Mokslinė veikla

Archeologijos katedra

Apie archeologijos katedrą

Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Archeologijos katedra – viena iš svarbiausių Lietuvos archeologinių mokslinių institucijų, vienintelė Lietuvoje, kuri rengia archeologus bakalauriniame ir magistriniame lygmenyje, bei turi, bendrą su Lietuvos istorijos institutu, archeologijos specializacijos doktorantūrą.

Archeologijos studijų kryptis priskiriama humanitarinių mokslų sričiai (H000), Istorijos ir archeologijos mokslų krypčiai (H005). Archeologijos studijų programoje dėstomi dalykai apima visus archeologinius laikotarpius nuo akmens amžiaus iki istorinių laikų, įgyjamos archeologinių tyrimų metodikos, paveldosaugos žinios, mokomasi tyrimuose taikyti kitus tarpdisciplininių tyrimų metodus - bioarcheologijos, geografinės informacinės sistemos (GIS), geoarcheologijos ir kitus. Įgytos žinios pritaikomos bei gilinamos studijų metu atliekamose archeologinėse praktikose. 2017 m. VU Istorijos fakultete įkurtas ir aktyviai veikia Bioarcheologijos tyrimų centras, kuriame sudaryta galimybė studentams atlikti tiriamuosius darbus bei įgauti įgūdžių bioarcheologijos srityje.

Nuo 1993 m., kuomet patvirtinta atskira archeologijos specialybė, Archeologijos katedra parengė daugiau nei 500 archeologijos mokslo specialistų. Šiandien šį mokslą studijuoja vidutiniškai 60 studentų visose studijų pakopose. 15 katedros dėstytojų yra parengę bei dėsto daugiau nei 25 privalomus ar pasirenkamus dalykus.

Mūsų bendruomenė

Arch studentaiŠiuo metu Archeologijos katedroje dėsto 15 įvairių specializacijų dėstytojų, kurie yra žymūs pasirinkto ir analizuojamo laikotarpio specialistai, tyrinėjantys archeologijos paminklus Lietuvoje ir už jos ribų bei savo atradimus publikuojantys moksliniuose leidiniuose, projektuose, renginiuose ar kitose mokslą populiarinančiose veiklose. Katedros gyvenime aktyviai dalyvauja ir doktorantūros studijų pakopos studentai, mielai atliekamus tyrimus pristatantys paskaitose ar kitose katedros organizuojamose veiklose. Kviečiame su dėstytojais ir doktorantais susipažinti ir susisiekti čia.

Neatskiriami nuo Archeologijos studijų vykdymo yra ir kitų IF katedrų mokslininkai, ar kitų VU fakultetų dėstytojai (Medicinos, Geografijos, Filologijos) bei kitų mokslo centrų mokslininkai (Lietuvos istorijos institutas, Lietuvos nacionalinis muziejus), aktyviai dalyvaujantys mokymo, tyrimų bei praktikų įgyvendinimo veiklose.

Archeologijos katedra nuolat bendradarbiauja su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos, Kultūros paveldo centru, Valstybiniu Kernavės kultūriniu rezervatu, Nacionaliniu muziejumi Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valdovų rūmai, Lietuvos nacionaliniu muziejumi, kuriuose studentai atlieka praktinius užsiėmimus bei yra laukiami specialistai profesinei veiklai.

Archeologijos studijos – galimybės ir perspektyvos

Į archeologijos studijų krypties pirmosios studijų pakopos studijų programas priimamai asmenys, įgiję ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą ir išlaikę atitinkamą skaičių valstybinių brandos ir/ar mokyklinių egzaminų, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos teisės aktuose pagal konkursinės atrankos rezultatus. Į antrosios pakopos studijų programas priimami baigusieji humanitarinių ir socialinių mokslo studijų sričių universitetines bakalauro studijas ir atitinkantys aukštosios mokyklos nustatytus reikalavimus. Baigęs archeologijos studijų programą, studentas, įgyja pirmosios pakopos humanitarinį išsilavinimą, ir yra pasirengęs savarankiškam darbui archeologijos tyrimų srityje. Archeologijos studijų programą baigę absolventai įsidarbina tiek valstybinėse, tiek privačiose archeologinius tyrimus vykdančiose institucijose.

Lauko tyrimų praktikos – neatsiejama studijų programos ir studentiško gyvenimo dalis. Privalomos archeologijos praktikos, kurių metu paskaitose įgytos žinios pritaikomos lauko archeologinių tyrimų metu, o taip pat mokomasi taikyti nedestrukcinius tyrimų metodus.

Diplomų teikimo ceremonijoje kasmet geriausio archeologijos studijų bakalauro ar magistro darbą apdovanoja Lietuvos archeologijos draugija, įteikdama padėką bei simbolinę rekonstruotą segę.

Kita veikla

Europos archeologų asociacijos konferencijos organizatoriai ir savanoriaiArcheologijos katedroje sukaupta ir nuolat papildoma didelė (apie 3500 leidinių) archeologinių knygų kolekcija, kurioje yra ne tik lietuviški darbai, bet ir užsienio literatūra.

Nuo 1999 m. Archeologijos katedra leidžia periodinį leidinį „Archaeologia Lituana“, kuriame publikuojami straipsniai – nuo archeologijos šaltinių publikavimo iki naujausių technologijų taikymo archeologijoje. Leidinys nuolat laukia tiek katedros bendruomenės, tiek kitų mokslininkų straipsnių publikavimui.

Nuo 1996 m. katedra kas 2-jus metus organizuoja tęstinę Jono Puzino atminimui įprasminti skirtą tarptautinę archeologinę konferenciją. 2019 m. įvyko 10-oji šių Jono Puzino skaitymų mokslinė konferencija pavadinta “Investigating bones: diet, health, environment in the Baltic region” , kuri buvo skirta žmonių bei gyvūnų kaulų tyrimams. Pranešimus konferencijoje skaitė žymiausi Baltijos regiono mokslininkai iš Švedijos, Suomijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Vengrijos ir Prancūzijos.

2016 m rudenį Vilniaus universitete vyko Europos archeologijos asociacijos konferencija, kurios pagrindinis mokslinis ir organizacinis organizatorius – Vilniaus universiteto Archeologijos katedra. Europos archeologijos asociacija (EAA) vienija profesionalius Europos archeologus ir šalių archeologų organizacijas. EAA kongresas – didžiausias kasmetinis Europos archeologų renginys, kuriame dalyvavo apie 1500 mokslininkų iš 49 šalių (kongreso pirmininkas prof. A.Kuncevičius).

Nuotraukoje - Europos archeologų asociacijos konferencijos organizatoriai ir savanoriai.

Prof. dr. Aleksiejus Luchtanas

prof.dr.A.LuchtanasGYVENIMO APRAŠYMAS
CURRICULUM VITAE

Vardas, pavardė Aleksiejus Luchtanas
Gimimo data 1956 m. balandžio mėn. 28 d.
Mokslinis laipsnis, pareigos hum. m. dr., docentas
Mokslo sritis humanitariniai mokslai
Mokslo kryptis istorija
El. pašto adresas

Išsilavinimas

Aukštoji mokykla Vilniaus universitetas
Studijų laikas (nuo – iki) 1973 – 1978 m.
Įgyta kvalifikacija arba specialybė istorikas, istorijos ir visuomenės mokslų dėstytojas

Aukštoji mokykla SSSR Mokslų akademijos Archeologijos institutas
Disertacijos tema ir gynimo laikas „Rytų Lietuva I – me tūkstantmetyje prieš mūsų erą“, 1990 m.
Įgytas mokslo laipsnis humanitarinių mokslų daktaras (nostrifikuotas VU 1993. 03. 05)

Darbo patirtis

Pagrindinė darbovietė Vilniaus universitetas, istorijos fakultetas
(darbo patirtis, darbo pobūdis) VU Lietuvos TSR istorijos katedros asistentas (1978 – 1980; 1982 - 1990); vyr. dėstytojas (1990 – 1993)
VU Archeologijos katedros docentas (1993 – 2002)
VU Archeologijos katedros profesorius (2002 – 2008)
VU Archeologijos katedros vedėjas (2004 – 2008)
VU Archeologijos katedros docentas (2008 iki dabar)
Kitos darbovietės LTSR MA Istorijos instituto laborantas (1976-1978)
(darbo patirtis, darbo pobūdis) Tarnyba SSSR šiaurės laivyne (1980 – 1982)
Valstybinio Kernavės archeologijos ir istorijos muziejaus - rezervato Archeologijos skyriaus vedėjas (1994 – 2003)
Kernavės Kultūrinio rezervato Mokslinių tyrimų skyriaus vedėjas (2003– 2007)

 

Kitos pareigos Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos ketvirtosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos pirmininkas
Tęstinio leidinio “Eksperimentinė archeologija. Lietuvos materialaus paveldo rekonstrukcija” vyr. redaktorius.

 

 

Mokslinė ir pedagoginė veikla

Mokslinių interesų kryptis Lietuvos archeologija (bronzos, ankstyvasis geležies amžius, ankstyvieji viduramžiai, Lietuvos archeologijos istorija), Lietuvos numizmatika, Afganistano archeologija ir istorija, Centrinės ir Pietryčių Azijos archeologija, muziejininkystė, eksperimentinė archeologija.

Pedagoginis vardas ir pareigos docentas, VU docentas

Dėstomi dalykai Lauko tyrinėjimų metodika, Lietuvos archeologijos istorija, geležies amžiaus archeologija (Rytų baltų archeologija, Slavų archeologija), Eksperimentinė archeologija

 

Naujausios publikacijos

 

1. Luchtanas A., Podėnas V., Čivilytė A., Narkūnų piliakalnių ir papėdės gyvenvietės keramika: elgsenos atspindžiai.//Lietuvos archeologija. T. 42, Vilnius, 2016, p. 191-241.
2. Luchtanas A., Podėnas V., Čivilytė A., Bagdzevičienė J. Technologiniai ir diagnostiniai Narkūnų Didžiojo piliakalnio techninės keramikos tyrimai.//Lietuvos archeologija. T. 42, Vilnius, 2016, p. 151 – 189.
3. Luchtanas A., Ma2020istas ir mityba Lietuvos geografinėje aplinkoje nuo ankstyviausių laikų iki XIV a.// Eksperimentinė archeologija. Lietuvos materialaus paveldo rekonstrukcija. I tomas. Vilnius, 2015, p. 48-71.
4. Luchtanas A., Eksperimentinė archeologija Vilniaus universitete// Eksperimentinė archeologija. Lietuvos materialaus paveldo rekonstrukcija. II tomas. Vilnius, 2017, p. 9-28.
5. А. Лухтанас, О. В. Поляков. Галинды на просторах Европы —
археологическая, историческая, лингвистическая реальность или вымысел?// Записки Института истории материальной культуры РАН. СПб.: ИИМК РАН, 2018. No 19., c. 112-136.
6. Luchtanas A., Podėnas V., Babenskas E. Romėniškojo laikotarpio ritinis smeigtukas: nuo archeologinio radinio iki rekonstrukcijos// Eksperimentinė archeologija. Lietuvos materialaus paveldo rekonstrukcija. III tomas. Vilnius, 2019, p. 9-43.

 

 

Doc. dr. Giedrė Motuzaitė-Matuzevičiūtė

g.motuzaite motuzeviciuteNuo 2017 m. Vilniaus universiteto Bioarcheologijos tyrimų centro vadovė. 

2014–2017 m. vyresnioji mokslo darbuotoja  Lietuvos istorijos institute Vilniuje. 

Nuo 2014 m. VU Istorijos fakulteto lektorė.

2013–2015 m. podoktorantūros projektas Vilniaus universitete; projekto tema: Maisto globalizacijos pradžia Eurazijos stepėmis: pirmieji rytų vakarų kontaktai ir jų pasekmės.

2010–2013 m. mokslo darbuotoja bioarcheologijos srityje (Postdoctoral Research Fellow in Bioarchaeology). Projekto tema: Pan-Azijatinio kontakto pionieriai (Pioneers of Pan-Asian Contact). 

2010–2015 m. Horizon 2020 (ERC) projekto dalyvė: Maisto globalizacija priešistorėje. 

2006–2010 m. Filosofijos mokslų daktarė, Kembridžo universitetas, Archeologijos fakultetas. Disertacijos pavadinimas: Ankstyvųjų kultūrinių augalų atsiradimas Ukrainoje remiantis archeobotaniniais duomenimis (An archaeobotanical approach to the earliest appearance of domesticated plant species in Ukraine). Darbo vadovas: Prof. M. K. Jones, Patarėjai: Dr L. Janik, Dr P. Biehl, Dr H. Hunt. archeologijoje (Archaeological Science), Kembridžo universitetas, Archeologijos fakultetas. 

2005–2006 m. Filosofijos mokslų magistras (MPhil) Mokslinių metodų panaudojimas. 

2003–2005 m. magistro laipsnis Vilniaus universitetas, Istorijos fakultetas, Archeologijos katedra.

1999–2003 m. bakalauro laipsnis Vilniaus universitetas, Istorijos fakultetas, Archeologijos katedra. 

2002 m. (1 semestras) Archeologijos institutas, Kopenhagos universitetas (Socrates-Erasmus programa). 

 

Dėstomi dalykai

  • Bioarcheologijos pagrindai (III kursas) (nuo 2014)
  • Tafonimija (III kursas) (nuo 2014)
  • Žmogus ir jo aplinka (IV kursas) (nuo 2016)
  • Nuo lauko darbų iki tyrimų laboratorijoje (I magistrams - modulio vadovė) (nuo 2016)
  • DOKTORANTAI: Mindaugas Grikpėdis (nuo 2015) and Elina Ananievskaya (nuo 2016).

Moksliniai interesai

  • Tyrimų sritys:

Gamybinis ūkis, senovinio maisto rekonstrukcijos, žmonių mityba, kulinarinis paveldas, maisto gamybos ištakos, augalų sukultūrinimas ir gyvūnų prijaukinimas, maisto globalizacijos pradžia, pirmieji Rytų-Vakarų kontaktai Eurazijos stepėmis, neolitas-bronzos amžius Ukrainoje, Lietuvoje, Centrinėje Azijoje, paleoaplinkos rekonstrukcijos, holoceno landšafto vystymasis ir žmogaus sąveika su gamta, žmogaus adaptacija prie gamtinių sąlygų, žmogaus poveikis gamtai, ūkininkavimo strategijos.

  • Tyrimų regijonai:

Lietuva, Ukraina, Moldova, Kaukazas, pietinė ir vakarinė Rusija, Centrinė Azija (Kazakstanas ir Kirgyzija), vakarų ir šiaurės Kinija.

  • Tyrimų metodai:

Archeobotanika (makrobotanika, palinologija, fytolitai), stabiliųjų izotopų analizė (δ13C ir δ15N), zooarcheologija, geoarcheologija (mikromorfologija, dirvožemio sudėties ir rūgštingumo analizė), etnografija, aerofotografija, archeologiniai kasinėjimai, OSL ir 14C datavimas.

 

Svarbiausios mokslinės publikacijos

ISI WoS/ SCOPUS publikacijos

  • Grikpedis M., Motuzaite Matuzeviciute G., The beginnings of rye (Secale cereale) in the East Baltics, Vegetation History and Archaeobotany, 2016, Vol. 25, Issue 6, pp. 601–610 (online first).

  • Motuzaite Matuzeviciute G., Kiryushin Y. F., Rakhimzhanova S. Zh., Svyatko S., Tishkin A. A., O’Connel T., Climate or dietary change? Stable isotope analysis of Neolithic-Bronze Age populations from the Upper Ob and Tobol River basins, Holocene,  2016, September, Vol. 26, Issue 10, pp.1-15 (online first). 

  • Motuzaite Matuzeviciute G., Logvin A., Shevnina I., Seitov A., Feng J., Zhou L., OSL dates for the ancient geometric earthworks of Kazakhstan, Archaeological Research in Asia, 2016, July,  Vol. 7, pp. 1-9 (online first). 

  • Liu X., Lister D. L., Zhijun Z., Staff R.A, Jones P., Zhou L., Pokharia A.K., Petrie C.A., Pathak A., Lu H., Motuzaite Matuzeviciute G., Bates J., Pilgram T.K. and Jones M.K., The virtues of small grain size: Potential pathways to a distinguishing feature of Asian wheats, Quaternary International, 2016, April, pp. 1-13 (online first).

  • Liu X.; Reid Rachel E. B., Lightfoot E., Motuzaite Matuzeviciute G., Jones M. K., Radical change and dietary conservatism: Mixing model estimates of human diets along the Inner Asia and China’s mountain corridors, Holocene, 2016, September, Vol. 26, Issue 10, pp. 1-10 (online first).

  • Motuzaite Matuzeviciute G., Telizhenko S., Lillie M., AMS radiocarbon dating from the Neolithic of Eastern Ukraine casts doubts on existing chronologies, Radiocarbon, 2015, Vol. 57, No 4, pp. 657-664. 

  • Motuzaite Matuzeviciute G., Preece R.C., Wang S., Colominas L., Ohnuma K., Kume S., Abdykanova A., Jones M.K., Ecology and subsistence at the Mesolithic and Bronze Age site of Aigyrzhal-2, Naryn Valley, Kyrgyzstan, Quaternary International, 2015, August, XXX, pp. 1-15.

  • Motuzaite Matuzeviciute G,  Lightfoot  E., O’Connell T.C., Voyakin D.,  Liu X. , Loman V., Svyatko S., Usmanova E.,  Jones M. K., The extent of agriculture among pastoralist societies in Kazakhstan determined using stable isotope analysis of bone collagen during the Bronze Age-Turkic period, Journal of Archaeological Science, 2015, July, 59, pp. 23-34.

  • Lightfoot E., Motuzaite‐Matuzeviciute G., O'Connell T., Kukushkin I., Loman V., Varfolomeev V., Liu X. & Jones M. How ‘Pastoral’is Pastoralism? Dietary Diversity in Bronze Age Communities in the Central Kazakhstan Steppes,  Archaeometry,  2014, August

  • Liu X., Lightfoot E., O'Connell T. C., Wang H., Li S., Zhou L., Hu Y., Motuzaite-Matuzeviciute G. and Jones M. K., From necessity to choice: dietary revolutions in west China in the second millennium BC, World Archaeology, 2014, September, Vol. 46, No 5, pp. 661-680.

  • Salavert A., Messager E., Motuzaite-Matuzeviciute G., Lebreton V., Bayle G., Crépin L., Puaud S., Péan S., Yamada M., Yanevich A. First results of archaeobotanical analysis from Neolithic layers of Buran Kaya IV (Crimea Mountains, Ukraine), Environmental Archaeology, 2014, January, Vol. 20, 3, pp. 274-282.

  • Dong G., Wang, Z., Ren, L. Motuzaite Matuzeviciute, G. Wang, H., Ren, X., Chen, F.  2014. A Comparative Study of 14C Dating on Charcoal and Charred Seeds from Late Neolithic and Bronze Age Sites in Gansu and Qinghai Provinces, NW China, Radiocarbon, 2014, Vol. 56, No1, pp.157-163.

  • Motuzaite Matuzeviciute G., Staff Richard A., Hunt Harriet V., Xinyi Liu, Jones Martin K., The early chronology of broomcorn millet (Panicum miliaceum) in Europe, Antiquity2013, July, 87, 338, pp. 1073-1085.

  • Motuzaite-Matuzeviciute G., Jacob, J., Telizhenko, S. & Jones, M. K., Miliacin in palaeosols from an Early Iron Age in Ukraine reveal in situ cultivation of broomcorn millet, Archaeological and Anthropological Sciences2013, July, 8, 1, pp. 43-50

  • Motuzaite Matuzeviciute G., Telizhenko S. A., Jones M. K. The Earliest Evidence of Cereal Cultivation in Crimea: Archaeobotanical Investigation and Direct Radiocarbon Dating Of Cereal Grains, Journal of Field Archaeology2013, Vol. 38, Issue 2, pp. 1–9

  • Motuzaite-Matuzeviciute G., Telizhenko S., Jones M.K., Archaeobotanical investigation of two Scythian-Sarmatian period pits in eastern Ukraine: Implications for floodplain cereal cultivation, Journal of Field Archaeology, 2012, 37, 1, pp. 51-61

  • Motuzaite-Matuzeviciute G.,  The earliest appearance of domesticated plant species and their origins in the western fringes of the Eurasian Steppe, Documenta Praehistorica, 2012, XXXIX, pp. 1-21
  • Motuzaite-Matuzeviciute G., Hunt H. V. & Jones M. K., Experimental approaches to understanding variation in grain size in Panicum miliaceum (broomcorn millet) and its relevance for interpreting archaeobotanical assemblages, Vegetation History and Archaeobotany, 2012, 21, pp. 69–77
  • Jones M.K., Hunt H., Lightfoot E., Lister D., Liu X. and Motuzaite-Matuzeviciute G., Food globalisation in prehistory, World Archaeology, 2011, December, 43, 4, pp. 665–675.
  •  
    Hunt H., Vander Linden M., Liu X., Motuzaite Matuzeviciute G., Jones M. K., Millets across Eurasia: chronology and context of early records of the genera Panicum and Setaria from archaeological sites in the Old World, Vegetation History and Archaeobotany, 2008,  October, 17, 5, pp. 5-18. 
  •  
    Menotti F., Baubonis Z., Brazaitis D., Higham M., Kvedaravicius M., Lewis H., Motuzaite Matuzeviciute G., Pranckenaite E., The First Lake-Dwellers of Lithuania: Late Bronze Age Pile Settlements on Lake Luokesas, Oxford Journal of Archaeology, 2005, October, 24, 4, pp. 381-403.

Publikacijos kituose recenzuojamuose tarptautiniu0se leidiniuose:

  •  

    Jones M. K., Hunt H., Kneale C. Lightfoot E., Lister D., Liu X, Motuzaite-Matuzeviciute G.,  Food globalisation in prehistory: The agrarian foundations of an interconnected continent, Journal of British Academy, 2016, August, 4, pp. 73-87.

  •  Мотузайте Матузевичуйте Г., Рацион питания населения Каратумы, определенный с помощью анализа костного коллагена, inБайпаков К.М., Воякин Д.А., Захаров С.В., Могильник Каратума. Некрополь раннего железного века в Семиречье,  Алматы: ТОО «Археологическая экспертиза», 2016, Приложение 3, С. 623-633.

  •  Motuzaite Matuzeviciute G., Neolithic of Ukraine: a Review of Theoretical and Chronological Interpretations, Archaeologia Baltica, 2014, 20, p. 136-149. http://journals.ku.lt/index.php/AB/article/view/812

  • Motuzaite Matuzeviciute G., On identity of prehistoric lake dwellers in Lithuania, Interarchaeologia2015, 4, pp. 93-104.

  • Motuzaite Matuzeviciute G.,  Securing the Timeline of our Past: Concerns and Perspectives of Radiocarbon Dating in the east Baltic, Interarchaeologia 2015, 5, pp. 227-243.

  • Motuzaite Matuzeviciute G., Stabiliųjų izotopų analizės metodas ir jo panaudojimas archeologijoje, in: (ed.) A. Merkevičius, Moksliniai metodai archeologijoje, 2014 

  • Abdykanova, A., Tabaldiev, K., Chargynov, T., Onuma, K., Kume, S., Motuzaite Matuzeviciute, G., Beketaeva, Zh., 2014. Novyi pamyatnik kamennogo veka Aigyrzhal-2 (Kyrgyzstan, Narynskaya oblast). Dialog kultur Evrazii v arkheologii Kazakhstana. Materialy mezhdunarodnoi nauchnoi konferencii, posvyaschenoi 90-letiyu K.A. Akisheva, April 22-24, 2014 - Astana, Kazakhstan, pp. 147-160.

  • Tsybrii A. V., Dolbunova E. V., Mazurkevitch A. N., Tsybrii V. V., Gorelik A. F., Motuzaite Matuzeviciute G., Sablin M. V., Novye issledovaniya poseleniya Rakushechnyi Yar v 2008-2013 g.g., Samarskii Nauchnyi Vestnik, 2014, 3, 8, pp. 203-214.

  • Motuzaite Matuzeviciute G., Hunt H., Jones M. K., Multiple sources for Neolithic European agriculture: Geographical origins of early domesticates in Moldova and Ukraine, in: Dolukhanov P., Sarson G. R. & Shukurov A. M. (Eds.), The East European Plain on the Eve of Agriculture. BAR International Series S1964. Oxford: Archaeopress, 2009, pp. 53-64.

  • Motuzaite Matuzeviciute, G., Telizhenko, S. A. Keramika i zemledelie ili tolka keramika? Osobennosti neolita basseina Severskogo Dontsa (po materialam neoliticheskikh poselenii Vostochnoi Ukrainy Starobelsk-I i Novoselovka-III), Vzaimodeistvie i khronologiya kultur mezolita i neolita vostochnoi evropy. Materialy Mezhdunarodnoi nauchnoi konferencii, posveschyannoi 100-letiyu N. N. Gurinoi, 2009, pp 143-145.

  • Motuzaite Matuzeviciute G., Living above the water or dryland? The application of soil analysis methods to investigate a submerged Bronze-Early Iron Age lake dwelling site in eastern Lithuania, Archaeologica Baltica, 2008, 9, pp. 33-46.

  • Motuzaite Matuzeviciute G., Living on the lake and farming the land. Archaeobotanical investigation of Luokesas I lake dwelling site, Lietuvos Archeologija, 2007, 30, pp. 123-138.

Ekspertinė ir kita akademinė veikla

  • ICOMOS Lietuvos nacionalinis komiteto ekspertė (nuo 2017).
  • Springer, Thomson Reuters žurnalų grupės recenzentė.
  • Redakcinės kolegijos narė: “Akmens Amžius Ukrainoje”.

Kita

  • EAA (European Association of Archaeologists) Vilnius (2016) Mokslinio ir organizacinio komiteto narė.
  • Narystė: Europos archeologų asociacija, Amerikos archeologų asociacija, Pasaulinio archeologų kongresas.
  • Pasiekimų akademijos narė (nuo 2008).
  • Darvino (nuo 2010) ir Dauningo (nuo 2005) kolegijų aliumnantė.
 
 

Doc. dr. Justina Poškienė

Dr. Justina Poškienė (V. Jadzgevičiaus nuotr.)Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Archeologijos katedros dėstytoja. Humanitarinių mokslų srities daktaro disertacija „Trakų pilių ir miesto XIV – XVI a. I p. keramika“ Vilniaus universitete apginta 2002 m. (mokslinis vadovas – prof. dr. A. Kuncevičius).

Dėstomi dalykai

  • Modulis: Studijų įvadas. Tema: Lietuvos proistorės ir archeologijos įvadas
  • Modulis: Istorinių laikų archeologija. Tema: Lietuvos naujųjų laikų archeologija
  • Modulis: Archeologijos lauko tyrimo metodai ir dokumentacijos pagrindai. Tema: Archeologinė buitinė keramika
  • Modulis: Paveldosaugos pagrindai. Tema: Archeologijos paveldosaugos istorija ir teorija
  • Dalykas: Lietuvos archeologinis paveldas, jo tyrimų ir apsaugos problemos 
  • Dalykas: Magistrantūros tiriamasis seminaras. Lietuvos archeologijos istoriografija: teoriniai ir metodologiniai tyrimų modeliai (kartu su prof. dr. A. Kuncevičiumi) 

Moksliniai interesai

  • Istorinių laikų archeologija
  • Archeologinė buitinė keramika
  • Archeologijos paveldosauga
  • Paveldo valdymo klausimai

Svarbiausios mokslinės publikacijos

  • Kariai. Betonas. Mitas. Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietos Lietuvoje: kolektyvinė monografija, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2016, p. 140-180.
  • Pastarųjų dešimties metų pokyčiai Lietuvos archeologinio paveldo apsaugos teisinio reglamentavimo srityje, Archaeologia Lituana, t. 16, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2015, p. 137-157 (bendraaut. R. Augustinavičius).
  • Archeologinė keramika, Archeologinių radinių konservavimas: nuo lauko darbų iki saugojimo muziejuose, Kn. 2, Vilnius: Lietuvos muziejų asociacija, Lietuvos dailės muziejus: 2015, p. 549-598
  • Beieškant genius loci: archeologijos paveldas, Vietos dvasios beieškant, sud. R. Čepaitienė, Vilnius:Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2014, p. 73-118.
  • Тракай. Отражение развития города в XIV – I пол. XVI в. в бытовой керамике, Археология и история Литвы и северо-запада России в средневековье, red. G. Vaitkevičius, Vilnius:Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2013, p. 157-192.
  • Vilniaus universiteto diplomas: universalus pripažinimas, universalus išsilavinimas, o gal - universali galimybė rinktis, Lietuvos istorijos studijos, t. 29, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2012, p. 163-175 (bendraaut. A. Bumblauskas).
  • The 2002 Excavation of the Vilnius Mass Grave of Soldiers from Napoleon’s Grand Armée, Archaeological Investigations in Independent Lithuania, Vilnius, 2012, p. 160-164 (bendraaut. A. Kuncevičius). 

Ekspertinė ir kita akademinė veika

Nuo 2010 m. – Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Antrosios vertinimo tarybos narė.

Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto atestatas. Veiklos rūšis – taikomųjų mokslinių ardomųjų tyrimų vykdymas (specializacija – archeologijos tyrimai, trečia kat.). Veiklos rūšis – paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės atlikimas (specializacija – nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo specialioji ekspertizė: archeologinio, istorinio nekilnojamojo kultūros paveldo ekspertizės specialisto kat.).

 

Projektinė veikla

VU Istorijos fakulteto projektas „Antrojo pasaulinio karo memorialai ir atmintys Lietuvoje: ideologinės tendencijos ir jų valdymo galimybės“ (Lietuvos mokslo taryba, Reikminiai projektai, 2015–2016 m.). Mokslo darbuotoja.

VU Užsienio kalbų instituto projektas „Integruoto dalyko ir užsienio kalbos mokymo plėtra ugdymo procese“ (ES struktūrinių fondų finansuojamas projektas, 2013 m.). Projekto vykdytoja.

VU Istorijos fakulteto projektas „I pakopos studijų programų atnaujinimas Vilniaus universiteto Istorijos fakultete“, projekto vadovė (ES struktūrinių fondų finansuojamas projektas, 2010-2012 m.).

 

Kita

Lietuvos archeologijos draugijos narė.

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos