Bakalauro studijų programų komitetai

ARCHEOLOGIJOS bakalauro ir magistro programų komitetas:
- prof. Dr. Albinas Kuncevičius – pirmininkas
- prof. dr. Rimantas Jankauskas (VU Medicinos fakultetas)
- doc. dr. Algimantas Merkevičius
- doc. dr. Gintautas Vėlius
- doc. dr. Justina Poškienė
- 2 studentų atstovai -
- socialinis partneris Laima Janina Vedrickienė (Lietuvos Dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centras, Aukščiausios kategorijos restauratorė).

ISTORIJOS bakalauro ir magistro studijų programų komitetas:
- doc. dr. Arūnas Streikus pirmininkas
- prof. dr. Rimvydas Petrauskas
- prof. dr. Zenonas Butkus
- doc. dr. Nerijus Šepetys
- dr. Loreta Skurvydaitė
- 2 studentų atstovai
- socialinis partneris dr. Monika Kareniauskaitė (Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras)

KULTŪROS ISTORIJOS IR ANTROPOLOGIJOS bakalauro studijų programos komitetas:
- prof. dr. Alfredas Bumblauskas – pirmininkas
- doc. dr. Jurgita Verbickienė
- doc. dr. Nerijus Šepetys
- doc. dr. Aurimas Švedas
- dr. Loreta Skurvydaitė
- studentų atstovas
- socialinis partneris - doc. dr. Irena Vaišvilaitė (Užsienio reikalų ministerija, LR ambasadorė prie Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos).

 

 

 

Bakalauro studijos

Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas siūlo tris pagrindines bakalauro studijų programas – Istoriją, Kultūros istoriją ir antropologiją, Archeologiją – ir galimybę rinktis taikomąsias specializacijas – Bioarcheologiją, Etninių mažumų istoriją ir antropologiją, Šaltinotyrą ir archyvistiką, Kultūrinį turizmą – taip pat bet kurias gretutinės krypties
studijas, siūlomas Vilniaus universitete ir Istorijos fakultete.

Bendra bakalauro studijų programų apimtis – 240 ECTS kreditų (toliau – kreditų). Studijos organizuojamos modulių principu. Istorijos fakultete laikomasi bendros nuostatos, kad 1 studijų modulis lygus 15 kreditų. Į šią apimtį įskaičiuojamas studento kontaktinis darbas (paskaitos, seminarai, pratybos, kolokviumai, mokomosios ekskursijos, praktikos, konsultacijos, atsiskaitymai ir kitas studijų tvarkaraštyje nurodytas laikas), savarankiškas mokymasis (pasirengimas seminarams, atsiskaitymams, konkrečių užduočių atlikimas, medžiagos paieška bibliotekose, archyvuose, internete ir t. t., nurodytos literatūros ar šaltinių skaitymas, problemų formulavimas ir iškėlimas, darbų rašymas, žodinių pranešimų rengimas). Šitaip suformuotą kreditą sudaro 25–30 studento darbo valandų. Savarankiškas studento mokymasis sudaro vidutiniškai apie 2/3 kiekvieno modulio apimties.

Kas yra modulis? Tai – studijų programos dalis, apimanti kelias, turinio požiūriu susijusias, studijų temas (tradiciškai vadintas dalykais, disciplinomis, kursais), kurias sieja bendras tikslas, mokymosi siekiniai ir ugdomi studentų gebėjimai bei kompetencijos. Vieno modulio studijų trukmė priklauso nuo jo specifikos (gali būti dėstomi / studijuojami intensyviai arba ištęsti), bet negali trukti ilgiau kaip vienus mokslo metus. Mokymosi siekiniais (siekiamais studijų rezultatais) vadinama tai, ką studentas turi žinoti, suprasti ir (arba) sugebėti parodyti baigęs modulį. Juos nustato dėstytojai, jie suformuluoja ir atitinkamus vertinimo kriterijus, pagal kuriuos sprendžia, koks mokymosi siekinių lygis yra pasiektas. Apibrėžiant mokymosi siekinius ir vertinimo kriterijus, nurodomi reikalavimai. Siekinius formuluoja dėstytojai, o studentai, kartu su dėstytojais yra atsakingi už numatytų gebėjimų ir kompetencijų iš(si)ugdymą. Studentų žinios ir gebėjimai yra vertinami nuo 1 iki 10 balų. Modulis laikomas įvykdytu, jei studentas atsiskaito už visas jį sudarančias temas. Vieną modulį įgyvendina keli dėstytojai (vienas iš jų yra vadovas ir atsako už modulio įgyvendinimo organizavimą), bet galutinis modulio vertinimas yra
bendras.

Pagal paskirtį moduliai skirstomi į bendrojo universitetinio lavinimo ir studijų krypties, o pagal pasirinkimo tipą – į privalomuosius ir pasirenkamuosius. Bendrajam universitetiniam lavinimui skiriama 15 kreditų, o pagrindinės krypties studijų moduliams tenka ne mažiau kaip 165 kreditai. Likusius 60 kreditų studentai pasirinktinai gali skirti: gilinamosioms studijoms, taikomajai specializacijai, gretutinėms studijoms arba bendrajam universitetiniam lavinimuisi. Visos Istorijos fakulteto bakalauro studijų programos turi gilinamųjų studijų modulių blokus ir taikomąsias specializacijas (Archeologijos – Bioarcheologiją; Istorijos – Šaltinotyrą ir archyvistiką; Kultūros istorijos ir antropologijos – Etninių mažumų istoriją ir antropologiją bei Kultūrinis turizmą).

Visose trijose Istorijos fakulteto bakalauro studijų programose numatyti „branduoliniai“, 60 kreditų apimties moduliai, kurie sudaro kiekvienos studijų programos pagrindą. Kiekvienoje studijų programoje bent 6 studijų krypties moduliai yra privalomi: tai minėtasis konkrečios studijų programos „branduolinių“ modulių blokas, praktinis tiriamasis bakalauro seminaras ir bakalauro baigiamasis darbas. Kitus privalomus modulius studentai pasirenka savo nuožiūra iš pasiūlyto modulių sąrašo. Dalykinės užsienio kalbos įtrauktos į programą kaip privalomasis studijų krypties modulis.

Išsamią informaciją apie priėmimą į VU pirmosios pakopos (bakalauro) studijas rasite čia.

Kultūros istorija ir antropologija

2015 m. Kultūros istorijos ir antropologijos bakalauro programą vertino tarptautinė ekspertų grupė (Dr. Hab. Jakub Basista (grupės vadovas), Prof. Siegfried Beer, Mr. Peter D‘Sena, Prof. Vygantas Vareikis, Mr. Gintautas Rimeikis (studentų atstovas).
Programa įvertinta teigiamai ir akredituota maksimaliam 6 metų laikotarpiui.
Programos vertinimas:

kia prog vert copy

Kultūros istorijos ir antropologijos studijų programoje (toliau – KIA) daugiausia dėmesio skiriama kultūros istorijai, istorinei ir kultūrinei antropologijai, istorikai, tapatybėms bei taikomajai istorijai. Visi šie reikšminiai žodžiai, išreiškiantys KIA savitumą, studijų Istorijos fakultete metu įgaus aktualumo ir taps svarbūs prasminiai orientyrai Jūsų profesinei savimonei.

Programos tikslas – sudaryti sąlygas įgyti žinių ir gebėjimų, reikalingų norint suvokti istorijos tyrimus kaip skirtingų kultūrinių, politinių ir antropologinių diskursų prielaidą, taip pat kompetencijų atlikti kultūros istorijos tyrimus pagal istorijos mokslo reikalavimus, atsižvelgiant į skirtingus teorinius ir metodologinius kontekstus.

Baigę šią programą studentai turėtų išmanyti bendrąją kultūros istorijos raidą ir bent vieną jos epochą, suvokti šios epochos vietą bei reikšmę Europos kultūros kontekste; suprasti skirtingų epochų bei kultūros reiškinių tyrimų šaltinius, jų tyrimo metodus ir tyrimo rezultatų pateikimo būdus; išmanyti kultūros istorijos tyrimų raidą ir suvokti pagrindinių istorijos tyrimo bei rašymo tipų (mokyklų) santykį su konkrečios epochos politinėmis, kultūrinėmis realijomis.

Studijuojantieji pagal KIA studijų programą įgyja mokslinių ir praktinių įgūdžių, reikalingų dirbti istorijos ir jai artimose srityje, iš(si)ugdo bendrąsias kompetencijas bei gebėjimus, atveriančius galimybes veikti skirtinguose profesiniuose, socialiniuose ir kasdienybės laukuose, prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų ir reikalavimų, atnaujinti žinias ir jas taikyti praktikoje.

KIA studijų programos aktualumas yra grindžiamas orientuojantis ir į tarptautinius istorijos mokslo standartus (įtvirtintus Tarptautinio istorijos mokslo komiteto konstituciniuose dokumentuose 1926, 1992, 2005 m.), ir į Lietuvos Respublikos švietimo strateginius bei programinius dokumentus, kuriuose yra apibrėžiamos Lietuvos valstybei ir tautai prioritetinės tyrimų sritys. Derindami šias dvi – globalią ir lokalią – galimybes KIA kūrėjai galėjo reaguoti ir į XX–XXI a. itin paspartėjusius istorijos mokslo pokyčius, ir į kintančią istorijos mokslo bei istoriko padėtį humanitarinių ir socialinių mokslų bendrijoje bei globaliame pasaulyje. Įvairiomis teorinėmis prieigomis bei jų derinimu pagrįsta, ieškanti visuomenine ir bendražmogiška prasme svarbių temų, socialiai jautri ir atsakinga, padedanti žmogui gyventi nuolat kintančiame pasaulyje, šiuolaikinė kultūros istorija bei kultūros istorija, turinti antropologijos prieigą, yra KIA programos išeities taškas.

Naujoji modulinių studijų sistema – tai į studentą orientuotas mokymas(is) su nuoseklesnėmis dalykų (studijų krypčių) pasirinkimo galimybėmis. Studijų metu derinami įvairūs mokymo(si) būdai – paskaitos, seminarai, pratybos, savarankiškas istoriografinių ir šaltinių tekstų skaitymas, diskusijos, probleminis, projektinis mokymas, skirtingo lygio rašto darbai. Be Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojų, temas yra parengę kompetentingi Lietuvos istorijos instituto ir kitų Lietuvos mokslo įstaigų mokslininkai. Studentams sudaroma galimybė studijuoti užsienyje (pagal Erasmus programą ar kitas sutartis).

KIA programos absolventai turi daug įsidarbinimo galimybių, jie gali dirbti istorijos tyrimo srityse, muziejuose, archyvuose, kultūros, paveldo, įvairiose istorijos taikymo, turizmo srityse, žurnalistikoje, valstybės tarnyboje. Norintieji tęsti studijas gali toliau mokytis pagal Istorijos fakulteto siūlomas magistro programas – Paveldosauga, Istorija, Archeologija – arba pagal kitas humanitarinių ar socialinių mokslų magistro studijų programas.

Pagrindinės KIA studijų programos dalys:

1) „Branduoliniai“ moduliai (60 kreditų), sudarantys studijų programos pagrindą ir skirti supažindinti su proistorės, istorijos ir antropologijos mokslų tyrimo objektais, samprata, šaltiniais ir metodais; išmokyti sieti antropologines idėjas ir perspektyvas su įvairiais socialiniais klausimais; apžvelgti pagrindines Europos kultūros istorijos epochas, institucijas bei tekstus; suteikti pagrindinių žinių ir ugdyti interpretacinį mąstymą, reikalingus tolesnėms Lietuvos (taip pat Vidurio ir Rytų Europos) kultūros istorijos, istorinės antropologijos, paveldosaugos, istorinės kultūros ir atminties studijoms.

2) Pasirenkamieji moduliai (iki 60 kreditų). KIA studijų programos studentai turės galimybę rinktis iš pasiūlyto pasirenkamųjų studijų krypties modulių sąrašo, pvz.,Vizualinė kultūra; Modernybė: ištakos, tapsmas ir idėjos; Europos regionai: idėjos, tapatybės, istoriografi jos; Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūros profi liai: praeitis, tradicija, paveldas; Krikščionybės istorija; Ilgasis XIX amžius; Sovietologija ir sovietika; Etniniai ir teritoriniai konfl iktai Vidurio ir Rytų Europoje; Pagalbiniai istorijos mokslai.

3) Gilinamosios studijos, specializacija arba gretutinės studijos. Siekiantys gilinti savo pasirinktos srities žinias ir gebėjimus KIA studentai galės rinktis gilinamąsias studijas (60 kreditų), sudarytas iš modulių Istorijos didaktika; Istoriografija ir istorika; Atminties kultūra ir istorijos politika (dvigubas modulis – 30 kreditų) ar pasukti į labiau specializuotas taikomąsias Etninių mažumų istorijos ir antropologijos arba Kultūrinio turizmo studijas, o norintieji įgyti kitokio pobūdžio gebėjimų ir kompetencijų gali rinktis bet kurias Vilniaus universitete siūlomas gretutinės krypties studijas (60 kreditų).

4) Kultūros istorijos ir antropologijos studijos baigiamos bakalauro darbu (15 kreditų), pasirengimas jam, dar nuosekliau integruojant mokymą ir mokymąsi, vyksta praktiniame tiriamajame bakalauro seminare.

Baigusiesiems studijas suteikiamas Kultūros istorijos bakalauro kvalifikacinis laipsnis, o pasirinkusiesiems gretutines studijas suteikiamas dvigubas laipsnis, nurodantis ir gretutinių studijų pobūdį.

Istorija

2015 Istorijos bakalauro studijų programą vertino tarptautinė ekspertų grupė (Dr. Hab. Jakub Basista (grupės vadovas), Prof. Siegfried Beer, Mr. Peter D‘Sena, Prof. Vygantas Vareikis, Mr. Gintautas Rimeikis (studentų atstovas). Programa įvertinta teigiamai ir akredituota 6 metų terminui.
Programos vertinimas:

ist prog vert

Istorijos studijų programos tikslas – sudaryti sąlygas įgyti žinių ir gebėjimų, būtinųnorint savarankiškai dirbti istorijos mokslo srityje, atlikti tyrimus pagal istorijos mokslo reikalavimus, atsižvelgiant į skirtingus istoriografinius ir metodologinius kontekstus, taip pat suvokti dabarties socialinius, politinius ir kultūros procesus iš istorinės perspektyvos. Baigę šią programą studentai turėtų išmanyti bendrąją istorijos raidą, periodizaciją, jos kriterijus, suprasti skirtingų epochų (nuo seniausių laikų iki dabarties) šaltinių specifiką, pagrindines istoriografijoje vartojamas sąvokas ir šaltinių terminiją, žinoti svarbiausius istorijos tyrimo metodus, suvokti tyrimo rezultatų dėstymo būdus, gebėti sieti visuotinės ir Lietuvos istorijos problemas sinchroniniu ir diachroniniu požiūriais. Ši programa orientuota į tyrimą, suteikia mokslinių ir praktinių istorijos srities darbo įgūdžių, siekia ugdyti plačiomis žiniomis ir įvairialypiais (analitiniais, komunikaciniais ir kt.) gebėjimais pasižyminčią asmenybę. Studentai mokosi specialybės kalbų (dabartinių ir senųjų), reikalingų pasirinktos krypties istorijos studijoms, ir įgyja kompetencijų bei įgūdžių, leidžiančių
savarankiškai organizuoti pradinius mokslinius tyrimus, remiantis pirminiais šaltiniais ir dirbant archyvuose bei muziejuose). Be Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojų, temas yra parengę Lietuvos istorijos instituto mokslininkai. Studijų metu sudaroma galimybė studijuoti užsienyje (pagal Erasmus programą ir kitas sutartis). Baigusieji studijas gali dirbti muziejuose, archyvuose, kultūros paveldo srityse, įvairiose istorijos taikymo srityse, mokymo įstaigose, valstybės tarnyboje, žurnalistikoje. Siekiantieji istorijos tyrėjo karjeros ar norintieji įgyti gilesnių istorijos žinių ir jų praktinio taikymo įgūdžių kviečiami toliau studijuoti Istorijos fakulteto Istorijos, taip pat Paveldosaugos ar Archeologijos magistro studijų programas. Istorijos bakalauro studijų programos absolventai
taip pat gali rinktis kitas humanitarinių ar socialinių mokslų magistro studijų programas.

Naujoji modulinių studijų sistema – tai į studentą orientuotas mokymas(is) su nuoseklesnėmis dalykų (studijų krypčių) pasirinkimo galimybėmis. Studijų metu derinami įvairūs mokymo(si) būdai – paskaitos, seminarai, pratybos, savarankiškas istoriografinių ir šaltinių tekstų (lietuvių ir užsienio kalbomis) skaitymas, diskusijos, probleminis, projektinis mokymas, skirtingo lygio rašto darbai. Istorijos studijų programa sudaryta taip:

1) „Branduoliniai“ moduliai (60 kreditų), skirti pagrindinėms visuotinės ir Lietuvos istorijos epochoms nuo senovės iki naujausiųjų laikų. Temos išdėstytos taip, kad studentai pagrečiui studijuotų tos pačios epochos visuotinę (Europos) ir Lietuvos istoriją, taip suteikiama galimybė geriau susipažinti su komparatyvinės prieigos teikiamais istorinio pažinimo pranašumais. Kartu su bendrojo universitetinio lavinimo dalykais (15 kreditų) bei istorikams svarbių kalbų (lotynų, lenkų, rusų) mokymusi (15 kreditų) „branduoliniai“ moduliai suteikia pagrindą tolesnėms, labiau specializuotoms studijoms.

2) Pasirenkamieji moduliai (iki 60 kreditų). Nuo ketvirtojo semestro studentai studijas tęsia pasirinkdami viduramžių ir ankstyvųjų naujųjų laikų istoriją („medievistika“) arba naujųjų ir naujausiųjų laikų istoriją („naujieji laikai“). Atsižvelgdami į šį pasirinkimą, studentai vėliau renkasi atskirus modulius. Pasirinkusiesiems medievistiką privalomas yra senųjų kalbų modulis (Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalbos ir jų paleografija), o studijuojantiesiems naujuosius laikus privalomas Antikomunistinio pasipriešinimo Lietuvoje ir Vidurio Rytų Europoje modulis. Šiame studijų etape studentai įgyja pirmuosius savarankiško tyrimo įgūdžius, susipažįsta su atskirų epochų ir tematikų tyrimo metodais, mokosi specialybei reikalingų kalbų. Daug dėmesio skiriama Lietuvos ir Europos visuomenių, politinių struktūrų, kultūros formoms pažinti, taip pat šaltinotyros principams perprasti.

3) Gilinamųjų studijų moduliai, specializacijos ir gretutinės studijos. Siekiantieji gilinti savo pasirinktos srities žinias ir gebėjimus, turėtų rinktis gilinamąsias studijas (60 kreditų), o norintieji įgyti kitokio pobūdžio gebėjimų ir kompetencijų gali rinktis taikomąją Šaltinotyros ir archyvistikos specializaciją arba kitas Vilniaus universitete siūlomas gretutinės krypties studijas (60 kreditų) ir taip įgyti dvigubą kvalifikacinį laipsnį.

4) Šių studijų svarbi sudedamoji dalis yra praktinis tiriamasis bakalauro seminaras, į kurį integruotas ir kursinis darbas (6 semestre). Seminare studentai detaliau susipažįsta su tiriamos epochos pasauline ir Lietuvos istoriografija, plėtojami savarankiško mokslinio darbo ir akademinės diskusijos gebėjimai, o parengtas kursinis darbas turėtų tapti būsimo bakalaurinio darbo pagrindu. Pirmos pakopos istorijos studijos baigiamos bakalauro darbu (15 kreditų), kuris skirtas mokslo tiriamiesiems įgūdžiams lavinti ir kuriame studentai turėtų parodyti savarankiško tyrinėtojo darbo pagrindus spręsdami konkrečią istoriografijos problemą – surasti ir tinkamai naudotis įvairiais informacijos ištekliais, analizuoti pirminius šaltinius, savarankiškai apibrėžti tyrimo tikslus ir uždavinius, kritiškai vertinti įvairių laikotarpių ir kontekstų istoriografines prieigas, naudoti reikalingus tyrimų metodus, aiškiai struktūruoti surinktą medžiagą, sklandžiai dėstyti mintis.

Baigusiesiems studijas suteikiamas Istorijos bakalauro kvalifikacinis laipsnis, o pasirinkusiesiems gretutines studijas suteikiamas dvigubas laipsnis, nurodantis ir gretutinių
studijų pobūdį.

Archeologija

2014 m. Archeologijos bakalauro programą vertino tarptautinė ekspertų grupė (Dr. Isabella Colpo (vadovė), Doc. dr. Anatoly Kantorovich, Prof. dr. Andrzej Buko, Dr. Povilas Blaževičius, Gintautas Rimeikis). Programa įvertinta teigiamai ir akredituota maksimaliam 6 metų terminui.
Programos vertinimas

Archeologijos bakalauro studijų programos tikslas – sudaryti studentams sąlygas įgyti žinių ir supratimą apie praeitį archeologijos mokslo požiūriu, įgyti gebėjimų atlikti tyrimą pagal archeologijos mokslo reikalavimus atsižvelgiant į etinius ir profesinius, istorinius ir socialinius, teorinius ir metodologinius kontekstus, veikti dinamiškoje profesinėje aplinkoje.

Archeologijos studijų programos absolventams sudarytos galimybės įgyti žinių ir supratimą apie bendrąją archeologijos raidą bei jos santykį su kitomis mokslo sritimis, suprasti skirtingų chronologinių laikotarpių šaltinius, metodus bei aktualias tyrimų problemas; gilintis į vieną ar keletą archeologinių laikotarpių, tyrimų sričių, taip pat specializuotis bioarcheologijoje. Studentams sudarytos sąlygos įgytas žinias ir supratimą taikyti  praktikoje – išmokti spręsti kylančias problemas atliekant archeologinius lauko tyrimus, rengiant mokslinių tyrimų ataskaitą, pasirenkant atitinkamus paveldosaugos, archeologinių radinių konservavimo ir restauravimo, bioarcheologijos ir susijusių sričių tyrimų metodus. Studijų programoje ugdomos kompetencijos rinkti, interpretuoti ir perteiktiarcheologijos duomenis (plačiąja prasme), reikalingus spręsti mokslo, socialinėms ir etinėms problemoms, kylančioms iš archeologijos mokslo, archeologijos paveldosaugos ir bioarcheologijos sričių. Absolventas žino etinius profesijos įsipareigojimus, susijusius su archeologo viešosios atsakomybės sritimis. Siekiama, kad studentas išsiugdytų bendrąsias kompetencijas, kurios suformuotų poreikį mokytis ir atnaujinti žinias savarankiškai, prisitaikyti prie dinamiškos profesinės aplinkos, taip pat gebėjimą valdyti informaciją, organizuoti ir planuoti, dirbti grupėse ir bendradarbiauti su kitų specialybių atstovais, siekti kokybės, perteikti informaciją žodžiu ir raštu ne specialistų auditorijai.

Archeologijos bakalauro studijų programos trukmė – 4 metai. Jos apimtis – 240 kreditų. Studijų programą sudaro bendrojo universitetinio lavinimo moduliai ir studijų krypties moduliai, kuriems taip pat priskiriamos specialybės kalbos, praktinis tiriamasis bakalauro seminaras, bakalauro darbas. Studijų krypties moduliai taip pat skirstomi į „branduolinius“, pasirenkamuosius ir gilinamuosius. Archeologijos studijų programa suteikia galimybę specializuotis bioarcheologijoje (60 kreditų). Bioarcheologijos studijų moduliai pirmiausia yra orientuoti į Archeologijos studijų programos studentus, kurie siekia taikomosios specializacijos. Studijuojančiajam sudaromos galimybės įgyti žinių ir
supratimą apie archeologijos mokslo šaką – bioarcheologiją, – jos vietą archeologijos moksle, suprasti bioarcheologijos šaltinius – praeities žmones ir jų paveldą, kompleksiškai apimant biologinius ir kultūrinius aspektus, šių šaltinių tyrimų metodus bei aktualias tyrimų problemas.

Archeologijos studijų programa parengta taip, kad per pirmuosius dvejus studijų metus studentai išklausytų „branduolinius“ modulius (Studijų įvadą; Lietuvos archeologijos pagrindus; Archeologijos lauko tyrimų metodus ir dokumentacijos pagrindus; Paveldosaugos pagrindus), pasirinktus bendrojo universitetinio lavinimo modulius, specialybės kalbas. „Branduoliniai“ moduliai (60 kreditų) – tai Archeologijos studijų programos pagrindas. Toliau studentai gali rinktis iš pasiūlyto pasirenkamųjų modulių sąrašo. Studentas privalo pasirinkti nuodugnias mažiausiai vieno archeologinio laikotarpio studijas – „dvigubus“ 30 kreditų modulius (Akmens amžiaus ir ankstyvojo metalų laikotarpio archeologiją; I tūkstantmečio archeologiją; Istorinių laikų archeologiją), kuriuos studijuojant atliekama ir lauko tyrimų praktika. Trečiaisiais studijų metais studentai turi keletą galimybių (60 kreditų): gilinti pagrindinės Archeologijos programos žinias, rinktis taikomąją specializaciją (Bioarcheologiją) arba bet kurias Istorijos fakulteto ar Vilniaus universiteto siūlomas gretutinės krypties studijas. Archeologijos studijos baigiamos bakalauro darbu, kuriam rengiamasi praktiniame tiriamajame bakalauro seminare dar nuosekliau integruojant mokymą ir mokymąsi bei rašant kursinį darbą.

Studijų metu taikomi įvairūs mokymo ir mokymosi metodai, apimantys studento kontaktinį ir savarankišką darbą. Tai – paskaitos, įvairaus sudėtingumo lygio seminarai, pratybos, mokomosios ekskursijos, konsultacijos, diskusijos, komentavimas, probleminis mokymas, lauko tyrimų praktikos, kt. Išsiugdytoms kompetencijoms įvertinti naudojami įvairūs būdai: egzaminai raštu ir žodžiu, testai, kolokviumai, praktikų ataskaitos, rašto darbai, pristatymai ir pan. Taikomas kaupiamasis vertinimas, „portfelio“ metodas.

Studijų metu studentams sudaroma galimybė išvykti į užsienio aukštąsias mokyklas pagal Erasmus mainų programą ar kitas sutartis.

Sėkmingai baigusiesiems Archeologijos studijų programą suteikiamas kvalifikacinis archeologijos bakalauro laipsnis, o pasirinkusiesiems gretutinės krypties studijas – dvigubas laipsnis. Norintieji toliau gilinti žinias ir tęsti studijas gali rinktis Istorijos fakulteto siūlomas magistro programas (Archeologiją; Istoriją; Paveldosaugą) arba studijuoti kitas humanitarinių ar socialinių mokslo studijų antrosios pakopos programas.

Įgijęs Archeologijos bakalauro laipsnį absolventas, kaip numatyta atitinkamų Lietuvos Respublikos įstatymų, gali pretenduoti vykdyti savarankiškus ardomuosius archeologinius tyrimus.

Archeologijos bakalauro kvalifikacinį laipsnį turintis asmuo gali dirbti plačioje profesinėje aplinkoje, muziejuose, privačiose įmonėse, paveldosaugos institucijose, valstybinėse mokslo ir studijų institucijose, kt., taip pat savarankiškai vykdyti archeologinius tyrimus (t. y. susikurti savo darbo vietą).

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos