Dr. Tomo Čelkio vieša paskaita „Klaidūs keliukai ir karališki vieškeliai: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sausumos kelių tinklo dinamika“

zemaitija 1768 fragmMaloniai kviečiame Jus į Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto istoriko dr. Tomo Čelkio viešą paskaitą „Klaidūs keliukai ir karališki vieškeliai: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sausumos kelių tinklo dinamika“. Paskaita vyks 2017 m. lapkričio 8 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g. 1. Lektorius apžvelgs LDK sausumos kelių struktūros susidarymą ir kaitą, kurią ilgainiui formavo šalies politinė, socialinė ir ekonominė raida.

Skirtingai nei vandens, sausumos keliai buvo ryškiausi žmonijos gyvenimo ritmo pėdsakai, jie susiklostė savaimingai arba buvo nutiesti tikslingai. XIV a. besiformuojanti LDK paveldėjo ankstyvąjį baltų genčių kelių tinklą. Plečiantis šalies teritorijai, į jos sudėtį pateko rusėniškos kunigaikštystės, kuriose buvo nuo seno susidariusi vietinių visuomenių naudojama susisiekimo sistema. Kurį laiką LDK valdovai šalį valdė po ją keliaudami nuolatiniais maršrutais. Ilgainiui šie keliai peraugo į valstybinės reikšmės traktus, kuriuos prižiūrėjo monarcho pavaldiniai, o atsirandant vietos pareigybėms – pamažu rūpintasi ir vietiniais keliais. XVI a. LDK politinė organizacija pasiekė brandą, sudėtingėjo teritorijos administravimas. Šimtmečiams bėgant XVIII a. link, neišvengiamai transformavosi valstybės infrastruktūros pobūdis, nes ji ne tik kito, bet ir modernėjo. Keitėsi urbanistinė aplinka, iškildavo nauji urbanistiniai centrai, o tai lemdavo ir susisiekimo kryptys. XVIII a. keliai laikytini net efektyviai funkcionavusios administracijos rodikliu. Tai liudija ypatingas valstybės dėmesys ir finansų skyrimas kelių gerinimui bei priežiūrai. Statyti ne tik mediniai, bet ir mūriniai tiltai, tiestos ilgos medgrindos, piltos žemgrindos, o XVIII a. keliai ir gatvės grįstos akmenų grindiniu – „bruku“.

 

Mokslinė konferencija „Moderni visuomenė ir Lietuvos valstybė“

konferencija moderni Lietuva2017 m. lapkričio 9 d. (ketvirtadienis) Signatarų namų salėje (Pilies g. 26) vyks Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirta mokslinė konferencija „Moderni visuomenė ir Lietuvos valstybė“. 

 Konferencijos programa

 

Kultūros istorikės prof. Susan E. Reid paskaita „Namudinė modernybė: „pasidaryk pats“, amatai ir nuoširdūs pagražinimai naujuose sovietiniuose namuose 1960-aisiais“

20150203 liudmila2017 m. lapkričio 2 dieną [ketvirtadienį], 18 val. Architektūros [aktualijų] fondas ir Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas kviečia į kultūros istorikės prof. Susan E. Reid paskaitą „Namudinė modernybė: „pasidaryk pats“, amatai ir nuoširdūs pagražinimai naujuose sovietiniuose namuose 1960-aisiais“.

Paskaitą vyks VU Istorijos fakultete (Universiteto g. 7), 211 auditorijoje. 

KUO PAŠNEKOVAS IŠSKIRTINIS? 

Kultūros istorikė, profesorė Susan E. Reid (Loughborough universitetas) daug metų nagrinėja prieštaringą šaltojo karo epochos kultūrą ir šiame kontekste besiformavusį sovietinės buities modernizavimą, architektūrą ir dizainą. Jos su kolegomis parengta knyga „Style and Socialism“ tapo plačiai skaitoma ir referuojama ne tik akademiniame pasaulyje. Pastaruoju metu profesorė daug dėmesio skiria šaltojo karo laikų modernizacijos procesams buvusioje sovietinėje erdvėje – tyrinėja jos ekspozicinę kultūrą (Cold War Cultural Transactions: Designing USSR for the West in Brussels Expo ‘58), buities modernizavimo lenktynes (Cold War Kitchen) ir sovietinio vartojimo ypatumus (Cold War Binaries and the Culture of Consumption in the Late Soviet Home). 

KUO  ĮKVEPIANTIS POKALBIS?

Paskaitoje Susan E. Reid atkreipia dėmesį į namudinius procesus „prisitaikant“ gyventi standartizuotoje sovietinėje erdvėje, kuri išplito pradėjus N. Chruščiovo būsto industrializavimo programą XX a. šeštajame dešimtmetyje. Remdamasi materialiosios kultūros tyrimais ir sakytine istorija, kultūros istorikė atskleidžia masinės būsto statybos ir įrengimo prieštaringumus, neplanuotus ir nemodernius aspektus, tokius kaip vietinė improvizacija, “pasidaryk pats” metodai ir rankdarbiai. Autorė argumentuoja, kad tai nebuvo nei ardomieji, nei protesto veiksmai prieš egzistuojančią sistemą ar visuotinį modernizacijos procesą, greičiau priemonės, padedančios prie jo prisitaikyti.

Paskaita vyksta kaip VU IF vykdomo LMT finansuojamo mokslinio projekto “Gyvenamoji architektūra sovietinėje Lietuvoje: tarp masinės ir individualios” (vadovė Marija Drėmaitė) dalis.

*** 

20150203 weber2Susan E. Reid – Makeshift Modernity: DIY, Craft and the Virtuous Homemaker in New Soviet Housing of the 1960s

WHAT? Architecture [news] fund and Vilnius University, Faculty of History present an inspiring talk by Susan E. Reid ‘Makeshift Modernity: DIY, Craft and the Virtuous Homemaker in New Soviet Housing of the 1960s’

WHERE? Vilnius Universitete, Faculty of History, hall 211, Universiteto g. 7, Vilnius

WHEN? November 2, 2017 [Thursday], 6 PM. In English.

 

HOW THE SPEAKER IS EXCEPTIONAL?

Susan E. Reid is a Professor of Cultural History at the Department of Politics History and International Relations, Loughborough University. She has published widely on visual and material culture, art, gender, consumption, and the everyday in the USSR, focusing on the 1950s–1960s. She has also researched Cold War art, design and visual culture, including Soviet participation in, and reception of, international exhibitions and World Fairs. Currently she is completing an oral history project on everyday aesthetics, socialist modernity, consumption and identity in Khrushchev-era housing, provisionally entitled Khrushchev Modern: Making Oneself at Home in the Soviet 1960s. 

 

HOW THE TALK IS INSPIRING?

In cities across the Soviet Union in the late 1950s and early 1960s, new housing developments of plain five-storey apartment blocks mushroomed thanks to an intensive programme for mass industrialised housing construction launched by the Party-State in 1957. Modern living conditions

were to be created for millions, it was promised, through state planning and investment in the modernisation of construction, making maximum use of technology and factory prefabrication in place of bricklaying and other artisanal methods. Drawing on oral history and material culture, this article attends to some contradictory, seemingly unplanned and un-modern aspects of popular agency entailed in producing the modern Soviet environment, including the role of local improvisation, DIY and manual craft. These were not necessarily resistant to or subversive of the socialist state’s modernisation project but had a more complex and ambivalent relation to it, as complementary or compensatory accommodations that “tuned” universal models to local contingency.

 

Susitikimas / diskusija su Lietuvos nacionalinės futbolo rinktinės vyr. treneriu Edgaru Jankausku

Jankauskas2017 m. spalio 23 d. (pirmadienį), 17 val., Naujosios istorijos katedra visus futbolo aistruolius ir ne tik maloniai kviečia į apvaliojo stalo organizuojamą susitikimą / diskusiją su Lietuvos nacionalinės futbolo rinktinės vyr. treneriu Edgaru Jankausku:

"Kada sulauksime Lietuvos futbolo renesanso: nekantrūs istorikai klausia – Edgaras Jankauskas atsako".

Moderuoja: doc. dr. Arūnas Streikus ir dr. Norbertas Černiauskas

Renginio vieta: VU Istorijos fakulteto 211 auditorija (Universiteto g. 7)

Tarptautinė mokslinė konferencija „Reformacija Lietuvoje ir jos poveikis kultūros atsinaujinimui“

reformacija konferencija2017 m. spalio 26 d., ketvirtadienis, 8.30–18.00 val. Valdovų rūmų Didžiojoje renesansinėje menėje vyks tarptautinė mokslinė konferencija „Reformacija Lietuvoje ir jos poveikis kultūros atsinaujinimui“.

Konferencija skirta daugelyje Europos šalių minimam 500 metų Reformacijos jubiliejui. Reformacija – Vakarų kultūros reiškinys, padaręs didžiulę įtaką Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenės ir kultūros raidai. Konferencijos tikslai: supažindinti plačiąją Lietuvos visuomenę su naujausiais Reformacijos tyrinėjimais istorijos, teologijos ir literatūros srityse, paskatinti konstruktyvų akademinį disputą, siekiant įvertinti Reformacijos ir protestantizmo palikimą, pamokas bei vertybes kaip vieną iš visuomenės atsinaujinimo diskursų.

Konferencijos programa

Renginys nemokamas, tačiau būtina registracija. Registruotis galite čia