Istorija

Istorijos studijų programos tikslas - sudaryti studentams sąlygas įgyti teorinių žinių ir praktinių įgūdžių savarankiškai dirbti ir organizuoti istorijos mokslo tiriamąjį darbą, ugdyti(s) ekspertinius analitinius gebėjimus ir kritinį mąstymą, vertinant politinius, socialinius ir kultūrinius reiškinius istorinėje perspektyvoje; ugdyti įvairaus profilio specialistus: istorijos proceso tyrėjus, plataus mąstymo ir išsilavinimo įvairių sričių profesionalus, galinčius dirbti istorijos, politikos, kultūros, administracijos srityse ir viešojoje erdvėje.

Atnaujinta  Istorijos magistro studijų programa 

Studijų rezultatai:
- Išmano istorijos proceso raidą, bendrąsias tendencijas, žino šiuolaikinės istoriografijos paradigmas bei šiuolaikines metodologines prieigas ir geba jas pritaikyti, suvokia istorinių sąvokų susiformavimo ir vartojimo prielaidas ir kontekstus, žino istorijos didaktikos principus.
- Geba savarankiškai analizuoti ir interpretuoti daugiakalbius šaltinius ir istoriografiją, savarankiškai formuluoti ir tikrinti hipotezes, šaltinių ir istoriografijos analize grįsti savarankiškas išvadas; Lietuvos istorijos problemas suvokia ir gali pristatyti platesniame europiniame kontekste.
- Atpažįsta istorinių reiškinių pėdsakus politinėje, ekonominėje ir kultūrinėje dabartyje bei kritiškai aiškina visuomenės socialinę-kultūrinę ir politinę-ekonominę raidą.
- Geba raštu ir žodžiu pristatyti akademinei ir platesnei visuomenei istorinius tyrimus, dalyvauti  viešojoje diskusijoje istorine tematika ir savo kompetencijas praktiškai taikyti istorijos tyrimo, istorinio paveldo išsaugojimo, istorinės praeities aktualizavimo srityse.
- Geba analizuoti ir apibendrinti, mokytis ir atnaujinti žinias, rinkti ir sisteminti įvairialypę informaciją, inicijuoti ir vykdyti akademinius ir visuomeninius projektus, žino profesijos etinius įsipareigojimus.

Mokymo ir mokymosi veiklos:
Paskaitos skirtos problemų pristatymui ir aktualizavimui.  
Seminarai skirti studento savarankiško tiriamojo darbo gebėjimams ugdyti.
Praktika skirta studentų savarankiškam darbui.
Konsultacijos skirtos užtikrinti individualizuotą, diferencijuotą požiūrį į kiekvieno besimokančiojo augimą, išsiaiškinti kylančias problemas, užtikrinti grįžtamąjį ryšį.

Studijų rezultatų vertinimo būdai:
Egzaminas (raštu ir žodžiu).
Probleminiai pranešimai.
Tiriamieji rašto darbai.
Praktika
Projektas

Studijų sandara:
Studijų dalykai (moduliai), praktika:
Pirmųjų studijų metų privalomi dalykai sudaro 12 kreditų: Lietuvos istorijos teorinės ir didaktinės problemos; Šiuolaikinė lyginamoji istorinė sociologija.
Pasirenkami dalykai sudaro 48 kreditus (du semestrai). Siūlomi dalykai pagal semestrus paskirstyti taip, kad studentai galėtų nuosekliai gilinti savo žinias pagal pagrindinius Europos ir Lietuvos istorijos laikotarpius (pagrindinė skirtis čia būtų ikimoderno ir Naujieji laikai): XIX amžiaus socialinės istorijos paradigmos: Lietuva, Lenkija, Rusija;  Istoriografijos globalizavimo projektai; Komunizmas ir nacionalsocializmas totalitarizmo teoriniame, tiriamajame ir viešajame diskursuose; LDK ir jos kaimynai XIII–XVI a.; Teisinė kultūra LDK; Stalinizmo atsiradimas ir raida Sovietų Sąjungoje, Rytų ir Vidurio Europoje; Posovietinė erdvė XX a.pab.–XXI a.  pr.; Tradicinis žydų švietimas Vidurio ir Rytų Europoje: XVI  a.–1940 m.; Sentikystė Rytų ir Vidurio Europoje; Europos diplomatija XX a. I pusėje; Europos kultūros istorija; Krikščionybė ir kultūra Rytų ir Vidurio Europoje; Partizanų karai XX a. Europoje: politiniai ir kultūriniai aspektai; LDK Vytauto Didžiojo laikais; Socialinių ekonominių procesų  raida Rytų ir Vidurio Europoje XX a.; Lotyniško raidyno LDK šaltinių tekstologija ir archeografija; Elitai ir masės: LDK politinių jėgų organizacija ir dinamika XVI–XVIII a.; Kultūrinio turizmo teorija; Muzeologijos didaktika; Kinas ir istorija; XX a. sociokultūrinė ir kasdienybės istorija; Kultūros ir mokslo projektai: rengimas, vadyba, sklaida; Socialistinė modernizacija Vidurio ir Rytų Europoje: atmintis ir aplinka; Lietuva ir Europa XIII-XVII a.: valstybės ir visuomenės struktūros; Lietuvos modernėjimas: lūžiai, idėjos, fenomenai.

Antrųjų studijų metų pirmas semestras yra skirtas praktikai (30 kreditų): Profesinė praktika (taikomoji) ir Mokslinė praktika: tiriamasis magistrinis seminaras. Antrasis semestras: Magistro darbas (30 kreditų).

Studijų programos skiriamieji bruožai:
VU Istorijos magistro studijų programa rengia istorikus, kurie ne tik dirba mokslinį tiriamąjį  darbą, bet ir remdamiesi įgytomis žiniomis bei kompetencijomis prisideda prie Lietuvos visuomenės istorinės savimonės formavimo, Lietuvos ir pasaulio istorijos žinių sklaidos visuomenėje, istorinio paveldo išsaugojimo. Istorijos magistro programa, lyginant su kitomis Lietuvos aukštosiose mokyklose įgyvendinamomis istorijos krypties studijų programomis, ypatingai akcentuoja Lietuvos ir visuotinės (Europos) istorijos ryšį.

Profesinės veiklos ir tolesnių studijų galimybės:
Programa orientuota į specifinę darbo rinką, kurioje būtinos istoriko žinios: mokslo institutai, mokslinių tyrimų centrai, aukštosios mokyklos, archyvai, muziejai, įvairios švietimo, kultūros, istorinės atminties ir paveldo išsaugojimo, leidybos įstaigos ir institucijos, totalitarinių režimų, įvairios tyrimo komisijos (KGB veiklos, nacių nusikaltimų, holokausto tyrimų komisijos) ir kt.


Baigę istorijos magistrantūros studijas studentai gali toliau studijuoti Istorijos krypties doktorantūros studijose.

Archeologija

2014 m. Archeologijos magistro programą vertino tarptautinė ekspertų grupė (Dr. Isabella Colpo (vadovė), Ass. prof. dr. Anatoly Kantorovich, Prof. dr. Andrzej Buko, Dr. Povilas Blaževičius, Gintautas Rimeikis). Programa įvertinta teigiamai ir akredituota maksimaliam 6 metų terminui.
Programos vertinimas

Atnaujinta Archeologijos magistro studijų programa

Archeologijos studijų programos tikslas - rengti aukštos kvalifikacijos archeologus, išmanančius proistorės procesų rekonstravimo pamatines koncepcijas ir teorinius kontekstus, gebančius savarankiškai formuluoti ir įgyvendinti praktinių ir mokslinių archeologijos srities tyrimų tikslus ir uždavinius, gilinti žinias ir jas pritaikyti praktikoje, dirbti tarpdisciplininėse tyrimų grupėse.

Studijų rezultatai:
- Žino proistorės procesų rekonstravimo pamatines koncepcijas, teorinius kontekstus bei metodus, suvokia pagrindinius istorijos didaktikos principus, žino archeologijos paveldo apsaugos principus bei metodus.
- Geba priimti sprendimus bei spręsti problemas tarpdisciplininėse  grupėse, geba savarankiškai formuluoti ir įgyvendinti praktinių ir mokslinių archeologijos srities tyrimų tikslus ir uždavinius, žinias taikyti praktikoje;
- geba savarankiškai analizuoti ir sisteminti, organizuoti ir planuoti, apdoroti informaciją; geba mokytis ir nuolat atnaujinti žinias
- Žino etinius profesijos įsipareigojimus.

Mokymo ir mokymosi veiklos:
Paskaitos skirtos problemų pristatymui ir aktualizavimui.  
Seminarai skirti studento savarankiško tiriamojo darbo gebėjimams ugdyti.
Praktika skirta studentų savarankiškam darbui.
Konsultacijos skirtos užtikrinti individualizuotą, diferencijuotą požiūrį į kiekvieno besimokančiojo augimą, išsiaiškinti kylančias problemas, užtikrinti grįžtamąjį ryšį.

Studijų rezultatų vertinimo būdai:
Egzaminas (raštu ir žodžiu).
Probleminiai pranešimai.
Tiriamieji rašto darbai.
Praktika
Projektas

Studijų sandara:
Studijų dalykai (moduliai), praktika:
Pirmųjų studijų metų privalomi dalykai sudaro 24 kreditų:
Baltijos regiono archeologijos problemos: Tiriamasis seminaras; Kraštovaizdžio archeologija: Strategijos ir tyrimo metodai I; Lietuvos istorijos teorinės ir didaktinės problemos;  Lkraštovaizdžio archeologija: Strategijos ir tyrimo metodai II.
Pasirenkami dalykai sudaro 36 kreditus (du semestrai).
Akmens amžiaus archologijos teorinės problemos; Baltų pomirtinio gyvenimo samprata bei laidosenos tradicijos;  GIS ir informacinės technologijos paveldosaugoje; Lietuvos archeologinis paveldas, jo tyrimų ir apsaugos problemos; Bioarcheologija; Eksperimentinė archeologija;  Etnoarcheologija; Kultūros paveldo ekonomika; Miestų archeologija.

Antrųjų studijų metų pirmas semestras yra skirtas praktikai (30 kreditų): Profesinė praktika (taikomoji) ir Mokslinė praktika: tiriamasis magistrinis seminaras. Antrasis semestras: Magistro darbas (30 kreditų).
Specializacijos:

Profesinės veiklos ir tolesnių studijų galimybės:
Archeologijos magistro kvalifikacinis laipsnis yra reikalingas norint įgyti archeologo profesiją ir dirbti archeologo arba susijusį darbą mokslinių tyrimų, paveldosaugos institucijose, muziejuose, saugomose teritorijose, archeologinius tyrimus atliekančiose įmonėse, savarankiškai atlikti ardomuosius archeologinius tyrimus, bei užimti aukštesnės kvalifikacijos reikalaujančias pozicijas visuose sektoriuose, kuriuose gali dirbti archeologijos bakalauro kvalifikacinį laipsnį turintis asmuo.
Studentai gali toliau studijuoti Istorijos krypties mokslo doktorantūros studijose.

VU IF ir LII doktorantų seminarai

2019 m. gegužės 15 d. (trečiadienį), 17 val. Istorijos fakulteto  329  auditorijojeknygos copy copy

Pranešėjai:

  • Dokt. Titas Krutulys (VU, Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedra, vadovas prof. dr. A.Bumblauskas)

    Tema: "Lietuvos istorijos ir lietuvių ideologijos: skirtingi istoriniai naratyvai 1904-1914 metų periodinėje spaudoje".

  • Dokt. Adomas Žirlys (VU, Naujosios istorijos katedra, vadovas  prof. dr. Z.Butkus)

    Tema: "Spatial history. Bandymas nustatyti Lietuvos geležinkelių įtaką ūkiui".

    .

Kviečiame dalyvauti!

 

Skaityti daugiau...

2011 m. - Mingailė Jurkutė

Mingailė Jurkutė2002 m. pradėjo studijas Vilniaus universitete, kur baigė istorijos bakalauro, o vėliau – magistro studijas. 2011 m. pradėjo istorijos doktorantūros studijas. 2015 m. numatoma ginti disertaciją Lietuvos partizanų karo atmintis postalininėje sovietų Lietuvoje (1953–1988) (mokslinis vadovas doc. dr. Nerijus Šepetys).

Moksliniai interesai

  • Lietuvos partizanų karas
  • Sociokultūrinė sovietų Lietuvos istorija
  • Istorinės sąmonės ir kolektyvinės atminties problematika

Svarbiausios mokslinės publikacijos

  • Mingailė Jurkutė, “Rusai Lietuvos Respublikoje (1918–1940)”, in: Naujasis Židinys-Aidai, 2007, Nr. 7, p. 313–319.
  • Mingailė Jurkutė, “Ansamblis „Lietuva“ – režimo įrankis ir nesėkmė”, in: NaujasisŽidinys-Aidai, 2011, Nr. 3, p. 151–157.
  • Mingailė Jurkutė, „Balio Vaičėno rašytinis palikimas“, in: Balys Vaičėnas, Partizano sąsiuviniai: Lokio rinktinės vado dienoraštis, laiškai, manifestiniai tekstai, Vilnius: Tautos paveldo tyrimai, 2013, p. xliii–lxi.

2014 m. - Andrius Jurkevičius

dokt. Andrius Jurkevičius2008 m. įstojo į Vilniaus universitetą, Istorijos fakultetą. Jame baigė bakalauro (2012 m.) ir magistrantūros (2014 m.) studijas. 2014 m. pradėjo doktorantūros studijas Vilniaus universitete, Istorijos fakultete. Rengiama disertacija: „LDK rusėniškos teritorijos XIV a. pabaigoje – XVI a. pabaigoje: Smolensko, Polocko ir Vitebsko žemių lyginamoji analizė“, mokslinis vadovas doc. dr. Eugenijus Saviščevas.

Moksliniai interesai

  • LDK regionų istorija
  • LDK socialinė istorija
  • LDK teisės istorija
  • LDK ir Maskvos valstybės diplomatinių santykių istorija

Svarbiausios mokslinės publikacijos

  • Jurkevičius A., LDK teismų santvarkos apraiškos rašytiniuose teisės dokumentuose (1387–1529 m.) // Jaunųjų mokslininkų darbai, nr. 1 (41), Vilnius, BMK LEIDYKLA, 2014, p. 66–71.

Kita

  • 2014 m. Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos apdovanojimas už geriausią magistro baigiamąjį darbą humanitarinių mokslų srityje.
Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos