Antrasis balsavimo turas rinkimuose į VU Senatą

veliavos edgarasNei vienam iš kandidatų abiejuose rinkimuose nesurinkus 50 procentų rinkėjų balsų, įvyks antrasis balsavimo turas, kuriame varžysis po 2 daugiausiai balsų surinkusius kandidatus. Plačiau apie rezultatus: https://www.vu.lt/apiemus/struktura/senatas/senato-naujienos/4553-patvirtinti-senato-nariu-rinkimu-pirmojo-turo-rezultatai

Antro turo grafikas:

Lapkričio 14 d. 9:00 - 15:00 (329 auditorija)

Lapkričio 15 d. 9:00 - 15:00 (329 auditorija)

Lapkričio 16 d. 9:00 - 15:00 (329 auditorija)

Istorijos fakulteto rinkimų komisija

Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekano rinkimo komisijos pranešimas

IF kiemas2017 m. gruodžio 17 d. baigiasi Istorijos fakulteto dekano kadencija. Remiantis VU Istorijos fakulteto nuostatais, likus 4 mėnesiams iki kadencijos  pabaigos buvo paskelbtos konkurso sąlygos dekano pareigoms užimti, sudaryta dekano rinkimų komisija. Taip pat buvo nustatytas galutinis pareiškiminių dokumentų priėmimo terminas – 2017 m. lapkričio 2 d. Iki nurodytos datos VU Istorijos fakulteto dekano rinkimų komisija gavo vienintelio paraiškovo – prof. Rimvydo Petrausko pareiškiminius dokumentus. Pateiktieji dokumentai atitinka jiems keliamus reikalavimus. Komisija pripažino prof. R. Petrauską esant kandidatu VU Istorijos fakulteto dekano rinkimuose.  Apie tai buvo informuota Vilniaus Universiteto Istorijos fakulteto Taryba.

Kandidato programinių nuostatų pristatymas numatytas 2017 m. lapkričio 29 d. Istorijos fakulteto dekano rinkimai vyks 2017 m. gruodžio 7 d.

VU Istorijos fakulteto dekano rinkimo komisija: 

doc. dr. Saulius Kaubrys (pirmininkas),

doc. dr. Genutė Kirkienė, 

doc. dr. Gintautas Vėlius.

VU Istorijos fakulteto mokslininkai apie 1917-ųjų lapkričio 7 d. įvykius

  • bolseviku karines pajegos 1917 metais 593e5802c5828Doc. dr. Nerijus Šepetys: „Auroros“ šešėlyje. Šimtas Rusijos revoliucijos metų 

Šis pasakojimas yra apie bolševikus ir komunizmą*, t.y. apie dalykus, kurie pavadinime nepaminėti. Ant­rame plane juos palikau sąmoningai, taip signalizuodamas dažną mūsų (europiečių, vakariečių) suvokimo bėdą, kai bolševizmas pražiūrimas, suvedamas į tai, kas istoriškai ar geografiškai stabilu ir (at)pažįstama: (ko gi norėti, juk čia –) Rytai, Azija, o dažniausiai Rusija.

Daugiau skaityti 15min.lt

 
  • Dr. Ryšard Gaidis apie bolševikų revoliuciją: nuo pradžių buvo kuriama nusikaltėliška sistema 

Bolševikų revoliucija 1917-ųjų lapkričio 7 dieną prasidėjo kaip dalies Petrogrado darbininkų ir kareivių maištas prieš sutvirtėti nespėjusią Rusijos respubliką. Praėjus šimtui metų, pasaulis vis dar bando atsigauti nuo katastrofiškų Spalio perversmo pasekmių. Nemažai progų buvo iššvaistyta pačioje pradžioje, kai tiek Rusijai vadovavusi Laikinoji vyriausybė, tiek ir vėliau „baltųjų“ pajėgų vadai bei Vakarų šalių interventai pakartotinai neįvertino Vladimiro Lenino šalininkų keliamo pavojaus ir nesuderino savo veiksmų, naujienų portalui Alfa.lt sakė Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto istorikas dr. Ryšard Gaidis.

Daugiau skaityti Alfa.lt

  • Pokalbis su dr. Tomu Vaiseta: Bolševikai labai gerai žinojo, ką norėtų padaryti su žmonija 

Perversmas, revoliucija, revoliucija revoliucijoje – įvairiai vadinama bolševikų sėkmės istorija mini savo šimtmetį. Maža, tačiau ryžtinga politinė grupuotė su stipria ideologija ir Vladimiru Leninu priešakyje 1917 m. spalio 25 d. pakeitė ne tik Rusijos, bet ir viso XX a. istorinį naratyvą. Vis dėlto komunizmo įsigalėjimas, Vakaruose suvokiamas kaip didžiulė humaniškumo tragedija, Rusijoje vertinamas nevienareikšmiškai. Anot rašytojo ir istoriko Tomo Vaisetos, dabartinė Kremliaus valdžia pasimokė ir nereiškia savo ideologijos taip tiesmukai, kaip tai darė bolševikai, tačiau siekis susigrąžinti Rusijos galybę sau įkvėpimo semiasi iš tų pačių komunistinės diktatūros herojų.

Pokalbis T. Vaiseta apie naują istorijos puslapį atvertusią Spalio revoliuciją, bolševikų kūrybinį projektą „Proletaro diktatūra“ ir ideologijos vaidmens kismą Rusijos politikoje.

Daugiau skaityti Bernardinai.lt

Pristatyta Valstybės šimtmečio programa

Lrytas10Likus 100 dienų iki valstybės šimtmečio minėjimo, antradienį (2017 11 07) Vilniaus geležinkelio stotyje buvo pristatytos būsimos šventės programos veiklos Lietuvoje bei užsienyje.

Šimtmečio pasakojimo ir naratyvo autoriai – VU Istorijos fakulteto istorikai prof. Alfredas Bumblauskas ir dr. Norbertas Černiauskas.

„Mus pakvietė, kad padėtume susigaudyti, kur yra tas šimtmetis. Ir kodėl jį reikia švęsti, nors ką tik minėjimo tūkstantmetį. Kiek čia tų datų gali būti? Bet vasario 16 atskirai reikia identifikuoti. Šimtmetis yra mūsų jaunosios, moderniosios šalies pradžia. Ir mes jį pasirenkame. Mes nesistengiame minėti tik tos kartos žmonių, mus jungia mūsų trispalvė. Ji ir yra mūsų šimtmečio spalvos“, – susirinkusiems pasakojo prof. A. Bumblauskas.

Istorikas dr. N.Černiauskas pritarė, kad švenčiame ne tik viena diena: „Mes švenčiame ne vienos dienos, ne akto pasirašymo dieną. Būtent visą visumą. Šitas šimtas metų jungia visas skirtingas istorines epochas, kurios nebūtinai mums yra smagios. Kas jas jungia? Tai būtent trispalvė“. 

Plačiau skaityti:

Pristatyta Valstybės šimtmečio programa: bus bandoma apimti tris Lietuvos epochas, 15min.

Pristatyta esminė šimtmečio mintis – mes esame herojai, Lrytas.

 

 

 

Susitikimas su kandidate į VU Senatą doc. dr. Nerija Putinaite

nerija putinaite 68343150Gerbiamieji,

Maloniai kviečiame 2017 m. lapkričio 6 d. (pirmadienį) 17 val. Istorijos fakulteto 211 aud. susitikti su kandidate į VU Senatą doc. dr. Nerija Putinaite.

Daugiau informacijos apie kanditatę žr. čia.