstutis Nastopka. Renginį moderuos Vytenė Muschick.

 

Istoriko Aurimo Švedo knygoje „Irena Veisaitė. Gyvenimas turėtų būti skaidrus“ atskleidžiamas neeilinio žmogaus – germanistės, teatrologės, ilgametės Atviros Lietuvos fondo pirmininkės Irenos Veisaitės – likimas. Praeities tyrinėtojo ir savąsias patirtis apmąstančios asmenybės dialoguose atsiveria įvykių prisodrinta vieno gyvenimo istorija, aprėpianti keturias, radikaliai skirtingas, epochas – tarpukarį, pirmosios sovietinės ir nacių okupacijos laiką, sovietmetį, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą ir įtvirtinimą.

 

Istorijos ir atminties akistatoje išryškėja ne tik Irenos Veisaitės biografijos kontūrai, bet ir XX amžiaus akivaruose dingusio Lietuvos žydų pasaulio vaizdai, atkuriami knygos herojės sutiktų iškilių kultūros pasaulio asmenybių portretai, atgyja jos matytų legendinių spektaklių fragmentai, suskamba prieš daugelį dešimtmečių pasakyti ar išgirsti prasmingi žodžiai.

Žr. taip pat FB įvykį

Vieša diskusija "Arabų žiema ir jos šaltis Europoje: civilizacijos sloga ar rimta liga?"

Diskusija AulojeGruodžio 9 d.,  16:30 val. Vilniaus universiteto Mažojoje auloje vyks vieša diskusija "Arabų žiema ir jos šaltis Europoje: civilizacijos sloga ar rimta liga?". Renginyje dalyvaus Egipto žurnalistė Rem Magued (Reem Magued), kuri šioje šalyje vykusios revoliucijos metu buvo viena iš pagrindinių tos revoliucijos televizijos veidų. Su ja diskutuos vienas įtakingiausių Lietuvos istorikų, kultūros ir civilizacijos teoretikų, VU Istorijos fakulteto prof. Alfredas Bumblauskas.

Kokia dabar padėtis svarbiausiose arabų pasaulio valstybėse, kuriose dar visai neseniai buvo kilusi revoliucijų banga, skambiai pavadinta „Arabų pavasariu?“. Kokiu keliu gali toliau eiti ir tos valstybės, ir visas regionas, kur vėl siautėja diktatūros, radikalizmo revanšas bei karo liepsna? Kaip tai veikia ir veiks Senąjį žemyną – ne tik tas senąsias ir didžiąsias jo šalis, į kurias plūsta pagrindiniai pabėgėlių srautai, bet ir vadinamąsias naująsias, posovietines ir pototalitarines demokratijas? Kiek pagrįstos yra kalbos ne tik apie arabiško bei islamo pasaulio civilizacijos, bet ir apie Vakarų krikščioniškosios civilizacijos bei liberaliosios demokratijos krizę? Kaip vertinti kalbas apie šių dviejų civilizacijų karą? Šios bei kitos su jomis susijusios temos ir bus nagrinėjamos diskusijoje.

Diskusiją moderuos žurnalistas Vytautas Bruveris. 

Kalba: Anglų ir lietuvių su vertimu į abi kalbas. 

Diskusija yra projekto „Carte Blanche. Kairas Vilniuje القاهرة في فيلنيوس“ renginys.

Diskusiją rengia Goethe’s institutas kartu su VU Istorijos fakultetu ir VU Istorijos fakulteto alumni draugija.

Renginio įvykis FB