Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas, 1918-1940

KOlt cover2Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas, 1918-1940, sudarė Marija Drėmaitė, tekstų autoriai: Vilma Akmenytė-Ruzgienė, Norbertas Černiauskas, Marija Drėmaitė ... [et al.]. Vilnius: Lapas, 2018. – 299, [1] p.:  iliustr., ISBN: 9786098198041.

VERTIMĄ Į ANGLŲ: Architecture of optimism: the Kaunas phenomenon, 1918-1940, edited Marija Drėmaitė; contributing author Vilma Akmenytė-Ruzgienė, Norbertas Černiauskas, Marija Drėmaitė, Giedrė Jankevičiūtė, Paulius Tautvydas Laurinaitis, Viltė Migonytė-Petrulienė, Vaidas Petrulis, [Vilnius]: Lapas, 2018. – 291 p. :  iliustr., faks., portr., ISBN: 9786098198089.

Kaunui netikėtai tapus laikinąja Lietuvos sostine, miesto transformacija prilygo stebuklui. Kauno tapatybė radikaliai pasikeitė: per mažiau nei 20 metų gyventojai pavertė miestą modernia, elegantiška, europietiška sostine. Architektūra čia atliko didelį vaidmenį. Ši knyga yra ne vien apie miestą ir ne vien apie architektūrą. Ji yra apie nuolat gimstančias ir žlungančias viltis, apie kūrybos pastangas ir įkvepiantį optimizmą, apie idėjų ir formų migraciją, lokalumą ir bendrumą, apie meną ir laisvę, karą ir priespaudą. Apie praeities formų ir idėjų kaitą bei jų santykį su šiandiena.

Turinys

 

Lietuvos statutas: Temidės ir Klėjos teritorijos

LT statutas temide ir klejaLietuvos statutas: Temidės ir Klėjos teritorijos: straipsnių rinkinys, sudarė Irena Valikonytė ir Neringa Šlimienė, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2017. – 331 p., [3] iliustr. lap. (Lietuvos istorijos studijos, ISSN 1822-4016; t. 13); ISBN: 9786094599064

VU Istorijos fakulteto mokslininkių prof. dr. Irenos Valikonytės ir Neringos Šlimienės sudarytas straipsnių rinkinys.

„Istoriografijoje seniai įteisinta koncepcija, kad XVI a. Lietuvos istorijoje yra teisėkūros klestėjimo ir teisės kodifikavimo amžius, o Lietuvos Statutas – Europos teisės fenomenas. Tačiau Statuto, kaip ir kitų vėlyvaisiais viduramžiais ir ankstyvaisiais naujaisiais laikais Europoje galiojusių teisynų, turinys buvo gerokai platesnis nei šiuolaikinių teisės kodeksų. Antra vertus, Lietuvos Statutas – labai svarbus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) istorijos ir kultūros šaltinis, be kurio negali apsieiti daugelio LDK ir viso regiono istorijos problemų tyrėjai“, – teigia prof. I. Valikonytė.

Leidinys pradedamas Vokietijos teisės istoriko Heinerio Lücko straipsniu, kuriame autorius, išanalizavęs teisės kodifikavimo proceso XVI a. įvairiose Europos šalyse poreikio aplinkybes, koncepcijas ir padarinius, išryškina Lietuvos Statuto vietą tame procese, akcentuodamas išskirtinę jo apimtį ir užbaigtumą. Knygos sudarytojų teigimu, Statutianoje nuo seno daug dėmesio skiriama LDK teisės šaltinių refleksijai. Leidinyje taip pat svarstomas LDK teisės tradicijų klausimas, dėmesio sulaukė ir asmenybės, prisidėjusios prie Antrojo Lietuvos Statuto parengimo ir tobulinimo.

„Istoriografijoje tradiciškai laikomasi požiūrio, kad būtent Antrasis Statutas juridiškai įteisino notariato veiklą LDK, nors šio instituto genezė gerokai ankstyvesnė. Pastaruoju metu istorikai gerokai daugiau dėmesio skiria LDK teisės kultūros tyrimams, o dar XX a. pabaigoje užgimusi tradicija Lietuvos Statutą laikyti lūžine LDK istorijos periodizacijos riba tebėra gyvybinga. Kita vertus, akivaizdu, kad Lietuvos Statuto panaudos galimybės toli gražu neišsemtos, o Temidės ir Klėjos globojamų mokslų tyrimo laukas toks platus, kad prireiks ir istoriko (kurio triūsą įžymus XX a. pirmosios pusės prancūzų medievistas Marcas Blochas prilygino ikiteisminio tyrimo teisėjo darbui), ir teisės specialisto (kuriam Bardachas rekomendavo naudotis istorinės prieigos modeliu) pastangų“, – sako prof. I. Valikonytė.

Turinys

Vilniaus universiteto leidykla pristato: „Lietuvos statutas: Temidės ir Klėjos teritorijos“ (2018-04-26)

 

Lietuvos istorija kiekvienam

LietIstorKiekvienamAlfredas Bumblauskas, Alfonsas Eidintas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija kiekvienam, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2018. – 440 p., ISBN: 9785420017975.

Knygoje autoriai atsako į klausimą, kuris kiekvienam Lietuvos žmogui yra pats svarbiausias: kaip atsirado šiuolaikinė Lietuva ir kodėl mūsų valstybė yra ne atsitiktinumų ar šalutinių aplinkybių išraiška, bet ne vieną šimtmetį brandintas, nuolatinės visų piliečių kovos už laisvę ir nepriklausomybę rezultatas.

„Mes sakome paprastai – Lietuva yra sena istorinė valstybė, žinoma kaip galinga pagoniška imperija, po krikšto nepraradusi savo valstybingumo ir stipriose unijose su Lenkija. Katalikybės dėka tapusi Europos civilizacijos dalimi, Lietuva net ir po 1795-ųjų, įjungta į Rusijos imperijos sudėtį, sugebėjo iškilti kaip tauta iš užmaršties ir atkurti savo valstybę. Sparti valstybės raida ir greita pažanga įtvirtino lietuvių sąmonėje nuostatą, kad visuomet sieksime savo valstybės. Ir to siekio niekaip nesugniuždė nei Stalino, nei Hitlerio režimai. Teigiame, kad pačių lietuvių pastangų dėka, palankiai susiklosčius tarptautiniams įvykiams, XX amžiuje net du kartus atkūrėme savo valstybę ir tokį pasiekimą vargu kam pavyks pakartoti. Ilgaamžėje, kruvinoje, sekinančioje kovoje Lietuva nusipelnė teisę egzistuoti kaip valstybė ir nebus lengva tam, kuris netyčia, dėl mūsų istorijos nežinojimo, tai pamirš. Tokią siunčiame žinią. Ir dar – mes didžiuojamės savo istorija", – sako vienas šios knygos sumanytojų, sudarytojų ir autorių Alfonsas Eidintas.

Remdamiesi gausiais šaltiniais, dokumentais ir visų kartų istorikų tyrinėjimais autoriai parengė lengvai skaitomą, tiesos ir atvirumo kriterijais grįstą trumpą Lietuvos istoriją nuo seniausių laikų iki šių dienų. Nenuslėpta ir nenutylėta klaidos ar klystkeliai, kurių pasitaikė Lietuvos istorijoje. Svarbiausia – parodyta, kad dramatiškose ir sudėtingose situacijose valstybės kūrėjai, kartu su savo šalies žmonėmis eidami per okupacijų duobes ir atkurtos Nepriklausomybės įkalnes, rūpinosi valstybės sukūrimu ir jos išlikimu, žmonių gyvenimo, kūrybos sąlygomis. Visų jų pastangos lėmė, kad 2018 metais Lietuva švenčia valstybės atkūrimo šimtmetį.

Knyga siekiame paskatinti visuomenę domėtis savo valstybės istorija. Šiuolaikiniam mąstančiam žmogui istorinės žinios, istorinio konteksto išmanymas – būtinas, jis primena, kas žmogaus, visuomenės ir valstybės istorijoje svarbu ir reikšminga.

Būtovės slėpiniai 3: Lietuvos vartai į jūrą

Butoves slepiniai 3Alfredas Bumblauskas, Edvardas Gudavičius, Būtovės slėpiniai 3: Lietuvos vartai į jūrą, sudarė Aurimas Švedas, Vilnius: Alma littera, 2017. – 360 p., ISBN: 9786090130445.

Trečioji knyga „Būtovės slėpiniai. Vartai į jūrą“ (apima tris 2000–2001 m. rodytų laidų ciklus) padeda suvokti Lietuvos valstybės istoriją, kaip lietuvių, žemaičių ir kitų istorinių regionų, taip pat juose gyvavusių miestų gyventojų kolektyvinės pastangos išraišką.

Kodėl pirmasis ir paskutinis Lietuvos karalius bei jo pradėtą valstybės stiprinimo darbą teisę didieji kunigaikščiai nesukūrė jūrinės valstybės ir neišsiveržė už žemyninės istorijos paradigmos ribų? Kaip atsirado žemaičiai? Kokį vaidmenį žemaičiai atliko Lietuvos istorijoje ir kada šis istorinis regionas tapo visos Lietuvos istorijos flagmanu? Kokį vaidmenį Lietuvos istorijoje atliko miestas ir miestiečiai? Kuo saviti ir netgi unikalūs Lietuvos istorijoje yra Kėdainiai? 

„Būtovės slėpiniai“ padeda iš naujo atrasti Lietuvos valstybės istoriją keldami aštrius klausimus ir pateikdami atsakymus, kartais tampančius tikru iššūkiu. Kritiškai apmąstydami visuomenės atmintyje susiklosčiusius vaizdinius apie praeitį laidos kūrėjai tuo pat metu parodo, kad mūsų protėvių istorija yra nepaprastai įdomi ir patraukli, o gilindamiesi į ją kartu įgyjame galimybę save geriau suprasti ir dabartyje.

 

Aurelijus Gieda. Manifestuojanti Klėja. Istorikai ir istorika Lietuvoje 1883–1940 metais

Manifestuojanti Kleja virselisAurelijus Gieda, Manifestuojanti Klėja. Istorikai ir istorika Lietuvoje 1883–1940 metais, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2017. – XVI, 640 p., ISBN: 9786094598616. 

Lietuvos istoriografijos raida modernybėje – stulbinantis, intriguojantis ir viliojantis fenomenas. Maža būtų pasakyti, kad nuo pirmojo Lietuvos istorijos pasakojimo lietuvių kalba (1822) iki Lietuvos universiteto (1922) dėstomąja lietuvių kalba atidarymo, nuo pirmosios lietuvio Vakaruose parašytos ir išspausdintos istorinės disertacijos (1905) iki pirmojo Lietuvos istorikų suvažiavimo (2005) praėjo ištisi amžiai. Kam dar geriau galėtų tikti prancūzų istorikų nukalta longue durée (ilgosios trukmės) koncepcija? Tai knyga apie sunkų, permainingą, tačiau vilties ir gyvenimo kupiną lietuvių, mūsų istorikų ir istoriografijos, atėjimą į šį pasaulį.

Knygoje analizuojama Lietuvos profesionalios istoriografijos genezė ir sklaidos tradicija 1883–1940 metais. Pasitelkiamas tarpdisciplininis požiūris ir lyginamoji perspektyva, istoriografija ir istorika matoma tiek bendresnėje tuometinių Lietuvos humanitarinių mokslų, tiek nagrinėjamo laikotarpio europinės istoriografijos raidos panoramoje; kartu tai pirmasis išsamus lietuviškosios istorikos ir istorijos metodologijos tekstų tyrimas.

„Istoriografijos istorija ilgai buvo apie tai, kas, kada, ką rašė. Dr. Aurelijus Giedà pasirinko kitą kelią: parašė knygą apie tai, kas, ką ir kaip galvojo. Jis sugebėjo atrasti lietuviškąją istoriką ir papasakoti dalykus, kurių iki šiol buvome nematę“, – prof. Alfredas Bumblauskas.

Monografijos ištrauka

Иконописец в ХХ веке. Жизнь и творчество Ивана Ипатьевича Михайлова

Михаилов монография 2016 270x380Мари-Лиис Паавер и Григорий Поташенко, Иконописец в ХХ веке. Жизнь и творчество Ивана Ипатьевича Михайлова, Вильнюс, 2016, – 312 с., ISBN: 9786094596209.

Knygoje nagrinėjama Pentos, vėliau Vilniaus ikonų tapytojo Ivano Michailovo  (1893-1993) biografija ir kūryba. Ilgas Michailovo gyvenimas ir vaisinga kūryba yra reikšminga pati savaime. XX a. buvo kraštutinumų, audringų politinių, visuomeninių ir kultūrinių permainų  epocha. Nepaisant to, o galbūt tam prieštaraujant, Michailovas toliau tapė ikonas ir išsaugojo tradicinę kanoninę ikonų tapybą, kuri susiformavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos žemėse XVII a. antroje pusėje – XVIII a. Išlikdamas ištikimu savo gyvenimo pašaukimui, jis buvo nuoseklios tarnystės „šventam ikonų tapybos reikalui“ pavyzdys.

Reikšminga ir kita. Sudėtingame ir kartais tragiškame XX a. savo ikonų tapyba – seniausia meno forma – Michailovas noriai ar nenoriai skatino prakilnų dvasinio grožio ir žmogaus moralinių jėgų supratimą. Be to, Michailovas sukūrė Vilniaus ikonų tapymo mokyklą, o jo mokiniai ir dabar sėkmingai puoselėja tradicinę ikonų tapybą Lietuvoje ir kaimyninėse valstybėse.

 

 

Socialiniai pokyčiai Lietuvos valstybėje 1918-1940 metais

Socialiniai pokyčiai Lietuvos valstybėje 1918 1940Dalia Bukelevičiūtė, Zenonas Butkus, Norbertas Černiauskas, Andrius Grodis, Algis Povilas Kasperavičius, Giedrė Polkaitė-Petkevičienė, Socialiniai pokyčiai Lietuvos valstybėje 1918-1940 metais: kolektyvinė monografija, Vilniaus universitetas, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2016. - 413 p., ISBN:  978 609 459 795 4 (elektroninė versija),  978609459 796 1 (spausdinta versija).

Monografijoje tiriamas po Pirmojo pasaulinio karo atsikūrusios Lietuvos valstybės posūkis į socialinę pažangą,aiškinama, kaip valstybingumas padėjo įveikti užsikonservavusias socialines negandas ir timptelėjo mūsų šalį modernėjimo linkme. Pirmiausia aptariama visuomenės socialinė struktūra pirmosios modernios nepriklausomybės laikotarpiu. Toliau dėmesys telkiamas į socialines permainas, dvarininkų sluoksnio silpnėjimą, analizuojama žemės reforma ir išryškinami jos socialiniai padariniai, taip pat vertinami valstybės socialinės politikos principai, etapai ir jų raida. Atskirai tiriama miestiečių padėtis ir šio sluoksnio plėtra bei urbanizacija apskritai. Išskiriami istoriniai švietimo raidos sunkumai, nurodomi atsilikimo šioje srityje įveikimo būdai ir socialinis švietimo prieinamumas. Pagaliau žiūrima, kaip valstybės politika derėjo su tautų teisėmis, socialiniu teisingumu.

 

Alma Mater Vilnensis: Vilniaus universiteto turtai istorijos skersvėjuose

alma mater vilnensisAlfredas Bumblauskas, Zenonas Butkus, Vytautas Gricius, Reda Griškaitė, Genutė Kirkienė, Stanislava Matulaitytė, Loreta Skurvydaitė, Silva Žilinskaitė, Arvydas Pacevičius, Vygintas Bronius Pšibilskis, Jokūbas Sūdžius, Lidija Šabajevaitė, Alma Mater Vilnensis: Vilniaus universiteto turtai istorijos skersvėjuose (XVI-XXI amžiai): kolektyvinė monografija, atsakomasis redaktorius Vygintas Bronius Pšibilskis, vaizdinę medžiagą parengė ir kartoschemas sudarė Inga Leonavičiūtė. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2016. – XXIII, 904 p.: iliustr. – (Fontes et studia historiae Universitatis Vilnensis / redaktorių kolegija: Rimvydas Petrauskas (pirmininkas) … [et al.]). – santr. angl., ISBN: 978-609-459-833-3.

Apie knygą žr. čia 

 

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos