Asist. dr. Inga Zakšauskienė

Asist. Inga Zakšauskienė2002 m. įstojo į Istorijos fakultetą, kur baigė bakalauro studijas, magistro laipsnį įgijo TSPMI. Nuo 2010 m. Istorijos fakultete studijuoja doktorantūroje, rengia disertaciją tema ,,Vakarų radijo transliacijos į sovietinę Lietuvą 1950-1990 m.” (mokslinis vadovas doc. A. Jakubčionis). Nuo 2012 m. dirba asistente Naujosios istorijos katedroje.
2015 m. vasario 22 d. apgynė daktaro disertaciją „Vakarų radijo transliacijos į sovietinę Lietuvą 1950 – 1990 metais”

Dėstomi dalykai

  • Lietuvos gyventojų emigracija XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje;
  • Istorija ir geopolitika

Moksliniai interesai

  • Šaltasis karas ir Lietuva
  • Viešoji diplomatija ir jos priemonės idėjinėje ir vertybinėje kovoje su komunizmu
  • Vakarų radijo transliacijos į Sovietų Sąjungą ir socialistinio bloko valstybes
  • Sovietinės kariuomenės santykiai su vietine valdžia

Svarbiausios mokslinės publikacijos

  • ARLAUSKAITĖ, Inga. Sovietinės Lietuvos valdžios ir okupacinės kariuomenės santykiai 1963-1986 m. Genocidas ir rezistencija. 2006, 2 (20), p. 177-206.
  • ARLAUSKAITĖ, Inga; KŠANYTĖ-ARMSTRONG. Okupacinė kariuomenė Lietuvoje. Vilnius: Versus Aureus, 2007. 264 p. ISBN 978-9955-34-013-3.
  • ARLAUSKAITĖ ZAKŠAUSKIENĖ, Inga. Laisvosios Lietuvos komiteto veikla JAV. Lietuvos istorijos studijos, 2013, nr. 31, p. 115-138.
  • ARLAUSKAITĖ ZAKŠAUSKIENĖ, Inga. Vakarų pagalbos Lietuvos partizanamas mito analizė. Genocidas ir rezistencija, 2014, nr. 1 (35), 109-124.

Ekspertinė ir kita akademinė veikla

  • Stanfordo universiteto Huverio instituto organizuojamos kasmetinės mokslinės stažuotės Hoover Archives Summer Workshop dalyvė (2011, 2012 m.)
  • Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje tirti tyrėja

Kita

  • Sovietinės okupacijos tyrimo asociasijos steigėja

Doc. dr. Ramojus Kraujelis

Doc. dr. Ramojus KraujelisStudijas Vilniaus universiteto Istorijos fakultete pradėjo 1994 m.
Istorijos bakalauro laipsnį įgijo 1998 m., istroijos magistro – 2000 m.
Papildomai 2000–2002 m. tęsė magistrantūros studijos Lietuvos teisės universitete (dab. M. Romerio universitetas), įgijo teisės magistro kvalifikacinį laipsnį.
2001–2005 m. doktorantūros studijos Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Naujosios istorijos katedroje. 2006 m. suteiktas humanitarinių mokslų srities, istorijos mokslo krypties daktaro laipsnis (apgynė daktaro disertacija tema „Vakarų valstybių nuostatos Lietuvos okupacijos ir aneksijos klausimu 1940–1953 metais“)
Doktorantūros studijų metu pradėjo skaityti paskaitas, nuo 2006 m., Naujosios istorijos katedros lektorius, nuo 2009 m. – docentas.

Dėstomi dalykai

  • Lietuvos istorijos šaltiniotyra (XIX-XXa.)
  • Šaltasis karas ir Vidurio Europos valstybės (modulyje Diplomatijos ir tarptautinių santykių istorija XXa.)
  • Neginkluotas pasipriešinimas ir disidentiniai judėjimai Vidurio Rytų Europoje. (modulyje Antikomunistinis pasipriešinimas Lietuvoje ir Vidurio Rytų Europoje)
  • Archyvistikos teorija ir archyvų istorija (modulyje Archyvistikos pagrindai)
  • Istorijos šaltinių tipologija ir tyrimo metodai (modulyje Lietuvos istorijos šaltiontyros problemos)

Moksliniai interesai

  • Šaltojo karo istorija ir tarptautinė politika
  • Vidurio Europos valstybių politinė istorija XX a. II pusėje
  • Naujausios Lietuvos istorijos šaltiniotyra
  • Archyvistikos teorija ir archyvų istorija

Svarbiausios mokslinės publikacijos

  • Kraujelis Ramojus, Special part of the National Documentary Fond: the case of Lithuania on transfer and access to the documents of former soviet security forces // The documentation of communist security authorities: Materials of the International Conference, Warsaw, 4-5 X 2012, ed. by W. Stępniak, Warszawa. 2014 p.30-48 ISBN 9788362421596
  • Miloiu, Silviu, Anghel, Florin, Bukelevičiūtė, Dalia, Ghişsa, Alexandru, Kraujelis, Ramojus, Schipor, Bogdan-Alexandru, The Romanian-Lithuanian relations: diplomatic documents (1919-1944). Târgovişte : Editura Cetatea de Scaun, 2011. 224 p. ISBN 9786065370920.
  • Kraujelis Ramojus, The status and the future of Baltic States and Romania in the strategy of Western Allies in the early years of the Second World War: a comparative view, // Revista Romana de Studii Baltice si Nordice, vol. 2, issue 1. 2010 p 93-109. 4. Kraujelis Ramojus, Access to Archives. Recent legislative trends in Lithuania. // Journal "Latvijas arhīvi" 2009 1/2 p.31-37.
  • Kraujelis Ramojus, Lietuvos ir Lenkijos vieta Vakarų pokarinėse vizijose 1941-1943 m // Lietuvių-lenkų santykiai amžių tėkmėje. Istorinė atmintis = Stosunki polsko-litewskie na przestrzeni wiekow. Pamięc historyczna. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2009, p. 255-267.
  • Kraujelis Ramojus, Lietuva Vakarų politikoje: Vakarų valstybių nuostatos Lietuvos okupacijos ir aneksijos klausimu 1940 – 1953 metais. Monografija. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2008, p. 312 ISBN 978-9955-33-371
  • Kraujelis Ramojus, Archival legislation in Lithuania: recent tendencies. Prawo archiwalne. Stan aktualny i perspektywy zmian: materiały z międzynarodowej konferencji, Toruń, 20-21 kwietnia, 2007. ISBN 9788374418577 p. 132-141.
  • Šaltinotyros ir archyvistikos, etninių mažumų istorijos ir antropologijos, kultūrinio turizmo, pedagogikos (istorikams) bakalaurų studijų moduliai ir temos :Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2012. 274 p.

Kita
Nuo 1997m. dirba įvairiose pareigose valstybinėje archyvų sistemoje. Nuo 2011 m. paskirtas Lietuvos vyriausiuoju archyvaru.
Lietuvos ir tarptautinių organizacijų konsultacinių tarybų ir darbo grupių (Archyvų taryba, Kino politikos taryba, Europos archyvų grupė, Pasaulio banko Prieigos prie informacijos Apeliacinės tarybos, Europos Sąjungos Tarybos Informavimo darbo grupės) narys.

Lekt. Andrius Grodis

 a.grodis2001 m. įstojo į Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą. 2005 m. įgijo istorijos bakalauro, 2007 m. – istorijos magistro laipsnį. Nuo 2007 m. Naujosios istorijos katedros jaunesnysis mokslo darbuotojas, nuo 2013 m. – lektorius.

Dėstomi dalykai

  • Ankstyvųjų naujųjų laikų istorija (modulyje Ikimoderniųjų laikų visuotinė ir Lietuvos istorija II)
  • Naujųjų amžių visuotinė istorija (modulyje Naujų ir naujausių laikų visuotinė ir Lietuvos istorija)
  • Lietuva ir Europa naujaisiais laikais (modulyje Istorinių laikų archeologija II)
  • Tarpukario Lietuvos užsienio politikos ir diplomatijos problemos (modulyje Diplomatijos ir tarptautinių santykių istorija XX amžiuje)
  • Geopolitinė XX a. Vakarų Europos valstybių istorija (modulyje Lyginamoji ir transnacionalinė istorija)

Moksliniai interesai

  • Lietuvos Respublikos (1918–1940) tarptautinė padėtis ir užsienio politika
  • Tarpukario Lietuvos socialinės istorijos problemos
  • Lietuvos politinių partijų istorija

Svarbiausios mokslinės publikacijos

  • Lietuvos politinių partijų požiūris į Lenkija 1920 – 1926 metais: nuo modus vivendi paieškų iki nuolatinės konfrontacijos // Lietuvos istorijos studijos, 2008, Nr. 21, p. 37 – 57.
  • Lietuvos politinių partijų užsienio politikos nuostatos 1918–1919: orientacija į Didžiąją Britaniją // Lietuvos istorijos studijos. 2011, t. 28, p. 60–76.
  • Bažnyčia ir Lietuvos Respublikos kūrimasis britų diplomatų akimis: keletas 1921 m. refleksijų // Bažnyčios istorijos studijos. 2014, t.7, p. 299–310.
  • Ekspertinė ir kita akademinė veika

Projektinė veikla

  • Lietuvos mokslo tarybos finansuojamo projekto „Modernios socialinės struktūros formavimasis Lietuvoje 1918 – 1940 m.“ (2014–2016 m.) vykdytojas

Vyr. m. d. doc. dr. Arūnas Vyšniauskas

a.vysniauskas1978–1983 m. studijavo istoriją VU Istorijos fakultete, nuo 1983 m. iki dabar yra šio fakulteto dėstytojas, nuo 2002 m. – docento pareigose. 1993 m. apgynė daktaro disertaciją. Stažavosi Bazelio, Miuncheno universitetuose, Georgo Eckerto tarptautiniame vadovėlių tyrimo institute Braunšveige. Keliasdešimties mokslinių straipsnių autorius, kelių knygų sudarytojas ir bendraautorius (publikacijų sąrašas). 

Dėstomi dalykai

Bakalauro studijos

  • Istorija ir geopolitika
  • Vadovėlių analizės pagrindai
  • Skandinavijos šalityros projektai
  • Vilnius-Wilno-Wilna-Vilne: Stadt in der Geschichte – Geschichte in der Stadt (vok. k.).

Magistro studijos

  • Istoriografijos globalizavimo projektai.

Daktarinės studijos

  • Internetas kaip priemonė pasaulio storijai pažinti: dėstytojų patirtis ir studijų modernizavimo problemos.

Moksliniai interesai

  • Lietuvos istorija europiniame ir pasauliniame kontekste
  • Istoriografijos globalizavimo procesai
  • Istorijos vadovėlių tyrimai
  • Projektų metodo taikymas istorijos ir šalityros studijose
  • Geopolitikos istorija
  • Studijų modernizavimo problemos

Svarbiausios mokslinės publikacijos

  • VYŠNIAUSKAS, Arūnas. Lietuvos socialdemokratijos politinė transformacija 1898 metais. In: Lietuvių atgimimo studijos, 1991, T. 3, p. 67-131.
  • VYŠNIAUSKAS, Arūnas. Vilnius – žydų Bundo centras XIX amžiaus pabaigoje. In: Lietuvos istorijos studijos, 1996, T. 3, p. 51-56. 
  • ВИШНЯУСКАС, Арунас. Образ России в литовских учебниках по истории. In: Образ России и стран Балтии в учебниках истории / Под ред. Ф. Бомсдорфа, Г. Бордюгова. Москва, 2002, с. 18-38.
  • VYŠNIAUSKAS, Arūnas. Ein unbekannter Artikel von Rosa Luxemburg. In: Rosa Luxemburg im internationalen Diskurs / Herausgegeben von Narihiko Ito, Annelies Laschitza und Ottokar Luban. Berlin, 2002, S. 97-101.
  • VYŠNIAUSKAS, Arūnas. Konstituierung des litauischen Staatswesens am Ende des Ersten Weltkriegs. In: Litauisches Kulturinstitut: Jahrestagung 2003 Suvažiavimo darbai. Lampertheim, 2004, S. 29-56. 
  • VYŠNIAUSKAS, Arūnas. Steigiamojo Seimo idėja ir ištisinio Lietuvių kalbos ploto veiksnys baltų-slavų-vokiečių istorinės kaimynystės kontekste. In: Acta Historica Universitatis Klaipediensis. T. XVI. 2008, p. 97-111.
  • VYŠNIAUSKAS, Arūnas. Kaip Juozą Jurginį 1961 metais Maskva „šukavo“... In: Lietuvos istorijos studijos. 2010, T. 26, p. 112-147. 
  • VYŠNIAUSKAS, Arūnas. Konflikto dėl Vilniaus vaizdavimas tarybinio laikotarpio lietuviškuose vadovėliuose. In: Europa Orientalis. Studia z Dziejów Europy Wschodniej i Państw Bałtyckich. T. 2. Toruń, 2010, s. 259-280. 
  • VYŠNIAUSKAS, Arūnas. Steigiamasis Seimas transnacionalinės istorijos požiūriu. In: Steigiamajam Seimui - 90. Pranešimų ir straipsnių rinkinys / Sudarytojai Saulius Kaubrys, Arūnas Vyšniauskas. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2011, p. 217-249.
  • VYŠNIAUSKAS, Arūnas. 1926-ieji lietuviškų istorijos vadovėlių diskurse (iki 1990 m.). In: Lietuvos III Seimas – 1926–1927 išbandymų metai : mokslinių straipsnių rinkinys / Vilniaus universitetas ; [sudarytojai Saulius Kaubrys, Arūnas Vyšniauskas ; redakcinė kolegija: Arvydas Anušauskas ... [et. al.]. – Vilnius: Vilniaus universitetas : Vilniaus universiteto leidykla, 2013, p. 172-213.

Visos dr. A. Vyšniausko publikacijos

Ekspertinė ir kita akademinė veika

  • Duomenų bazės „Lituanistika“ ekspertas.
  • Kartu su kolega doc. dr. S. Kaubriu inicijavo tęstinės knygų serijos „Lietuvos valstybingumo paveldas“ leidimą (T. I išleistas 2011 m., T. II – 2013 m., T. III rengiamas), yra šio leidinio redkolegijos narys, mokslinis redaktorius bei projektų vadovas.
  • Kiekvienais metais su pranešimais dalyvauja 3-5 nacionalinėse ir tarptautinėse mokslinėse konferencijose.
  • Pagal ERASMUS mainų programą skaitė paskaitas Mykolajaus Koperniko universitete Torūnėje ir Karolio universitete Prahoje.
  • Projektinė veikla Vadovas, vyresnysis mokslo darbuotojas Lietuvos mokslo tarybos finansuotame sklaidos projekte "Knygos „Lietuvos III Seimas – 1926-1927 išbandymų metai“ parengimas ir leidyba", 2013 m. pagal Nacionalinės lituanistikos mokslo plėtros 2009-2015 m. programą.
  • Vadovas, vyresnysis mokslo darbuotojas Lietuvos mokslo tarybos finansuojamame mokslo projekte "„Lietuviai ir lenkai“(1887). Jono Šliūpo pozicija ir valstybingumo vizijos XIX a. pabaigoje", 2014-2015 m. pagal Nacionalinės lituanistikos mokslo plėtros 2009-2015 m. programą.

Kita

  • Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos narys.
  • 2003 m. mokymo metodikos knyga „Istorijos studijų modernizavimas informacijos amžiuje“ (Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2002) įvertinta LR Švietimo ir mokslo ministerijos premija už mokslo populiarinimą. Istorijos mokslo žinių populiarinimu taip pat užsiima spaudoje, interneto naujienų portaluose, pasisako per Lietuvos radiją, skaito paskaitas visuomenei, dalyvauja internetiniuose švietimo projektuose, susijusiuose su istorijos žinių sklaida.

 

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos