Doc. dr. Rūta Šermukšnytė

 1998 m. Vilniaus universitete baigė istorijos bakalauro, 2000 m. – istorijos magistro studijas. 2001 m. įstojo į doktorantūros studijas Vilniaus universitete Istorijos fakultete. Nuo 2002 m. rugsėjo 1 d. tapo šio fakulteto Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedros asistente. 2006 m. vasario 15 d. apgynė humanitarinių mokslų (istorijos krypties) daktaro disertaciją “Lietuvos istorijos aktualinimas Lietuvos dokumentiniame kine ir televizijoje (1988–2005 m.)” / mokslinis darbo vadovas – prof. dr. A. Bumblauskas. Nuo 2005 m. dirbo lektorės, nuo 2008 m. sausio 19 d. iki 2012 m. gruodžio 19 d. – prodekanės akademiniams reikalams pareigose. Nuo 2009 m. iki dabar dirba docentės pareigose.  Doc. dr. Rūta Šermukšnytė

Dėstomi dalykai

  • Modulis Istorijos didaktika (temos: „Istorijos didaktikos įvadas“, „Istorinė kultūra – estetinio, politinio, pažintinio lygmens studijos“, „Istorijos mokymo mokykloje problematika“ (kartu su dr. A. Gieda)
  • Modulis Archeologinių radinių restauravimo ir muzeologijos pagrindai (temos: „Muzeologijos ir muziejaus sampratos“, „Komunikacija muziejuje“)
  • Modulis Istorijos šaltiniai ir virtualaus skaitmeninio paveldo sistema (tema: „Modernieji istorijos šaltiniai“)
  • Modulis Kultūros paveldas ir turizmas (tema: „Kultūros paveldo atgaivinimas ir perteikimas“ kartu su kitais dėstytojais)
  • Dalykas Muziejus muzeologijos ir istorinės kultūros studijų sąveikoje
  • Modulis Dalyko didaktika (kartu su dr. A. Gieda) gretutinėse Dalyko pedagogikos ir laipsnio nesuteikiančiose Mokyklos pedagogikos studijose (Filosofijos fakultetas)
  • Modulis Praktikos seminaras (kartu su dr. A. Gieda) gretutinėse Dalyko pedagogikos ir laipsnio nesuteikiančiose Mokyklos pedagogikos studijose (Filosofijos fakultetas)

Moksliniai interesai

  • Istorijos didaktika
  • Istorinės kultūros / atminties studijos
  • Vizualinė kultūra
  • Muziejų komunikacija

Svarbiausios mokslinės publikacijos

  • Šermukšnytė R. Lietuvos istorija dokumentiniame kine ir televizijoje. Diskurso konstravimo ypatybės // Lietuvos istorijos studijos. 2004, t. 14, p. 114–129.
  • Šermukšnytė R. Tautos atminties vaizdai: vizualinis XX a. Lietuvos istorijos stereotipizavimas Lietuvos dokumentikoje // Lietuvos istorijos studijos. 2004, t. 15, p. 81–89.
  • Šermukšnytė R. Istorijos mokslo ir audiovizualinės istorijos santykis Lietuvoje: nuotolio mažėjimas? // Lietuvos istorijos studijos. 2006, t. 17, p. 77–86.
  • Šermukšnytė R. Audiovizualinės istoriografijos atvejis Lietuvoje: TV laida “Būtovės slėpiniai” // Lietuvos istorijos studijos. 2007, t. 20, p. 85–99.
  • Šermukšnytė R. Tarp tiesos ir atminties: vaizdai Lietuvos istorinėje dokumentikoje // Fotografijos, istorijos, žemėlapiai = Maping Lithuanian photography: histories and archives / Sud. V. Michelkevičius ir kt. Vilnius: Mene, 2007, p. 110–135.
  • Šermukšnytė R. Nuo reprodukcijos prie revizijos: tautos atminties kūrimo dinamika 1988–2005 m. Lietuvos dokumentiniame kine ir televizijoje // Nacionalinio tapatumo tęstinumas ir savikūra eurointegracijos sąlygomis / Sud. A. Andrijauskas, V. Rubavičius. Vilnius: Kronta, 2008, p. 258–275.
  • Šermukšnytė R. Ideologijos ir istoriografijos įtaka Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos aktualinimui. Lietuvos dokumentinio diskurso (1988–2007 m.) analizė // Lietuvos istorijos studijos. 2009, t. 24, p. 136–149.
  • Šermukšnytė R. Istorijos muziejus: samprata, šiuolaikinių muziejinių naratyvų kūrimo idėjos ir jų raiška Vilniaus mieste // Lituanistika. 2012, t. 58, nr. 2, p. 146–160.
  • Šermukšnytė R. Informacija versus iliustracija: vaizdo naudojimo normos ir praktika šiandieninėje Lietuvos istorinėje kultūroje // Lietuvos istorijos metraštis 2013 / 1. 2014, p. 121–142.
  • Šermukšnytė R. Muziejus ir genius loci: sąveikos įvairovė // Vietos dvasios beieškant (mokslinių straipsnių rinkinys) / Sud. R. Čepaitienė. Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2014, p. 120–156.

Ekspertinė ir kita akademinė veikla

  • Mokslinio žurnalo LAAM Istorija redkolegijos narė
  • 2006 m. ekspertės teisėmis dalyvauta LR Kultūros ministerijos įsteigtos Istorinio vaidybinio pilnametražio kino filmo sukūrimo ir pagaminimo projektų vertinimo komisijos veikloje
  • Konsultantės teisėmis dalyvauta Lietuvos radijo ir televizijos muziejaus atnaujinimo veikloje
  • 2012 m. projekto koordinatorės, ekspertės teisėmis dalyvauta VU Kokybės vadybos centro projekte „Vilniaus universiteto vidinės studijų kokybės vadybos sistemos kūrimas ir įgyvendinimas"
  • 2012 m. ekspertės teisėmis dalyvauta Šiaulių universiteto Humanitarinio fakulteto projekte „Laisvės kovų atmintis: Sajų sodybos Balandiškyje aktualizavimas ir atgaivinimas“
  • 2013–2014 m. ekspertės teisėmis dalyvaujama darbo grupėje, skirtoje Valstybingumo edukacijos centro koncepcijos sukūrimui ir pirmos parodos parengimui (užsakovas – LR Prezidentūra, vykdytojas – UAB „Process Office“)

Projektinė veikla

  • 2003 m. ekspertės teisėmis dalyvauta VU projekte “Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties koncepcijos plėtros gairės” / projekto vadovas – prof. dr. A. Bumblauskas
  • 2004 m. ekspertės teisėmis dalyvauta VU ir LII projekte “Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų rekonstrukcijos patikimumo zonavimas” / projekto vadovas - prof. dr. A. Bumblauskas
  • 2007 m. ekspertės teisėmis dalyvauta VU, M. Romerio universiteto, Socialinių tyrimų instituto mokslinių tyrimų projekte “Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldo “dalybos” – LDK tradicija: modernių valstybių tautų ir etninių mažumų tapatybės istoriniuose kontekstuose” / projekto vadovas – prof. dr. A. Bumblauskas
  • 2007 m. ekspertės teisėmis dalyvauta VšĮ „Menas“ projekte "Lietuvos fotografijos žemėlapiai: istorijos ir archyvai" / projekto vadovas – dr. V. Michelkevičius
  • 2014 m. dalyvauta LMT sklaidos projekte "Kolektyvinis straipsnių rinkinys "Vietos dvasios beieškant"", paraiškos registracijos Nr. LIT-14062, vykdomas pagal Nacionalinę lituanistikos plėtros 2009–2015 m. programą (vadovė – prof. dr. R. Čepaitienė)

Lekt. dr. Nerijus Babinskas

 1992 m. įstojo į Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą, kur įgijo istorijos bakalauro ir magistro laipsnius, studijas tęsė doktorantūroje ir 2010 m. eksternu apgynė daktaro disertaciją Moldova XIV a. viduryje − XVI a. viduryje kaip socialinės struktūros problema (mokslinis konsultantas prof. habil. dr. Edvardas Gudavičius). Nuo 2005 m. dirba Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedroje asistentu, nuo 2010 m. − lektoriumi. Lekt. dr. Nerijus Babinskas 

Dėstomi dalykai

  • Europos istorija: epochos ir regionai
  • Regionistinių studijų pagrindai: generalinės Europos skirtybės (modulyje „Europos regionai: idėjos, tapatybės, istoriografijos“)
  • Europos regionai: lyginamoji ir paribių istorija (modulyje „Europos regionai: idėjos, tapatybės, istoriografijos“)

Moksliniai interesai

  • Istorinė sociologija:
    • Metodologinio nacionalizmo problema istoriografijoje ir socialiniuose moksluose
    • Etniškumo, nacionalizmo ir nacijų kilmės teorijos
    • Erdvinis posūkis
    • Patrimonializmas kaip ikimodernių visuomenių tipologijos kategorija
    • Gamybinių jėgų ir gamybinių santykių raidos koreliacijos problema
  • Transnacionalinė ir globalinė istorija
  • Istorinė regionistika
  • Lyginamoji istorija
  • Makroistorijos sampratos

Svarbiausios mokslinės publikacijos

  • “Lithuanian-Moldavian political relations in the 14th and 15th centuries”, in: Miloiu, S. (Ed.) From Neighbourhood to Partnership. Highligths of Lithuania’s Relations with Romania and Moldova. Târgovişte: Cetatea de Scaun, 2013, pp. 9-25.
  • “Patrimonializmas: lenkiškoji sąvokos vartosenos tradicija ir jos santykis su M. Weberio samprata”, in: Lietuvos istorijos studijos, t. 30, 2012, p. 171-188.
  • “Economic challenges of the early modern ages and different responses of European margins: comparative considerations on the basis of historiography (the cases of Polish-Lithuanian Commonwealth and Moldavian principality)”, in: Revista Româna de Studii Baltice şi Nordice, vol. 4, issue No. 2, 2012, pp. 51-62.
  • “Henri H. Stahl‘s conception of historical sociology and the Bucharest school of sociology”, in: Revista Română de studii Baltice şi Nordice, vol. 2, issue No. 1, 2010, pp. 69-82.
  • “Tributalizmo koncepcija: S. Amino, J. Haldono ir H. H. Stahlio sampratų lyginamoji analizė”, in: Lietuvos istorijos studijos, t. 24, 2009, p. 178-194.
  • “The Concept of Tributalism: A Comparative Analysis of S. Amin, J. Haldon and H. H. Stahl’s Approaches”, in: Revista Română de studii Baltice şi Nordice, No. 1, 2009, pp. 65-85.
  • “Политические отношения ВКЛ и Молдовы в 1430-1447 гг.”, in: Revista de istorie a Moldovei, Nr. 3 (75), 2008, p. 3-15.
  • “Socialinių santykių bizantiškosios civilizacijos šalyse VII–XIV amžiuje tipologijos metmenys”, in: Lietuvos istorijos studijos, t. 16, 2005, p. 9-18
  • “Feodalizmo Vakarų Europoje genezė ir reikšmė pasaulio istorijos procesui: L. Vasiljevo ir E. Gudavičiaus sampratos”, in: Lietuvos istorijos studijos, t. 14, 2004, p. 9-17

Ekspertinė ir kita akademinė veikla

  • „Valahian Journal of Historical Studies“ redkolegijos narys
  • The Romanian Association for Nordic and Baltic Studies narys (nuo 2008 m.)
  • The European Network in Universal and Global History narys (nuo 2014 m.)
  • Akademinės literatūros vertėjas (Halecki, O. Europos istorijos ribos ir skirstymai. Vilnius: Margi raštai, 2014)

Projektinė veikla

  • „Lietuvių kalbos, literatūros (kultūros) ir Lietuvos istorijos mokymosi šaltinių skaitmeninės duomenų bazės, skirtos mokytojams ir mokiniams, sukūrimas ir įdiegimas“ (2007–2013 m. žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioritetas „Mokymasis visą gyvenimą“; 2011-2013 m.), vykdytojas

Kita

  • 2009 m. stažuotė Jasų universitete Rumunijoje (Rumunų kultūros instituto stipendija)
  • 2006 m. Valstybinio mokslo ir studijų fondo stipendija

Doc. dr. Aurimas Švedas

Nepriklausomoje Lietuvoje subrendusios ir XXI a. pradėjusios aktyviai reikštis praeities tyrinėtojų kartos atstovas.

Vilniaus Universiteto Istorijos fakultete baigė bakalauro ir magistro studijas, 2000 m. pradėjo dirbti Istorijos teorijos ir kultūros katedroje. 2006 m. apgynė daktaro disertaciją Sovietinė Lietuvos istoriografija: oficialusis diskursas ir jo alternatyvos. Lietuvos Jaunųjų Mokslininkų Sąjungos rengiamame geriausių 2006 m. disertacijų konkurse tapo laureatu.

 



a.svedas

Dėstomi dalykai:

  • Istorijos ir antropologijos mokslų įvadas;
  • Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tradicija XIX ir XX a. kultūroje ir moderniose tapatybėse;
  • Šiuolaikinė istoriografija: iškiliausios mokyklos, tyrimų kryptys, interpretacijų konfliktai, žanrų iššūkiai;
  • Sakytinė istorija.

Moksliniai interesai:

  • Istorijos istoriografija, teorija ir metodologija;
  • Sakytinė istorija;
  • Istorijos vaizdinių genezė ir sklaida meninės vaizduotės lauke XX-XXI a.;
  • Sovietmečio Lietuvos kultūra.

Svarbiausios publikacijos:

  • Visa istorija yra gyvenimas: 12 sakytinės istorijos epizodų. Edvardą Gudavičių kalbina Aurimas Švedas, Vilnius: Aidai, 2008. 278 p. ISBN 978-9955-656-58-6
  • Matricos nelaisvėje: sovietmečio lietuvių istoriografija (1944-1985), Vilnius: Aidai, 2009. 335 p. ISBN 978-9955-656-68-5.
  • (kartu su Lina Kaminskaite-Jančoriene) Epizodai paskutiniam filmui. Režisierius Almantas Grikevičius, Vilnius: Vaga, 2013. 282 p. ISBN 978-5-415-02296-0.
  • Piešimas buvo tarsi durys. Petrą Repšį kalbina Aurimas Švedas, Vilnius: Aidai, 2013, 254 p. ISBN 978-609-450-020-6.
  • In the Captivity of the Matrix: Soviet Lithuanian Historiography, 1944-1985, Rodopi: 2014, p. 290. ISBN: 978-90-420-3911-7

Ekspertinė ir kita akademinė veikla

  • Žurnalo “Lithuanian Historical Studies” redkolegijos narys

Projektinė veikla

Mokslinių projektų vykdytojas

  • 2009 – 2011 m. mokslinių tyrimų projektas “Sąjūdžio fenomenas: pilietinio judėjimo tinklaveikos studija”, kurį finansavo Lietuvos Mokslo taryba pagal “Nacionalinės lituanistikos plėtros 2009-2015” metų programą. Vadovas doc. dr. Ainė Ramonaitė (VU TSPMI), projekto vykdytojas.
  • 2010 – 2013 m. mokslinių tyrimų projektas “LDK tradicija, vaizdinys ir modernūs tapatumai”, vykdomas pagal Nacionalinę mokslo programą “Valstybė ir tauta: paveldas ir tapatumas”, kurį finansuoja Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas. Vadovas prof. dr. Alfredas Bumblauskas (VU IF), projekto vykdytojas.
  • 2011 – 2013 m. “Epochas jungiantis nacionalizmas: tautos (de)konstravimas tarpukario, sovietmečio ir posovietmečio Lietuvoje”, kurį finansavo Lietuvos Mokslo taryba pagal “Nacionalinės lituanistikos plėtros 2009-2015” metų programą. Vadovas doc. dr. Česlovas Laurinavičius (Lietuvos istorijos institutas), projekto vykdytojas.
  •  “Monografijos “Matricos nelaisvėje” vertimas į anglų kalbą”. Finansavo Lietuvos Mokslo, pagrindinis projekto koordinatorius.

Kita:

Kultūrinio žurnalo „Literatūra ir menas“ apžvalgininkas.

Doc. dr. Grigorijus Potašenko

1993 m. Vilniaus universiteto Istorijos fakultete įgijo magistro laipsnį.
1999 m. baigė Istorijos fakulteto doktorantūrą ir apsigynė humanitarinių mokslų istorijos krypties daktaro disertaciją “Sentikių bažnyčia Lietuvoje XVII-XIX a. pradžioje” (mokslinis vadovas prof. habil. dr. A. Šidlauskas). 
1998 m. lapkričio – rugpjūčio mėn. – VU Istorijos fakulteto Kultūros istorijos ir istorijos teorijos katedros dėstytojas.
Nuo 1999 m. rugsėjo 1 d. – 2006 m. rugpjūčio 31 d. dirbo Istorijos fakulteto Kultūrinių bendrijų studijų centre lektoriaus pareigose. 
Nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. eina docento pareigas.

g.potasenko 

Dėstomi dalykai

  • Lietuvos etninių ir konfesinių bendruomenių istorija ir kultūra europiniuose kontekstuose (kartu su dr. J. Šiaučiūnaite-Verbickiene, dr. L. Lempertiene)
  • LDK kultūros profiliai (kartu su prof. dr. A. Bumblausku, doc. G. Kirkiene ir kitais)
  • Sentikybė Vidurio ir Rytų Europoje
  • Lietuvos sentikių kultūros įvadas
  • Lietuvos rusų istorija: XIV–XXI a. pradžia

Moksliniai interesai

  • Lietuvos ir Baltijos šalių sentikių istorija, kultūra, paveldas
  • Lietuvos rusų istorija ir migracijos XIV–XXI a. pradžioje
  • Lietuvos etninių mažumų istorija, etninė politika, kultūrų įvairovė
  • Istorinė atmintis
  • Lietuvos kultūros istorija XVIII–XXI a. pradžioje

Svarbiausios mokslinės publikacijos

  • Поташенко Г., Барановский В., Староверие Балтии и Польши: краткий исторический и биографический словарь. Вильнюс, Aidai, 2005.
  • Поташенко Г., Староверие в Литве: вторая половина XVII – начало XIX вв. Исследования, документы и материалы. Vilnius, Aidai, 2006.
  • Potašenko G., Historic and Cultural Heritage Sites of the Old Believers in Lithuania. Washington, United States Commision for the Preservation of America‘s Heritage Abroad, 2006.
  • Поташенко Г., История Каунасской старообрядческой общины. Vilnius: Kronta, 2008.
  • Potašenko G., Daugiatautė Lietuva: Etninių mažumų istorija. Kaunas: Šviesa, 2008.
  • Potašenko G., Istorijos kultūra šiuolaikinėje Lietuvoje: daugiakultūriškumo samprata visuomenėje ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos tyrimuose // Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos tradicija ir tautiniai naratyvai / Leidinį sudarė: prof. Alfredas Bumblauskas, doc. Grigorijus Potašenko. Vilnius, Vilniaus universiteto leidykla, 2009, 275–299.
  • Поташенко Г., Морозова Н., Старообрядческая иконопись в странах Балтии и Польше: иконописные центры и мастера // Культура староверов стран Балтии и Польши: исследования и альбом / Редколлегия: Г. Поташенко (ответственный редактор), Е. Коницкая, Н. Морозова. Вильнюс: Kronta, 2010, 115-148.
  • Поташенко Г., «Хронограф Литовский, сиречь Летописец степенный Древлеправославнаго Христианства» как исторический источник и памятник старообрядческой историографической мысли XIX века // Хронограф Литовский, сиречь Летописец степенный Древлеправославнаго Христианства / Подготовлено Н. Морозовой и Г. Поташенко. Вильнюс, Вильнюсский университет, 2011,47–87.
  • Potašenko G., Rusai Lietuvoje 1944 m. liepą – 1953 m.: rusų migracijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos atmintis // G. Potašenko (ats. redaktorius), P. Lavrinec, A. Marcinkevičius. Lietuvos rusai XX–XXI a. pradžioje: istorija, tapatybė, atmintis. = Русские Литвы в XX – начале XXI вв.: история, идентичность, память. Vilnius: Vilniaus universitetas; Vilniaus universiteto leidykla, 2013, 73–182.
  • Поташенко Г., Роль и значение Рижской Гребенщиковской старообрядческой общины в истории староверия // Latvijas vecticībnieki: identitātes saglabāšanas vēsturiskā pieredze. Rak stu krājums / Sastādītāji I. Ivanovs, N. Pazuhina, I. Runce = Латвийские староверы: исторический опыт сохранения идентичности. Сборник статей / Составители И. Иванов, Н. Пазухина, И. Рунце. Рига: LU FSI, 2014, 21-53.

Ekspertinė ir kita akademinė veikla

  • 2004–2006 m. Paramos fondo Europos socialinio fondo agentūros paraiškų pagal BPD II prioritetą „Žmogiškųjų išteklių plėtra“ nepriklausomas vertintojas
  • 2010–2014 m. Lietuvos mokslo tarybos ekspertas
  • 2003–2011 m. VU Istorijos fakulteto Tarybos narys
  • Nuo 2003 m. spalio mėn. VU Istorijos fakulteto Kultūrinių bendrijų studijų centro akademinis direktorius

Projektinė veikla

  • Mokslinių tyrimų projektas „LDK paveldo „dalybos“. Lietuvos Didžiosios kunigaikštijos tradicija: modernių valstybių tautų ir etninių mažumų tapatybės istoriniuose kontekstuose“ (2006 m. birželis–gruodis), paremtas Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo. Projekto vadovas – prof. A. Bumblauskas; buvau šio projekto koordinatorius, dalyvis.
  • Mokslinių tyrimų projektas “Rusai Lietuvos Respublikos visuomenėje 1918–1940 m.: istorinės retrospektyvos konstravimas”, paremtas Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo (2007–2008 m.). Projekto vykdytojas – Socialinių tyrimų institutas, Etninių tyrimų centras projekto partneris – Vilniaus universiteto Kultūrinių bendrijų studijų centras. Projekto vadovė – prof. dr. N. Kasatkina; buvau šio projekto vykdytojas.
  • Mokslinių tyrimų projektas „LDK paveldo „dalybos“ II. Lietuvos Didžiosios kunigaikštijos tradicija: modernių valstybinių, tautų ir etninių mažumų tapatybės istoriniuose kontekstuose“, paremtas Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo (2007 m. birželis – 2008 m. gruodis). Projekto vadovas prof. A. Bumblauskas; buvau projekto koordinatorius, dalyvis.
  • Mokslinių tyrimų projektas „LDK tradicija, vaizdinys ir modernūs tapatumai“ (2010 m. rugsėjis – 2013 m. gegužė). Projekto vadovas prof. A. Bumblauskas; buvau projekto dalyvis.
  • Mokslinių tyrimų projektas "Lietuvos sentikių kultūros paveldas XVIII–XX a.: raštijos paminklai ir ikonų tapyba“ (2012 m. rugsėjis – 2014 m. gruodis), finansuojamas Lietuvos mokslo tarybos. Projekto vadovė dr. N. Morozova; esu projekto dalyvis nuo 2013 m.

Kita

  • Nuo 2001 m. LRT programos “Krikščionio žodis” (rež. Leonidas Glušajevas) laidų apie Lietuvos sentikius konsultantas
  • Nuo 2008 m. – Sentikių tyrimų komisijos prie Tarptautinio slavistų komiteto narys
  • 2011–2014 m. – Vilniaus miesto savivaldybės Pavadinimų, paminklų ir atminimo lentų komisijos narys

ITKI katedros nariai

 Darbuotojas Moksliniai interesai Kontaktai Kontaktai Priėmimo laikas

Katedros vedėjas
Prof. dr. Alfredas Bumblauskas

LDK sociokultūrinė istorija: civilizacijos pobūdis, europeizacija ir istoridaugiakultūriškumas. Lietuvos istorijos periodizacija ir regioninė priklausomybė. Istoriografijos ir istorinės minties raida. Istorijos didaktika Trečiadieniais
15.00 - 16.00 
211 aud.
Prof. habil. dr. Tamara Bairašauskaitė Lietuvos totorių istorija ir kultūra. Bajorijos elgsena viešajame gyvenime XIX a. pirmoje pusėje. Luomai XIX a. Lietuvoje: institucijų ir sociokultūrinė raida (iki 1863 m.). XIX a. Lietuvos sociokultūrinė istorija
Penktadieniais
12.30-13.30
Doc. dr. Donatas Brandišauskas Užbaikalė, Buriatijos respublika, Rytų Sibiras, Šiaurės Amerika. Šiaurės antropologija, lyginamoji antropologija, aplinkos antropologija, simbolinė antropologija, etnoarcheologija, kokybiniai lauko tyrimo metodai.
Oročėnai-Evenkai, medžiotojai ir elnių augintojai, žmonių-gyvūnų santykiai, posovietiniai ritualai, kraštovaizdžio suvokimas, tradicinės gydymo praktikos
Ketvirtadieniais
15.00
susitarus el. paštu
Prof. dr. Marija Drėmaitė Architektūros istorija. Industrializacijos ir modernizmo klausimai. Pramonės paveldas Trečiadieniais 
13.00 - 14.00
328 kab.
Doc. dr. Genutė Kirkienė Lietuvos sociokultūrinė istorija. LDK bažnytinės unijos problematika. Kasdienybės ir buities istorija Antradieniais
13.00 - 14.00
110 kab.
Doc. dr. Eligijus Raila Lietuvos kultūros istorija. Biografika  
Trečiadieniais
14.00 - 15.00
110 kab.
Doc. dr. Nerijus Šepetys Istorijos teorija. Istoriografija. Istorinės sąmonės problema
Trečiadieniais
14.30-15.30
212 kab.
Doc. dr. Rūta Šermukšnytė Istorijos didaktika, muzeologija, audiovizualinė kultūra

Antradieniais

13.00-14.00
Doc. dr. Aurimas Švedas Lietuvių istoriografijos raida XX a. XX a. kultūros istorija
Ketvirtadieniais
14.00 - 15.00
110 kab.
Doc. dr. Salvijus Kulevičius Paveldosauga: neeuropietiškosios paveldosaugos sampratos; tarptautinės paveldosaugos patirtis; nematerialaus paveldo apsauga Pirmadieniais  11.00- 12.00
213 kab.
Prof. dr. Jurgita Verbickienė Sociokultūrinė Lietuvos etnokonfesinių bendruomenių istorija. Antisemitizmas. Dominuojančių visuomenės grupių požiūris įetnines ir konfesines mažumas  
 

Susitarus el. paštu

Doc. dr. Justina Poškienė Viduramžių ir naujųjų laikų archeologija, archeologijos paveldosauga

Penktadieniais 12.30 - 13.30

Archeologijos katedroje
Doc. dr. Grigorijus Potašenko
Baltijos šalių sentikių istorija ir kultūra; Lietuvos etninių mažumų istorija; Modernios visuomenės tapsmas XIX-XX amžiuje; Istoriografija, istorinė atmintis, paveldas.
 
Ketvirtadieniais
14.00–15.00
323 kab.
Doc. dr. Aurelijus Gieda Istorijos teorija ir istoriografijos istorija   Iki spalio mėn. vidurio - stažuotėje
 
Asist. dr. Loreta Skurvydaitė Heraldika. LDK kultūros istorija Susitarus el. paštu
213 kab.
Asist. dr. Artūras Vasiliauskas LDK politinė kultūra. Sociokultūrinė istorija Susitarus el. paštu

Asist. dr. Nerijus Babinskas Istorinė sociologija. Patrimonializmas kaip ikimodernių visuomenių tipologijos kategorija. Gamybinių jėgų ir gamybinių santykių raidos koreliacijos problema: ikikapitalistinės visuomenės, makroistorija, lyginamoji istorija, istorinė regionalistika
Penktadieniais
14.00-15.00
Asist. dr. Bernardas Gailius XX a. Lietuvos istorija ir jos paminklai, partizanų karai XX a. Europoje
Pirmadieniais 15.00-16.00
109 aud.
Lekt. dr. Agnė Vaitkuvienė Kultūros paveldo istorija, kultūros paveldo vadyba; archeologija  
Penktadieniais
11.00-12.00
Susitarus el. paštu
M.d. dr. Inga Leonavičiūtė Šaltinotyra; Viduramžių istorija; Lietuvos istorija XI–XVI a.; dokumentinis paveldas; istorinė kartografija; Vilniaus universiteto istorija   Ketvirtadieniais 15.00 - 16.00 
Lekt. Dalia Vitkauskaitė LDK sociokultūrinė istorija; Lietuvos kultūros paveldas
Antradieniais
13.00-14.00
110 kab.
Asist. dr. Akvilė Naudžiūnienė Tautinių mažumų istorija Lietuvoje ir Rytų bei Vidurio Europoje; tautinių mažumų paveldas Lietuvoje; istorijos didaktika ir istorijos mokymas.  
Ketvirtadieniais
13.00 – 14.00
212 kab.
 Susitarus el. paštu.
Asist dr. Dovilė Troskovaitė Lietuvos karaimų bendruomenės istorija, demografija, teisinės ir socialinės padėties raida. Lenkijos ir Lietuvos nekrikščioniškų bendruomenių istorija XIX – XX a. Sekuliarios nekrikščionių tapatybės formavimas XIX a. pab. – XX a. pirmoje pusėje. Nekrikščioniškų bendruomenių kultūra ir paveldas  

* skelbiamas 2018 / 2019 m. m. pavasario semestro priėmimo laikas

 

Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedros doktorantai

Viktorija Kurienė (Pimpytė) Kultūros paveldo apsauga Vilniaus krašte 1919-1939 m., vad. prof. dr. Marija Drėmaitė    
Monika Ramonaitė  
Diagnosis, prognosis et curatio: medicinos žinios ir gydymo(si) kultūra LDK, vad. prof. dr.  Jurgita Verbickienė
 
Vytautas Starikovičius  
Psichologinė profilaktika LSSR: struktūra, visuomenės paribiai ir komunistinė ideologija, vad. doc. dr.  Aurimas Švedas 
 
Audrius Dambrauskas Kino filmai ir Lietuvos visuomenė, 1926-1953 m. (Kultūros laukas politinių režimų ir ideologijų kaitoje), vad. doc. dr. Nerijus Šepetys  
Matas Šiupšinskas Kolektyvinio sodo fenomenas Lietuvoje: urbanistinis ir sociokultūrinis aspektai, vad. prof. dr. Marija Drėmaitė  
Šarūnė Sederevičiūtė Lietuva Antrojo pasaulinio karo fotografijose, vad. doc. dr. Nerijus Šepetys  
Rūta Anulytė Lietuvos žydų kapinių paveldas po holokausto: tradicija ir jos raiškos formos, kapinių išlikimas, tipologija, samprata ir kapinių paveldo valdymas, vad. prof. dr. Jurgita Verbickienė  
Laurynas Peluritis Filosofija sovietų Lietuvoje 1956-1990 m. Institucijos, asmenybės, idėjos, vad. doc. dr. Nerijus Šepetys  
Eligijus Šmidtas Žalgirio mūšio eiga: tradicinių vaizdinių įveika ir permainos atminties kultūroje, vad. prof. dr. Alfredas Bumblauskas  
Vigilija Bytautaitė Tarpukario Lietuvos kaimo sodybų modernizavimas: nuo idėjos iki praktikos, vad. prof. dr. Marija Drėmaitė  
Kamilė Žilinskaitė Nostalgijos fenomenas posovietinėje Lietuvoje: patirtys, aktualizacija, refleksijos, vad. doc. dr. Nerijus Šepetys  
Titas Krutulys Lietuvos istoriniai naratyvai tarpukariu, vad. doc. dr. Aurelijus Gieda  
Rasa Goštautaitė „Ginčytinas paveldas“ ir jo vaidmuo formuojant kultūros paveldo politiką posocialistinėse šalyse, vad. prof. dr. Marija Drėmaitė r 
Džiugas Misevičius Sovietinės kulinarijos vieta šiuolaikinėje lietuviškojoje tapatybėje, vad. prof. dr. Alfredas Bumblauskas
Dovilė Čypaitė Žydų emigracija iš tarpukario Lietuvos. Proceso rekonstrukcija, vad. prof. dr. Jurgita Verbickienė
Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos