Lietuvos Metrika. 40-oji Teismų bylų knyga: (XVII a. pradžios kopija)

Lietuvos Metrika 15591563. 270x360Lietuvos Metrika = Lithuanian Metrica = Литовская Метрика (1559-1563); 40-oji Teismų bylų knyga: (XVII a. pradžios kopija), tekstus parengė Neringa Šlimienė, Irena Valikonytė; rodykles parengė Neringa Šlimienė. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2015. – XXXII, 468 p., ISBN 978-609-459-549-3. 

Šioje knygoje išspausdinti visi Lietuvos Metrikos knygos Nr. 254 (vadinamosios 50-osios Teismų bylų knygos), saugomos Rusijos valstybės senųjų aktų archyve Maskvoje (f. 389, s.v. 254), dokumentai, surašyti gudų kalba. Tai valdovo teismo knyga, todėl į ją buvo nurašyti daugiausia Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto 1559–1563 m. vadovauto teismo sprendimai ir protokolai bei kiti su teismo procesu susiję dokumentai. Knygoje taip pat daug nekilnojamo turto užrašymų ir kitokių sandorių, bajorų pateiktų valdovui patvirtinti ir įrašyti į Lietuvos Metrikos „knygas“, kurios atliko ir notarinę funkciją. Į šią knygą pateko du dovanotą nuosavybę patvirtinantys dar XV a. pabaigoje sudaryti dokumentai (vienas nedatuotas, o kitas – 1486 m.). Publikacijos įvade išanalizuota folianto struktūra, kopijos nurašymo kultūra ir teismų knygos sandara, o pabaigoje pateiktos dalykų, asmenvardžių ir vietovardžių rodyklės.

Taip patr žr. Lietuvos Metrikos naujienos, 2016, 15, p. 11-16.

Edvardas Gudavičius, Los Caprichos. Du tūkstantis devintieji

Gudavicius Los CaprichosEdvardas Gudavičius, Los Caprichos. Du tūkstantis devintieji, Vilnius: Aidai, 2015. – 623 p.: lent., santr. vok., ISBN: 978-609-450-030-5.

„Visai suprantama, kad mokslines šv. Brunono relikvijas teks taip dalintis, kaip šv. Vaitiekaus kūniškomis relikvijomis Gniezne dalinosi Otonas III ir Boleslovas Narsusis."

Dar niekada šv. Brunono istorija nebuvo skaitoma taip atidžiai ir detaliai – žodis po žodžio, sakinys po sakinio. Patikimai prasmei atrasti pasitelkiama erudicija ir ironija, hermeneutika ir paleografija. Galiausiai viską vienija ir į pasakojimą supina Autoriaus figūra – nebijanti mestis nei į mūšius su kitais istorikais, nei į painiausius Viduramžių tekstų brūzgynus.

“Los Caprichos. Du tūkstantis devintieji” – tai ypatingos ir retos rūšies knyga: ją skaitytojas atsiverčia iš anksto apsišarvavęs kantrybe, bet kuo toliau, tuo noriau leidžiasi į bendrą mokslinį nuotykį ir it ginklanešys nulydi Autorių iki paskutinio puslapio.

 

Aelita Ambrulevičiūtė, Prabilę namai: XIX a. Vokiečių gatvės eskizai

prabile namai 243x400Aelita Ambrulevičiūtė, Prabilę namai: XIX a. Vokiečių gatvės eskizai = Houses that talk: Sketches of Vokiečių Street in the Nineteenth Century, Vilnius: Aukso žuvys, 2015. – 271 p.: iliustr., faks., portr., ISBN 978-609-8120-17-2, lietuvių, anglų kalbomis.

Įkvepiantis vadovas po XIX a. Vokiečių gatvę, atspindintis tuometinę jos dvasią, gyvenimo būdą, papročius ir tradiciją. Čia rasite kiekvieno gatvės namo, jų šeimininkų ir juose plėtoto verslo istorijas, sužinosite, kokios prekės buvo siūlomos vilniečiams, kas buvo reklamuojama ir vertinama.

Vilniaus ir Žemaičių katedrų kapitulų statutai

Vilniaus ir zemaiciu statutaiWioletta Pawlikowska-Butterwick, Liudas Jovaiša, Vilniaus ir Žemaičių katedrų kapitulų statutai = The statutes of the chapters of Vilna and Samogitia, Vilnius: Lietuvių katalikų mokslo akademija, 2015. – 414, [1] p.: faks., ISBN: 978-9986-592-82-2.

Leidinyje skelbiami ankstyvieji Lietuvos bažnytinės teisės paminklai – XVI a. sudaryti Vilniaus ir Žemaičių vyskupijų katedrų kapitulų statutai. Tekstai pateikiami originalo (lotynų) kalba su publikacijos principus paaiškinančiais įvadais lietuvių ir anglų kalbomis. Išsamioje Wiolettos Pawlikowskos-Butterwick studijoje, skelbiamoje lietuvių ir anglų kalbomis, išsamiai aptariama, kaip susiformavo Lietuvos vyskupijų katedrų kapitulų statutai ir kokia buvo jų reikšmė kapitulų kasdieniame gyvenime. Šaltinių ir studijų tekstus papildo iliustracijos, santrauka lenkų kalba, santrumpų ir bibliografijos sąrašai bei vardų rodyklės.

Publikacija prieinama čia.

 

Lietuvos Statutas ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoriškoji visuomenė

lietuvos statutasLietuvos Statutas ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoriškoji visuomenė: straipsnių rinkinys, sudarė Irena Valikonytė ir Lirija Steponavičienė, Vilnius: Vilniaus uni­versiteto leidykla, 2015. – 304 p. ISBN 978-609-459-509-7 (internete), ISBN 978-609-459-510-3 (spausdintas)

Straipsnių rinkinyje, parengtame pagal 2013 m. lapkričio 7–8 d. Vilniaus universitete vykusioje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje, skirtoje 1588 m. Trečiojo Lietuvos Sta­tuto priėmimo 425 metų sukakčiai, perskaitytus pranešimus, Lietuvos ir užsienio istorikai analizuoja ne tiek Statuto turinį, kiek teisės formavimo ir funkcionavimo bei kodifikavimo tradicijos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje problemas, teisės vaidmenį įvairiose bajoriš­kosios visuomenės gyvenimo srityse, taip pat santykiuose su Lenkijos Karalyste ir Abiejų Tautų Respublikos epochoje. Autorių įžvalgos, besiremiančios modernios prieigos metodais, papildo statutianą ir pagilina Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sociopolitinės ir kultūros raidos vaizdinius šiuolaikinėje istoriografijoje.

Turinys

 

Kunigaikščiai Ostrogiškiai

Kunigaiksc OstrogiskiaiAutoriai:

istorijos m. kandidatas, vyresnysis mokslinis bendradarbis Oleg Dziarnovič (Baltarusija),

humanitarinių m. dr., prof. Raimonda Ragauskienė (Lietuva),

istorijos m. kandidatas, doc. Igor Teslenko (Ukraina),

istorijos m. kandidatas, vyresnysis mokslinis bendradarbis Boris Čerkas (Ukraina).

Įžanga humanitarinių m. dr., prof. Alfredo Bumblausko ir humanitarinių m. dr., doc. Genutės Kirkienės.

Reziumė anglų kalba autorė humanitarinių m. dr., doc. Genutė Kirkienė.

Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2016

Versta iš: Князi Острозькі, Киïв: Балтiя-Друк

Knygoje „Kunigaikščiai Ostrogiškiai“ pasakojama apie rusėnų (ukrainiečių) kilmės kunigaikščius Ostrogiškius. Pagrindinis dėmesys skiriamas iškiliausiems šios giminės atstovams – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiajam etmonui Konstantinui Ostrogiškiui ir jo sūnui Konstantinui Konstantinovičiui Ostrogiškiui, pasižymėjusiam LDK konfesiniame gyvenime. Konstantinas Ostrogiškis laikomas vienu žymiausių XVI amžiaus pirmosios pusės ir visos Lietuvos istorijos karvedžių. 1514 m. jis vadovavo jungtinei LDK ir Lenkijos kariuomenei, sutriuškinusiai keleriopai didesnę Maskvos kariuomenę. Oršos mūšis yra viena didingiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės pergalių po Žalgirio mūšio ir nepaprastai svarbi Lietuvos istorijos data. Tai laimėjimas pasiektas ginant Lietuvos teritorinį vientisumą prieš tris kartus gausesnę priešo kariuomenę. Pergalė Oršos mūšyje nepaprastai svarbi Lietuvos istorijos data. Ji sudarė sąlygas Lietuvai sudaryti paliaubas, kurios net 40 metų valstybėje užtikrino taiką. Toji taika leido Lietuvai atsigauti ir sustiprėti. Tuo laikotarpiu sukurtas Pirmasis Lietuvos Statutas, pastatyti renesansiniai Valdovų rūmai, prasidėjo knygų spausdinimas, sklido Renesanso ir pažangos idėjos. Savo reikšme Oršos mūšis nenusileidžia Žalgirio mūšio svarbai. Tai vienas šlovingiausių karų epizodų, iki šiol vis dar skendintis užmarštyje. Šis mūšis yra svarbi istorinė jungtis su Baltarusija, Ukraina ir Lenkija. Istoriniai dokumentai ir archyvinė medžiaga šiai knygai rinkta Baltarusijos, Lenkijos, Lietuvos ir Ukrainos muziejuose.

Knygos ištrauka 

Taip pat žr. Metų knyga Ukrainoje išrinktas istorinis leidinys apie kunigaikščius Ostrogiškius

Būtovės slėpiniai. Užmiršta Lietuva

knygos virselis BS2Alfredas Bumblauskas, Edvardas Gudavičius, Būtovės slėpiniai. Užmiršta Lietuva. Sudarė Aurimas Švedas, Vilnius: Alma littera, 2016, 560 p., ISBN: 9786090123072

Antriji knyga „Būtovės slėpiniai: Užmiršta Lietuva“, apima 1996-1999 m. rodytas laidas, skirtas apmąstyti istorinės Lietuvos buvimui Ukrainos, Baltarusijos ir Lenkijos  praeityje ir šio buvimo pėdsakus dabartinėse jų teritorijose.

Kodėl Lietuvos didieji kunigaikščiai veržėsi į rytų slavų žemes ir mėgino jose įsitvirtinti? 

Ką imperijos kūrimo pastangos reiškė lietuvių tautai ir kaip jos veikė Lietuvos valstybės likimą?

Kodėl Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė būsimųjų ukrainiečių ir baltarusių protėviams reiškė galimybę atsirasti istorijos arenoje?

Kiek ir kada Lietuvos būta Palenkėje? Kaip ir kodėl Palenkės pažinimas gali pakeisti lietuvio požiūrį į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos istoriją?

Kurias Ukrainos, Baltarusijos ir Lenkijos vietas pirmiausia turėtų aplankyti lietuvis, ieškantis istorinės Lietuvos ženklų šių šalių teritorijose XXI amžiuje?

,,Būtovės slėpiniai“  Lietuvos visuomenei padeda pažvelgti į savo istoriją iš netikėtų pozicijų, kvestionuoja neginčijamomis tiesomis laikytus teiginius apie tautos ir valstybės praeitį, negailestingai griauna stereotipus ir kloja pagrindus XXI a. lietuvio istorinės sąvivokos, pilietiškumo bei patriotizmo ugdymui.

Jau dvidešimt šešerius metus Lietuva mini Laisvės gynėjų dieną. Tik ar užtenka šią dieną minėti gedulingai ir su liūdesiu širdyse? Juk Sausio 13-oji yra visų mūsų Pergalės diena, kuri suvienijo laisvės troškusius žmones, kurie išdrįso visam pasauliui pademonstruoti tvirtą valią, ryžtą ir apsisprendimą. Mes parodėme pasauliui, jog taikiai, be ginklo rankoje galima apginti savo garbę, orumą, turtą, šeimą, valstybę – LAISVĘ. Atėjo metas džiaugsmingai, linksmai ir iškilmingai, pakeltomis galvomis ir su muzika švęsti savo pergalę ir laisvę. 

Daugiau žr. Lrytas.lt biblioteka. „Būtovės slėpiniai“

 

Aurimas Švedas „Irena Veisaitė. Gyvenimas turėtų būti skaidrus“

Aurimas SvedasVU Istorijos fakulteto docento dr. Aurimo Švedo knygoje „Irena Veisaitė. Gyvenimas turėtų būti skaidrus“ atskleidžiamas neeilinio žmogaus – germanistės, teatrologės, ilgametės Atviros Lietuvos fondo pirmininkės Irenos Veisaitės – likimas. Praeities tyrinėtojo ir savąsias patirtis apmąstančios asmenybės dialoguose atsiveria įvykių prisodrinta vieno gyvenimo istorija, aprėpianti keturias, radikaliai skirtingas, epochas – tarpukarį, pirmosios sovietinės ir nacių okupacijos laiką, sovietmetį, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą ir įtvirtinimą.

Istorijos ir atminties akistatoje išryškėja ne tik Irenos Veisaitės biografijos kontūrai, bet ir XX amžiaus akivaruose dingusio Lietuvos žydų pasaulio vaizdai, atkuriami knygos herojės sutiktų iškilių kultūros pasaulio asmenybių portretai, atgyja jos matytų legendinių spektaklių fragmentai, suskamba prieš daugelį dešimtmečių pasakyti ar išgirsti prasmingi žodžiai.

Knygoje taip pat pateikti profesorės Irenos Veisaitės tekstai, pasisakymai, laiškų ištraukos, kurie papildo, pagilina, padeda naujai interpretuoti pokalbiuose gimusią gyvąją istoriją.

Autorius Aurimas Švedas

Redaktorė Goda Grigolytė-Lučiūnienė

Bibliografiją sudarė Laura Blynaitė

Knygos dailininkas Jokūbas Jacovskis

ISBN 978-609-8120-21-9

384 p. 

Daugiau informacijos leidyklos “Aukso žuvys” puslapyje“Aukso žuvys” puslapyje 

 

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos