Skelbimai

Dėl kursinių darbų temų pasirinkimo

Kursinio darbo temą studentas gali rinktis iš dėstytojų siūlomų temų ( problematikos) sąrašo arba, suderinęs su kursinio darbo vadovu, pasiūlyti pats. Pasirinkus temą, rašomas prašymas katedros vedėjo vardu, kuriame nurodoma tema bei vadovas (prašymo pavyzdys yra IF internetinėje svetainėje, ten pat žr. „VU Istorijos fakulteto rašto darbų metodiniai nurodymai“).

Archeologijos katedros dėstytojų bei doktorantų siūlomos rašto darbų temos 2016 / 2017 m. m.

 

Prof. Albinas Kuncevičius

  • Lietuvos gynybinių įtvirtinimų (piliavietės, pilys) archeologiniai tyrimai ir jų tvarkybos darbai.
  • Valdovų rūmai ( temos derinamos, jas pasirinkus individualiai).
  • Senamiesčių tyrimai ir jų tyrimų medžiaga (temos derinamos ir tikslinamos, jas pasirinkus, individualiai).
  • Archeologijos paveldo apskaita ir apsauga ( temos derinamos, jas pasirinkus individualiai).
 

Doc. dr. Aleksiejus Luchtanas

  • Baltų archeologija ir kalbos mokslas.
  • Migracionizmas Lietuvos archeologijoje.
  • Didžioji aisčių migracija. Hipotezės ir archeologinė tikrovė. 

Doc. dr. Algimantas Merkevičius

  • Ankstyvųjų piliakalnių tyrimai XIX a. – XX a. pradžioje.

  • Ankstyvųjų piliakalnių tyrimai XX a. pirmoje pusėje.

  • Ankstyvųjų piliakalnių tyrimai šiaurės ir vakarų Lietuvoje.

  • Ankstyvųjų piliakalnių tyrimai Rytų Lietuvoje.

  • Akmeniniai dirbiniai ankstyvuosiuose piliakalniuose.

  • Petro Tarasenkos ankstyvųjų piliakalnių tyrinėjimai.

  • Amuletai ankstyvajame metalų laikotarpyje.

  • Gyvatgalviai kapliai Lietuvoje.

  • Lankiškių kapinyno tyrinėjimai.

  • Ankstyvojo metalų lakotarpio lobiai Sembos pusiasalyje.

  • Teorinė archeologija Lietuvoje.

  • Kultūrinė istorinė archeologija Lietuvoje.

  • Marksizmo įtaka Lietuvos archeologijai.

  • Ankstyvojo metalų laikotarpio objektų tyrinėjimai Klaipėdos krašte XIX a. pab. – XX a. pradžioje.

  • Kuršių Nerija ankstyvuoju metalų laikotarpiu.

  • Indoeuropiečiai Rytų Baltijos regione.

  • Skandinavų įtaka Rytų Baltijos regione ankstyvuoju metalų lakotarpiu.

  • Socialinės archeologijos atsiradimas ir raida.

  • Socialinė archeologija Lietuvoje.

  • Etninė tapatybė ir archeologija.

Dr. Justina Poškienė

Siūlomos baigiamųjų darbų tematikos (konkreti tema derinama individualiai)

  • Naujųjų, naujausių laikų (post-medieval; industrial) archeologijos paminklai ir archeologiniai radiniai (atskirų paminklų grupių tyrimai; atskirų radinių grupių tyrimai (pvz., keramika, stiklas, pan.); naujųjų/naujausių laikų archeologijos radiniai muziejų fonduose); 

  • Lietuvos miestų ir miestelių archeologiniai tyrimai (pvz., amatininkystė, gamybos vietos, infrastruktūra, urbanistinė raida archeologijos duomenimis, kt.);

  • Dvarų sodybų archeologiniai tyrimai (metodika, rezultatai, paveldosauga, kt.); 

  • Masinės gamybos produkcija Lietuvos archeologinėje medžiagoje;

  • Archeologijos paveldosaugos problemos (archeologijos paveldo vertinimas ir apskaita, apsauga, valdymas, interpretacija, „viešosios archeologijos“ problemos, kt.); 

  • Valetos konvencija ir jos įgyvendinimas Lietuvoje; 

  • Naujųjų laikų archeologija ir rašytiniai šaltiniai (pomirtiniai turto inventoriai, dvarų inventoriai, pan.) (reikalinga lenkų kalba).

Dr. Egidijus Šatavičius

Dr. E.Šatavičius dėl temos pasirinkimo konsultuoja individualiai. Kreiptis priėmimo valandų metu.

 

Doc. dr. Gintautas Vėlius

Temos:

  • Geležiniai papuošalai Rytų Lietuvoje (laidojimo paminklų duomenimis);
  • Verpstukai Rytų Lietuvoje (laidojimo paminklų duomenimis);
  • Rytų Lietuvos pilkapių keramika;
  • Apyrankės Rytų Lietuvoje (laidojimo paminklų duomenimis);
  • Žiedai Rytų Lietuvoje (laidojimo paminklų duomenimis);
  • Moterų galvos papuošalai Rytų Lietuvoje (laidojimo paminklų duomenimis);
  • Maišiagalos piliakalnio archeologinių tyrimų duomenys.

Tematinės kryptys (konkreti tema derinama individualiai):

  • Vėlyvojo geležies amžiaus ir ankstyvojo valstybės periodo baltų archeologijos paminklai: paminklų grupių regioniniai tyrimai (pvz: Žemaičių laidojimo paminklai - kremacijos plėtra; Žiemgalių piliakalnių archeologiniai tyrimai; ir pan...);
  • Vėlyvojo geležies amžiaus ir ankstyvojo valstybės periodo baltų archeologijos šaltiniai: artefaktų grupių (tipų) tyrimai – tipologija, chronologija, paplitimas (pvz.: Svarstyklių svoreliai; Pasaginės segės žvaigždiniais galais; ir pan...);
  • Kernavės archeologinės vietovės archeologinių tyrimų duomenys. 

Dr. Giedrė Motuzaitė Matuzevičiūtė

 

 
Temos derinamos asmeniškai
 
  • Gyventojų mityba rašytiniais ir ekofaktiniais duomenimis.

  • Archeobotaninė analizė iš įvarių Vilniaus enamiesčio vietų: gyventojų buitis, mityba, kultūrinių augalų racionas.

  • Ekofaktinių mėginių tyrimai.

  • Kultūrinių augalų kilmė Lietuje, ūkio sistemų organizacija archeobotaniniais duomenimis.

  • Mainai, ir ifrastuktūra ekofaktiniais duomenimis.

  • Ekonomikos ir buities tyrimai pasaulyje (Ukraina, Centrinė Azija, Kaukazas, Kinija).

Dokt. Skaistė Ardavičiūtė

 

  • Odinės piniginės ir kapšeliai Vilniaus (ar kito miesto) archeologinėje medžiagoje

  • Virtuvės indai Vilniaus Žemutinėje pilyje

  • Ąsočiai ir ąsotėliai Vilniaus Žemutinėje pilyje / miesto archeologinėje medžiagoje

  • Higienos įrankiai Vilniaus Žemutinėje pilyje/ miesto archeologinėje medžiagoje

  • Vilniaus Žemutinės pilies apšvietimas – žvakidės

Dokt. Mindaugas Grikpėdis

  • Kultūriniai augalai rytinio Baltijos regiono priešistorėje

Dokt. Gabrielė Gudaitienė

 

  • Akmens amžiaus archeologijos terminai, jų kilmė ir vartojimas 

  • Titnago uolienos gavybos vietos Lietuvoje ir aplinkiniuose regionuose

  • Smiltainio uolienos panaudojimas akmens amžiuje Lietuvoje

  • Radiokarboninio datavimo tyrimų taikymas Lietuvos akmens amžiaus archeologijoje

  • Akmens amžiaus archeologijos pristatymas visuomenei Lietuvoje: tendencijos, galimybės, inovacijos

  • Akmens amžiaus archeologinių objektų paieškos metodai ir galimybės Lietuvoje (Pabaltijo regione)

  • Akmens amžiaus radinių/objektų fiksavimo (fotografavimo, piešimo, matavimo, inventorizavimo ir t.t.) metodika

  • Lietuvos moksleivių žinių apie akmens amžiaus epochą vertinimas (statistinis tyrimas)

Dokt. Lijana Remeikaitė

  

  • Ankstyvojo metalų laikotarpio metalinių dirbinių kopijos iš kitų medžiagų

  • Sartų ežero mikroregionas ankstyvajame metalų laikotarpyje

  • Ankstyvojo metalų laikotarpio objektų tyrinėjimai Klaipėdos krašte XIX a. pab.–XX a. pradžioje

  • Papuošalai iš kaulo ankstyvuoju metalų laikotarpiu

Dokt. Agnė Žilinskaitė

 

Temos derinamos asmeniškai

  • Sąvokos "archeologinė kultūra" sampratos kaita (Lietuvoje ar tarptautinėje erdvėje);

  • Namų apyvokos reikmenys priešistoriniame būste (geldos, grūstuvai, šaukštai, samčiai ar kt.);

  • Žvejyba iki metalų eros pradžios. Įrankiai, reikšmė, kaita;

  • Priešistoriniai amatai - verslumo ištakos (pasirinkto amato analizė);

  • Prof. Marijos Gimbutienės "Senosios Europos" teorijos šiandieniniame moksliniame kontekste (Lietuvoje ar tarptautinėje erdvėje).

     

Dokt. Karolis Minkevičius

 

  • Geležies amžiaus gyvenviečių tyrimai
  • Žemdirbystė geležies amžiuje
  • Ginkluoti konfliktai geležies amžiuje
  • Asmeninė higiena geležies amžiuje
  • Paleoaplinkos tyrimų taikymas archeologijoje

Lekt. Rėda Nemickienė

 

  • Kryptis: Gamybinis ūkis ankstyvuoju metalų laikotarpiu

Katedros nariai

 

 DarbuotojasMoksliniai interesai Kontaktai Priėmimas

Katedros vedėjas 
Prof. dr. Albinas Kuncevičius

Moksliniai interesai: viduramžių archeologija ir Lietuvos paminklosauga.

 

Priėmimo laikas:
pirmadieniais 14.00 - 16.00 val.

Doc. dr. Algimantas Merkevičius

Pagrindinis

El. paštas:

Priėmimo laikas: trečiadieniais 12.30 - 13.30 val.

Doc. dr. Aleksiejus Luchtanas

Pagrindinis

El. paštas:

Priėmimo laikas: trečiadieniais 12.00 - 13.00 val.

Doc. dr. Gintautas Vėlius

Pagrindinis

El. paštas:

Priėmimo laikas: pirmadieniais 10.00 - 11.00 val.

Dr. Egidijus Šatavičius

Pagrindinis

El. paštas:

Priėmimo laikas: pirmadieniais  13.00 - 14.00 val.

Doc. dr. Justina Poškienė

Pagrindinis

El. paštas:

Priėmimo laikas: penktadieniais 13.00 - 14.00 val.

Kabinetas: 328

Lekt. Rėda Nemickienė

Pagrindinis

El. paštas:

Priėmimo laikas: trečiadieniais 10.00 - 11.00 val.

Linas Tamulynas

Pagrindinis

El. paštas: l

Asmeninė svetainė 

Mokslinė veikla

VU biudžetiniai mokslo tiriamieji darbai

Baltiškas identitetas priešistorėje ir jo ištakos

Projekto trukmė: 2011 01 01 - 2015 12 31
Projekto tikslas: Baltiškojo identiteto ir jo ištakų tyrinėjimai
Projekto vadovas: doc. dr. A. Merkevičius
Projektą vykdo: Archeologijos katedra

Daugiau informacijos apie vykdomus biudžetinius mokslo tiriamuosius darbus

Projektai

ES LMT VU logo

Vadovas: prof. A. Kuncevičius (IF)
Trukmė: 20112015

Vadovas: doc. dr. A. Merkevičius (IF) 
Trukmė: 2012-2014

  • Mokslo projektas „Vilniaus pilių gyventojai XIV – XVIII a. Socialinė struktūra ir kasdienybė zooarcheologijos, archeologijos ir istorijos duomenimis“

Mokslo projektas „Vilniaus pilių gyventojai XIV – XVIII a. Socialinė struktūra ir kasdienybė zooarcheologijos, archeologijos ir istorijos duomenimis“

Projektas vykdomas pagal Valstybinę lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016–2024 metų programą. 

Projekto pradžia: 2016 m. balandžio 1 d.

Projekto pabaiga: 2018 m. gruodžio 31 d. 

Projekto vadovas – dr. Povilas Blaževičius

Vykdytojai: dr. Giedrė Piličiauskienė, dr. Heidi Luik, dr. Neringa Dambrauskaitė, dokt. Toma Zarankaitė

 

Katedros organizuojami renginiai

  • Jono Puzino skaitymai

Nuo 1996 m. katedra organizuoja tarptautinę tęstinę archeologinę konferenciją, pavadintą Jono Puzino, moderniosios archeologijos pradininko Lietuvoje, garbei – “Jono Puzino skaitymai”. Iki šiol buvo surengtos aštuonios konferencijos. Pirmoji konferencija buvo skirta baltų geležies amžiaus senienų chronologijos problemoms aptarti. Antroji konferencija vyko 1998 metais, o trečioji, kurios tema “Baltai ir jų kaimynai. Kai kurie baltų materialinės ir dvasinės kultūros aspektai” – 2002 metais. Ketvirtoji konferencija, skirta Jono Puzino 100-osioms gimimo metinėms paminėti, vyko 2005 metais. Jos tema “Baltai Centrinės, Rytų ir Šiaurės Europos archeologijos kontekste. Kultūriniai ryšiai”. Penktoji organizuota 2008 metais, jos tema “Lietuvos archeologijos šaltiniai Europos muziejuose ir archyvuose”. Šeštieji Jono Puzino skaitymai tema “Archeologija Baltijos jūros regione. Pasiekimai ir perspektyvos” buvo organizuoti 2010 metais minint Archeologijos katedros VU 70-ties metų jubiliejų. Septintoji konferencija “Senasis geležies amžius Baltijos regione” įvyko 2012 metais ir buvo skirta prof. habil. dr. Mykolo Michelberto mokslinei veiklai paminėti. Aštuntoji konferencija įvyko 2015 metais ir ji buvo habil. dr. Rimutės Rimantienės mokslinei veiklai paminėti. 

Konferencijų medžiaga publikuojama tęstiniame katedros mokslinių straipsnių rinkinyje “Archaeologia Lituana” (VU leidykla, T.1-16, 1999-2012).

 
  • Baltijos archeologijos seminaras (BASE)

2002 metais estų bei lietuvių archeologai nusprendė organizuoti pirmąjį Baltijos šalių tarptautinį teorinės archeologijos seminarą, pavadintą Baltijos archeologijos seminaru (BASE), kuriame archeologai galėtų diskutuoti pagrindinėmis Baltijos regiono archeologinėmis temomis. Pirmasis seminaras vyko 2003 metais Estijoje.   Antrasis seminaras (BASE-2) 2005 m. vyko Lietuvoje – Vilniaus universitete. 2013 m. spalio mėn. VU Archeologijos katedra organizuoja 6-ąjį seminarą (BASE-6). Šio seminaro tema “Tęstinumas ir pokyčiai praeityje”. Dalyvaus archeologai iš keturių šalių: Estijos, Latvijos, Suomijos ir Lietuvos.

Informacijos apie katedros organizuotus renginius galima rasti leidinio “Archaeologia Lituana” skyriuje “Mokslinio gyvenimo kronika”.

 

Svarbiausios katedros mokslininkų publikacijos

  • Mykolas Michelbertas, Romėniškojo laikotarpio emaliuoti dirbiniai Lietuvoje: monografija, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2016, 112 p. 

  • Albinas Kuncevičius,  Rimvydas Laužikas,  Rimantas Jankauskas,  Ramūnas Šmigelskas,  Renaldas Augustinavičius, Dubingių mikroregionas ir Lietuvos valstybės ištakos, Vilnius: Petro ofsetas, 2015, 364 p. 

  • Albinas Kuncevičius, Rimantas Jankauskas, Rimvydas Laužikas, Daina Stankevičiūtė, Indrė Rutkauskaitė, Radvilų tėvonija Dubingiuose: monografija, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2009,152 p.

  • Albinas Kuncevičius, Rimvydas Laužikas, Indrė Rutkauskaitė, Ramūnas Šmigelskas, Radvilų rūmai Dubingiuose: monografija, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2011, 160 p.

  • Lietuvos archeologijos šaltiniai Sankt-Peterburge: mokslinių straipsnių rinkinys (sudarytojai Aleksiejus Luchtanas ir Linas Tamulynas), Vilnius: Vilniaus universitetas, 2011, 304 p.

  • Aleksiejus Luchtanas, Metalų epocha, in: Neris tarp Vilniaus ir Kernavės, Vilnius, 2008, p. 34-53

  • Algimantas Merkevičius, Ankstyvieji metaliniai dirbiniai Lietuvoje, Vilnius: Versus aureus, 2012, 176 p.

  • Algimantas Merkevičius, Rėda Nemickienė, Senieji laukai Šiaurės Vakarų Lietuvoje, Vilnius, 2011, 75 p.

  • Mykolas Michelbertas, Akmenių ir Perkūniškės pilkapiai: monografija, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2006, 153 p.

  • Mykolas Michelbertas, Kuršių pilkapynas: monografija, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2009, 96 p.

  • Mykolas Michelbertas, Paalksnių archeologijos paminklai: monografija, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2011, 244 p.

  • Egidijus Šatavičius, Seniausioji priešistorė, in: Neris tarp Vilniaus ir Kernavės, Vilnius, 2008, p. 24-33

  • Valdemaras Šimėnas, Etnokultūriniai procesai Vakarų Lietuvoje pirmojo mūsų eros tūkstantmečio viduryje: monografija, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2006, 138 p.

  • Gintautas Vėlius, Kernavės miesto bendruomenė XIII-XIV amžiuje: monografija, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2005, 112 p.

  • Vilniaus universiteto  Archeologijos katedra 1940-2010: straipsnių rinkinys (sudarytojai Algimantas Merkevičius ir Lijana Remeikaitė), Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2010, 100 p.

Paslaugos

Archeologijos katedra vykdo archeologinius tyrimus pagal ūkio subjektų užsakymus (d. (8 5) 2687284.  El.p.: ).

Archeologijos katedra vykdo archeologinius tyrimus pagal ūkio subjektų užsakymus (kreiptis į Liną Tamulyną mob.tel. 869817858, asmeninė el. svetainė).

Archeobotaninės medžiagos tyrimus vykdo Bioarcheologijos tyrimų centras. Informacija centro puslapyje.

Archeologijos katedra

Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Archeologijos katedra – viena iš svarbiausių Lietuvos archeologinių mokslinių institucijų, vienintelė Lietuvoje, kuri rengia archeologus bakalauriniame ir magistriniame lygmenyje, bei turi, bendrą su Lietuvos istorijos institutu, archeologijos specializacijos doktorantūrą.

Archeologijos katedra Vilniaus universitete buvo įkurta 1940 metais, 1993 metais ji buvo reorganizuota, įkurta atskira archeologijos specialybė.

Nuo 2012 m. archeologijos bakalauro studijų programos studentai studijuoja pagal atnaujintą modulinę studijų programą. Modulis apibrėžiamas kaip studijų programos dalis, integruojanti kelias turinio požiūriu susijusias temas, kurias sieja bendras tikslas, mokymosi siekiniai ir ugdomi studentų gebėjimai bei kompetencijos. Pagal paskirtį moduliai skirstomi į bendrųjų universitetinių studijų ir studijų krypties modulius. Programoje sudaromos galimybės rinktis gretutinės studijų krypties programą. Modulio apimtis – 15 kreditų, į kurį įskaičiuojamas studento kontaktinis darbas, savarankiškas mokymasis ir atsiskaitymas. Metinė Archeologijos studijų programos apimtis – 60 kreditų, 1600 studento darbo valandų. Bendra Archeologijos studijų programos apimtis – 240 kreditų. 2012 m. išleista metodinė priemonė „Archeologijos bakalauro studijų programos ir Bioarcheologijos bakalauro studijų moduliai ir temos“.

Archeologijos studijų programa sudaro sąlygas įgyti pirmosios pakopos humanitarinį išsilavinimą. Baigęs šią programą, studentas turi būti pasirengęs savarankiškam darbui archeologijos tyrimų srityje, taip pat gali tęsti studijas humanitarinių ir socialinių mokslų magistratūroje. Archeologijos bakalauro studijų programą baigę absolventai įsidarbina tiek valstybinėse, tiek privačiose archeologinius tyrimus vykdančiose institucijose. Dauguma Archeologijos bakalauro studijų absolventų tęsia studijas Archeologijos ar kitoje  magistrantūroje.

VU Archeologijos magistro studijų programa rengia archeologus, kurie gali dirbti tiek mokslinių, tiek ardomųjų archeologijos tyrimų srityse, taip pat remdamiesi įgytomis žiniomis bei kompetencijomis, sugeba prisidėti prie archeologijos paveldo išsaugojimo, archeologijos mokslo žinių sklaidos visuomenėje, Lietuvos visuomenės istorinės savimonės formavimo, rengiasi doktorantūrai ir moksliniam darbui.

Katedros personalo mokslinė – pedagoginė veikla, tyrinėjamos ir dėstomos temos apima visus archeologinius laikotarpius, dėstomi dalykai nuo akmens amžiaus iki istorinių laikų, įgyjami paminklosaugos ir bioarcheologijos pagrindai ir kt., todėl studentai, pasirinkę archeologijos specialybę, turi galimybę studijuoti Lietuvos archeologiją, tapti profesionaliais tyrėjais, tęsti magistrines, o vėliau ir doktorantūros studijas. Šiuo metu privalomuosius ir pasirenkamuosius dalykus dėsto 15 dėstytojų. Katedros dėstytojai turi mokslinius laipsnius, yra žymūs savo tyrinėjamo laikotarpio specialistai, tyrinėję ir tyrinėjantys žymiausius Lietuvos archeologijos paminklus, paskelbę daug straipsnių, monografijų. Archeologijos studijų vykdyme aktyviai dalyvauja ne tik Archeologijos katedros, bet ir visų kitų IF katedrų mokslininkai, ar kitų VU fakultetų dėstytojai (Medicinos, Geografijos, Filologijos) bei mokslo centrų mokslininkai (Lietuvos istorijos institutas) ar aukščiausios kvalifikacijos savo sričių profesionalai (Kultūros paveldo departamentas ir kt.). 2017 m. VU Istorijos fakultete įkurtas Bioarcheologijos tyrimų centras.

Katedroje sukaupta ir nuolat papildoma didelė (apie 3500 leidinių) archeologinių knygų kolekcija, kurioje yra ne tik lietuviški darbai, bet ir užsienio literatūra. Sudarytos sutartys su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos, Kultūros paveldo centru, Valstybiniu Kernavės kultūriniu rezervatu, Nacionaliniu muziejumi Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valdovų rūmai, Lietuvos nacionaliniu muziejumi, kuriuose studentai atlieka praktinius užsiėmimus. 

2004-2011 m. Archeologijos katedra kartu su Lietuvos Istorijos institutu vykdė Nacionalinės lituanistikos plėtros projektą „Archeolitas: archeologinių lituanistikos išteklių sąvado sudarymas ir skaitmeniniams“, projekto vadovas doc. dr. A. Luchtanas, koordinatorius jaun. m. d. L. Tamulynas. Iki 2015 m. vykdytas projektas - „Lietuvos valstybės ištakos Dubingių mikroregiono tyrimų duomenimis“, vadovas prof. dr. A. Kuncevičius. Nuo 2012 m. vykdomas projektas “Ankstyvųjų baltų visuomenės tapatumo bruožai remiantis archeologijos paveldo tyrimais Lietuvoje” (vad. doc. dr. A. Merkevičius). Prof. dr. A. Kuncevičius yra MERC (Medieval Archaeology Reseach Group) vykdomojo komiteto narys, doc. dr. A. Luchtanas - vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projekto “Archeologijos paminklų paieška ir registro sudarymas Afganistane, Goro provincijoje“ mokslinis vadovas, kiti archeologijos programų dėstytojai kaip partneriai dalyvauja kitų mokslo institucijų vykdomuose projektuose. Ilgamečiui Archeologijos katedros vedėjui, profesoriui emeritui Mykolui Michelbertui 2016 m. Lenkijos mokslinė archeologijos draugija (LMAD) iškilmingai įteikė prof. Juzefo Kostževskio (Józef Kostrzewski) apdovanojimą, aukščiausią LMAD apdovanojimą, kuris nors Lenkijoje teikiamas jau beveik trisdešimt metų, tačiau pirmą kartą skirtas užsienio mokslininkui.

Nuo 1996 m. katedra organizuoja tęstinę Jono Puzino atminimui įprasminti skirtą tarptautinę archeologinę konferenciją. Nuo 1999 m. leidžia periodinį leidinį „Archaeologia Lituana“, kuriame publikuojami straipsniai – nuo archeologijos šaltinių publikavimo iki naujausių technologijų taikymo archeologijoje (išleista 15 tomų). 

2016 m rudenį Vilniaus universitete vyko Europos archeologijos asociacijos konferencija, kurios pagrindinis mokslinis ir organizacinis organizatorius – Vilniaus universiteto Archeologijos katedra. Europos archeologijos asociacija (EAA) vienija profesionalius Europos archeologus ir šalių archeologų organizacijas. EAA kongresas – didžiausias kasmetinis Europos archeologų renginys, kuriame dalyvavo apie 1500 mokslininkų iš 49 šalių (kongreso pirmininkas prof. A.Kuncevičius).

 

 

Doc. dr. Giedrė Motuzaitė-Matuzevičiūtė

g.motuzaite motuzeviciuteNuo 2017 m. Vilniaus universiteto Bioarcheologijos tyrimų centro vadovė. 

2014–2017 m. vyresnioji mokslo darbuotoja  Lietuvos istorijos institute Vilniuje. 

Nuo 2014 m. VU Istorijos fakulteto lektorė.

2013–2015 m. podoktorantūros projektas Vilniaus universitete; projekto tema: Maisto globalizacijos pradžia Eurazijos stepėmis: pirmieji rytų vakarų kontaktai ir jų pasekmės.

2010–2013 m. mokslo darbuotoja bioarcheologijos srityje (Postdoctoral Research Fellow in Bioarchaeology). Projekto tema: Pan-Azijatinio kontakto pionieriai (Pioneers of Pan-Asian Contact). 

2010–2015 m. Horizon 2020 (ERC) projekto dalyvė: Maisto globalizacija priešistorėje. 

2006–2010 m. Filosofijos mokslų daktarė, Kembridžo universitetas, Archeologijos fakultetas. Disertacijos pavadinimas: Ankstyvųjų kultūrinių augalų atsiradimas Ukrainoje remiantis archeobotaniniais duomenimis (An archaeobotanical approach to the earliest appearance of domesticated plant species in Ukraine). Darbo vadovas: Prof. M. K. Jones, Patarėjai: Dr L. Janik, Dr P. Biehl, Dr H. Hunt. archeologijoje (Archaeological Science), Kembridžo universitetas, Archeologijos fakultetas. 

2005–2006 m. Filosofijos mokslų magistras (MPhil) Mokslinių metodų panaudojimas. 

2003–2005 m. magistro laipsnis Vilniaus universitetas, Istorijos fakultetas, Archeologijos katedra.

1999–2003 m. bakalauro laipsnis Vilniaus universitetas, Istorijos fakultetas, Archeologijos katedra. 

2002 m. (1 semestras) Archeologijos institutas, Kopenhagos universitetas (Socrates-Erasmus programa). 

 

Dėstomi dalykai

  • Bioarcheologijos pagrindai (III kursas) (nuo 2014)
  • Tafonimija (III kursas) (nuo 2014)
  • Žmogus ir jo aplinka (IV kursas) (nuo 2016)
  • Nuo lauko darbų iki tyrimų laboratorijoje (I magistrams - modulio vadovė) (nuo 2016)
  • DOKTORANTAI: Mindaugas Grikpėdis (nuo 2015) and Elina Ananievskaya (nuo 2016).

Moksliniai interesai

  • Tyrimų sritys:

Gamybinis ūkis, senovinio maisto rekonstrukcijos, žmonių mityba, kulinarinis paveldas, maisto gamybos ištakos, augalų sukultūrinimas ir gyvūnų prijaukinimas, maisto globalizacijos pradžia, pirmieji Rytų-Vakarų kontaktai Eurazijos stepėmis, neolitas-bronzos amžius Ukrainoje, Lietuvoje, Centrinėje Azijoje, paleoaplinkos rekonstrukcijos, holoceno landšafto vystymasis ir žmogaus sąveika su gamta, žmogaus adaptacija prie gamtinių sąlygų, žmogaus poveikis gamtai, ūkininkavimo strategijos.

  • Tyrimų regijonai:

Lietuva, Ukraina, Moldova, Kaukazas, pietinė ir vakarinė Rusija, Centrinė Azija (Kazakstanas ir Kirgyzija), vakarų ir šiaurės Kinija.

  • Tyrimų metodai:

Archeobotanika (makrobotanika, palinologija, fytolitai), stabiliųjų izotopų analizė (δ13C ir δ15N), zooarcheologija, geoarcheologija (mikromorfologija, dirvožemio sudėties ir rūgštingumo analizė), etnografija, aerofotografija, archeologiniai kasinėjimai, OSL ir 14C datavimas.

 

Svarbiausios mokslinės publikacijos

ISI WoS/ SCOPUS publikacijos

  • Grikpedis M., Motuzaite Matuzeviciute G., The beginnings of rye (Secale cereale) in the East Baltics, Vegetation History and Archaeobotany, 2016, Vol. 25, Issue 6, pp. 601–610 (online first).

  • Motuzaite Matuzeviciute G., Kiryushin Y. F., Rakhimzhanova S. Zh., Svyatko S., Tishkin A. A., O’Connel T., Climate or dietary change? Stable isotope analysis of Neolithic-Bronze Age populations from the Upper Ob and Tobol River basins, Holocene,  2016, September, Vol. 26, Issue 10, pp.1-15 (online first). 

  • Motuzaite Matuzeviciute G., Logvin A., Shevnina I., Seitov A., Feng J., Zhou L., OSL dates for the ancient geometric earthworks of Kazakhstan, Archaeological Research in Asia, 2016, July,  Vol. 7, pp. 1-9 (online first). 

  • Liu X., Lister D. L., Zhijun Z., Staff R.A, Jones P., Zhou L., Pokharia A.K., Petrie C.A., Pathak A., Lu H., Motuzaite Matuzeviciute G., Bates J., Pilgram T.K. and Jones M.K., The virtues of small grain size: Potential pathways to a distinguishing feature of Asian wheats, Quaternary International, 2016, April, pp. 1-13 (online first).

  • Liu X.; Reid Rachel E. B., Lightfoot E., Motuzaite Matuzeviciute G., Jones M. K., Radical change and dietary conservatism: Mixing model estimates of human diets along the Inner Asia and China’s mountain corridors, Holocene, 2016, September, Vol. 26, Issue 10, pp. 1-10 (online first).

  • Motuzaite Matuzeviciute G., Telizhenko S., Lillie M., AMS radiocarbon dating from the Neolithic of Eastern Ukraine casts doubts on existing chronologies, Radiocarbon, 2015, Vol. 57, No 4, pp. 657-664. 

  • Motuzaite Matuzeviciute G., Preece R.C., Wang S., Colominas L., Ohnuma K., Kume S., Abdykanova A., Jones M.K., Ecology and subsistence at the Mesolithic and Bronze Age site of Aigyrzhal-2, Naryn Valley, Kyrgyzstan, Quaternary International, 2015, August, XXX, pp. 1-15.

  • Motuzaite Matuzeviciute G,  Lightfoot  E., O’Connell T.C., Voyakin D.,  Liu X. , Loman V., Svyatko S., Usmanova E.,  Jones M. K., The extent of agriculture among pastoralist societies in Kazakhstan determined using stable isotope analysis of bone collagen during the Bronze Age-Turkic period, Journal of Archaeological Science, 2015, July, 59, pp. 23-34.

  • Lightfoot E., Motuzaite‐Matuzeviciute G., O'Connell T., Kukushkin I., Loman V., Varfolomeev V., Liu X. & Jones M. How ‘Pastoral’is Pastoralism? Dietary Diversity in Bronze Age Communities in the Central Kazakhstan Steppes,  Archaeometry,  2014, August

  • Liu X., Lightfoot E., O'Connell T. C., Wang H., Li S., Zhou L., Hu Y., Motuzaite-Matuzeviciute G. and Jones M. K., From necessity to choice: dietary revolutions in west China in the second millennium BC, World Archaeology, 2014, September, Vol. 46, No 5, pp. 661-680.

  • Salavert A., Messager E., Motuzaite-Matuzeviciute G., Lebreton V., Bayle G., Crépin L., Puaud S., Péan S., Yamada M., Yanevich A. First results of archaeobotanical analysis from Neolithic layers of Buran Kaya IV (Crimea Mountains, Ukraine), Environmental Archaeology, 2014, January, Vol. 20, 3, pp. 274-282.

  • Dong G., Wang, Z., Ren, L. Motuzaite Matuzeviciute, G. Wang, H., Ren, X., Chen, F.  2014. A Comparative Study of 14C Dating on Charcoal and Charred Seeds from Late Neolithic and Bronze Age Sites in Gansu and Qinghai Provinces, NW China, Radiocarbon, 2014, Vol. 56, No1, pp.157-163.

  • Motuzaite Matuzeviciute G., Staff Richard A., Hunt Harriet V., Xinyi Liu, Jones Martin K., The early chronology of broomcorn millet (Panicum miliaceum) in Europe, Antiquity2013, July, 87, 338, pp. 1073-1085.

  • Motuzaite-Matuzeviciute G., Jacob, J., Telizhenko, S. & Jones, M. K., Miliacin in palaeosols from an Early Iron Age in Ukraine reveal in situ cultivation of broomcorn millet, Archaeological and Anthropological Sciences2013, July, 8, 1, pp. 43-50

  • Motuzaite Matuzeviciute G., Telizhenko S. A., Jones M. K. The Earliest Evidence of Cereal Cultivation in Crimea: Archaeobotanical Investigation and Direct Radiocarbon Dating Of Cereal Grains, Journal of Field Archaeology2013, Vol. 38, Issue 2, pp. 1–9

  • Motuzaite-Matuzeviciute G., Telizhenko S., Jones M.K., Archaeobotanical investigation of two Scythian-Sarmatian period pits in eastern Ukraine: Implications for floodplain cereal cultivation, Journal of Field Archaeology, 2012, 37, 1, pp. 51-61

  • Motuzaite-Matuzeviciute G.,  The earliest appearance of domesticated plant species and their origins in the western fringes of the Eurasian Steppe, Documenta Praehistorica, 2012, XXXIX, pp. 1-21
  • Motuzaite-Matuzeviciute G., Hunt H. V. & Jones M. K., Experimental approaches to understanding variation in grain size in Panicum miliaceum (broomcorn millet) and its relevance for interpreting archaeobotanical assemblages, Vegetation History and Archaeobotany, 2012, 21, pp. 69–77
  • Jones M.K., Hunt H., Lightfoot E., Lister D., Liu X. and Motuzaite-Matuzeviciute G., Food globalisation in prehistory, World Archaeology, 2011, December, 43, 4, pp. 665–675.
  •  
    Hunt H., Vander Linden M., Liu X., Motuzaite Matuzeviciute G., Jones M. K., Millets across Eurasia: chronology and context of early records of the genera Panicum and Setaria from archaeological sites in the Old World, Vegetation History and Archaeobotany, 2008,  October, 17, 5, pp. 5-18. 
  •  
    Menotti F., Baubonis Z., Brazaitis D., Higham M., Kvedaravicius M., Lewis H., Motuzaite Matuzeviciute G., Pranckenaite E., The First Lake-Dwellers of Lithuania: Late Bronze Age Pile Settlements on Lake Luokesas, Oxford Journal of Archaeology, 2005, October, 24, 4, pp. 381-403.

Publikacijos kituose recenzuojamuose tarptautiniu0se leidiniuose:

  •  

    Jones M. K., Hunt H., Kneale C. Lightfoot E., Lister D., Liu X, Motuzaite-Matuzeviciute G.,  Food globalisation in prehistory: The agrarian foundations of an interconnected continent, Journal of British Academy, 2016, August, 4, pp. 73-87.

  •  Мотузайте Матузевичуйте Г., Рацион питания населения Каратумы, определенный с помощью анализа костного коллагена, inБайпаков К.М., Воякин Д.А., Захаров С.В., Могильник Каратума. Некрополь раннего железного века в Семиречье,  Алматы: ТОО «Археологическая экспертиза», 2016, Приложение 3, С. 623-633.

  •  Motuzaite Matuzeviciute G., Neolithic of Ukraine: a Review of Theoretical and Chronological Interpretations, Archaeologia Baltica, 2014, 20, p. 136-149. http://journals.ku.lt/index.php/AB/article/view/812

  • Motuzaite Matuzeviciute G., On identity of prehistoric lake dwellers in Lithuania, Interarchaeologia2015, 4, pp. 93-104.

  • Motuzaite Matuzeviciute G.,  Securing the Timeline of our Past: Concerns and Perspectives of Radiocarbon Dating in the east Baltic, Interarchaeologia 2015, 5, pp. 227-243.

  • Motuzaite Matuzeviciute G., Stabiliųjų izotopų analizės metodas ir jo panaudojimas archeologijoje, in: (ed.) A. Merkevičius, Moksliniai metodai archeologijoje, 2014 

  • Abdykanova, A., Tabaldiev, K., Chargynov, T., Onuma, K., Kume, S., Motuzaite Matuzeviciute, G., Beketaeva, Zh., 2014. Novyi pamyatnik kamennogo veka Aigyrzhal-2 (Kyrgyzstan, Narynskaya oblast). Dialog kultur Evrazii v arkheologii Kazakhstana. Materialy mezhdunarodnoi nauchnoi konferencii, posvyaschenoi 90-letiyu K.A. Akisheva, April 22-24, 2014 - Astana, Kazakhstan, pp. 147-160.

  • Tsybrii A. V., Dolbunova E. V., Mazurkevitch A. N., Tsybrii V. V., Gorelik A. F., Motuzaite Matuzeviciute G., Sablin M. V., Novye issledovaniya poseleniya Rakushechnyi Yar v 2008-2013 g.g., Samarskii Nauchnyi Vestnik, 2014, 3, 8, pp. 203-214.

  • Motuzaite Matuzeviciute G., Hunt H., Jones M. K., Multiple sources for Neolithic European agriculture: Geographical origins of early domesticates in Moldova and Ukraine, in: Dolukhanov P., Sarson G. R. & Shukurov A. M. (Eds.), The East European Plain on the Eve of Agriculture. BAR International Series S1964. Oxford: Archaeopress, 2009, pp. 53-64.

  • Motuzaite Matuzeviciute, G., Telizhenko, S. A. Keramika i zemledelie ili tolka keramika? Osobennosti neolita basseina Severskogo Dontsa (po materialam neoliticheskikh poselenii Vostochnoi Ukrainy Starobelsk-I i Novoselovka-III), Vzaimodeistvie i khronologiya kultur mezolita i neolita vostochnoi evropy. Materialy Mezhdunarodnoi nauchnoi konferencii, posveschyannoi 100-letiyu N. N. Gurinoi, 2009, pp 143-145.

  • Motuzaite Matuzeviciute G., Living above the water or dryland? The application of soil analysis methods to investigate a submerged Bronze-Early Iron Age lake dwelling site in eastern Lithuania, Archaeologica Baltica, 2008, 9, pp. 33-46.

  • Motuzaite Matuzeviciute G., Living on the lake and farming the land. Archaeobotanical investigation of Luokesas I lake dwelling site, Lietuvos Archeologija, 2007, 30, pp. 123-138.

Ekspertinė ir kita akademinė veikla

  • ICOMOS Lietuvos nacionalinis komiteto ekspertė (nuo 2017).
  • Springer, Thomson Reuters žurnalų grupės recenzentė.
  • Redakcinės kolegijos narė: “Akmens Amžius Ukrainoje”.

Kita

  • EAA (European Association of Archaeologists) Vilnius (2016) Mokslinio ir organizacinio komiteto narė.
  • Narystė: Europos archeologų asociacija, Amerikos archeologų asociacija, Pasaulinio archeologų kongresas.
  • Pasiekimų akademijos narė (nuo 2008).
  • Darvino (nuo 2010) ir Dauningo (nuo 2005) kolegijų aliumnantė.