Skelbimai

Dėl kursinių darbų temų pasirinkimo

Kursinio darbo temą studentas gali rinktis iš dėstytojų siūlomų temų ( problematikos) sąrašo arba, suderinęs su kursinio darbo vadovu, pasiūlyti pats. Pasirinkus temą, rašomas prašymas katedros vedėjo vardu, kuriame nurodoma tema bei vadovas (prašymo pavyzdys yra IF internetinėje svetainėje, ten pat žr. „VU Istorijos fakulteto rašto darbų metodiniai nurodymai“).

  • 2018/2019 m. m.  bakalauro darbo temos derinamos su dėstytojais individualia tvarka (Archeologijos katedros pranešimas)
 

Katedros nariai

 

 DarbuotojasMoksliniai interesai Kontaktai Priėmimas

Katedros vedėjas 
Prof. dr. Albinas Kuncevičius

Moksliniai interesai: viduramžių archeologija ir Lietuvos paminklosauga.

 

Priėmimo laikas:
pirmadieniais 14.00 - 16.00 val.

Mokslinė veikla

Archeologijos katedra

Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Archeologijos katedra – viena iš svarbiausių Lietuvos archeologinių mokslinių institucijų, vienintelė Lietuvoje, kuri rengia archeologus bakalauriniame ir magistriniame lygmenyje, bei turi, bendrą su Lietuvos istorijos institutu, archeologijos specializacijos doktorantūrą.

Archeologijos katedra Vilniaus universitete buvo įkurta 1940 metais, 1993 metais ji buvo reorganizuota, įkurta atskira archeologijos specialybė.

Nuo 2012 m. archeologijos bakalauro studijų programos studentai studijuoja pagal atnaujintą modulinę studijų programą. Modulis apibrėžiamas kaip studijų programos dalis, integruojanti kelias turinio požiūriu susijusias temas, kurias sieja bendras tikslas, mokymosi siekiniai ir ugdomi studentų gebėjimai bei kompetencijos. Pagal paskirtį moduliai skirstomi į bendrųjų universitetinių studijų ir studijų krypties modulius. Programoje sudaromos galimybės rinktis gretutinės studijų krypties programą. Modulio apimtis – 15 kreditų, į kurį įskaičiuojamas studento kontaktinis darbas, savarankiškas mokymasis ir atsiskaitymas. Metinė Archeologijos studijų programos apimtis – 60 kreditų, 1600 studento darbo valandų. Bendra Archeologijos studijų programos apimtis – 240 kreditų. 2012 m. išleista metodinė priemonė „Archeologijos bakalauro studijų programos ir Bioarcheologijos bakalauro studijų moduliai ir temos“.

Archeologijos studijų programa sudaro sąlygas įgyti pirmosios pakopos humanitarinį išsilavinimą. Baigęs šią programą, studentas turi būti pasirengęs savarankiškam darbui archeologijos tyrimų srityje, taip pat gali tęsti studijas humanitarinių ir socialinių mokslų magistratūroje. Archeologijos bakalauro studijų programą baigę absolventai įsidarbina tiek valstybinėse, tiek privačiose archeologinius tyrimus vykdančiose institucijose. Dauguma Archeologijos bakalauro studijų absolventų tęsia studijas Archeologijos ar kitoje  magistrantūroje.

VU Archeologijos magistro studijų programa rengia archeologus, kurie gali dirbti tiek mokslinių, tiek ardomųjų archeologijos tyrimų srityse, taip pat remdamiesi įgytomis žiniomis bei kompetencijomis, sugeba prisidėti prie archeologijos paveldo išsaugojimo, archeologijos mokslo žinių sklaidos visuomenėje, Lietuvos visuomenės istorinės savimonės formavimo, rengiasi doktorantūrai ir moksliniam darbui.

Katedros personalo mokslinė – pedagoginė veikla, tyrinėjamos ir dėstomos temos apima visus archeologinius laikotarpius, dėstomi dalykai nuo akmens amžiaus iki istorinių laikų, įgyjami paminklosaugos ir bioarcheologijos pagrindai ir kt., todėl studentai, pasirinkę archeologijos specialybę, turi galimybę studijuoti Lietuvos archeologiją, tapti profesionaliais tyrėjais, tęsti magistrines, o vėliau ir doktorantūros studijas. Šiuo metu privalomuosius ir pasirenkamuosius dalykus dėsto 15 dėstytojų. Katedros dėstytojai turi mokslinius laipsnius, yra žymūs savo tyrinėjamo laikotarpio specialistai, tyrinėję ir tyrinėjantys žymiausius Lietuvos archeologijos paminklus, paskelbę daug straipsnių, monografijų. Archeologijos studijų vykdyme aktyviai dalyvauja ne tik Archeologijos katedros, bet ir visų kitų IF katedrų mokslininkai, ar kitų VU fakultetų dėstytojai (Medicinos, Geografijos, Filologijos) bei mokslo centrų mokslininkai (Lietuvos istorijos institutas) ar aukščiausios kvalifikacijos savo sričių profesionalai (Kultūros paveldo departamentas ir kt.). 2017 m. VU Istorijos fakultete įkurtas Bioarcheologijos tyrimų centras.

Katedroje sukaupta ir nuolat papildoma didelė (apie 3500 leidinių) archeologinių knygų kolekcija, kurioje yra ne tik lietuviški darbai, bet ir užsienio literatūra. Sudarytos sutartys su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos, Kultūros paveldo centru, Valstybiniu Kernavės kultūriniu rezervatu, Nacionaliniu muziejumi Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valdovų rūmai, Lietuvos nacionaliniu muziejumi, kuriuose studentai atlieka praktinius užsiėmimus. 

2004-2011 m. Archeologijos katedra kartu su Lietuvos Istorijos institutu vykdė Nacionalinės lituanistikos plėtros projektą „Archeolitas: archeologinių lituanistikos išteklių sąvado sudarymas ir skaitmeniniams“, projekto vadovas doc. dr. A. Luchtanas, koordinatorius jaun. m. d. L. Tamulynas. Iki 2015 m. vykdytas projektas - „Lietuvos valstybės ištakos Dubingių mikroregiono tyrimų duomenimis“, vadovas prof. dr. A. Kuncevičius. Nuo 2012 m. vykdomas projektas “Ankstyvųjų baltų visuomenės tapatumo bruožai remiantis archeologijos paveldo tyrimais Lietuvoje” (vad. doc. dr. A. Merkevičius). Prof. dr. A. Kuncevičius yra MERC (Medieval Archaeology Reseach Group) vykdomojo komiteto narys, doc. dr. A. Luchtanas - vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projekto “Archeologijos paminklų paieška ir registro sudarymas Afganistane, Goro provincijoje“ mokslinis vadovas, kiti archeologijos programų dėstytojai kaip partneriai dalyvauja kitų mokslo institucijų vykdomuose projektuose. Ilgamečiui Archeologijos katedros vedėjui, profesoriui emeritui Mykolui Michelbertui 2016 m. Lenkijos mokslinė archeologijos draugija (LMAD) iškilmingai įteikė prof. Juzefo Kostževskio (Józef Kostrzewski) apdovanojimą, aukščiausią LMAD apdovanojimą, kuris nors Lenkijoje teikiamas jau beveik trisdešimt metų, tačiau pirmą kartą skirtas užsienio mokslininkui.

Nuo 1996 m. katedra organizuoja tęstinę Jono Puzino atminimui įprasminti skirtą tarptautinę archeologinę konferenciją. Nuo 1999 m. leidžia periodinį leidinį „Archaeologia Lituana“, kuriame publikuojami straipsniai – nuo archeologijos šaltinių publikavimo iki naujausių technologijų taikymo archeologijoje (išleista 15 tomų). 

2016 m rudenį Vilniaus universitete vyko Europos archeologijos asociacijos konferencija, kurios pagrindinis mokslinis ir organizacinis organizatorius – Vilniaus universiteto Archeologijos katedra. Europos archeologijos asociacija (EAA) vienija profesionalius Europos archeologus ir šalių archeologų organizacijas. EAA kongresas – didžiausias kasmetinis Europos archeologų renginys, kuriame dalyvavo apie 1500 mokslininkų iš 49 šalių (kongreso pirmininkas prof. A.Kuncevičius).

 

 

Doc. dr. Giedrė Motuzaitė-Matuzevičiūtė

g.motuzaite motuzeviciuteNuo 2017 m. Vilniaus universiteto Bioarcheologijos tyrimų centro vadovė. 

2014–2017 m. vyresnioji mokslo darbuotoja  Lietuvos istorijos institute Vilniuje. 

Nuo 2014 m. VU Istorijos fakulteto lektorė.

2013–2015 m. podoktorantūros projektas Vilniaus universitete; projekto tema: Maisto globalizacijos pradžia Eurazijos stepėmis: pirmieji rytų vakarų kontaktai ir jų pasekmės.

2010–2013 m. mokslo darbuotoja bioarcheologijos srityje (Postdoctoral Research Fellow in Bioarchaeology). Projekto tema: Pan-Azijatinio kontakto pionieriai (Pioneers of Pan-Asian Contact). 

2010–2015 m. Horizon 2020 (ERC) projekto dalyvė: Maisto globalizacija priešistorėje. 

2006–2010 m. Filosofijos mokslų daktarė, Kembridžo universitetas, Archeologijos fakultetas. Disertacijos pavadinimas: Ankstyvųjų kultūrinių augalų atsiradimas Ukrainoje remiantis archeobotaniniais duomenimis (An archaeobotanical approach to the earliest appearance of domesticated plant species in Ukraine). Darbo vadovas: Prof. M. K. Jones, Patarėjai: Dr L. Janik, Dr P. Biehl, Dr H. Hunt. archeologijoje (Archaeological Science), Kembridžo universitetas, Archeologijos fakultetas. 

2005–2006 m. Filosofijos mokslų magistras (MPhil) Mokslinių metodų panaudojimas. 

2003–2005 m. magistro laipsnis Vilniaus universitetas, Istorijos fakultetas, Archeologijos katedra.

1999–2003 m. bakalauro laipsnis Vilniaus universitetas, Istorijos fakultetas, Archeologijos katedra. 

2002 m. (1 semestras) Archeologijos institutas, Kopenhagos universitetas (Socrates-Erasmus programa). 

 

Dėstomi dalykai

  • Bioarcheologijos pagrindai (III kursas) (nuo 2014)
  • Tafonimija (III kursas) (nuo 2014)
  • Žmogus ir jo aplinka (IV kursas) (nuo 2016)
  • Nuo lauko darbų iki tyrimų laboratorijoje (I magistrams - modulio vadovė) (nuo 2016)
  • DOKTORANTAI: Mindaugas Grikpėdis (nuo 2015) and Elina Ananievskaya (nuo 2016).

Moksliniai interesai

  • Tyrimų sritys:

Gamybinis ūkis, senovinio maisto rekonstrukcijos, žmonių mityba, kulinarinis paveldas, maisto gamybos ištakos, augalų sukultūrinimas ir gyvūnų prijaukinimas, maisto globalizacijos pradžia, pirmieji Rytų-Vakarų kontaktai Eurazijos stepėmis, neolitas-bronzos amžius Ukrainoje, Lietuvoje, Centrinėje Azijoje, paleoaplinkos rekonstrukcijos, holoceno landšafto vystymasis ir žmogaus sąveika su gamta, žmogaus adaptacija prie gamtinių sąlygų, žmogaus poveikis gamtai, ūkininkavimo strategijos.

  • Tyrimų regijonai:

Lietuva, Ukraina, Moldova, Kaukazas, pietinė ir vakarinė Rusija, Centrinė Azija (Kazakstanas ir Kirgyzija), vakarų ir šiaurės Kinija.

  • Tyrimų metodai:

Archeobotanika (makrobotanika, palinologija, fytolitai), stabiliųjų izotopų analizė (δ13C ir δ15N), zooarcheologija, geoarcheologija (mikromorfologija, dirvožemio sudėties ir rūgštingumo analizė), etnografija, aerofotografija, archeologiniai kasinėjimai, OSL ir 14C datavimas.

 

Svarbiausios mokslinės publikacijos

ISI WoS/ SCOPUS publikacijos

  • Grikpedis M., Motuzaite Matuzeviciute G., The beginnings of rye (Secale cereale) in the East Baltics, Vegetation History and Archaeobotany, 2016, Vol. 25, Issue 6, pp. 601–610 (online first).

  • Motuzaite Matuzeviciute G., Kiryushin Y. F., Rakhimzhanova S. Zh., Svyatko S., Tishkin A. A., O’Connel T., Climate or dietary change? Stable isotope analysis of Neolithic-Bronze Age populations from the Upper Ob and Tobol River basins, Holocene,  2016, September, Vol. 26, Issue 10, pp.1-15 (online first). 

  • Motuzaite Matuzeviciute G., Logvin A., Shevnina I., Seitov A., Feng J., Zhou L., OSL dates for the ancient geometric earthworks of Kazakhstan, Archaeological Research in Asia, 2016, July,  Vol. 7, pp. 1-9 (online first). 

  • Liu X., Lister D. L., Zhijun Z., Staff R.A, Jones P., Zhou L., Pokharia A.K., Petrie C.A., Pathak A., Lu H., Motuzaite Matuzeviciute G., Bates J., Pilgram T.K. and Jones M.K., The virtues of small grain size: Potential pathways to a distinguishing feature of Asian wheats, Quaternary International, 2016, April, pp. 1-13 (online first).

  • Liu X.; Reid Rachel E. B., Lightfoot E., Motuzaite Matuzeviciute G., Jones M. K., Radical change and dietary conservatism: Mixing model estimates of human diets along the Inner Asia and China’s mountain corridors, Holocene, 2016, September, Vol. 26, Issue 10, pp. 1-10 (online first).

  • Motuzaite Matuzeviciute G., Telizhenko S., Lillie M., AMS radiocarbon dating from the Neolithic of Eastern Ukraine casts doubts on existing chronologies, Radiocarbon, 2015, Vol. 57, No 4, pp. 657-664. 

  • Motuzaite Matuzeviciute G., Preece R.C., Wang S., Colominas L., Ohnuma K., Kume S., Abdykanova A., Jones M.K., Ecology and subsistence at the Mesolithic and Bronze Age site of Aigyrzhal-2, Naryn Valley, Kyrgyzstan, Quaternary International, 2015, August, XXX, pp. 1-15.

  • Motuzaite Matuzeviciute G,  Lightfoot  E., O’Connell T.C., Voyakin D.,  Liu X. , Loman V., Svyatko S., Usmanova E.,  Jones M. K., The extent of agriculture among pastoralist societies in Kazakhstan determined using stable isotope analysis of bone collagen during the Bronze Age-Turkic period, Journal of Archaeological Science, 2015, July, 59, pp. 23-34.

  • Lightfoot E., Motuzaite‐Matuzeviciute G., O'Connell T., Kukushkin I., Loman V., Varfolomeev V., Liu X. & Jones M. How ‘Pastoral’is Pastoralism? Dietary Diversity in Bronze Age Communities in the Central Kazakhstan Steppes,  Archaeometry,  2014, August

  • Liu X., Lightfoot E., O'Connell T. C., Wang H., Li S., Zhou L., Hu Y., Motuzaite-Matuzeviciute G. and Jones M. K., From necessity to choice: dietary revolutions in west China in the second millennium BC, World Archaeology, 2014, September, Vol. 46, No 5, pp. 661-680.

  • Salavert A., Messager E., Motuzaite-Matuzeviciute G., Lebreton V., Bayle G., Crépin L., Puaud S., Péan S., Yamada M., Yanevich A. First results of archaeobotanical analysis from Neolithic layers of Buran Kaya IV (Crimea Mountains, Ukraine), Environmental Archaeology, 2014, January, Vol. 20, 3, pp. 274-282.

  • Dong G., Wang, Z., Ren, L. Motuzaite Matuzeviciute, G. Wang, H., Ren, X., Chen, F.  2014. A Comparative Study of 14C Dating on Charcoal and Charred Seeds from Late Neolithic and Bronze Age Sites in Gansu and Qinghai Provinces, NW China, Radiocarbon, 2014, Vol. 56, No1, pp.157-163.

  • Motuzaite Matuzeviciute G., Staff Richard A., Hunt Harriet V., Xinyi Liu, Jones Martin K., The early chronology of broomcorn millet (Panicum miliaceum) in Europe, Antiquity2013, July, 87, 338, pp. 1073-1085.

  • Motuzaite-Matuzeviciute G., Jacob, J., Telizhenko, S. & Jones, M. K., Miliacin in palaeosols from an Early Iron Age in Ukraine reveal in situ cultivation of broomcorn millet, Archaeological and Anthropological Sciences2013, July, 8, 1, pp. 43-50

  • Motuzaite Matuzeviciute G., Telizhenko S. A., Jones M. K. The Earliest Evidence of Cereal Cultivation in Crimea: Archaeobotanical Investigation and Direct Radiocarbon Dating Of Cereal Grains, Journal of Field Archaeology2013, Vol. 38, Issue 2, pp. 1–9

  • Motuzaite-Matuzeviciute G., Telizhenko S., Jones M.K., Archaeobotanical investigation of two Scythian-Sarmatian period pits in eastern Ukraine: Implications for floodplain cereal cultivation, Journal of Field Archaeology, 2012, 37, 1, pp. 51-61

  • Motuzaite-Matuzeviciute G.,  The earliest appearance of domesticated plant species and their origins in the western fringes of the Eurasian Steppe, Documenta Praehistorica, 2012, XXXIX, pp. 1-21
  • Motuzaite-Matuzeviciute G., Hunt H. V. & Jones M. K., Experimental approaches to understanding variation in grain size in Panicum miliaceum (broomcorn millet) and its relevance for interpreting archaeobotanical assemblages, Vegetation History and Archaeobotany, 2012, 21, pp. 69–77
  • Jones M.K., Hunt H., Lightfoot E., Lister D., Liu X. and Motuzaite-Matuzeviciute G., Food globalisation in prehistory, World Archaeology, 2011, December, 43, 4, pp. 665–675.
  •  
    Hunt H., Vander Linden M., Liu X., Motuzaite Matuzeviciute G., Jones M. K., Millets across Eurasia: chronology and context of early records of the genera Panicum and Setaria from archaeological sites in the Old World, Vegetation History and Archaeobotany, 2008,  October, 17, 5, pp. 5-18. 
  •  
    Menotti F., Baubonis Z., Brazaitis D., Higham M., Kvedaravicius M., Lewis H., Motuzaite Matuzeviciute G., Pranckenaite E., The First Lake-Dwellers of Lithuania: Late Bronze Age Pile Settlements on Lake Luokesas, Oxford Journal of Archaeology, 2005, October, 24, 4, pp. 381-403.

Publikacijos kituose recenzuojamuose tarptautiniu0se leidiniuose:

  •  

    Jones M. K., Hunt H., Kneale C. Lightfoot E., Lister D., Liu X, Motuzaite-Matuzeviciute G.,  Food globalisation in prehistory: The agrarian foundations of an interconnected continent, Journal of British Academy, 2016, August, 4, pp. 73-87.

  •  Мотузайте Матузевичуйте Г., Рацион питания населения Каратумы, определенный с помощью анализа костного коллагена, inБайпаков К.М., Воякин Д.А., Захаров С.В., Могильник Каратума. Некрополь раннего железного века в Семиречье,  Алматы: ТОО «Археологическая экспертиза», 2016, Приложение 3, С. 623-633.

  •  Motuzaite Matuzeviciute G., Neolithic of Ukraine: a Review of Theoretical and Chronological Interpretations, Archaeologia Baltica, 2014, 20, p. 136-149. http://journals.ku.lt/index.php/AB/article/view/812

  • Motuzaite Matuzeviciute G., On identity of prehistoric lake dwellers in Lithuania, Interarchaeologia2015, 4, pp. 93-104.

  • Motuzaite Matuzeviciute G.,  Securing the Timeline of our Past: Concerns and Perspectives of Radiocarbon Dating in the east Baltic, Interarchaeologia 2015, 5, pp. 227-243.

  • Motuzaite Matuzeviciute G., Stabiliųjų izotopų analizės metodas ir jo panaudojimas archeologijoje, in: (ed.) A. Merkevičius, Moksliniai metodai archeologijoje, 2014 

  • Abdykanova, A., Tabaldiev, K., Chargynov, T., Onuma, K., Kume, S., Motuzaite Matuzeviciute, G., Beketaeva, Zh., 2014. Novyi pamyatnik kamennogo veka Aigyrzhal-2 (Kyrgyzstan, Narynskaya oblast). Dialog kultur Evrazii v arkheologii Kazakhstana. Materialy mezhdunarodnoi nauchnoi konferencii, posvyaschenoi 90-letiyu K.A. Akisheva, April 22-24, 2014 - Astana, Kazakhstan, pp. 147-160.

  • Tsybrii A. V., Dolbunova E. V., Mazurkevitch A. N., Tsybrii V. V., Gorelik A. F., Motuzaite Matuzeviciute G., Sablin M. V., Novye issledovaniya poseleniya Rakushechnyi Yar v 2008-2013 g.g., Samarskii Nauchnyi Vestnik, 2014, 3, 8, pp. 203-214.

  • Motuzaite Matuzeviciute G., Hunt H., Jones M. K., Multiple sources for Neolithic European agriculture: Geographical origins of early domesticates in Moldova and Ukraine, in: Dolukhanov P., Sarson G. R. & Shukurov A. M. (Eds.), The East European Plain on the Eve of Agriculture. BAR International Series S1964. Oxford: Archaeopress, 2009, pp. 53-64.

  • Motuzaite Matuzeviciute, G., Telizhenko, S. A. Keramika i zemledelie ili tolka keramika? Osobennosti neolita basseina Severskogo Dontsa (po materialam neoliticheskikh poselenii Vostochnoi Ukrainy Starobelsk-I i Novoselovka-III), Vzaimodeistvie i khronologiya kultur mezolita i neolita vostochnoi evropy. Materialy Mezhdunarodnoi nauchnoi konferencii, posveschyannoi 100-letiyu N. N. Gurinoi, 2009, pp 143-145.

  • Motuzaite Matuzeviciute G., Living above the water or dryland? The application of soil analysis methods to investigate a submerged Bronze-Early Iron Age lake dwelling site in eastern Lithuania, Archaeologica Baltica, 2008, 9, pp. 33-46.

  • Motuzaite Matuzeviciute G., Living on the lake and farming the land. Archaeobotanical investigation of Luokesas I lake dwelling site, Lietuvos Archeologija, 2007, 30, pp. 123-138.

Ekspertinė ir kita akademinė veikla

  • ICOMOS Lietuvos nacionalinis komiteto ekspertė (nuo 2017).
  • Springer, Thomson Reuters žurnalų grupės recenzentė.
  • Redakcinės kolegijos narė: “Akmens Amžius Ukrainoje”.

Kita

  • EAA (European Association of Archaeologists) Vilnius (2016) Mokslinio ir organizacinio komiteto narė.
  • Narystė: Europos archeologų asociacija, Amerikos archeologų asociacija, Pasaulinio archeologų kongresas.
  • Pasiekimų akademijos narė (nuo 2008).
  • Darvino (nuo 2010) ir Dauningo (nuo 2005) kolegijų aliumnantė.
 
 
Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos