Doc. dr. Algimantas Merkevičius

1982-1988 metais dirbo Mokslinėje metodinėje kultūros paminklų apsaugos taryboje Archeologijos skyriuje, vyr. metodininku. Nuo 1989 metų dirba Vilniaus universitete. 1993 m. Vilniaus universitete apginta humanitarinių mokslų srities daktaro disertacija Laidojimo paminklai ir laidosena Lietuvoje žalvario ir ankstyvajame geležies amžiuje. 2000 metais suteiktas docento pedagoginis vardas.
Pagrindiniai lauko tyrimų objektai. Stanaičių kapinynas, Turlojiškės archeologinis kompleksas, Benaičių archeologinis kompleksas, Žvainių pilkapynas, Kašučių senieji laukai, Kluonalių senieji laukai, Padvarių senieji laukai, Meškučių archeologinis kompleksas, Kurmaičių archeologinis kompleksas, Zubrių gyvenvietė.

Dėstomi dalykai
Studijų įvadas
Lietuvos archeologijos pagrindai
Archeologijos istorija ir teorija
Europos archeologijos problemos
Baltijos regiono archeologijos problemos: tiriamasis seminaras
Indoeuropiečių problema archeologijoje ir Baltų susiformavimas
Teorinė archeologija
Bronze and Early Iron Age in the Baltic area (ERASMUS)

Moksliniai interesai

  • Teorinė archeologija, archeologijos istorija
  • Žalvario ir ankstyvasis geležies amžius
  • Socialinė archeologija
  • Senieji laukai
  • Priešistorinė religija
  • Metodai archeologijoje
  • Ankstyvųjų baltų tapatybė, vėlyvojo priešistorinio laikotarpio laidosena Lietuvoje ir Europoje
  • Materialinės kultūros teorija
  • Priešistorės gintaras Baltijos regione
  • Akmenų aptvarai vakarų Lietuvoje
  • Semba ankstyvuoju metalų laikotarpiu
  • Ankstyvieji metaliniai dirbiniai Baltijos regione
  • Senojo pasaulio ankstyvosios civilizacijos

Moksliniai straipsniai

  • Merkevičius A. Burial in the Lithuania in the 1st Millennium BC. Proceedings of the 12th International congress on the prehistorical and protohistorical sciences, Bratislava 1–7 September 1991. Bratislava, 1993, p. 160–165.
  • Merkevičius A. Basic Burial Patterns of Western and Eastern Balts in the Bronze and Early Iron Ages. The Indo-Europeanization of Europe. Journal of Indo-European Studies Monograph No. 17, Washington, D.C., 1996, p. 54–58. 
  • Blažauskas N., Jarockis R., Juodagalvis V., Jurgaitis A., Merkevičius A., Stančikaitė M., Šeirienė V., Šinkūnas P. Kompleksiniai poledynmečio gamtinių sąlygų ir ūkinės veiklos tyrimai šiaurės vakarų Lietuvoje. Geologijos akiračiai. 1998, Nr. 4, p. 17–28.
  • Merkevičius A. Karyba Lietuvos teritorijoje žalvario amžiuje. Karo archyvas. T. 20, 2005, p. 8–49.
  • Vasiliauskaitė A., Merkevičius A., Vedrickienė L. Turlojiškės archeologinio komplekso medinių radinių konservavimas. Lietuvos dailės muziejaus metraštis. T 5, 2002, p. 340–347. 
  • Merkevičius A. The Vaškai hoard. Archaeologia Baltica, Vol. 6, 2006, p. 32–38.
  • Merkevičius A., Nemickienė R. Senųjų žemdirbystės laukų tyrinėjimai šiaurės vakarų Lietuvoje. Archaeologia Lituana. T. 4, 2003, p. 186–198. 
  • Kiuberis J., Merkevičius A., Juškėnas R., Kareiva A. Preliminary investigation of ceramic materials – particularly important stage for successful conservation of pottery. Materials science (Medžiagotyra). Vol. 10, No. 4, 2004, p. 334–337.
  • Merkevičius A. Material Culture and the Bronze Age Society in Lithuania. Colours of Archaeology. Material Culture and the Society. Papers from the Second Theoretical Seminar of the Baltic Archaeologists (BASE) held at the University of Vilnius, Lithuania, October 21–22, 2005. Ed. by A. Merkevičius. Interarchaeologia, 2. Vilnius; Helsinki; Riga; Tartu, 2007, p. 93–105. 
  • Krapukaitytė A., Senvaitienė J., Merkevičius A., Tautkus S., Kareiva A. Characterization of the Bronze Age pottery from different archaeological complexes of Lithuania. Cheminė technologija. Nr. 3–4 (49), 2008. Kaunas: Kaunas University of Technology, p. 11–18. 
  • Merkevičius A. Material Culture and Social Memory in the East Baltic Societies during the Bronze Age and Pre–Roman Iron Age. Memory, Society, and Material Culture. Papers from the Third Theoretical Seminar of the Baltic Archaeologists (BASE) Held at the University of Latvia, October 5–6, 2007. Ed. by A. Šnē and A. Vasks. Interarchaeologia, 3. Rīga; Helsinki; Tartu; Vilnius, 2009, p. 59–69. 
  • Merkevičius A., Kiuberis J., Pakutinskienė I., Kareiva A. Characterization of the Bronze Age Pottery from West and South Lithuania. Ceramika Bałtyjska. Tradycje i wpływy. Materiały z konferencji, Białystok 21–23 września 2005 roku. Białystok, 2009, p. 357–365.
  • Merkevičius A. Jakšiškio pilkapyno tyrinėjimai. Tarptautinė Lietuvos ir Skandinavijos šalių archeologinė ekspedicija. Merkevičius A., Remeikaitė L. (sud.). Vilniaus universiteto Archeologijos katedra 1940–2010. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2010, p. 59–64.
  • Kareiva A., Kiuberis J., Merkevičius A. Analytical characterization of Baltic amber and pottery. Archeologia Lituana. T. 12, 2011, p. 25–35.
  • Merkevičius A., Remeikaitė L. Vilniaus universiteto Archeologijos katedros jubiliejus. Archeologia Lituana. T. 12, 2011, p. 5–9.
  • Merkevičius A. 2012. Turlojiškė archaeological complex. Archaeological Investigations in Independent Lithuania (1990–2010), Eds. G. Zabiela, Z. Baubonis, E. Marcinkevičiūtė. Vilnius, p. 12 – 16.
  • Merkevičius A., Nemickienė R., Kanarskas J. 2012. The Investigation of Fossil Fields in Northwestern Lithuania. Archaeological Investigations in Independent Lithuania (1990–2010), Eds. G. Zabiela, Z. Baubonis, E. Marcinkevičiūtė. Vilnius, p. 328 – 333.
  • Merkevičius A., Remeikaitė L. 2012. Kurmaičių mikroregionas ankstyvajame ir senajame geležies amžiuje. Lietuvos archeologija. T. 38, p. 107 - 120.
  • Tautkus, S., Beganskienė, A. Žarkov, A., Merkevičius, A., Kareiva. A. Archeologinių radinių tyrimas atominės absorbcinės spektroskopijos (AAS), rentgeno spindulių difrakcinės analizės (XRD), infraraudonosios spektroskopijos (IR), termogravimetrinės analizės (TG), ir skenuojamosios elektroninės mikroskopijos (SEM) metodais. Merkevičius A. (sud.). Metodai Lietuvos archeologijoje. Mokslas ir technologijos praeičiai pažinti. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2013, p. 137 – 180.
  • Taraškevičius, R., Bliujienė, A., Karmaza, B., Merkevičius, A., Nemickienė, R., Rackevičius, G., Sarcevičius, S., Stakėnienė. R., Strazdas, D., Širvydaitė, S., Vaitkevičius, G., Zinkutė, R. Geocheminiai tyrimų metodai archeologijoje – taikymo galimybės. Merkevičius A. (sud.). Metodai Lietuvos archeologijoje. Mokslas ir technologijos praeičiai pažinti. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2013, p. 249 – 302.

Projektinė veikla

  • Lietuvos mokslo tarybos remiamas projektas: Ankstyvųjų baltų visuomenės tapatumo bruožai remiantis archeologijos paveldo tyrimais Lietuvoje (ARCHBALTAI) (2012m rugsėjo 1 d.-2014 m gruodžio 31 d.). Projekto vadovas.
  • Parašyti ar sudaryti leidiniai:
  • Merkevičius, A., Šatavičius, E. Paleolitas ir mezolitas pietų Skandinavijoje. Vilnius, 2000.
  • Merkevičius, A. (sud.). Colours of archaeology. Material culture and the society. Papers from the Second Theoretical Seminar of the Baltic Archaeologists (BASE) held at the University of Vilnius, Lithuania, October 21–22, 2005. Interarchaeologia, 2. Vilnius – Helsinki – Riga – Tartu, 2007.
  • Merkevičius, A., Remeikaitė L. (sud.). Vilniaus universiteto Archeologijos katedra 1940–2010. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2010.
  • Merkevičius, A., Nemickienė R. Senieji laukai šiaurės vakarų Lietuvoje. Vilnius, 2011.
  • Merkevičius, A. Ankstyvieji metaliniai dirbiniai Lietuvoje. Vilnius, 2011.
  • Merkevičius, A. (sud.). Archaeologia Lituana. T. 14. Vilnius, 2013.
  • Merkevičius, A. (sud.). Metodai Lietuvos archeologijoje. Mokslas ir technologijos praeičiai pažinti. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2013.

Kita

  • Nuo 1990 m. Lietuvos archeologijos draugijos narys
  • nuo 1998 m. Baltijos jūros regiono archeologinio tinklo narys (BSAAN)
  • 2001–2012 m. Mokslinės archeologijos komisijos narys, o 2003 m. - šios komisijos pirmininkas
  • Nuo 2002 m. Baltijos archeologijos seminaro (Baltic Archaeological Seminar (BASE)) narys bei šios organizacijos vienas iš iniciatorių
  • 2004–2006 m. Lietuvos atstovas Europos archeologijos konsiliume, prie Europos tarybos
  • 2005–2008 m. Lietuvos archeologijos draugijos tarybos narys
  • Leidinių: Interarchaeologia, Estonian Journal of Archaeology, Archaeologia Lituana, Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje, Lietuvos archeologija, Kultūros paminklai redakcinių kolegijų narys

Lekt. Rėda Nemickienė

1996-2003 m. studijavo VU Istorijos fakultete, baigė istorijos bakalauro, vėliau archeologijos magistro studijas. Archeologijos katedroje dirba nuo 2007 m.

Dėstomi dalykai

  • Archeologijos studijų įvadas. Mokomosios ekskursijos (modulis: Studijų įvadas);
  • Mokslinio darbo rašymo pagrindai (modulis: Studijų įvadas);
  • Ankstyvasis metalų laikotarpis Lietuvoje ir Rytų Baltijos regione (modulis: Akmens amžiaus ir ankstyvojo metalų laikotarpio archeologija);
  • Archeologinių tyrimų praktika (modulis: Akmens amžiaus ir ankstyvojo metalų laikotarpio archeologija).

Moksliniai interesai

  • Ankstyvasis metalų laikotarpis Rytų Baltijos regione.
  • Priešistorinis gamybinis ūkis.

Metodiniai darbai

  • Merkevičius A., Nemickienė R. Archeologijos studijų įvadas. Mokslinio darbo rašymo pagrindai. Archeologijos bakalauro studijų programos ir bioarcheologijos bakalauro studijų moduliai ir temos. Metodinė priemonė [sudarytojai: S. Kulevičius, J. Poškienė; moksliniai redaktoriai: R. Jankauskas, J. Poškienė]. Vilnius: Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas. 2012, p. 12-20.
  • Merkevičius A., Nemickienė R. Ankstyvasis metalų laikotarpis Lietuvoje ir Rytų Baltijos regione. Archeologijos bakalauro studijų programos ir bioarcheologijos bakalauro studijų moduliai ir temos. Metodinė priemonė [sudarytojai: S. Kulevičius, J. Poškienė; moksliniai redaktoriai: R. Jankauskas, J. Poškienė]. Vilnius: Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas, 2012, p. 117-125.

Projektinė veikla

  • Ankstyvųjų baltų visuomenės tapatumo bruožai remiantis archeologijos paveldo tyrimais Lietuvoje (2013-2014).
  • Antropogeninių veiksnių įtaka invazinių rūšių plėtrai holocene paleoekosistemos raidos kontekste (Peleoantropoinvazijos) (2010 m. rugpjūtis – 2011 m. gruodis).

Taikomieji projektai

  • 2011-2013 m. Kašučių senovės žemdirbystės vietos archeologiniai tyrimai.
  • 2012-2013 m. Kluonalių senovės žemdirbystės vietos archeologiniai tyrimai.
  • 2011 m. Projektas Senieji laukai Šiaurės vakarų Lietuvoje.

 

Lekt. dr. Egidijus Šatavičius

Vilniaus Universiteto Istorijos fakultete baigiau bakalauro ir magistro studijas. 2001 m. apgyniau daktaro disertaciją Vėlyvojo paleolito kultūros ir jų likimas ankstyvajame mezolite. Nuo 2001 m. dirbu Archeologijos katedroje.
Kitos darbovietės: 1993-98 m. dirbau Kultūros paveldo centre, o 1998-2002 m. - Kaišiadorių muziejuje.

Dėstomi dalykai

  • Bakalauro studijos
    • Lietuvos archeologijos pagrindai: akmens amžius ir ankstyvasis metalų laikotarpis (1/2 kursas)
    • Pasaulio akmens amžius
    • Akmens amžius Lietuvoje ir Rytų Baltijos regione
    • Titnaginio inventoriaus tipologija, technologija ir chronologija;
    • Europos archeologija (1/3 kursas).
  • Magistro studijos
    • Akmens amžiaus archeologijos teorinės problemos
    • Baltijos regiono archeologijos problemos: tiriamasis seminaras (1/2 kursas)

Moksliniai interesai

  • Šiaurės Europos etnokultūrinė situacija paleolito ir mezolito laikotarpyje
  • Titnago ir kitų uolienų gavyba bei apdirbimo technologijos
  • Archeologijos istorija
  • Archeologijos teorija ir tyrimų metodai
  • Kompiuterinių metodų ir GIS taikymas archeologijoje

Svarbiausios publikacijos

  • Šatavičius E. Vėlyvoji Svidrų kultūra // Kultūros paminklai. T. 4. Vilnius, 1997, p. 3-15.
  • Šatavičius E. The Early Mesolithic Site of Pasieniai I // Pact 54. Bergen, 1998, p. 157-169.
  • Šatavičius E. Hamburgo kultūros radiniai Lietuvoje // Lietuvos archeologija. T. 23. Vilnius, 2002, p. 163-186.
  • Šatavičius E. Bromės (Liungbiu) kultūra Lietuvoje // Lietuvos archeologija. T. 25. Vilnius, 2004, p. 17-44.
  • Šatavičius E. Akmens amžiaus karyba Lietuvoje // Karo archyvas. T. XIX. Vilnius, 2004, p. 6-29.
  • Šatavičius E. Lietuvos vėlyvojo paleolito kultūrų periodizacija // Archaeologia Lituana. T. 6. Vilnius, 2005, p. 49-82.
  • Šatavičius E. Svidrų kultūra Lietuvoje // Lietuvos archeologija. T. 29. Vilnius, 2005, p. 133-170.
  • Šatavičius E. Seniausioji priešistorė // Neris tarp Vilniaus ir Kernavės. Vilnius, 2008, p. 25-33.
  • Šatavičius E. Searching for Traces of the Origins of our Ancestors // Archaeologia Baltica. Vol. 13. At the Origins of the Culture of the Balts. Klaipėda, 2010, p. 12-19.
  • Šatavičius E. Flint Mining Sites and Workshops at Lake Titnas // Archaeological Investigations in Independent Lithuania (1990-2010). Vilnius, 2012, p. 339-343.
  • Šatavičius E. The investigation of the Sudota archaeological complex // Archaeological Investigations in Independent Lithuania (1990-2010). Vilnius, 2012, p. 27-34.
  • Šatavičius E. Pasieniai 1 settlement // Archaeological Investigations in Independent Lithuania (1990-2010). Vilnius, 2012, p. 21-26.
  • Šatavičius E., Marcinkevičiūtė E. The excavation of Neravai ancient settlement // Archaeological Investigations in Independent Lithuania (1990-2010). Vilnius, 2012, p. 35-39.
  • Šatavičius E. Titnago kasimo dirbtuvės prie Titno ežero // Archaeologia Lituana. T. 13. Vilnius, 2012, p. 66-83.
  • Šatavičius E. Flint mining sites and workshops in Lithuania // Супольнасцi каменнага i бронзавага вякоў мiжрэчча Вiслы i Дняпра. Мiнск, 2013, c. 13.
  • Marcinkevičiūtė E., Šatavičius E. Archeologinių vietų prognozinis modeliavimas taikant GIS // Metodai Lietuvos archeologijoje. Mokslas ir technologijos praeičiai pažinti. Vilnius, 2013, p. 551-584.
  • Šatavičius E. Ankstyvosios priešistorės objektų tyrimai Kalvių apyežeryje // Archaeologia Lituana. T. 15. Vilnius, 2014 (spaudoje).

Projektinė veikla

  • 2012-2014 m. LMT finansuojamo projekto Ankstyvųjų baltų visuomenės tapatumo bruožai remiantis archeologijos paveldo tyrimais Lietuvoje vienas iš narių.

Kita

  • Svarbiausi tyrinėti archeologijos objektai: Pasienių 1, Verbiškių 1-3, Miškinių 1-4, Neravų 1 (Vilniaus r.), Skarulių pilkapynas ir gyvenvietė (Jonavos m.), Sudotos 1-5, Rekučių 1-3, Kretuono ežero Didžiosios salos (Švenčionių r.), Margių „Salos“, Paramelio 2, Katros (Varėnos r.), Kalvių 1 (Kaišiadorių r.), Kapčiamiesčio 1 (Lazdijų r.) senovės gyvenvietės, Aukštadvario miestelio senoji vieta, Titno ežero titnago kasyklos (Varėnos r.) bei Sudotos IV pilkapynas (Švenčionių r.).
  • Intensyviai vykdau archeologinių vertybių paiešką. Per 25 m. Pietų, Rytų ir Vidurio Lietuvoje suradau daugiau nei 250 įvairių archeologinių objektų, tarp jų – 7 piliakalniai, 7 pilkapynai, apie 20 kitokių archeologinių objektų ir maždaug 200 senovės gyvenviečių, kurių didžioji dalis yra su išlikusiais akmens amžiaus kultūriniais horizontais.
  • 1994-2003 m. buvau mokslo populiarinimo žurnalo „Baltų archeologija“ atsakingasis sekretorius.

Doc. dr. Gintautas Vėlius

1993 m. Vilniaus universiteto Istorijos fakultete baigė istorijos bakalauro, 1995 m. - magistro studijas. 1996-2001 studijavo doktorantūroje. 2001 m. apgynė disertaciją „Kernavės miesto bendruomenė XIII-XIV a.“. Nuo 2001 m. dirba Archeologijos katedroje lektoriaus, nuo 2007 m. – docento pareigose.

Doc dr. Gintautas Vėlius 

Dėstomi dalykai

Bakalauro studijos

  • Modulis: Archeologijos lauko tyrimų metodai ir dokumentacijos pagrindai. Temos: Archeologijos lauko tyrimų metodai; Archeologijos dokumentacijos pagrindai; Archeologijos lauko tyrimų metodų ir dokumentacijos pagrindų praktika.
  • Modulis: Istorinių laikų archeologija. Tema: Vėlyvasis geležies amžius Lietuvoje – vikinginė ir postvikinginė epocha.

Magistro studijos

  • Dalykas: Kraštovaizdžio archeologija: tyrimų strategijos ir metodai
  • Dalykas: Magistratūros tiriamasis seminaras. Lietuvos archeologijos istoriografija: teoriniai ir metodologiniai tyrimų modeliai.

Moksliniai interesai

  • Istorinių laikų archeologija
  • Pomirtinio pasaulio sampratos, laidotuvių papročiai ir ritualai, laidojimo paminklai 
  • Konfliktų archeologija - partizaninis karas Lietuvoje 1944-1953 m.
  • Archeologijos tyrimų metodai
  • Kraštovaizdžio archeologija

Svarbiausios publikacijos

  • Vėlius G., Kernavės miesto bendruomenė XIII-XIV a., Vilnius, 2005.
  • Vėlius G., Istoriniai šaltiniai apie mirusiųjų deginimą Lietuvoje, išimtys ar taisyklė, Lituanistica, nr. 1(45), Vilnius, 2001, p. 65-72.
  • Vėlius G., Społeczeństwo Kernavė w XIII-XIV w., Kernavė – litewska Troja, Warszawa, 2002, p. 31-57.
  • Vėlius G., Kernave in the context of the Great Dukedom of Lithuania, Archeologia Lituana, nr. 4, Vilnius, 2003, p. 161-175.
  • Vėlius G., Kernavė – “Inovacinio kiemo galimybės”?, Lietuvos archeologija, t. 35, Vilnius, 2009, p. 265-272.
  • Vėlius G., Lietuviškieji piniginiai sidabro lydiniai Kernavėje, Archaeologia Lituana, nr. 11, Vilnius, 2010, p. 156-169.
  • Vėlius G., Sugrįžtantys numirėliai: “netradicinė” laidosena Lietuvos Viduramžių senkapiuose, Lietuvos istorijos studijos, t. 25, Vilnius, 2010, p. 62-73. 
  • Vėlius G., Neries pakrantės tarp Karmazinų ir Kernavės (geležies amžiaus gyvenvietės), Lietuvos archeologija, t. 38, Vilnius, 2012, p. 221-252.
  • Vėlius G., 13th – 14th – century Kernavė (Kriveikiškis) Cemetery, Archaeological Investigations in Independent Lithuania 1990-2010,  Vilnius, 2012, p. 180-189.
  • Vėlius G., The Žygimantiškės Charocal Clamps, Archaeological Investigations in Independent Lithuania 1990-2010,  Vilnius, 2012, p. 344-346.
  • Велюс Г., Могилник XIII-XIV вв. в Кернаве: этническая принадлежность погребенных, Археология и история Литвы и северо-запада России в средневековье, Вилнюс, 2013, с. 59-80.
  • Vėlius G., Žygelis D., Pokario Lietuvos partizanų bunkeriai Mėnaičių ir Balandiškio k., Lietuvos archeologija, t. 39, Vilnius, 2013, p. 177-234.
  • Vėlius G., Vengalis R., Merkytė I., Geofizikinių tyrimų metodų taikymas Kernavėje, Metodai Lietuvos archeologijoje, Vilnius, 2013, p. 249-304.
  • Vėlius G., Jonaitis R., Kaplūnaitė I., Early Christian Burials, A Hundred Years of Archaeological Discoveries in Lithuania, Vilnius, 2016, p. 430-441.

Eksperinė ir kita veikla

  • Periodinio mokslinio leidinio Lietuvos istorijos studijos redkolegijos narys
  • Periodinio mokslinio leidinio Archaeologia Lituana redkolegijos narys
  • Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto atestatas. Veiklos rūšis – taikomųjų mokslinių ardomųjų tyrimų vykdymas (specializacija – archeologijos tyrimai, trečia kat.)
 

Projektinė veikla

  • Projektas “Kultūrinio kraštovaizdžio raida archeologijos ir gamtos mokslų duomenimis” (ARCHEOKRAŠTOVAIZDIS). Projekto vykdytojai: Lietuvos istorijos institutas; VU IF Archeologijos katedra; Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcija. Projektą finansavo Lietuvos mokslo taryba. Vilnius, 2008–2010 m. Veikla: tyrėjas.
  • Projektas “Virtuali istorinė Lietuva: LDK” (LDK istoriją pristatantis portalas Orbis Lituaniae). Projekto vykdytojas Vilniaus Universitetas. Projektas įgyvendintas Ekonomikos augimo veiksmų programos 3 prioriteto "Informacinė visuomenė visiems" lėšomis. Vilnius, 2011-2013 m. Veikla: ekspertas.

Kita

  • Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato Mokslinių tyrimų skyriaus vedėjas, nuo 1995 m. vykdau Kernavės archeologinius tyrimus 
  • Lietuvos archeologijos draugijos narys (2009-2016 m. – draugijos Tarybos narys)
  • Europos archeologų asociacijos narys
  • Kaip tyrimų vadovas vykdžiau virš 50-ties Lietuvos archeologijos paveldo objektų archeologinius tyrimus, kurių svarbesni – Kernavės XIII-XIV a. kapinynas, Popų-Vingelių (Trakų r.), Karmazinų (Vilniaus r.), Darsūniškio (Kaišiadorių r.) pilkapynai, 6 Lietuvos pokario partizanų bunkeriai (Radviliškio, Anykščių, Varėnos r.) 
 

AK darbuotojai

 DarbuotojasMoksliniai interesai  Kontaktai Priėmimo laikas
Katedros vedėjas
Prof. Albinas Kuncevičius
 Viduramžių archeologija ir Lietuvos paminklosauga.   
Pirmadieniais
15.00 - 17.00
Doc. dr. Aleksiejus Luchtanas Lietuvos archeologija (bronzos, ankstyvasis geležies amžius, ankstyvieji viduramžiai), Lietuvos archeologijos istorija, Lietuvos numizmatika, eksperimentinė archeologija.   Trečiadieniais
11.00–12.00
Doc. dr. Algimantas Merkevičius Ankstyvasis metalų laikotarpis Lietuvoje, Europos žalvario ir ankstyvasis geležies amžius, archeologijos istorija ir teorija, metodai archeologijoje, senieji laukai.     Pirmadieniais
15.00 - 16.00
107 kab.
Doc. dr. Gintautas Vėlius Vėlyvasis geležies amžius Lietuvoje, vikingų epocha, XIII-XIV a. etnokultūriniai procesai Lietuvoje. Laidosenos tradicijos, pomirtinio pasaulio samprata, laidojimo paminklai pagonybės-krikščionybės sankirtoje.   Antradieniais 13.00-14.00 
Doc. dr. Justina Poškienė Viduramžių ir naujųjų laikų archeologija, archeologijos paveldosauga.  

Penktadieniais 12.30 - 13.30

Doc. dr. Giedrė Motuzaitė-Matuzevičiūtė  Gamybinis ūkis, maisto gamybos ištakos, augalų sukultūrinimas ir gyvūnų prijaukinimas, maisto globalizacijos pradžia, pirmieji Rytų-Vakarų kontaktai Eurazijos stepėmis, neolitas-bronzos amžius Ukrainoje, Lietuvoje, Centrinėje Azijoje, paleoaplinkos rekonstrukcijos, holoceno landšafto vystymasis ir žmogaus sąveika su gamta, žmogaus adaptacija prie gamtinių sąlygų, žmogaus poveikis gamtai, ūkininkavimo strategijos.   Susitarus el. paštu
Doc. dr. Egidijus Šatavičius Šiaurės Europos etnokultūrinė situacija paleolito ir mezolito laikotarpyje. Titnago ir kitų uolienų gavyba bei apdirbimo technologijos.   Antradieniais 12.30 - 13.30
Lekt. dr. Justina Kozakaitė Bioarcheologija ir paleopatologija.
Susitarus el. paštu;
Čiurlionio g. 21, kab. 106
Doc. dr. Giedrė Piličiauskienė Gyvūnų sistematikos pagrindai,  skeleto anatomija, taikomieji gyvūnų kaulų tyrimai, zooarcheologinės medžiagos interpretacijos. Antradieniais 13.00-14.00;
Čiurlionio g. 21, kab. 104
J.asist. Renaldas Augustinavičius Archeologinių vietų kartografavimo  metodai, paveldo apsauga, informacinių technologijų ir matematinių-statistinių metodų taikymas archeologijoje.   Susitarus el. paštu
 Linas Tamulynas

Klaipėdos krašto archeologinių tyrimų istorija ir archeologinių objektų paieška šiame regione.

  Susitarus el. paštu

Priėmimo valandos nurodytos 2019/20 m.m. rudens semestro.

Su katedros doktorantais galima susisiekti el. paštu. 

 Doktorantai
Dovilė Baltramiejūnaitė
Buitinė keramika X-XIV a. (Lietuvos archeologijosa paminklų tyrimų duomenimis)
Vad. doc. dr. Aleksiejus Luchtanas; konsultantė  doc. dr. Justina Poškienė
Renaldas Augustinavičius
Archeologinis žemėlapis: vietos, ribos, teritorijos. Dubingių istorinės žemės studija
Vad.  prof. dr. Albinas Kuncevičius
 
Skaistė Ardavičiūtė Ramanauskienė  
Keramika ir metalai: stalo serviravimo indai ir įrankiai Lietuvoje XIV–XVII a.
Vad. prof. dr. Albinas Kuncevičius
 
 Agnė Žilinskaitė  
Rytų Baltijos regiono priešistorinių bendruomenių ekonomikos sistemos ir socialinės inovacijos iki erų sandūros  archeologiniais duomenimis
Vad. doc. dr. Algimantas Merkevičius
 
Mindaugas Grikpėdis
Kultūrinių augalų kilmė Lietuvos geležies amžiuje archeobotanikos duomenimis
Vad. doc. dr. Giedrė Motuzaitė Matuzevičiūtė Keen
 
 
Karolis Minkevičius  
Nuo ūkio iki valstybės: vėlyvojo geležies amžiaus bendruomenių  socialinės organizacijos Lietuvoje tyrimai taikant archeobotaninius metodus
Vad.doc.dr. Gintautas Vėlius
 
Lijana Muradian  
Ankstyvojo metalų laikotarpio visuomeninė socialinė organizacija Vakarų Lietuvoje
Vad. doc. dr. Algimantas Merkevičius
 
Rasa Valatkevičienė  
Juvelyrika Vilniuje XIII–XVII a. archeologiniais duomenimis
Vad. doc. dr. Gintautas Vėlius
 
Elina Ananyevskaya
 Economy of the Kazakh steppe populations during the construction of geoglyphs in Turgay region, Kazakhstan / Turgajaus stepių Kazachstane gyventojų ekonomika geoglifų statybos laikotarpiu: archeobotaniniais,zooarcheologiniais bei stabiliųjų izotopų duomenimis
Vad. doc. dr. Giedrė Motuzaitė Matuzevičiūtė Keen
 
Auksė Rusteikytė
Mikrobotaninių ir biomolekulinių metodų pritaikymas tiriant organines liekanas: remiantis Vilniaus Žemutinės pilies medžiaga 
Vad. doc. dr. Giedrė Motuzaitė Matuzevičiūtė Keen
 

 

 

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos