Doc. dr. Justina Poškienė

Dr. Justina Poškienė (V. Jadzgevičiaus nuotr.)Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Archeologijos katedros dėstytoja. Humanitarinių mokslų srities daktaro disertacija „Trakų pilių ir miesto XIV – XVI a. I p. keramika“ Vilniaus universitete apginta 2002 m. (mokslinis vadovas – prof. dr. A. Kuncevičius).

Dėstomi dalykai

  • Modulis: Studijų įvadas. Tema: Lietuvos proistorės ir archeologijos įvadas
  • Modulis: Istorinių laikų archeologija. Tema: Lietuvos naujųjų laikų archeologija
  • Modulis: Archeologijos lauko tyrimo metodai ir dokumentacijos pagrindai. Tema: Archeologinė buitinė keramika
  • Modulis: Paveldosaugos pagrindai. Tema: Archeologijos paveldosaugos istorija ir teorija
  • Dalykas: Lietuvos archeologinis paveldas, jo tyrimų ir apsaugos problemos 
  • Dalykas: Magistrantūros tiriamasis seminaras. Lietuvos archeologijos istoriografija: teoriniai ir metodologiniai tyrimų modeliai (kartu su prof. dr. A. Kuncevičiumi) 

Moksliniai interesai

  • Istorinių laikų archeologija
  • Archeologinė buitinė keramika
  • Archeologijos paveldosauga
  • Paveldo valdymo klausimai

Svarbiausios mokslinės publikacijos

  • Kariai. Betonas. Mitas. Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietos Lietuvoje: kolektyvinė monografija, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2016, p. 140-180.
  • Pastarųjų dešimties metų pokyčiai Lietuvos archeologinio paveldo apsaugos teisinio reglamentavimo srityje, Archaeologia Lituana, t. 16, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2015, p. 137-157 (bendraaut. R. Augustinavičius).
  • Archeologinė keramika, Archeologinių radinių konservavimas: nuo lauko darbų iki saugojimo muziejuose, Kn. 2, Vilnius: Lietuvos muziejų asociacija, Lietuvos dailės muziejus: 2015, p. 549-598
  • Beieškant genius loci: archeologijos paveldas, Vietos dvasios beieškant, sud. R. Čepaitienė, Vilnius:Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2014, p. 73-118.
  • Тракай. Отражение развития города в XIV – I пол. XVI в. в бытовой керамике, Археология и история Литвы и северо-запада России в средневековье, red. G. Vaitkevičius, Vilnius:Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2013, p. 157-192.
  • Vilniaus universiteto diplomas: universalus pripažinimas, universalus išsilavinimas, o gal - universali galimybė rinktis, Lietuvos istorijos studijos, t. 29, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2012, p. 163-175 (bendraaut. A. Bumblauskas).
  • The 2002 Excavation of the Vilnius Mass Grave of Soldiers from Napoleon’s Grand Armée, Archaeological Investigations in Independent Lithuania, Vilnius, 2012, p. 160-164 (bendraaut. A. Kuncevičius). 

Ekspertinė ir kita akademinė veika

Nuo 2010 m. – Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Antrosios vertinimo tarybos narė.

Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto atestatas. Veiklos rūšis – taikomųjų mokslinių ardomųjų tyrimų vykdymas (specializacija – archeologijos tyrimai, trečia kat.). Veiklos rūšis – paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės atlikimas (specializacija – nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo specialioji ekspertizė: archeologinio, istorinio nekilnojamojo kultūros paveldo ekspertizės specialisto kat.).

 

Projektinė veikla

VU Istorijos fakulteto projektas „Antrojo pasaulinio karo memorialai ir atmintys Lietuvoje: ideologinės tendencijos ir jų valdymo galimybės“ (Lietuvos mokslo taryba, Reikminiai projektai, 2015–2016 m.). Mokslo darbuotoja.

VU Užsienio kalbų instituto projektas „Integruoto dalyko ir užsienio kalbos mokymo plėtra ugdymo procese“ (ES struktūrinių fondų finansuojamas projektas, 2013 m.). Projekto vykdytoja.

VU Istorijos fakulteto projektas „I pakopos studijų programų atnaujinimas Vilniaus universiteto Istorijos fakultete“, projekto vadovė (ES struktūrinių fondų finansuojamas projektas, 2010-2012 m.).

 

Kita

Lietuvos archeologijos draugijos narė.

Doc. dr. Algimantas Merkevičius

1982-1988 metais dirbo Mokslinėje metodinėje kultūros paminklų apsaugos taryboje Archeologijos skyriuje, vyr. metodininku. Nuo 1989 metų dirba Vilniaus universitete. 1993 m. Vilniaus universitete apginta humanitarinių mokslų srities daktaro disertacija Laidojimo paminklai ir laidosena Lietuvoje žalvario ir ankstyvajame geležies amžiuje. 2000 metais suteiktas docento pedagoginis vardas.
Pagrindiniai lauko tyrimų objektai. Stanaičių kapinynas, Turlojiškės archeologinis kompleksas, Benaičių archeologinis kompleksas, Žvainių pilkapynas, Kašučių senieji laukai, Kluonalių senieji laukai, Padvarių senieji laukai, Meškučių archeologinis kompleksas, Kurmaičių archeologinis kompleksas, Zubrių gyvenvietė.

Dėstomi dalykai
Studijų įvadas
Lietuvos archeologijos pagrindai
Archeologijos istorija ir teorija
Europos archeologijos problemos
Baltijos regiono archeologijos problemos: tiriamasis seminaras
Indoeuropiečių problema archeologijoje ir Baltų susiformavimas
Teorinė archeologija
Bronze and Early Iron Age in the Baltic area (ERASMUS)

Moksliniai interesai

  • Teorinė archeologija, archeologijos istorija
  • Žalvario ir ankstyvasis geležies amžius
  • Socialinė archeologija
  • Senieji laukai
  • Priešistorinė religija
  • Metodai archeologijoje
  • Ankstyvųjų baltų tapatybė, vėlyvojo priešistorinio laikotarpio laidosena Lietuvoje ir Europoje
  • Materialinės kultūros teorija
  • Priešistorės gintaras Baltijos regione
  • Akmenų aptvarai vakarų Lietuvoje
  • Semba ankstyvuoju metalų laikotarpiu
  • Ankstyvieji metaliniai dirbiniai Baltijos regione
  • Senojo pasaulio ankstyvosios civilizacijos

Moksliniai straipsniai

  • Merkevičius A. Burial in the Lithuania in the 1st Millennium BC. Proceedings of the 12th International congress on the prehistorical and protohistorical sciences, Bratislava 1–7 September 1991. Bratislava, 1993, p. 160–165.
  • Merkevičius A. Basic Burial Patterns of Western and Eastern Balts in the Bronze and Early Iron Ages. The Indo-Europeanization of Europe. Journal of Indo-European Studies Monograph No. 17, Washington, D.C., 1996, p. 54–58. 
  • Blažauskas N., Jarockis R., Juodagalvis V., Jurgaitis A., Merkevičius A., Stančikaitė M., Šeirienė V., Šinkūnas P. Kompleksiniai poledynmečio gamtinių sąlygų ir ūkinės veiklos tyrimai šiaurės vakarų Lietuvoje. Geologijos akiračiai. 1998, Nr. 4, p. 17–28.
  • Merkevičius A. Karyba Lietuvos teritorijoje žalvario amžiuje. Karo archyvas. T. 20, 2005, p. 8–49.
  • Vasiliauskaitė A., Merkevičius A., Vedrickienė L. Turlojiškės archeologinio komplekso medinių radinių konservavimas. Lietuvos dailės muziejaus metraštis. T 5, 2002, p. 340–347. 
  • Merkevičius A. The Vaškai hoard. Archaeologia Baltica, Vol. 6, 2006, p. 32–38.
  • Merkevičius A., Nemickienė R. Senųjų žemdirbystės laukų tyrinėjimai šiaurės vakarų Lietuvoje. Archaeologia Lituana. T. 4, 2003, p. 186–198. 
  • Kiuberis J., Merkevičius A., Juškėnas R., Kareiva A. Preliminary investigation of ceramic materials – particularly important stage for successful conservation of pottery. Materials science (Medžiagotyra). Vol. 10, No. 4, 2004, p. 334–337.
  • Merkevičius A. Material Culture and the Bronze Age Society in Lithuania. Colours of Archaeology. Material Culture and the Society. Papers from the Second Theoretical Seminar of the Baltic Archaeologists (BASE) held at the University of Vilnius, Lithuania, October 21–22, 2005. Ed. by A. Merkevičius. Interarchaeologia, 2. Vilnius; Helsinki; Riga; Tartu, 2007, p. 93–105. 
  • Krapukaitytė A., Senvaitienė J., Merkevičius A., Tautkus S., Kareiva A. Characterization of the Bronze Age pottery from different archaeological complexes of Lithuania. Cheminė technologija. Nr. 3–4 (49), 2008. Kaunas: Kaunas University of Technology, p. 11–18. 
  • Merkevičius A. Material Culture and Social Memory in the East Baltic Societies during the Bronze Age and Pre–Roman Iron Age. Memory, Society, and Material Culture. Papers from the Third Theoretical Seminar of the Baltic Archaeologists (BASE) Held at the University of Latvia, October 5–6, 2007. Ed. by A. Šnē and A. Vasks. Interarchaeologia, 3. Rīga; Helsinki; Tartu; Vilnius, 2009, p. 59–69. 
  • Merkevičius A., Kiuberis J., Pakutinskienė I., Kareiva A. Characterization of the Bronze Age Pottery from West and South Lithuania. Ceramika Bałtyjska. Tradycje i wpływy. Materiały z konferencji, Białystok 21–23 września 2005 roku. Białystok, 2009, p. 357–365.
  • Merkevičius A. Jakšiškio pilkapyno tyrinėjimai. Tarptautinė Lietuvos ir Skandinavijos šalių archeologinė ekspedicija. Merkevičius A., Remeikaitė L. (sud.). Vilniaus universiteto Archeologijos katedra 1940–2010. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2010, p. 59–64.
  • Kareiva A., Kiuberis J., Merkevičius A. Analytical characterization of Baltic amber and pottery. Archeologia Lituana. T. 12, 2011, p. 25–35.
  • Merkevičius A., Remeikaitė L. Vilniaus universiteto Archeologijos katedros jubiliejus. Archeologia Lituana. T. 12, 2011, p. 5–9.
  • Merkevičius A. 2012. Turlojiškė archaeological complex. Archaeological Investigations in Independent Lithuania (1990–2010), Eds. G. Zabiela, Z. Baubonis, E. Marcinkevičiūtė. Vilnius, p. 12 – 16.
  • Merkevičius A., Nemickienė R., Kanarskas J. 2012. The Investigation of Fossil Fields in Northwestern Lithuania. Archaeological Investigations in Independent Lithuania (1990–2010), Eds. G. Zabiela, Z. Baubonis, E. Marcinkevičiūtė. Vilnius, p. 328 – 333.
  • Merkevičius A., Remeikaitė L. 2012. Kurmaičių mikroregionas ankstyvajame ir senajame geležies amžiuje. Lietuvos archeologija. T. 38, p. 107 - 120.
  • Tautkus, S., Beganskienė, A. Žarkov, A., Merkevičius, A., Kareiva. A. Archeologinių radinių tyrimas atominės absorbcinės spektroskopijos (AAS), rentgeno spindulių difrakcinės analizės (XRD), infraraudonosios spektroskopijos (IR), termogravimetrinės analizės (TG), ir skenuojamosios elektroninės mikroskopijos (SEM) metodais. Merkevičius A. (sud.). Metodai Lietuvos archeologijoje. Mokslas ir technologijos praeičiai pažinti. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2013, p. 137 – 180.
  • Taraškevičius, R., Bliujienė, A., Karmaza, B., Merkevičius, A., Nemickienė, R., Rackevičius, G., Sarcevičius, S., Stakėnienė. R., Strazdas, D., Širvydaitė, S., Vaitkevičius, G., Zinkutė, R. Geocheminiai tyrimų metodai archeologijoje – taikymo galimybės. Merkevičius A. (sud.). Metodai Lietuvos archeologijoje. Mokslas ir technologijos praeičiai pažinti. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2013, p. 249 – 302.

Projektinė veikla

  • Lietuvos mokslo tarybos remiamas projektas: Ankstyvųjų baltų visuomenės tapatumo bruožai remiantis archeologijos paveldo tyrimais Lietuvoje (ARCHBALTAI) (2012m rugsėjo 1 d.-2014 m gruodžio 31 d.). Projekto vadovas.
  • Parašyti ar sudaryti leidiniai:
  • Merkevičius, A., Šatavičius, E. Paleolitas ir mezolitas pietų Skandinavijoje. Vilnius, 2000.
  • Merkevičius, A. (sud.). Colours of archaeology. Material culture and the society. Papers from the Second Theoretical Seminar of the Baltic Archaeologists (BASE) held at the University of Vilnius, Lithuania, October 21–22, 2005. Interarchaeologia, 2. Vilnius – Helsinki – Riga – Tartu, 2007.
  • Merkevičius, A., Remeikaitė L. (sud.). Vilniaus universiteto Archeologijos katedra 1940–2010. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2010.
  • Merkevičius, A., Nemickienė R. Senieji laukai šiaurės vakarų Lietuvoje. Vilnius, 2011.
  • Merkevičius, A. Ankstyvieji metaliniai dirbiniai Lietuvoje. Vilnius, 2011.
  • Merkevičius, A. (sud.). Archaeologia Lituana. T. 14. Vilnius, 2013.
  • Merkevičius, A. (sud.). Metodai Lietuvos archeologijoje. Mokslas ir technologijos praeičiai pažinti. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2013.

Kita

  • Nuo 1990 m. Lietuvos archeologijos draugijos narys
  • nuo 1998 m. Baltijos jūros regiono archeologinio tinklo narys (BSAAN)
  • 2001–2012 m. Mokslinės archeologijos komisijos narys, o 2003 m. - šios komisijos pirmininkas
  • Nuo 2002 m. Baltijos archeologijos seminaro (Baltic Archaeological Seminar (BASE)) narys bei šios organizacijos vienas iš iniciatorių
  • 2004–2006 m. Lietuvos atstovas Europos archeologijos konsiliume, prie Europos tarybos
  • 2005–2008 m. Lietuvos archeologijos draugijos tarybos narys
  • Leidinių: Interarchaeologia, Estonian Journal of Archaeology, Archaeologia Lituana, Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje, Lietuvos archeologija, Kultūros paminklai redakcinių kolegijų narys

Lekt. Rėda Nemickienė

1996-2003 m. studijavo VU Istorijos fakultete, baigė istorijos bakalauro, vėliau archeologijos magistro studijas. Archeologijos katedroje dirba nuo 2007 m.

Dėstomi dalykai

  • Archeologijos studijų įvadas. Mokomosios ekskursijos (modulis: Studijų įvadas);
  • Mokslinio darbo rašymo pagrindai (modulis: Studijų įvadas);
  • Ankstyvasis metalų laikotarpis Lietuvoje ir Rytų Baltijos regione (modulis: Akmens amžiaus ir ankstyvojo metalų laikotarpio archeologija);
  • Archeologinių tyrimų praktika (modulis: Akmens amžiaus ir ankstyvojo metalų laikotarpio archeologija).

Moksliniai interesai

  • Ankstyvasis metalų laikotarpis Rytų Baltijos regione.
  • Priešistorinis gamybinis ūkis.

Metodiniai darbai

  • Merkevičius A., Nemickienė R. Archeologijos studijų įvadas. Mokslinio darbo rašymo pagrindai. Archeologijos bakalauro studijų programos ir bioarcheologijos bakalauro studijų moduliai ir temos. Metodinė priemonė [sudarytojai: S. Kulevičius, J. Poškienė; moksliniai redaktoriai: R. Jankauskas, J. Poškienė]. Vilnius: Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas. 2012, p. 12-20.
  • Merkevičius A., Nemickienė R. Ankstyvasis metalų laikotarpis Lietuvoje ir Rytų Baltijos regione. Archeologijos bakalauro studijų programos ir bioarcheologijos bakalauro studijų moduliai ir temos. Metodinė priemonė [sudarytojai: S. Kulevičius, J. Poškienė; moksliniai redaktoriai: R. Jankauskas, J. Poškienė]. Vilnius: Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas, 2012, p. 117-125.

Projektinė veikla

  • Ankstyvųjų baltų visuomenės tapatumo bruožai remiantis archeologijos paveldo tyrimais Lietuvoje (2013-2014).
  • Antropogeninių veiksnių įtaka invazinių rūšių plėtrai holocene paleoekosistemos raidos kontekste (Peleoantropoinvazijos) (2010 m. rugpjūtis – 2011 m. gruodis).

Taikomieji projektai

  • 2011-2013 m. Kašučių senovės žemdirbystės vietos archeologiniai tyrimai.
  • 2012-2013 m. Kluonalių senovės žemdirbystės vietos archeologiniai tyrimai.
  • 2011 m. Projektas Senieji laukai Šiaurės vakarų Lietuvoje.

 

Lekt. dr. Egidijus Šatavičius

Vilniaus Universiteto Istorijos fakultete baigiau bakalauro ir magistro studijas. 2001 m. apgyniau daktaro disertaciją Vėlyvojo paleolito kultūros ir jų likimas ankstyvajame mezolite. Nuo 2001 m. dirbu Archeologijos katedroje.
Kitos darbovietės: 1993-98 m. dirbau Kultūros paveldo centre, o 1998-2002 m. - Kaišiadorių muziejuje.

Dėstomi dalykai

  • Bakalauro studijos
    • Lietuvos archeologijos pagrindai: akmens amžius ir ankstyvasis metalų laikotarpis (1/2 kursas)
    • Pasaulio akmens amžius
    • Akmens amžius Lietuvoje ir Rytų Baltijos regione
    • Titnaginio inventoriaus tipologija, technologija ir chronologija;
    • Europos archeologija (1/3 kursas).
  • Magistro studijos
    • Akmens amžiaus archeologijos teorinės problemos
    • Baltijos regiono archeologijos problemos: tiriamasis seminaras (1/2 kursas)

Moksliniai interesai

  • Šiaurės Europos etnokultūrinė situacija paleolito ir mezolito laikotarpyje
  • Titnago ir kitų uolienų gavyba bei apdirbimo technologijos
  • Archeologijos istorija
  • Archeologijos teorija ir tyrimų metodai
  • Kompiuterinių metodų ir GIS taikymas archeologijoje

Svarbiausios publikacijos

  • Šatavičius E. Vėlyvoji Svidrų kultūra // Kultūros paminklai. T. 4. Vilnius, 1997, p. 3-15.
  • Šatavičius E. The Early Mesolithic Site of Pasieniai I // Pact 54. Bergen, 1998, p. 157-169.
  • Šatavičius E. Hamburgo kultūros radiniai Lietuvoje // Lietuvos archeologija. T. 23. Vilnius, 2002, p. 163-186.
  • Šatavičius E. Bromės (Liungbiu) kultūra Lietuvoje // Lietuvos archeologija. T. 25. Vilnius, 2004, p. 17-44.
  • Šatavičius E. Akmens amžiaus karyba Lietuvoje // Karo archyvas. T. XIX. Vilnius, 2004, p. 6-29.
  • Šatavičius E. Lietuvos vėlyvojo paleolito kultūrų periodizacija // Archaeologia Lituana. T. 6. Vilnius, 2005, p. 49-82.
  • Šatavičius E. Svidrų kultūra Lietuvoje // Lietuvos archeologija. T. 29. Vilnius, 2005, p. 133-170.
  • Šatavičius E. Seniausioji priešistorė // Neris tarp Vilniaus ir Kernavės. Vilnius, 2008, p. 25-33.
  • Šatavičius E. Searching for Traces of the Origins of our Ancestors // Archaeologia Baltica. Vol. 13. At the Origins of the Culture of the Balts. Klaipėda, 2010, p. 12-19.
  • Šatavičius E. Flint Mining Sites and Workshops at Lake Titnas // Archaeological Investigations in Independent Lithuania (1990-2010). Vilnius, 2012, p. 339-343.
  • Šatavičius E. The investigation of the Sudota archaeological complex // Archaeological Investigations in Independent Lithuania (1990-2010). Vilnius, 2012, p. 27-34.
  • Šatavičius E. Pasieniai 1 settlement // Archaeological Investigations in Independent Lithuania (1990-2010). Vilnius, 2012, p. 21-26.
  • Šatavičius E., Marcinkevičiūtė E. The excavation of Neravai ancient settlement // Archaeological Investigations in Independent Lithuania (1990-2010). Vilnius, 2012, p. 35-39.
  • Šatavičius E. Titnago kasimo dirbtuvės prie Titno ežero // Archaeologia Lituana. T. 13. Vilnius, 2012, p. 66-83.
  • Šatavičius E. Flint mining sites and workshops in Lithuania // Супольнасцi каменнага i бронзавага вякоў мiжрэчча Вiслы i Дняпра. Мiнск, 2013, c. 13.
  • Marcinkevičiūtė E., Šatavičius E. Archeologinių vietų prognozinis modeliavimas taikant GIS // Metodai Lietuvos archeologijoje. Mokslas ir technologijos praeičiai pažinti. Vilnius, 2013, p. 551-584.
  • Šatavičius E. Ankstyvosios priešistorės objektų tyrimai Kalvių apyežeryje // Archaeologia Lituana. T. 15. Vilnius, 2014 (spaudoje).

Projektinė veikla

  • 2012-2014 m. LMT finansuojamo projekto Ankstyvųjų baltų visuomenės tapatumo bruožai remiantis archeologijos paveldo tyrimais Lietuvoje vienas iš narių.

Kita

  • Svarbiausi tyrinėti archeologijos objektai: Pasienių 1, Verbiškių 1-3, Miškinių 1-4, Neravų 1 (Vilniaus r.), Skarulių pilkapynas ir gyvenvietė (Jonavos m.), Sudotos 1-5, Rekučių 1-3, Kretuono ežero Didžiosios salos (Švenčionių r.), Margių „Salos“, Paramelio 2, Katros (Varėnos r.), Kalvių 1 (Kaišiadorių r.), Kapčiamiesčio 1 (Lazdijų r.) senovės gyvenvietės, Aukštadvario miestelio senoji vieta, Titno ežero titnago kasyklos (Varėnos r.) bei Sudotos IV pilkapynas (Švenčionių r.).
  • Intensyviai vykdau archeologinių vertybių paiešką. Per 25 m. Pietų, Rytų ir Vidurio Lietuvoje suradau daugiau nei 250 įvairių archeologinių objektų, tarp jų – 7 piliakalniai, 7 pilkapynai, apie 20 kitokių archeologinių objektų ir maždaug 200 senovės gyvenviečių, kurių didžioji dalis yra su išlikusiais akmens amžiaus kultūriniais horizontais.
  • 1994-2003 m. buvau mokslo populiarinimo žurnalo „Baltų archeologija“ atsakingasis sekretorius.

Doc. dr. Gintautas Vėlius

1993 m. Vilniaus universiteto Istorijos fakultete baigė istorijos bakalauro, 1995 m. - magistro studijas. 1996-2001 studijavo doktorantūroje. 2001 m. apgynė disertaciją „Kernavės miesto bendruomenė XIII-XIV a.“. Nuo 2001 m. dirba Archeologijos katedroje lektoriaus, nuo 2007 m. – docento pareigose.

Doc dr. Gintautas Vėlius 

Dėstomi dalykai

Bakalauro studijos

  • Modulis: Archeologijos lauko tyrimų metodai ir dokumentacijos pagrindai. Temos: Archeologijos lauko tyrimų metodai; Archeologijos dokumentacijos pagrindai; Archeologijos lauko tyrimų metodų ir dokumentacijos pagrindų praktika.
  • Modulis: Istorinių laikų archeologija. Tema: Vėlyvasis geležies amžius Lietuvoje – vikinginė ir postvikinginė epocha.

Magistro studijos

  • Dalykas: Kraštovaizdžio archeologija: tyrimų strategijos ir metodai
  • Dalykas: Magistratūros tiriamasis seminaras. Lietuvos archeologijos istoriografija: teoriniai ir metodologiniai tyrimų modeliai.

Moksliniai interesai

  • Istorinių laikų archeologija
  • Pomirtinio pasaulio sampratos, laidotuvių papročiai ir ritualai, laidojimo paminklai 
  • Konfliktų archeologija - partizaninis karas Lietuvoje 1944-1953 m.
  • Archeologijos tyrimų metodai
  • Kraštovaizdžio archeologija

Svarbiausios publikacijos

  • Vėlius G., Kernavės miesto bendruomenė XIII-XIV a., Vilnius, 2005.
  • Vėlius G., Istoriniai šaltiniai apie mirusiųjų deginimą Lietuvoje, išimtys ar taisyklė, Lituanistica, nr. 1(45), Vilnius, 2001, p. 65-72.
  • Vėlius G., Społeczeństwo Kernavė w XIII-XIV w., Kernavė – litewska Troja, Warszawa, 2002, p. 31-57.
  • Vėlius G., Kernave in the context of the Great Dukedom of Lithuania, Archeologia Lituana, nr. 4, Vilnius, 2003, p. 161-175.
  • Vėlius G., Kernavė – “Inovacinio kiemo galimybės”?, Lietuvos archeologija, t. 35, Vilnius, 2009, p. 265-272.
  • Vėlius G., Lietuviškieji piniginiai sidabro lydiniai Kernavėje, Archaeologia Lituana, nr. 11, Vilnius, 2010, p. 156-169.
  • Vėlius G., Sugrįžtantys numirėliai: “netradicinė” laidosena Lietuvos Viduramžių senkapiuose, Lietuvos istorijos studijos, t. 25, Vilnius, 2010, p. 62-73. 
  • Vėlius G., Neries pakrantės tarp Karmazinų ir Kernavės (geležies amžiaus gyvenvietės), Lietuvos archeologija, t. 38, Vilnius, 2012, p. 221-252.
  • Vėlius G., 13th – 14th – century Kernavė (Kriveikiškis) Cemetery, Archaeological Investigations in Independent Lithuania 1990-2010,  Vilnius, 2012, p. 180-189.
  • Vėlius G., The Žygimantiškės Charocal Clamps, Archaeological Investigations in Independent Lithuania 1990-2010,  Vilnius, 2012, p. 344-346.
  • Велюс Г., Могилник XIII-XIV вв. в Кернаве: этническая принадлежность погребенных, Археология и история Литвы и северо-запада России в средневековье, Вилнюс, 2013, с. 59-80.
  • Vėlius G., Žygelis D., Pokario Lietuvos partizanų bunkeriai Mėnaičių ir Balandiškio k., Lietuvos archeologija, t. 39, Vilnius, 2013, p. 177-234.
  • Vėlius G., Vengalis R., Merkytė I., Geofizikinių tyrimų metodų taikymas Kernavėje, Metodai Lietuvos archeologijoje, Vilnius, 2013, p. 249-304.
  • Vėlius G., Jonaitis R., Kaplūnaitė I., Early Christian Burials, A Hundred Years of Archaeological Discoveries in Lithuania, Vilnius, 2016, p. 430-441.

Eksperinė ir kita veikla

  • Periodinio mokslinio leidinio Lietuvos istorijos studijos redkolegijos narys
  • Periodinio mokslinio leidinio Archaeologia Lituana redkolegijos narys
  • Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto atestatas. Veiklos rūšis – taikomųjų mokslinių ardomųjų tyrimų vykdymas (specializacija – archeologijos tyrimai, trečia kat.)
 

Projektinė veikla

  • Projektas “Kultūrinio kraštovaizdžio raida archeologijos ir gamtos mokslų duomenimis” (ARCHEOKRAŠTOVAIZDIS). Projekto vykdytojai: Lietuvos istorijos institutas; VU IF Archeologijos katedra; Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcija. Projektą finansavo Lietuvos mokslo taryba. Vilnius, 2008–2010 m. Veikla: tyrėjas.
  • Projektas “Virtuali istorinė Lietuva: LDK” (LDK istoriją pristatantis portalas Orbis Lituaniae). Projekto vykdytojas Vilniaus Universitetas. Projektas įgyvendintas Ekonomikos augimo veiksmų programos 3 prioriteto "Informacinė visuomenė visiems" lėšomis. Vilnius, 2011-2013 m. Veikla: ekspertas.

Kita

  • Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato Mokslinių tyrimų skyriaus vedėjas, nuo 1995 m. vykdau Kernavės archeologinius tyrimus 
  • Lietuvos archeologijos draugijos narys (2009-2016 m. – draugijos Tarybos narys)
  • Europos archeologų asociacijos narys
  • Kaip tyrimų vadovas vykdžiau virš 50-ties Lietuvos archeologijos paveldo objektų archeologinius tyrimus, kurių svarbesni – Kernavės XIII-XIV a. kapinynas, Popų-Vingelių (Trakų r.), Karmazinų (Vilniaus r.), Darsūniškio (Kaišiadorių r.) pilkapynai, 6 Lietuvos pokario partizanų bunkeriai (Radviliškio, Anykščių, Varėnos r.) 
 
Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos