Programėlė „Būk detektyvas“

bukdetektyvasNauja LRT laidos „Istorijos detektyvai“ programėlė „Būk detektyvas!” yra skirta keliaujantiems ir norintiems pažinti Lietuvos istoriją žmonėms. Ką galima veikti su šia programėle?

 1. Įveikti iššūkius – išspręsti mįsles, surasti objektus ir daugiau sužinoti apie savo miesto ar miestelio istoriją. 

2. Pamatyti, kaip atrodė vietos prieš 50, 80 ar 100 metų. Programėlė jums automatiškai parodys senas nuotraukas tų objektų, kurie yra netoli jūsų. Negana to, jūs galėsite padaryti tokias nuotraukas, kokių jūsų draugai dar nematė. Ir, aišku, galėsite jomis pasidalinti socialiniuose tinkluose.

3. Norite keliauti po Lietuvą? Čia atrasite maršrutų. Jums tereikia pasirinkti, kur norite keliauti.

4. Taip pat jūs patys galite kurti iššūkius ir maršrutus, kelti senas nuotraukas.

Programėlė yra sukurta tiek iOS (iPhone), tiek Android operacinėms sistemoms. Taip pat yra sukurtas ir puslapis www.bukdetektyvas.lt. Šiuo metu jau yra įkelta per 200 nuotraukų, sukurta arti 150 iššūkių ir 30 maršrutų.

Prie šios programėlės kūrimo prisidėjo VU Istorijos fakulteto studentai ir dėstytojai.

 

Taip pat žr. http://www.lrt.lt/naujienos/tavo_lrt/37/179323/programele_buk_detektyvas_pades_atrasti_pasleptas_istorijas

 

Profesoriui Albinui Kuncevičiui įteiktas valstybinis apdovanojimas

dsc 0725Prezidentė Dalia Grybauskaitė Liepos 6-osios – Valstybės dienos – išvakarėse už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje apdovanojo mūsų šalies ir užsienio valstybių piliečius.

Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi apdovanotas Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Archeologijos katedros vedėjas, profesorius Albinas Kuncevičius. Nuoširdžiai sveikiname!

Daugiau žr. čia 

VU Istorijos fakulteto dekanas Rimvydas Petrauskas: „Humanitariniai mokslai padarė didžiausią proveržį“

r. petrauskas liudo masio fotografijaGyvybės mokslų tyrimams vis labiau plečiantis ir sparčiai populiarėjant šios srities studijoms, svarbu nepamiršti ir kitų aukštojo mokslo sričių, kurios mūsų šalyje yra itin kokybiškos, tačiau dažnai nuvertinamos.

Jokių faktais pagrįstų įrodymų nėra pateikta, bet Lietuvos viešojoje erdvėje, taip pat ir kai kurių politikų, verslininkų, švietimo politikos formuotojų galvose paplitęs įsitikinimas, kad humanitarų poreikis yra sumenkęs ar net visa mokslo kryptis išgyvena krizę.

Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakultetas yra viena iš tų mokslo įstaigų, kuri kiekvienais metais parengia naujus humanitarus – istorikus, antropologus, archeologus, paveldosaugininkus.

„Jei Lietuva nori pasiekti proveržį, neturėdama iškasenų, stambios pramonės ir didelių perspektyvų žemės ūkyje, ji turi stiprinti švietimą ir išsilavinimą. O čia humanistika užima vieną iš pagrindinių vietų“, – tvirtina šio fakulteto dekanas prof. Rimvydas Petrauskas.

Praėjusiais metais portale 15min.lt pasirodęs interviu su juo vis dar labai aktualus ir šiandien – apie Lietuvos humanitarinių mokslų būklę, humanitarinių studijų prasmę ir istoriko profesijos naudą.

Interviu skaitykite VU naujienose.

Istorijos fakulteto docentai lankosi Kinijoje

memorandumasVU Istorijos fakulteto docentai dr. Dalia Bukelevičiūtė ir dr. Ramojus Kraujelis yra išvykę į vizitą Kinijoje. Pekine birželio 23 d. Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba vadovaujama R. Kraujelio pasirašė supratimo memorandumą dėl tarpusavio bendradarbiavimo skatinimo. Tai turėtų atverti platesnes galimybes ateities tyrimams.

Birželio 26 d. Harbine Dalia Bukelevičiūtė tarptautinėje konferencijoje pristatė lietuvių bendruomenės gyvenimo aplinkybes Harbine 1905-1945 m. bei vienintelio Lietuvos konsulato Azijoje, t. y. Harbine veiklą. D. Bukelevičiūtė pranešimą skaitė gavusi vardinį Harbino miesto (kuriame gyvena apie 10 mln. gyventojų) mero pakvietimą. Šioje konferencijoje dalyvauja daugiau nei 150 dalyvių iš užsienio valstybių JAV, Rusijos, Izraelio, Kanados, Australijos, Lenkijos ir kt. Pranešimas susilaukė didelio dalyvių susidomėjimo, nes iki 1945 m. Harbine buvo išduota apie 700 lietuviškų pasų įvairių tautų atstovams, tad konferencijoje buvę Harbino gyventojai atskleidžia savo asmenines sąsajas su Lietuva. D. Bukelevičiūtė dalyvavo susitikime su Hrbino meru, kuriam buvo pristatytos galimos ateitie bendradarbiavimo perspektyvos.

R. Kraujelis ir D. Bukelevičiūtė bei Lietuvos centrinio valstybės archyvo direktorius Dalius Žižys lydimi Lietuvos ambasados atašė Ryčio Satkausko birželio 27 d. lankėsi Harbino miesto archyve, kur buvo deramasi dėl lietuvių gyvenusių Harbine archyvinių bylų perdavimo Lietuvai ir atvėrimo Lietuvos mokslininkams. Istorikai lankėsi Harbino kapines, kuriose yra palaidoti ir buvę lietuvių bendruomenės nariai, bei Lietuvos karaimų įkurtą tabako fabriką. 

    konferencijaarchyvas

 

 
 

Diskusija "Vidurio Europa kaip idėja ir atminties vieta"

YQ1N9712 1024x697Gegužės 26 dieną Atviros Lietuvos Fondo namuose įvyko antrasis renginys iš ciklo „Europos idėjos paieškos“. Diskutavo kultūros antropologas ir istorikas, publicistas profesorius Andrzej Mencwel (Instytut Kultury Polskiej, Varšuva), Vilniaus universiteto kultūros istorikas profesorius Alfredas Bumblauskas ir teatrologas Vaidas Jauniškis. Pokalbį moderavo Vilniaus universiteto kultūros istorikas doc. dr. Aurimas Švedas. 

Diskusijoje svarstyta, ką reiškia būti europiečiu ir Vidurio Europos gyventoju kasdienybėje; ar įmanoma kalbėti apie tam tikrą kultūrinį Vidurio Europos kanoną; (Jerzy Giedroyco idėjų kontekste) ar iš tiesų šio žmogaus pastangomis Vidurio Europa iš neįmanomybės pavirto realybe; koks bus Vidurio Europos likimas Europos Sąjungos projekte?

Olf.lt skaitytojams siūlome diskusijos ištrauką