Susitikimas / diskusija su Gabrieliumi Landsbergiu

G. Landsbergis2018 m. vasario 12 d., 17 val. Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas kviečia į diskusiją su TS-LKD pirmininku, LRS nariu, Istorijos fakulteto absolventu Gabrieliumi Landsbergiu.

Diskusijos tema: Lietuvos Nepriklausomybės šimtmetis. Ar esame pasiruošę naujam? 

Moderuoja: Istorijos fakulteto dekanas prof. Rimvydas Petrauskas

Diskusijos vieta: VU Istorijos fakulteto 211 auditorija (Universiteto g. 7)

FB įvykis 

Pasitikime ir švęskime Lietuvos Nepriklausomybės dieną kartu!

Ar Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė buvo europinių Viduramžių dalis?

Petrauskas knygaVasario 7 d., trečiadienį, 18.00 val. Valdovų rūmų Didžiojoje renesansinėj menėje VU Istorijos fakulteto prof. Rimvydo Petrausko knygos „Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Politika ir visuomenė vėlyvaisiais Viduramžiais“ pristatymas. 

Dalyvauja Vytautas Ališauskas, Rimvydas Valatka, Rimvydas Petrauskas.

Moderuoja Tomas Vaiseta.

Ar valstiečiams įbaudžiavinimas reiškė laisvės praradimą? Kiek Lietuvoje būta vakarietiškos riterių kultūros ir feodalizmo? Ar tikrai Lietuvos valdovai ir Ordino riteriai buvo nesutaikomi priešai? Ar europiniai diduomenės titulai atsirado tik kaip užsienio dinastų galios ir lietuvių didikų tuštybės išraiška? Knyga ir diskusija apie Lietuvą ir Europą Viduramžiais bei apie tai, ką ši tolima istorija reiškia dabarčiai.

Renginys nemokamas, tačiau prašom iš anksto registruotis čia

Daugiau apie knygą žr. čia.

LDK raštininkai – valstybės paslapčių sergėtojai

LDK rastininkaiVasario 1 d., 17 val. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje vyks VU Istorijos fakulteto doktorantės Vitos Diemantaitės vieša paskaita „LDK raštininkai – valstybės paslapčių sergėtojai“. Lektorė nagrinės XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanceliariją bei aptars joje dirbusių raštininkų asmenybes ir veiklą. Didelė dalis LDK kanceliarijos dokumentų saugoma LMA Vrublevskių bibliotekoje. 

 

Viena pirmųjų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės institucijų buvo LDK kanceliarija, kuri nuo pat įkūrimo reprezentavo patį valdovą, jo teisingumą ir sąžiningumą bei kartu raštu išreikšdavo valdovo valią. Didžiausi istorijos lūžiai šioje institucijoje vyko XVI a., kuomet nuolatos augo rašytinių dokumentų poreikis: priimti trys Lietuvos Statutai, įvestos raštininkų priesaikos, nauja pakanclerio pareigybė ir netgi paties archyvo perrašymas XVI a. pab. – XVII a. pr. 

Kanceliarijos svarbą valstybėje liudija ir pirmuose Lietuvos Statutų skyriuose „Apie valdovo asmenį“ įrašyti straipsniai, reguliavę kanceliarijos ir raštininkų darbą. Šiai institucijai priklausė keletas veiklos rūšių: viešasis administravimas, valdovo teismas, diplomatinių pasiuntinybių funkcijos. Kanceliarija sudarė sąlygas vidutiniosios bajorijos atstovams siekti karjeros aukštumų valstybės tarnyboje. Asmenys, kurie nebuvo kilę iš didikų giminės, tačiau susisaistę priesaika su Lietuvos Didžiąją Kunigaikštyste, galėjo jais tapti.

FB įvykį žr. čia.

Istoriografinis Klėjos teismas dr. Aurelijaus Giedos knygos „Manifestuojanti Klėja“ motyvais

DSC 3940Studentai studentams apie istorijos studentus, arba ISTORIOGRAFINIS  KLĖJOS  TEISMAS

Istoriografinis Klėjos teismas doc. dr. Aurelijaus Giedos knygos „Manifestuojanti Klėja“ motyvais.

REIKŠMINGOS BYLOS APLINKYBĖS:

  • Kodėl „Lietuvių mokslo draugijos“ nariams siūlyta nusifotografuoti pasipuošus lapinėmis kepurėmis?
  • Kokios sąlygos nutiesė kelius intelektualiniams manifestams, kas juos skelbė ir „kas iš to“?
  • Ko nerasime užsienio stažuočių ataskaitose: rašalo, abonemento kirpykloje ar šiltų vakaro batukų?
  • Kas tapo peterburgietiško lituanistikos triumvirato nariais ir kam atiteko Lietuvos Puškino (arba Lietuvos Turgenevo) vaidmuo?
  • Kas yra „Didysis šešetas“ ir koks jo vaidmuo prieškario Lietuvos intelektualų socialiniuose tinkluose?
  • Dėl ko lažintųsi bylos pagrindu tapusios knygos autorius?

KALTINAMIEJI: visų laikų Lietuvos istorikai ir istorijos studentai.

VIETA IR LAIKAS: SP1 auditorija, 2017 m. gruodžio 21 d., 18 val.

BŪTINAS ATSILANKYMO!

 

 

Atrodo, juk galima būtų šie visi teismuose iškeliami gyvenimo klausimai ir paskaitose išnagrinėti [...]. Iš tikrųjų, paskaitose labai daug išnagrinėjama aktualijų [...], bet gi retkarčiais darytini ir teismai.

Petras Kondrotas, „Pavasaris“ 11, 1937

David Orton paskaita archeologams

image001 copyGruodžio 14 d. (ketvirtadienis), 17 val. VU Istorijos fakulteto 330 auditorijoje vyks Bioarcheologijos tyrimų centre viešinčio mokslininko iš Jorko universiteto dr. David Orton paskaita „Pirenne‘s rodents? Rat bones as a proxy for trade and urbanism in medieval Europe“. 

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos