Imperatoriaus Zigmanto knyga

zigmanto knygaTai - mažai žinomo ir svarbaus Vytauto epochos šaltinio publikacija.

Šios knygos pirmoje dalyje spausdinamus įvadinius tekstus parengė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos tyrinėtojai ir senųjų šaltinių specialistai: Istorijos fakulteto dekanas prof. Rimvydas Petrauskas ir prof. Jūratė Kiaupienė.

Leidinio antroje dalyje publikuojamos Eberhardo Vindekės (Eberhard Windecke) „Imperatoriaus Zigmanto knygos“ fragmentų faksimilės, jų vertimas ir komentarai. Tai mažai žinomas ir svarbus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės ir jos vietos XV a. pradžios Europos valstybių sistemoje bei Lietuvos valdovų europinių pozicijų atspindys.

Prof. R. Petrauskas yra ne tik įvadinio tekto autorius, bet ir vienas iš knygos sudarytojų, vertėjų bei mokslinių komentarų autorius.

 

Knyga išleista lietuvių kalba. Įvadiniai straipsniai lietuvių ir anglų kalbomis.

Eberhard Windecke. Imperatoriaus Zigmanto knyga. XV a. Lietuvos valdovų portretai. Pasakojimai ir vaizdai.  Vilnius: Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, 2015, 414 p., iliustr., ISBN 978-609-8061-37-6.

 

Lietuvos istorijos studijos. T. 35

lis35Išėjo VU Istorijos fakulteto rengiamas žurnalo "Lietuvos istorijos studijos" 35 tomas. Jame rasite profesoriaus iš Latvijos Eriko Jekabsono, Ingos Leonavičiūtės, Mindaugo Klovo, Aurelijaus Giedos, Valdemaro Klumbio, Vytauto Starikovičiaus ir Dalios Strimaitytės straipsnius, taip pat Edvardo Gudavičiaus ir kitų istorikų diskusiją apie Europą ir jos ribas, mokslinio gyvenimo apžvalgas, knygų recenzijas ir vieno kitam parašytas Norberto Černiausko ir Vytauto Volungevičiaus apžvalgas apie jų disertacijų gynimus.

T. 35 TURINYS 

Paskelbta elektroninė žurnalo Lietuvos istorijos studijos, t. 34 versija

Dr. Tomas Čelkis. „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorija: sienų samprata ir delimitaciniai procesai XIV–XVI amžiuje“

CelkisŠioje mokslinėje monografijoje nagrinėjama XIV–XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) teritorijos sienų su gretimomis šalimis samprata, delimitacinių procesų raida ir intensyvumas. Aiškinamos XIV–XVI a. šaltiniuose aptinkamos „sienos“ ir „ženklo“ sąvokos. Tiriama XIV–XVI a. LDK ir Vokiečių ordino sienų raida, rekonstruojama jų nustatymo procedūra. Analogiškai nagrinėtos LDK sienos su rusėniškomis kunigaikštystėmis ir Maskvos valstyIbe. Telkiamas dėmesys į pietrytinių LDK sienų „prie Juodosios jūros“ XIV–XVI a. klausimus, apžvelgiama istorinės geografijos specifika ir LDK sienų su Osmanų imperija delimitavimas. Nagrinėjama LDK sienų su Mazovija ir Lenkija problema, šalių delimitaciniai procesai aptariami 1569 m. derybų dėl Liublino unijos kontekste.

Skaityti daugiau...

Doc. Algimantas Merkevičius. „Ankstyvojo metalų laikotarpio laidojimo paminklai Lietuvoje“

Algimantas MerkeviciusŠiame leidinyje pristatomi pagrindiniai duomenys apie ankstyvojo metalų laikotarpio laidojimo paminklus, tyrinėtus ar atsitiktinai surastus Lietuvoje. Rengiant šį leidinį duomenys apie šiuos paminklus buvo renkami Lietuvos, Vokietijos ir Rusijos bibliotekose, archyvuose ir muziejuose. Projekto vykdymo metu (2013–2014 m.) surengta 10 žvalgomųjų archeologinių ekspedicijų, lokalizuoti 45 iš leidinyje aprašytų 50 paminklų. Tikslesnės kitų penkių objektų vietos dėl duomenų stokos nepavyko nustatyti.

Ekspedicijų metu objektai buvo nufotografuoti, GPS imtuvu nustatytos jų preliminarių centrų koordinatės, surinkta papildomų duomenų apie gamtinę aplinką, įrengimą. Lokalizuotų laidojimo paminklų vietos pažymėtos ortofotografijose, sudaryti jų papilitimo žemėlapiai.

Ši Istorijos fakulteto Archeologijos katedros vedėjo knyga parengta vykdant mokslinių tyrimų projektą „Ankstyvųjų baltų visuomenės tapatumo bruožai remiantis archeologijos paveldo tyrimais Lietuvoje (ARCHBALTAI)“, kurį parėmė Lietuvos mokslo taryba.

Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2014, 196 p., iliustr., ISBN 798-609-459-454-0.

Tomas Vaiseta. Nuobodulio visuomenė. Kasdienybė ir ideologija vėlyvuoju sovietmečiu (1964-1984). Vilnius, 2014.

nuobodulio visuomeneGyvenimui vėlyvuoju sovietmečiu pažinti neužtenka politinės ir ekonominės istorijos. Nepastebima ir sunkiai apčiuopiama kasdienybė gali atverti naują ir netikėtą nugyvento laiko panoramą. Ypač kai kalbame apie laikus, kai valdžia mėgino kontroliuoti visas gyvenimo sritis, – kasdienybė iš užmesto tinklo išsprūsdavo kaip smulkios žuvys. Pasiūlydamas savitą nuobodulio interpretaciją istorikas Tomas Vaiseta monografijoje bando sugaudyti šią lakią tikrovę ir paaiškinti, kaip sovietinė ideologija veikė kasdienį gyvenimą. Neįprastas žiūros kampas jam leido prieiti prie tų temų, kurios iki šiol lietuviškoje sovietinės okupacijos metams skirtoje istoriografijoje mažai ar visai nebuvo gvildentos: viešoji erdvė ir paslapties kultūra, skaitymas ir bibliotekos, sovietinė satyra, skundų pasaulis, darbo etika, veltėdystė ir demonstracijos. „Istorijoje nepastebima kasdienybė pasirodė esanti stipresnė už „istorijos kūrėją“ – ideologiją“, – rašo autorius.

Naujasis Židinys-Aidai, 2014, 500 p.

Lietuvos valstybės kontrolės istorija. Vilnius, 2015.

VK V.butkutes fotoKolektyvinėje monografijoje “Lietuvos valstybės kontrolės istorija” siekta ne vien lokaliai išdėstyti vienos institucijos istoriją, bet ir atsiliepti į neišnykstančią ir nuogąstauti verčiančią mūsų visuomenės ypatybę – nepasitikėjimą valdžios institucijomis, tarpais dargi pačia valstybe. Išsamesnis susipažinimas su Valstybės kontrolės istorija, dabartine jos veikla turėtų gaivinti visuomenės supratimą, kad valdžios hierarchijoje, jos sistemoje yra savikontrolės mechanizmas, kad piliečių rinktas Seimas, Prezidento institucija formuoja ir palaiko valdžios stebėjimo bei priežiūros institucijas, kurios yra nepriklausomos nuo vykdomosios valdžios, o jų darbuotojai yra pasižadėję, prisiekę, atsidėję ginti visuomenės interesą, rūpintis bendruoju gėriu. Toks supratimas mažintų visuomenės susiskaldymą, fragmentaciją, stiprintų valstybės vidaus stabilumą, kuris padėtų apsisaugoti nuo kylančių ir vis arčiau sėlinančių išorės grėsmių. Išlaikyti sutelktą valstybę – svarbiausią tautos išlikimo garantą, šiandien turime suprasti kaip geopolitinį įsaką.

Atsakomojo redaktoriaus VU Istorijos fakulteto profesoriaus Zenono Butkaus teigimu, rengiant knygą buvo stengiamasi išlaikyti optimalų apimties balansą tarp ketvirtį amžiaus siekiančios šiandieninės Valstybės kontrolės veiklos analizės ir jos praeities ištakų, kitaip tariant – tikrosios istorinės dalies pristatymo. Knygoje atskirai nagrinėjamas valstybės aparatą kontroliuojančių instancijų atsiradimas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (R. Šmigelskytė–Stukienė, LII), jų egzistavimas carizmo priespaudos laikais (R. Gaidis, VU IF), išskiriamas modernios Valstybės kotrolės susiformavimas ir jos funkcionavimas per pirmosios Nepiklausomybės dvidešimtmetį (S. Kaubrys, VU IF), tiriama Valstybės kontrolės veikla 1940–1990 – okupacijų – metais (A. Jakubčionis, VU IF). Viso darbo kulminacija - dabartinės mūsų Valstybės kontrolės veiklos analizė, bandymas isiaiškinti, kaip ji tapo šiuolaikiška, europietiška audito institucija (D. Bukelevičiūtė, VU IF).

Lietuvos valstybės kontrolės istorija: kolektyvinė monografija / Dalia Bukelevičiūtė, Ryšard Gaidis, Algirdas Jakubčionis, Saulius Kaubrys, Ramunė Šmigelskytė-Stukienė; [atsakomasis redaktorius Zenonas Butkus]; Vilniaus univrsiteta. –Vilnius: Vilniaus universitetas: Vilniaus universiteto leidykla, 2015. –524 p.
ISBN 978-609-459-1

Vietos dvasios beieškant

vietos dvasios beieskant virs

Iš pirmo žvilgsnio „vietos dvasios“ sąvoka dvelkia senstelėjusia romantika, kurios neįmanoma moksliškai apčiuopti ir juolab išmatuoti. Glumina ir tai, kad šis daugiasluoksnis terminas vartojamas itin skirtinguose akademiniuose kontekstuose – nuo geografijos iki architektūros ir net muzikos... Lietuvos akademinėje aplinkoje genius loci – vietos dvasios – reiškinys, nepaisant keleto paminėjimų, iki šiol plačiau nagrinėtas nebuvo. Tad šiame mokslinių straipsnių rinkinyje pabandyta visapusiškiau ir išsamiau panagrinėti genius loci filosofines, antropologines ir kultūrologines reikšmes bei jų praktinę sklaidą užsienyje ir Lietuvoje, remiantis archeologijos, muzeologijos, menotyros, architektūrologijos, paveldosaugos, sociologijos ir kitų disciplinų teorinėmis-metodologinėmis prieigomis.

Rengiant leidinio koncepciją pavyko suburti tarpdisciplininę ir iš dalies tarptautinę (be lietuvių, į šį projektą įsitraukė ir vokiečių, baltarusių, ukrainiečių ir rusų mokslininkai) kultūros tyrinėtojų komandą. Tai leido iš įvairių požiūrio taškų, turint labai skirtingą akademinį-egzistencinį bagažą, pasigilinti į šį sudėtingą, nelengvai apčiuopiamą ir nevienareikšmiškai interpretuotiną reiškinį.

Vienuolikos originalių straipsnių rinktinėje, remiantis „gerosios“ ir „blogosios“ praktikos pavyzdžiais, buvo siekta išryškinti probleminius ir disonuojančius, istorinius ir mentalinius „vietos dvasios“ aspektus Lietuvoje ir jos regionuose siekiant šį reiškinį geriau pažinti ir adekvačiau įvesdinti į nūdienį paveldosaugos ir kultūros politikos lauką.

Vietos dvasios beieškant. Vilnius, LII leidykla, 2014, 429 p. Sudarytoja prof. Rasa Čepaitienė

Lietuvos istorijos studijos

LIS 34„Lietuvos istorijos studijos“ – Vilniaus universiteto istorikų leidžiamas periodinis leidinys. Jame skelbiami istorikų mokslininkų ir doktorantų naujausi praeities tyrinėjimai, publikuojami užmarštin nugrimzdę ir iš naujo surasti istorijos dokumentai, memuarai, ankstesniųjų epochų istorikų darbai.

Leidinyje spausdinami ir užsienio istorikų mokslo darbai, tyrinėjantys Lietuvos praeitį, jos istorinę raidą. Anonsuojami ir recenzuojami Lietuvoje bei kitose šalyse pasirodę naujausi moksliniai tyrinėjimai, skelbiama Vilniaus universiteto ir visos šalies istorikų mokslinio gyvenimo kronika, minimos iškiliausių tyrinėtojų sukaktys, reikšmingos Lietuvai datos.

„Lietuvos istorijos studijos“ stengiasi aprėpti Lietuvos istorijos ir kultūros visumą. Šiame leidinyje gilinamasi į lietuvių tautos valstybingumo, materialinės ir dvasinės kultūros raidą, jos sąveiką su kitomis tautomis, apmąstoma pastarosios vieta pasaulio civilizacijoje. Čia pateikiamos diskusijos, nuomonių ir vertinimų įvairovė, originalios įžvalgos.

„Lietuvos istorijos studijų“ leidinyje galima rasti mokslinės ir pažintinės informacijos kiekvienam besidominčiam Lietuvos praeitimi ir dabartimi, išeivija, jos ryšių su gimtuoju kraštu istorija, apskritai civilizacija, jos kultūros raida, tarptautiniais santykiais. Tai puiki galimybė susipažinti su žymių Lietuvos istorijos tyrinėtojų naujausiomis publikacijomis, istorine mintimi Lietuvoje.

Prieiga internete

www.lis.lt