Tomo Vaisetos sveikinimo kalba diplomų teikimo ceremonijoje

3 1 Tomas VaisetaGerbiamas dekane, gerbiamos kolegės ir kolegos, mieli absolventai, 

leiskite man sulaužyti taisykles, kurias mes labai vertiname ir gerbiame, ir kreiptis pirmiausia ne į jus, o į studentų, dabar jau absolventų artimuosius ir tėvus, kurie tokiomis progomis kažkodėl dažnai vadinami tėveliais, tarsi jų atžaloms – godutėms, agnutėms, ignutėms, ingutėms, adomukams – baigus studijas ir gavus diplomą tėvai šiek tiek sumažėja. Gal ir iš tiesų reiktų kreiptis „mieli tėveliai“, nes jūs dar nežinote, kokie intelekto monstrai, chimeros, grifonai ir baziliskai po Istorijos fakulteto liepa išaugo ir šiandien – tikiuosi – praleis popietę su jumis, sės prie vieno stalo, grįš namo, o paskui – išeis laimės ieškoti, ir tiek jūs juos bematysite. Tiesą sakant, jie ir patys dar nežino, į ką išaugo – man asmeniškai tai gražiausia ir svarbiausia studijų, studijavimo, dėstymo ir dėstytojavimo prasmė. Šitie monstrai, chimeros, grifonai ir baziliskai galiausiai ir yra visa universiteto prasmė. 

Bet grįžkime prie jūsų, mieli tėveliai, kurie – jeigu jau esate čia – vadinasi, įveikėte sunkiausią iššūkį: apsukę kelis ratus aplink universiteto pastatus, šiek tiek suplukę, pagaliau radote kur gi ta Šventų Jonų bažnyčia. Dabar paprašysiu jūsų to, ko visada prašo istorikai – nukeliauti į praeitį ir prisiminti tą akimirką, kai sužinojote, kad jūsų mylimiausia dukra ar sūnus įstojo į Istorijos fakultetą, kad studijuos istoriją, kultūros istoriją, antropologiją, archeologiją ar paveldosaugą. Drįsčiau spėti – ir tebūnie man būna už šį spėjimą atleista – kad jūs galbūt sušukote tai, kas po Šv. Jonų bažnyčios skliautais nuskambėtų net iškilmingai: „Viešpatie!“ arba „Jėzau Marija!“, o po to: „Ką ji ar jis veiks su tomis datomis? Ar žinojimas, kad Augsburgo taikos sutartis pasirašyta 1555 m., leis uždirbti duonai? Gauti būsto paskolą? Atostogauti Balio saloje?“ O žiūrėdami į gležnų, trapių, dėmesio ir įvertinimo ištroškusių savo atžalų akis galbūt išskaitėte tuos pačius klausimus, ir jus kaip šiltas vasaros vakaras apgaubė nerimo marška. Mieli tėveliai, turiu jums blogų žinių. Jūs – čia ir dabar – patekote į viduramžišką sąmokslą, lyg karaliaus Mindaugo nužudymo išvakarėse. Nes tikiu ir žinau, kad niekas – net ir jūsų atžalos – nebegalvoja, kad istorija yra tik faktų ir datų kratinys. Jūs likote vienui vieni.

Tad kas yra istorija?

Istorija yra mūšio laukas. Štai, ar regite, kaip iš milžiniško dulkių debesies išnyra riteriai – ten joja liberalizmu, konservatizmu, marksizmu (vos nepasakiau – leninizmu, bet ir – leninizmu) pasikausčiusios kariuomenės. O štai prieš spiginančią nežinios saulę rikiuojasi metodologijos lankininkai, jie įtempia lankus ir staiga dangus užtemsta – nuo komparatyvistikos, diskurso analizės, probleminės analizės (kas tai bebūtų), prozopografijos, tinklaveikos ir struktūralizmo strėlių. Griežtai, lyg apibrėždami chronologines ribas, į vieną gretą stoja artilerijos daliniai. Pabūklai šauna ir į taikinius negailestingai skrieja hipotezės ir uždaviniai. O po paraku, prakaitu, krauju, neviltimi ir netikėtais profesoriaus Bumblausko klausimais pakvipusį lauką kaip pasimetę vaikai laksto istoriografijos pėstininkai. Mes nespėjome suprasti, kas vyksta, o jau matome, kaip nelygioje kovoje krenta drąsus archyvinis šaltinis, iš mūšio lauko klibinkščiuodami traukiasi sužeisti spaudos puslapiai, išleisdama paskutinį kvapą gargaliuoja atmintis. Istorija yra triumfas ir tragedija. Istoriją rašo nugalėtojai, bet tuoj, už akimirkos, jie pralaimės.

Istorija taip pat yra pasaulio ir tikrovės aiškinimo būdas. Ten, kur jūs matote „nauja“ ir „unikalu“, mes matome analogijas ir niekada neišmokstamas pamokas. Ir atvirkščiai – ten, kur jūs sakote „kažkur tai matyta“, mes sakome, kad jūs nesuprantate konteksto ar mąstote anachronizmais. Ten, kur jūs matote žmones ir įvykius, mes matome procesus ir struktūras, atsiprašau, trumpojo, vidutinio ir ilgojo periodo struktūras. Ir atvirkščiai – ten, kur jūs pasiduodate užkalbėjimams matyti nematomas jėgas ir likimo pirštą, mes klausiame, argi neužuodžiate karaliaus ambicijos, karvedžio kvailybės ir valstiečio meilės? Ten, kur jūs sakote, kad „čia viskas aišku“, mes sakome, kad jūs neatlikote šaltinių kritinės analizės. O kai jūs priekaištaujate, kokie mes istorikai, jei nežinome, kada pasirašyta Augsburgo taikos sutartis, mes nuraustame, bet kukliai atsakome: mes ne Google ir Vikipedija, mes nustatome problemas, jas tiriame ir aiškiname pasaulį, mes ieškome tiesos. O labiau už tiesą juk visi trokštame tik artimo meilės (nors dėl to aš dar drįsčiau pasiginčyti). Borgesas kažkada rašė apie žmogų, kuris negalėjo nieko pamiršti. Ne, istorikas nėra šitas žmogus. Istorikas yra žmogus, kuris negali nieko nepaaiškinti. 

Pagaliau istorija yra vaizduotės šėlsmas. Istorikai sugeba įsivaizduoti tai, ko nėra, – laiką. Tai sunki, nedėkinga, pavojinga, bet būtina misija, nes įsivaizduodami laiką ir šį vaizduotės vaisių padovanodami mums, jie suteikia mūsų visų gyvenimams prasmę. Įsivaizduodami už mus visus mūsų gyvenimus kaip nugyventą, o tai reiškia – ir gyvenamą, ir dar gyvensimą laiką, istorikai tarsi suteikia mums logišką pasakojimą, tvarią saugyklą, jeigu norite, dieviškąjį seifą, į kurį galime sudėti savo prisiminimus, netektis, nuodėmes, kaltes, pirmuosius kartus, neišsipildžiusius norus, pasiekimus ir džiaugsmus. Seifas, į kurį telpa tūkstančių tūkstančiai metų. O tai leidžia pamiršti, kad už mūsų nugarų alsuoja juoda, gliti, bedugnė ir beprasmė gelmė. Tai istorikai, kurie pasiryžta dėl mūsų visų nerti į šią gelmę, todėl istorija – tai ir prabudimas gilią naktį išpiltam šalto prakaito, girdint už lango siaučiant tūžmingus vėjus ir kažkam lyg laibais numirėlio pirštais barbenant į palangės skardą. 

Ar dabar, mieli tėveliai, jums aišku, ką į savo CV, eidami uždirbti duonai, įrašys jūsų atžalos? Ką pasakys bankininkui nuėję būsto paskolos? Ir kaip atsiskaitys kelionių agentūrai už kelionę į Balio salą? Tikiu, kad taip.

Mieli studentų tėvai, tėveliai, artimieji, draugai ir bendražygiai, visi tie, kuriems rūpi šie jauni žmonės, net jeigu jūsų šiandien nėra čia su mumis, nebijokite pasveikinti, apkabinti, pabučiuoti šių monstrų, chimerų, grifonų ir baziliskų – žiniomis nugaląstus aštrius dantis, teorijomis liepsnojančius liežuvius, mirtį nešančius kritiškus žvilgsnius įgavo tik jų intelektas, o absolventai liko tokie, kokie buvo, – trapūs, gležni, trokštantys dėmesio ir įvertinimo. 

Mieli absolventai, šiandien jums universitetas suteikia galbūt net svarbiausią jūsų gyvenime įvertinimą – įteikia diplomus ir sako, kad jūs neuždusote mūšio dulkių debesyse, tapote žmonėmis, kurie negalės nepaaiškinti, sėkmingai pasidavėte vaizduotės šėlsmui, išgyvenote prabudimą gilią naktį. Dabar jūs prabudote nakties pakrašty, tuoj išauš rytas ir kažką jums atneš. Tik Dievas žino, ką. Bet tai jau kita istorija. Istorija iš vienos didžiosios ir daug mažųjų I. Sveikinu visus.

 

Rinkimų į Senatą rezultatai

250px Vilnius University Vilniaus Universitetas2018 metų gegužės 17 d. Centrinė rinkimų komisija patvirtino gegužės 14-16 dienomis vykusių rinkimų į Senatą rezultatus.

Istorijos fakulteto atstovų Senate rinkimai

Dalyvavo rinkėjų: 34/43 (79,06 proc.)

Prof. dr. Zenonas Butkus – 31 (91,17 proc.)

Doc. dr. Nerijus Šepetys – 21 (61,76 proc.)

Negaliojančiu pripažintas 1 biuletenis

Į Senatą išrinkti du Istorijos fakulteto kandidatai. Sveikiname!

 

Plačiau apie rinkimų rezultatus:  (https://www.vu.lt/naujienos/senato-rinkimai-2018/senato-rinkimu-rezultatai)

Istorijos fakulteto rinkimų komisija

Kandidatų į Vilniaus universiteto senatą debatai

Senato sale2018 m. gegužės 3 d. Istorijos fakultetas kviečia į kandidatų (fakulteto atstovų) į Vilniaus universiteto senatą prof. Zenono Butkaus ir doc. Nerijaus Šepečio debatus. Renginį ves doc. Aurimas Švedas. Debatų pradžia 15.00 val., 214 auditorija (Istorijos fakultetas, Universiteto g. 7).

Kviečiame!

Kandidatai į Senato narius

250px Vilnius University Vilniaus UniversitetasCentrinė rinkimų komisija patvirtino iškeltų kandidatų į Senato narius sąrašą:

Chemijos ir geomokslų fakultetas

1. Prof. dr. Viktoras Masevičius

2. Prof. habil. dr. Arūnas Ramanavičius

3. Prof. dr. Darijus Veteikis

Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetas

1. Prof. dr. (HP) Rimvydas Skyrius

2. Prof. dr. (HP) Romas Lazutka

Filologijos fakultetas

1. Prof. dr. (HP) Dainora Pociūtė-Abukevičienė

2. Doc. dr. Jurgis Pakerys

3. Doc. dr. Nijolė Juchnevičienė

Filosofijos fakultetas

1. Doc. dr. Antanas Kairys

2. Doc. dr. Arūnas Mickevičius

Fizikos fakultetas

1. Prof. dr. Darius Abramavičius

2. Vyriaus. m. d. dr. Vygintas Gontis

3. Prof. habil. dr. Gintautas Tamulaitis

4. Prof. dr. Gintaras Valiulis

5. Doc. dr. Ramūnas Aleksiejūnas

6. Doc. dr. Mindaugas Mačernis

7. Doc. dr. Aidas Matijošius

Gyvybės mokslų centras

1. Doc. dr. Eglė Lastauskienė

2. Vyriaus. m. d. dr. Rūta Navakauskienė

3. Vyresn. m. d. dr. Julija Razumienė

4. Vyriaus. m. d. dr. Česlovas Venclovas

5. Vyresn. m. d. dr. Vytautas Smirnovas

Istorijos fakultetas

1. Prof. dr. Zenonas Butkus

2. Doc. dr. Nerijus Šepetys

Kauno fakultetas

1. Prof. dr. Remigijus Čiegis

2. Prof. dr. Virginija Jurėnienė

3. Prof. dr. Asta Mikalauskienė

4. Doc. dr. Vytautas Evaldas Rudžionis

Komunikacijos fakultetas

1. Prof. dr. (HP) Zenona Atkočiūnienė

2. Doc. dr. Renata Matkevičienė

3. Doc. dr. Jolanta Mažylė

4. Doc. dr. Marija Stonkienė

Matematikos ir informatikos fakultetas

1. Prof. dr. Julius Žilinskas

2. Prof. dr. Rimantas Vaicekauskas

3. Doc. dr. Martynas Manstavičius

4. Dr. Jurgita Markevičiūtė

Medicinos fakultetas

1. Prof. habil. dr. Zita Aušrelė Kučinskienė

2. Prof. dr. Eugenijus Gefenas

3. Prof. dr. (HP) Edvardas Danila

4. Prof. dr. Saulius Ročka

Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas

1. Vyresn. m. d. dr. Nerija Putinaitė

2. Prof. dr. Ainė Ramonaitė

3. Doc. dr. Deividas Šlekys

Teisės fakultetas

1. Prof. dr. Jonas Prapiestis

2. Doc. dr. Jurgita Paužaitė-Kulvinskienė

Balandžio 14 d. – gegužės 9 d. skelbiamas kandidatų į Senato narius agitacinis laikotarpis. Agitaciniu laikotarpiu kamieninių akademinių padalinių rinkimų komisijos organizuoja kandidatų į Senato narius debatus, o patys kandidatai ar juos iškėlę asmenys gali vykdyti kitokiąSenato narių rinkimų tvarkos aprašo 4 punkte nustatytiems principams neprieštaraujančią agitacinę veiklą. Kamieninių akademinių padalinių administracijos turi sudaryti sąlygas vykdyti kandidatų į Senato narius debatus.

Senato rinkimai Istorijos fakultete vyks:

Išankstinis balsavimas Senato rinkimuose vyks gegužės 10 d., 9.00 – 17.00 Naujosios istorijos katedroje

Senato rinkimai Istorijos fakultete vyks:

Gegužės 14 d. 9.00 – 17.00 (329 aud.)

Gegužės 15 d. 9.00 – 17.00 (329 aud.)

Gegužės 16 d. 9.00 15.00 (329 aud.)

Patikrinti ar esate rinkėjų sąraše galima: (https://www.vu.lt/naujienos/senato-rinkimai-2018/senato-rinkimai)

Istorijos fakulteto rinkimų komisija

Vilniaus universitete – nauji Senato rinkimai

Senato saleCentrinė rinkimų komisija informuoja, jog prasideda nauji rinkimai į Vilniaus universiteto Senatą.

Vadovaujantis Vilniaus universiteto Senato narių rinkimų tvarkos aprašu (Vilniaus universiteto senato 2018 m. vasario 20 d. nutarimo Nr. S-2018-2-2 redakcija), naujos kadencijos Vilniaus universiteto Senatą (toliau – Senatas) sudarys 41 narys. Visi naujojo Senato nariai bus išrinkti kamieniniuose akademiniuose padaliniuose pagal šiuose kamieniniuose akademiniuose padaliniuose iškeltų kandidatų sąrašus:

1. Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų sričių atstovai renkami šiuose kamieniniuose akademiniuose padaliniuose (atstovavimo norma – po 2 atstovus iš kiekvieno kamieninio akademinio padalinio): 

  • Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetas;
  • Filologijos fakultetas;
  • Filosofijos fakultetas;
  • Istorijos fakultetas;
  • Kauno fakultetas;
  • Komunikacijos fakultetas;
  • Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas;
  • Teisės fakultetas.

2. Biomedicinos, fizinių ir technologijos mokslų sričių atstovai renkami šiuose kamieniniuose akademiniuose padaliniuose (atstovavimo norma – po 3 atstovus iš kiekvieno kamieninio akademinio padalinio, išskyrus Gyvybės mokslų centrą, iš kurio renkami 4 atstovai): 

  • Chemijos ir geomokslų fakultetas;
  • Fizikos fakultetas;
  • Gyvybės mokslų centras;
  • Matematikos ir informatikos fakultetas;
  • Medicinos fakultetas.

Rinkimai vyks vadovaujantis Vilniaus universiteto statutu bei Senato patvirtintu Senato narių rinkimų tvarkos aprašu. Rinkimus kamieniniuose padaliniuose vykdys padalinių rinkimų komisijos.

Informuojame, jog kandidatų dalyvauti šiuose rinkimuose kėlimas vyksta nuo kovo 20 d. iki balandžio 9 d., 15:00 val. Pagal Senato narių rinkimų tvarkos aprašo 14 punktą, teisę kelti kandidatus į Senato narius turi: rinkimų teisę turintys darbuotojai (savo ar kito Rinkimų teisę turinčio darbuotojo kandidatūrą jo sutikimu); kamieninio akademinio padalinio šakinis akademinis padalinys savo Rinkimų teisę turinčių darbuotojų susirinkimuose.

Pagal Senato narių rinkimų tvarkos aprašo 16 ir 17 punktus, kandidatai į Senato narius keliami konkrečiame kamieniniame akademiniame padalinyje ir įrašomi į atitinkamo kamieninio padalinio kandidatų į Senato narius sąrašą kreipiantis raštu į Kamieninio padalinio rinkimų komisiją.

Senato rinkimai padaliniuose planuojami gegužės 14 d. 9:00 val. – gegužės 16 d. 15:00 val. Balsuojama bus kamieniniuose padaliniuose, šių padalinių komisijų nurodytose patalpose (apie jas bus informuojama Vilniaus universiteto interneto svetainėje).

Informacija apie rinkimus bus skelbiama Vilniaus universiteto interneto svetainės „Senato naujienų" skiltyje bei kamieninių akademinių padalinių interneto svetainėse.

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos