Doc. dr. Giedrė Motuzaitė-Matuzevičiūtė

g.motuzaite motuzeviciuteNuo 2017 m. Vilniaus universiteto Bioarcheologijos tyrimų centro vadovė. 

2014–2017 m. vyresnioji mokslo darbuotoja  Lietuvos istorijos institute Vilniuje. 

Nuo 2014 m. VU Istorijos fakulteto lektorė.

2013–2015 m. podoktorantūros projektas Vilniaus universitete; projekto tema: Maisto globalizacijos pradžia Eurazijos stepėmis: pirmieji rytų vakarų kontaktai ir jų pasekmės.

2010–2013 m. mokslo darbuotoja bioarcheologijos srityje (Postdoctoral Research Fellow in Bioarchaeology). Projekto tema: Pan-Azijatinio kontakto pionieriai (Pioneers of Pan-Asian Contact). 

2010–2015 m. Horizon 2020 (ERC) projekto dalyvė: Maisto globalizacija priešistorėje. 

2006–2010 m. Filosofijos mokslų daktarė, Kembridžo universitetas, Archeologijos fakultetas. Disertacijos pavadinimas: Ankstyvųjų kultūrinių augalų atsiradimas Ukrainoje remiantis archeobotaniniais duomenimis (An archaeobotanical approach to the earliest appearance of domesticated plant species in Ukraine). Darbo vadovas: Prof. M. K. Jones, Patarėjai: Dr L. Janik, Dr P. Biehl, Dr H. Hunt. archeologijoje (Archaeological Science), Kembridžo universitetas, Archeologijos fakultetas. 

2005–2006 m. Filosofijos mokslų magistras (MPhil) Mokslinių metodų panaudojimas. 

2003–2005 m. magistro laipsnis Vilniaus universitetas, Istorijos fakultetas, Archeologijos katedra.

1999–2003 m. bakalauro laipsnis Vilniaus universitetas, Istorijos fakultetas, Archeologijos katedra. 

2002 m. (1 semestras) Archeologijos institutas, Kopenhagos universitetas (Socrates-Erasmus programa). 

 

Dėstomi dalykai

  • Bioarcheologijos pagrindai (III kursas) (nuo 2014)
  • Tafonimija (III kursas) (nuo 2014)
  • Žmogus ir jo aplinka (IV kursas) (nuo 2016)
  • Nuo lauko darbų iki tyrimų laboratorijoje (I magistrams - modulio vadovė) (nuo 2016)
  • DOKTORANTAI: Mindaugas Grikpėdis (nuo 2015) and Elina Ananievskaya (nuo 2016).

Moksliniai interesai

  • Tyrimų sritys:

Gamybinis ūkis, senovinio maisto rekonstrukcijos, žmonių mityba, kulinarinis paveldas, maisto gamybos ištakos, augalų sukultūrinimas ir gyvūnų prijaukinimas, maisto globalizacijos pradžia, pirmieji Rytų-Vakarų kontaktai Eurazijos stepėmis, neolitas-bronzos amžius Ukrainoje, Lietuvoje, Centrinėje Azijoje, paleoaplinkos rekonstrukcijos, holoceno landšafto vystymasis ir žmogaus sąveika su gamta, žmogaus adaptacija prie gamtinių sąlygų, žmogaus poveikis gamtai, ūkininkavimo strategijos.

  • Tyrimų regijonai:

Lietuva, Ukraina, Moldova, Kaukazas, pietinė ir vakarinė Rusija, Centrinė Azija (Kazakstanas ir Kirgyzija), vakarų ir šiaurės Kinija.

  • Tyrimų metodai:

Archeobotanika (makrobotanika, palinologija, fytolitai), stabiliųjų izotopų analizė (δ13C ir δ15N), zooarcheologija, geoarcheologija (mikromorfologija, dirvožemio sudėties ir rūgštingumo analizė), etnografija, aerofotografija, archeologiniai kasinėjimai, OSL ir 14C datavimas.

 

Svarbiausios mokslinės publikacijos

ISI WoS/ SCOPUS publikacijos

  • Grikpedis M., Motuzaite Matuzeviciute G., The beginnings of rye (Secale cereale) in the East Baltics, Vegetation History and Archaeobotany, 2016, Vol. 25, Issue 6, pp. 601–610 (online first).

  • Motuzaite Matuzeviciute G., Kiryushin Y. F., Rakhimzhanova S. Zh., Svyatko S., Tishkin A. A., O’Connel T., Climate or dietary change? Stable isotope analysis of Neolithic-Bronze Age populations from the Upper Ob and Tobol River basins, Holocene,  2016, September, Vol. 26, Issue 10, pp.1-15 (online first). 

  • Motuzaite Matuzeviciute G., Logvin A., Shevnina I., Seitov A., Feng J., Zhou L., OSL dates for the ancient geometric earthworks of Kazakhstan, Archaeological Research in Asia, 2016, July,  Vol. 7, pp. 1-9 (online first). 

  • Liu X., Lister D. L., Zhijun Z., Staff R.A, Jones P., Zhou L., Pokharia A.K., Petrie C.A., Pathak A., Lu H., Motuzaite Matuzeviciute G., Bates J., Pilgram T.K. and Jones M.K., The virtues of small grain size: Potential pathways to a distinguishing feature of Asian wheats, Quaternary International, 2016, April, pp. 1-13 (online first).

  • Liu X.; Reid Rachel E. B., Lightfoot E., Motuzaite Matuzeviciute G., Jones M. K., Radical change and dietary conservatism: Mixing model estimates of human diets along the Inner Asia and China’s mountain corridors, Holocene, 2016, September, Vol. 26, Issue 10, pp. 1-10 (online first).

  • Motuzaite Matuzeviciute G., Telizhenko S., Lillie M., AMS radiocarbon dating from the Neolithic of Eastern Ukraine casts doubts on existing chronologies, Radiocarbon, 2015, Vol. 57, No 4, pp. 657-664. 

  • Motuzaite Matuzeviciute G., Preece R.C., Wang S., Colominas L., Ohnuma K., Kume S., Abdykanova A., Jones M.K., Ecology and subsistence at the Mesolithic and Bronze Age site of Aigyrzhal-2, Naryn Valley, Kyrgyzstan, Quaternary International, 2015, August, XXX, pp. 1-15.

  • Motuzaite Matuzeviciute G,  Lightfoot  E., O’Connell T.C., Voyakin D.,  Liu X. , Loman V., Svyatko S., Usmanova E.,  Jones M. K., The extent of agriculture among pastoralist societies in Kazakhstan determined using stable isotope analysis of bone collagen during the Bronze Age-Turkic period, Journal of Archaeological Science, 2015, July, 59, pp. 23-34.

  • Lightfoot E., Motuzaite‐Matuzeviciute G., O'Connell T., Kukushkin I., Loman V., Varfolomeev V., Liu X. & Jones M. How ‘Pastoral’is Pastoralism? Dietary Diversity in Bronze Age Communities in the Central Kazakhstan Steppes,  Archaeometry,  2014, August

  • Liu X., Lightfoot E., O'Connell T. C., Wang H., Li S., Zhou L., Hu Y., Motuzaite-Matuzeviciute G. and Jones M. K., From necessity to choice: dietary revolutions in west China in the second millennium BC, World Archaeology, 2014, September, Vol. 46, No 5, pp. 661-680.

  • Salavert A., Messager E., Motuzaite-Matuzeviciute G., Lebreton V., Bayle G., Crépin L., Puaud S., Péan S., Yamada M., Yanevich A. First results of archaeobotanical analysis from Neolithic layers of Buran Kaya IV (Crimea Mountains, Ukraine), Environmental Archaeology, 2014, January, Vol. 20, 3, pp. 274-282.

  • Dong G., Wang, Z., Ren, L. Motuzaite Matuzeviciute, G. Wang, H., Ren, X., Chen, F.  2014. A Comparative Study of 14C Dating on Charcoal and Charred Seeds from Late Neolithic and Bronze Age Sites in Gansu and Qinghai Provinces, NW China, Radiocarbon, 2014, Vol. 56, No1, pp.157-163.

  • Motuzaite Matuzeviciute G., Staff Richard A., Hunt Harriet V., Xinyi Liu, Jones Martin K., The early chronology of broomcorn millet (Panicum miliaceum) in Europe, Antiquity2013, July, 87, 338, pp. 1073-1085.

  • Motuzaite-Matuzeviciute G., Jacob, J., Telizhenko, S. & Jones, M. K., Miliacin in palaeosols from an Early Iron Age in Ukraine reveal in situ cultivation of broomcorn millet, Archaeological and Anthropological Sciences2013, July, 8, 1, pp. 43-50

  • Motuzaite Matuzeviciute G., Telizhenko S. A., Jones M. K. The Earliest Evidence of Cereal Cultivation in Crimea: Archaeobotanical Investigation and Direct Radiocarbon Dating Of Cereal Grains, Journal of Field Archaeology2013, Vol. 38, Issue 2, pp. 1–9

  • Motuzaite-Matuzeviciute G., Telizhenko S., Jones M.K., Archaeobotanical investigation of two Scythian-Sarmatian period pits in eastern Ukraine: Implications for floodplain cereal cultivation, Journal of Field Archaeology, 2012, 37, 1, pp. 51-61

  • Motuzaite-Matuzeviciute G.,  The earliest appearance of domesticated plant species and their origins in the western fringes of the Eurasian Steppe, Documenta Praehistorica, 2012, XXXIX, pp. 1-21
  • Motuzaite-Matuzeviciute G., Hunt H. V. & Jones M. K., Experimental approaches to understanding variation in grain size in Panicum miliaceum (broomcorn millet) and its relevance for interpreting archaeobotanical assemblages, Vegetation History and Archaeobotany, 2012, 21, pp. 69–77
  • Jones M.K., Hunt H., Lightfoot E., Lister D., Liu X. and Motuzaite-Matuzeviciute G., Food globalisation in prehistory, World Archaeology, 2011, December, 43, 4, pp. 665–675.
  •  
    Hunt H., Vander Linden M., Liu X., Motuzaite Matuzeviciute G., Jones M. K., Millets across Eurasia: chronology and context of early records of the genera Panicum and Setaria from archaeological sites in the Old World, Vegetation History and Archaeobotany, 2008,  October, 17, 5, pp. 5-18. 
  •  
    Menotti F., Baubonis Z., Brazaitis D., Higham M., Kvedaravicius M., Lewis H., Motuzaite Matuzeviciute G., Pranckenaite E., The First Lake-Dwellers of Lithuania: Late Bronze Age Pile Settlements on Lake Luokesas, Oxford Journal of Archaeology, 2005, October, 24, 4, pp. 381-403.

Publikacijos kituose recenzuojamuose tarptautiniu0se leidiniuose:

  •  

    Jones M. K., Hunt H., Kneale C. Lightfoot E., Lister D., Liu X, Motuzaite-Matuzeviciute G.,  Food globalisation in prehistory: The agrarian foundations of an interconnected continent, Journal of British Academy, 2016, August, 4, pp. 73-87.

  •  Мотузайте Матузевичуйте Г., Рацион питания населения Каратумы, определенный с помощью анализа костного коллагена, inБайпаков К.М., Воякин Д.А., Захаров С.В., Могильник Каратума. Некрополь раннего железного века в Семиречье,  Алматы: ТОО «Археологическая экспертиза», 2016, Приложение 3, С. 623-633.

  •  Motuzaite Matuzeviciute G., Neolithic of Ukraine: a Review of Theoretical and Chronological Interpretations, Archaeologia Baltica, 2014, 20, p. 136-149. http://journals.ku.lt/index.php/AB/article/view/812

  • Motuzaite Matuzeviciute G., On identity of prehistoric lake dwellers in Lithuania, Interarchaeologia2015, 4, pp. 93-104.

  • Motuzaite Matuzeviciute G.,  Securing the Timeline of our Past: Concerns and Perspectives of Radiocarbon Dating in the east Baltic, Interarchaeologia 2015, 5, pp. 227-243.

  • Motuzaite Matuzeviciute G., Stabiliųjų izotopų analizės metodas ir jo panaudojimas archeologijoje, in: (ed.) A. Merkevičius, Moksliniai metodai archeologijoje, 2014 

  • Abdykanova, A., Tabaldiev, K., Chargynov, T., Onuma, K., Kume, S., Motuzaite Matuzeviciute, G., Beketaeva, Zh., 2014. Novyi pamyatnik kamennogo veka Aigyrzhal-2 (Kyrgyzstan, Narynskaya oblast). Dialog kultur Evrazii v arkheologii Kazakhstana. Materialy mezhdunarodnoi nauchnoi konferencii, posvyaschenoi 90-letiyu K.A. Akisheva, April 22-24, 2014 - Astana, Kazakhstan, pp. 147-160.

  • Tsybrii A. V., Dolbunova E. V., Mazurkevitch A. N., Tsybrii V. V., Gorelik A. F., Motuzaite Matuzeviciute G., Sablin M. V., Novye issledovaniya poseleniya Rakushechnyi Yar v 2008-2013 g.g., Samarskii Nauchnyi Vestnik, 2014, 3, 8, pp. 203-214.

  • Motuzaite Matuzeviciute G., Hunt H., Jones M. K., Multiple sources for Neolithic European agriculture: Geographical origins of early domesticates in Moldova and Ukraine, in: Dolukhanov P., Sarson G. R. & Shukurov A. M. (Eds.), The East European Plain on the Eve of Agriculture. BAR International Series S1964. Oxford: Archaeopress, 2009, pp. 53-64.

  • Motuzaite Matuzeviciute, G., Telizhenko, S. A. Keramika i zemledelie ili tolka keramika? Osobennosti neolita basseina Severskogo Dontsa (po materialam neoliticheskikh poselenii Vostochnoi Ukrainy Starobelsk-I i Novoselovka-III), Vzaimodeistvie i khronologiya kultur mezolita i neolita vostochnoi evropy. Materialy Mezhdunarodnoi nauchnoi konferencii, posveschyannoi 100-letiyu N. N. Gurinoi, 2009, pp 143-145.

  • Motuzaite Matuzeviciute G., Living above the water or dryland? The application of soil analysis methods to investigate a submerged Bronze-Early Iron Age lake dwelling site in eastern Lithuania, Archaeologica Baltica, 2008, 9, pp. 33-46.

  • Motuzaite Matuzeviciute G., Living on the lake and farming the land. Archaeobotanical investigation of Luokesas I lake dwelling site, Lietuvos Archeologija, 2007, 30, pp. 123-138.

Ekspertinė ir kita akademinė veikla

  • ICOMOS Lietuvos nacionalinis komiteto ekspertė (nuo 2017).
  • Springer, Thomson Reuters žurnalų grupės recenzentė.
  • Redakcinės kolegijos narė: “Akmens Amžius Ukrainoje”.

Kita

  • EAA (European Association of Archaeologists) Vilnius (2016) Mokslinio ir organizacinio komiteto narė.
  • Narystė: Europos archeologų asociacija, Amerikos archeologų asociacija, Pasaulinio archeologų kongresas.
  • Pasiekimų akademijos narė (nuo 2008).
  • Darvino (nuo 2010) ir Dauningo (nuo 2005) kolegijų aliumnantė.
 
 

Doc. dr. Justina Poškienė

Dr. Justina Poškienė (V. Jadzgevičiaus nuotr.)Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Archeologijos katedros dėstytoja. Humanitarinių mokslų srities daktaro disertacija „Trakų pilių ir miesto XIV – XVI a. I p. keramika“ Vilniaus universitete apginta 2002 m. (mokslinis vadovas – prof. dr. A. Kuncevičius).

Dėstomi dalykai

  • Modulis: Studijų įvadas. Tema: Lietuvos proistorės ir archeologijos įvadas
  • Modulis: Istorinių laikų archeologija. Tema: Lietuvos naujųjų laikų archeologija
  • Modulis: Archeologijos lauko tyrimo metodai ir dokumentacijos pagrindai. Tema: Archeologinė buitinė keramika
  • Modulis: Paveldosaugos pagrindai. Tema: Archeologijos paveldosaugos istorija ir teorija
  • Dalykas: Lietuvos archeologinis paveldas, jo tyrimų ir apsaugos problemos 
  • Dalykas: Magistrantūros tiriamasis seminaras. Lietuvos archeologijos istoriografija: teoriniai ir metodologiniai tyrimų modeliai (kartu su prof. dr. A. Kuncevičiumi) 

Moksliniai interesai

  • Istorinių laikų archeologija
  • Archeologinė buitinė keramika
  • Archeologijos paveldosauga
  • Paveldo valdymo klausimai

Svarbiausios mokslinės publikacijos

  • Kariai. Betonas. Mitas. Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietos Lietuvoje: kolektyvinė monografija, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2016, p. 140-180.
  • Pastarųjų dešimties metų pokyčiai Lietuvos archeologinio paveldo apsaugos teisinio reglamentavimo srityje, Archaeologia Lituana, t. 16, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2015, p. 137-157 (bendraaut. R. Augustinavičius).
  • Archeologinė keramika, Archeologinių radinių konservavimas: nuo lauko darbų iki saugojimo muziejuose, Kn. 2, Vilnius: Lietuvos muziejų asociacija, Lietuvos dailės muziejus: 2015, p. 549-598
  • Beieškant genius loci: archeologijos paveldas, Vietos dvasios beieškant, sud. R. Čepaitienė, Vilnius:Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2014, p. 73-118.
  • Тракай. Отражение развития города в XIV – I пол. XVI в. в бытовой керамике, Археология и история Литвы и северо-запада России в средневековье, red. G. Vaitkevičius, Vilnius:Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2013, p. 157-192.
  • Vilniaus universiteto diplomas: universalus pripažinimas, universalus išsilavinimas, o gal - universali galimybė rinktis, Lietuvos istorijos studijos, t. 29, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2012, p. 163-175 (bendraaut. A. Bumblauskas).
  • The 2002 Excavation of the Vilnius Mass Grave of Soldiers from Napoleon’s Grand Armée, Archaeological Investigations in Independent Lithuania, Vilnius, 2012, p. 160-164 (bendraaut. A. Kuncevičius). 

Ekspertinė ir kita akademinė veika

Nuo 2010 m. – Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Antrosios vertinimo tarybos narė.

Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto atestatas. Veiklos rūšis – taikomųjų mokslinių ardomųjų tyrimų vykdymas (specializacija – archeologijos tyrimai, trečia kat.). Veiklos rūšis – paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės atlikimas (specializacija – nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo specialioji ekspertizė: archeologinio, istorinio nekilnojamojo kultūros paveldo ekspertizės specialisto kat.).

 

Projektinė veikla

VU Istorijos fakulteto projektas „Antrojo pasaulinio karo memorialai ir atmintys Lietuvoje: ideologinės tendencijos ir jų valdymo galimybės“ (Lietuvos mokslo taryba, Reikminiai projektai, 2015–2016 m.). Mokslo darbuotoja.

VU Užsienio kalbų instituto projektas „Integruoto dalyko ir užsienio kalbos mokymo plėtra ugdymo procese“ (ES struktūrinių fondų finansuojamas projektas, 2013 m.). Projekto vykdytoja.

VU Istorijos fakulteto projektas „I pakopos studijų programų atnaujinimas Vilniaus universiteto Istorijos fakultete“, projekto vadovė (ES struktūrinių fondų finansuojamas projektas, 2010-2012 m.).

 

Kita

Lietuvos archeologijos draugijos narė.

Doc. dr. Algimantas Merkevičius

1982-1988 metais dirbo Mokslinėje metodinėje kultūros paminklų apsaugos taryboje Archeologijos skyriuje, vyr. metodininku. Nuo 1989 metų dirba Vilniaus universitete. 1993 m. Vilniaus universitete apginta humanitarinių mokslų srities daktaro disertacija Laidojimo paminklai ir laidosena Lietuvoje žalvario ir ankstyvajame geležies amžiuje. 2000 metais suteiktas docento pedagoginis vardas.
Pagrindiniai lauko tyrimų objektai. Stanaičių kapinynas, Turlojiškės archeologinis kompleksas, Benaičių archeologinis kompleksas, Žvainių pilkapynas, Kašučių senieji laukai, Kluonalių senieji laukai, Padvarių senieji laukai, Meškučių archeologinis kompleksas, Kurmaičių archeologinis kompleksas, Zubrių gyvenvietė.

Dėstomi dalykai
Studijų įvadas
Lietuvos archeologijos pagrindai
Archeologijos istorija ir teorija
Europos archeologijos problemos
Baltijos regiono archeologijos problemos: tiriamasis seminaras
Indoeuropiečių problema archeologijoje ir Baltų susiformavimas
Teorinė archeologija
Bronze and Early Iron Age in the Baltic area (ERASMUS)

Moksliniai interesai

  • Teorinė archeologija, archeologijos istorija
  • Žalvario ir ankstyvasis geležies amžius
  • Socialinė archeologija
  • Senieji laukai
  • Priešistorinė religija
  • Metodai archeologijoje
  • Ankstyvųjų baltų tapatybė, vėlyvojo priešistorinio laikotarpio laidosena Lietuvoje ir Europoje
  • Materialinės kultūros teorija
  • Priešistorės gintaras Baltijos regione
  • Akmenų aptvarai vakarų Lietuvoje
  • Semba ankstyvuoju metalų laikotarpiu
  • Ankstyvieji metaliniai dirbiniai Baltijos regione
  • Senojo pasaulio ankstyvosios civilizacijos

Moksliniai straipsniai

  • Merkevičius A. Burial in the Lithuania in the 1st Millennium BC. Proceedings of the 12th International congress on the prehistorical and protohistorical sciences, Bratislava 1–7 September 1991. Bratislava, 1993, p. 160–165.
  • Merkevičius A. Basic Burial Patterns of Western and Eastern Balts in the Bronze and Early Iron Ages. The Indo-Europeanization of Europe. Journal of Indo-European Studies Monograph No. 17, Washington, D.C., 1996, p. 54–58. 
  • Blažauskas N., Jarockis R., Juodagalvis V., Jurgaitis A., Merkevičius A., Stančikaitė M., Šeirienė V., Šinkūnas P. Kompleksiniai poledynmečio gamtinių sąlygų ir ūkinės veiklos tyrimai šiaurės vakarų Lietuvoje. Geologijos akiračiai. 1998, Nr. 4, p. 17–28.
  • Merkevičius A. Karyba Lietuvos teritorijoje žalvario amžiuje. Karo archyvas. T. 20, 2005, p. 8–49.
  • Vasiliauskaitė A., Merkevičius A., Vedrickienė L. Turlojiškės archeologinio komplekso medinių radinių konservavimas. Lietuvos dailės muziejaus metraštis. T 5, 2002, p. 340–347. 
  • Merkevičius A. The Vaškai hoard. Archaeologia Baltica, Vol. 6, 2006, p. 32–38.
  • Merkevičius A., Nemickienė R. Senųjų žemdirbystės laukų tyrinėjimai šiaurės vakarų Lietuvoje. Archaeologia Lituana. T. 4, 2003, p. 186–198. 
  • Kiuberis J., Merkevičius A., Juškėnas R., Kareiva A. Preliminary investigation of ceramic materials – particularly important stage for successful conservation of pottery. Materials science (Medžiagotyra). Vol. 10, No. 4, 2004, p. 334–337.
  • Merkevičius A. Material Culture and the Bronze Age Society in Lithuania. Colours of Archaeology. Material Culture and the Society. Papers from the Second Theoretical Seminar of the Baltic Archaeologists (BASE) held at the University of Vilnius, Lithuania, October 21–22, 2005. Ed. by A. Merkevičius. Interarchaeologia, 2. Vilnius; Helsinki; Riga; Tartu, 2007, p. 93–105. 
  • Krapukaitytė A., Senvaitienė J., Merkevičius A., Tautkus S., Kareiva A. Characterization of the Bronze Age pottery from different archaeological complexes of Lithuania. Cheminė technologija. Nr. 3–4 (49), 2008. Kaunas: Kaunas University of Technology, p. 11–18. 
  • Merkevičius A. Material Culture and Social Memory in the East Baltic Societies during the Bronze Age and Pre–Roman Iron Age. Memory, Society, and Material Culture. Papers from the Third Theoretical Seminar of the Baltic Archaeologists (BASE) Held at the University of Latvia, October 5–6, 2007. Ed. by A. Šnē and A. Vasks. Interarchaeologia, 3. Rīga; Helsinki; Tartu; Vilnius, 2009, p. 59–69. 
  • Merkevičius A., Kiuberis J., Pakutinskienė I., Kareiva A. Characterization of the Bronze Age Pottery from West and South Lithuania. Ceramika Bałtyjska. Tradycje i wpływy. Materiały z konferencji, Białystok 21–23 września 2005 roku. Białystok, 2009, p. 357–365.
  • Merkevičius A. Jakšiškio pilkapyno tyrinėjimai. Tarptautinė Lietuvos ir Skandinavijos šalių archeologinė ekspedicija. Merkevičius A., Remeikaitė L. (sud.). Vilniaus universiteto Archeologijos katedra 1940–2010. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2010, p. 59–64.
  • Kareiva A., Kiuberis J., Merkevičius A. Analytical characterization of Baltic amber and pottery. Archeologia Lituana. T. 12, 2011, p. 25–35.
  • Merkevičius A., Remeikaitė L. Vilniaus universiteto Archeologijos katedros jubiliejus. Archeologia Lituana. T. 12, 2011, p. 5–9.
  • Merkevičius A. 2012. Turlojiškė archaeological complex. Archaeological Investigations in Independent Lithuania (1990–2010), Eds. G. Zabiela, Z. Baubonis, E. Marcinkevičiūtė. Vilnius, p. 12 – 16.
  • Merkevičius A., Nemickienė R., Kanarskas J. 2012. The Investigation of Fossil Fields in Northwestern Lithuania. Archaeological Investigations in Independent Lithuania (1990–2010), Eds. G. Zabiela, Z. Baubonis, E. Marcinkevičiūtė. Vilnius, p. 328 – 333.
  • Merkevičius A., Remeikaitė L. 2012. Kurmaičių mikroregionas ankstyvajame ir senajame geležies amžiuje. Lietuvos archeologija. T. 38, p. 107 - 120.
  • Tautkus, S., Beganskienė, A. Žarkov, A., Merkevičius, A., Kareiva. A. Archeologinių radinių tyrimas atominės absorbcinės spektroskopijos (AAS), rentgeno spindulių difrakcinės analizės (XRD), infraraudonosios spektroskopijos (IR), termogravimetrinės analizės (TG), ir skenuojamosios elektroninės mikroskopijos (SEM) metodais. Merkevičius A. (sud.). Metodai Lietuvos archeologijoje. Mokslas ir technologijos praeičiai pažinti. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2013, p. 137 – 180.
  • Taraškevičius, R., Bliujienė, A., Karmaza, B., Merkevičius, A., Nemickienė, R., Rackevičius, G., Sarcevičius, S., Stakėnienė. R., Strazdas, D., Širvydaitė, S., Vaitkevičius, G., Zinkutė, R. Geocheminiai tyrimų metodai archeologijoje – taikymo galimybės. Merkevičius A. (sud.). Metodai Lietuvos archeologijoje. Mokslas ir technologijos praeičiai pažinti. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2013, p. 249 – 302.

Projektinė veikla

  • Lietuvos mokslo tarybos remiamas projektas: Ankstyvųjų baltų visuomenės tapatumo bruožai remiantis archeologijos paveldo tyrimais Lietuvoje (ARCHBALTAI) (2012m rugsėjo 1 d.-2014 m gruodžio 31 d.). Projekto vadovas.
  • Parašyti ar sudaryti leidiniai:
  • Merkevičius, A., Šatavičius, E. Paleolitas ir mezolitas pietų Skandinavijoje. Vilnius, 2000.
  • Merkevičius, A. (sud.). Colours of archaeology. Material culture and the society. Papers from the Second Theoretical Seminar of the Baltic Archaeologists (BASE) held at the University of Vilnius, Lithuania, October 21–22, 2005. Interarchaeologia, 2. Vilnius – Helsinki – Riga – Tartu, 2007.
  • Merkevičius, A., Remeikaitė L. (sud.). Vilniaus universiteto Archeologijos katedra 1940–2010. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2010.
  • Merkevičius, A., Nemickienė R. Senieji laukai šiaurės vakarų Lietuvoje. Vilnius, 2011.
  • Merkevičius, A. Ankstyvieji metaliniai dirbiniai Lietuvoje. Vilnius, 2011.
  • Merkevičius, A. (sud.). Archaeologia Lituana. T. 14. Vilnius, 2013.
  • Merkevičius, A. (sud.). Metodai Lietuvos archeologijoje. Mokslas ir technologijos praeičiai pažinti. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2013.

Kita

  • Nuo 1990 m. Lietuvos archeologijos draugijos narys
  • nuo 1998 m. Baltijos jūros regiono archeologinio tinklo narys (BSAAN)
  • 2001–2012 m. Mokslinės archeologijos komisijos narys, o 2003 m. - šios komisijos pirmininkas
  • Nuo 2002 m. Baltijos archeologijos seminaro (Baltic Archaeological Seminar (BASE)) narys bei šios organizacijos vienas iš iniciatorių
  • 2004–2006 m. Lietuvos atstovas Europos archeologijos konsiliume, prie Europos tarybos
  • 2005–2008 m. Lietuvos archeologijos draugijos tarybos narys
  • Leidinių: Interarchaeologia, Estonian Journal of Archaeology, Archaeologia Lituana, Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje, Lietuvos archeologija, Kultūros paminklai redakcinių kolegijų narys

Lekt. Rėda Nemickienė

1996-2003 m. studijavo VU Istorijos fakultete, baigė istorijos bakalauro, vėliau archeologijos magistro studijas. Archeologijos katedroje dirba nuo 2007 m.

Dėstomi dalykai

  • Archeologijos studijų įvadas. Mokomosios ekskursijos (modulis: Studijų įvadas);
  • Mokslinio darbo rašymo pagrindai (modulis: Studijų įvadas);
  • Ankstyvasis metalų laikotarpis Lietuvoje ir Rytų Baltijos regione (modulis: Akmens amžiaus ir ankstyvojo metalų laikotarpio archeologija);
  • Archeologinių tyrimų praktika (modulis: Akmens amžiaus ir ankstyvojo metalų laikotarpio archeologija).

Moksliniai interesai

  • Ankstyvasis metalų laikotarpis Rytų Baltijos regione.
  • Priešistorinis gamybinis ūkis.

Metodiniai darbai

  • Merkevičius A., Nemickienė R. Archeologijos studijų įvadas. Mokslinio darbo rašymo pagrindai. Archeologijos bakalauro studijų programos ir bioarcheologijos bakalauro studijų moduliai ir temos. Metodinė priemonė [sudarytojai: S. Kulevičius, J. Poškienė; moksliniai redaktoriai: R. Jankauskas, J. Poškienė]. Vilnius: Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas. 2012, p. 12-20.
  • Merkevičius A., Nemickienė R. Ankstyvasis metalų laikotarpis Lietuvoje ir Rytų Baltijos regione. Archeologijos bakalauro studijų programos ir bioarcheologijos bakalauro studijų moduliai ir temos. Metodinė priemonė [sudarytojai: S. Kulevičius, J. Poškienė; moksliniai redaktoriai: R. Jankauskas, J. Poškienė]. Vilnius: Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas, 2012, p. 117-125.

Projektinė veikla

  • Ankstyvųjų baltų visuomenės tapatumo bruožai remiantis archeologijos paveldo tyrimais Lietuvoje (2013-2014).
  • Antropogeninių veiksnių įtaka invazinių rūšių plėtrai holocene paleoekosistemos raidos kontekste (Peleoantropoinvazijos) (2010 m. rugpjūtis – 2011 m. gruodis).

Taikomieji projektai

  • 2011-2013 m. Kašučių senovės žemdirbystės vietos archeologiniai tyrimai.
  • 2012-2013 m. Kluonalių senovės žemdirbystės vietos archeologiniai tyrimai.
  • 2011 m. Projektas Senieji laukai Šiaurės vakarų Lietuvoje.

 

Lekt. dr. Egidijus Šatavičius

Vilniaus Universiteto Istorijos fakultete baigiau bakalauro ir magistro studijas. 2001 m. apgyniau daktaro disertaciją Vėlyvojo paleolito kultūros ir jų likimas ankstyvajame mezolite. Nuo 2001 m. dirbu Archeologijos katedroje.
Kitos darbovietės: 1993-98 m. dirbau Kultūros paveldo centre, o 1998-2002 m. - Kaišiadorių muziejuje.

Dėstomi dalykai

  • Bakalauro studijos
    • Lietuvos archeologijos pagrindai: akmens amžius ir ankstyvasis metalų laikotarpis (1/2 kursas)
    • Pasaulio akmens amžius
    • Akmens amžius Lietuvoje ir Rytų Baltijos regione
    • Titnaginio inventoriaus tipologija, technologija ir chronologija;
    • Europos archeologija (1/3 kursas).
  • Magistro studijos
    • Akmens amžiaus archeologijos teorinės problemos
    • Baltijos regiono archeologijos problemos: tiriamasis seminaras (1/2 kursas)

Moksliniai interesai

  • Šiaurės Europos etnokultūrinė situacija paleolito ir mezolito laikotarpyje
  • Titnago ir kitų uolienų gavyba bei apdirbimo technologijos
  • Archeologijos istorija
  • Archeologijos teorija ir tyrimų metodai
  • Kompiuterinių metodų ir GIS taikymas archeologijoje

Svarbiausios publikacijos

  • Šatavičius E. Vėlyvoji Svidrų kultūra // Kultūros paminklai. T. 4. Vilnius, 1997, p. 3-15.
  • Šatavičius E. The Early Mesolithic Site of Pasieniai I // Pact 54. Bergen, 1998, p. 157-169.
  • Šatavičius E. Hamburgo kultūros radiniai Lietuvoje // Lietuvos archeologija. T. 23. Vilnius, 2002, p. 163-186.
  • Šatavičius E. Bromės (Liungbiu) kultūra Lietuvoje // Lietuvos archeologija. T. 25. Vilnius, 2004, p. 17-44.
  • Šatavičius E. Akmens amžiaus karyba Lietuvoje // Karo archyvas. T. XIX. Vilnius, 2004, p. 6-29.
  • Šatavičius E. Lietuvos vėlyvojo paleolito kultūrų periodizacija // Archaeologia Lituana. T. 6. Vilnius, 2005, p. 49-82.
  • Šatavičius E. Svidrų kultūra Lietuvoje // Lietuvos archeologija. T. 29. Vilnius, 2005, p. 133-170.
  • Šatavičius E. Seniausioji priešistorė // Neris tarp Vilniaus ir Kernavės. Vilnius, 2008, p. 25-33.
  • Šatavičius E. Searching for Traces of the Origins of our Ancestors // Archaeologia Baltica. Vol. 13. At the Origins of the Culture of the Balts. Klaipėda, 2010, p. 12-19.
  • Šatavičius E. Flint Mining Sites and Workshops at Lake Titnas // Archaeological Investigations in Independent Lithuania (1990-2010). Vilnius, 2012, p. 339-343.
  • Šatavičius E. The investigation of the Sudota archaeological complex // Archaeological Investigations in Independent Lithuania (1990-2010). Vilnius, 2012, p. 27-34.
  • Šatavičius E. Pasieniai 1 settlement // Archaeological Investigations in Independent Lithuania (1990-2010). Vilnius, 2012, p. 21-26.
  • Šatavičius E., Marcinkevičiūtė E. The excavation of Neravai ancient settlement // Archaeological Investigations in Independent Lithuania (1990-2010). Vilnius, 2012, p. 35-39.
  • Šatavičius E. Titnago kasimo dirbtuvės prie Titno ežero // Archaeologia Lituana. T. 13. Vilnius, 2012, p. 66-83.
  • Šatavičius E. Flint mining sites and workshops in Lithuania // Супольнасцi каменнага i бронзавага вякоў мiжрэчча Вiслы i Дняпра. Мiнск, 2013, c. 13.
  • Marcinkevičiūtė E., Šatavičius E. Archeologinių vietų prognozinis modeliavimas taikant GIS // Metodai Lietuvos archeologijoje. Mokslas ir technologijos praeičiai pažinti. Vilnius, 2013, p. 551-584.
  • Šatavičius E. Ankstyvosios priešistorės objektų tyrimai Kalvių apyežeryje // Archaeologia Lituana. T. 15. Vilnius, 2014 (spaudoje).

Projektinė veikla

  • 2012-2014 m. LMT finansuojamo projekto Ankstyvųjų baltų visuomenės tapatumo bruožai remiantis archeologijos paveldo tyrimais Lietuvoje vienas iš narių.

Kita

  • Svarbiausi tyrinėti archeologijos objektai: Pasienių 1, Verbiškių 1-3, Miškinių 1-4, Neravų 1 (Vilniaus r.), Skarulių pilkapynas ir gyvenvietė (Jonavos m.), Sudotos 1-5, Rekučių 1-3, Kretuono ežero Didžiosios salos (Švenčionių r.), Margių „Salos“, Paramelio 2, Katros (Varėnos r.), Kalvių 1 (Kaišiadorių r.), Kapčiamiesčio 1 (Lazdijų r.) senovės gyvenvietės, Aukštadvario miestelio senoji vieta, Titno ežero titnago kasyklos (Varėnos r.) bei Sudotos IV pilkapynas (Švenčionių r.).
  • Intensyviai vykdau archeologinių vertybių paiešką. Per 25 m. Pietų, Rytų ir Vidurio Lietuvoje suradau daugiau nei 250 įvairių archeologinių objektų, tarp jų – 7 piliakalniai, 7 pilkapynai, apie 20 kitokių archeologinių objektų ir maždaug 200 senovės gyvenviečių, kurių didžioji dalis yra su išlikusiais akmens amžiaus kultūriniais horizontais.
  • 1994-2003 m. buvau mokslo populiarinimo žurnalo „Baltų archeologija“ atsakingasis sekretorius.
Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos