VU Istorijos fakulteto dekanas Rimvydas Petrauskas: „Humanitariniai mokslai padarė didžiausią proveržį“

r. petrauskas liudo masio fotografijaGyvybės mokslų tyrimams vis labiau plečiantis ir sparčiai populiarėjant šios srities studijoms, svarbu nepamiršti ir kitų aukštojo mokslo sričių, kurios mūsų šalyje yra itin kokybiškos, tačiau dažnai nuvertinamos.

Jokių faktais pagrįstų įrodymų nėra pateikta, bet Lietuvos viešojoje erdvėje, taip pat ir kai kurių politikų, verslininkų, švietimo politikos formuotojų galvose paplitęs įsitikinimas, kad humanitarų poreikis yra sumenkęs ar net visa mokslo kryptis išgyvena krizę.

Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakultetas yra viena iš tų mokslo įstaigų, kuri kiekvienais metais parengia naujus humanitarus – istorikus, antropologus, archeologus, paveldosaugininkus.

„Jei Lietuva nori pasiekti proveržį, neturėdama iškasenų, stambios pramonės ir didelių perspektyvų žemės ūkyje, ji turi stiprinti švietimą ir išsilavinimą. O čia humanistika užima vieną iš pagrindinių vietų“, – tvirtina šio fakulteto dekanas prof. Rimvydas Petrauskas.

Praėjusiais metais portale 15min.lt pasirodęs interviu su juo vis dar labai aktualus ir šiandien – apie Lietuvos humanitarinių mokslų būklę, humanitarinių studijų prasmę ir istoriko profesijos naudą.

Interviu skaitykite VU naujienose.

Istorijos fakulteto docentai lankosi Kinijoje

memorandumasVU Istorijos fakulteto docentai dr. Dalia Bukelevičiūtė ir dr. Ramojus Kraujelis yra išvykę į vizitą Kinijoje. Pekine birželio 23 d. Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba vadovaujama R. Kraujelio pasirašė supratimo memorandumą dėl tarpusavio bendradarbiavimo skatinimo. Tai turėtų atverti platesnes galimybes ateities tyrimams.

Birželio 26 d. Harbine Dalia Bukelevičiūtė tarptautinėje konferencijoje pristatė lietuvių bendruomenės gyvenimo aplinkybes Harbine 1905-1945 m. bei vienintelio Lietuvos konsulato Azijoje, t. y. Harbine veiklą. D. Bukelevičiūtė pranešimą skaitė gavusi vardinį Harbino miesto (kuriame gyvena apie 10 mln. gyventojų) mero pakvietimą. Šioje konferencijoje dalyvauja daugiau nei 150 dalyvių iš užsienio valstybių JAV, Rusijos, Izraelio, Kanados, Australijos, Lenkijos ir kt. Pranešimas susilaukė didelio dalyvių susidomėjimo, nes iki 1945 m. Harbine buvo išduota apie 700 lietuviškų pasų įvairių tautų atstovams, tad konferencijoje buvę Harbino gyventojai atskleidžia savo asmenines sąsajas su Lietuva. D. Bukelevičiūtė dalyvavo susitikime su Hrbino meru, kuriam buvo pristatytos galimos ateitie bendradarbiavimo perspektyvos.

R. Kraujelis ir D. Bukelevičiūtė bei Lietuvos centrinio valstybės archyvo direktorius Dalius Žižys lydimi Lietuvos ambasados atašė Ryčio Satkausko birželio 27 d. lankėsi Harbino miesto archyve, kur buvo deramasi dėl lietuvių gyvenusių Harbine archyvinių bylų perdavimo Lietuvai ir atvėrimo Lietuvos mokslininkams. Istorikai lankėsi Harbino kapines, kuriose yra palaidoti ir buvę lietuvių bendruomenės nariai, bei Lietuvos karaimų įkurtą tabako fabriką. 

    konferencijaarchyvas

 

 
 

Diskusija "Vidurio Europa kaip idėja ir atminties vieta"

YQ1N9712 1024x697Gegužės 26 dieną Atviros Lietuvos Fondo namuose įvyko antrasis renginys iš ciklo „Europos idėjos paieškos“. Diskutavo kultūros antropologas ir istorikas, publicistas profesorius Andrzej Mencwel (Instytut Kultury Polskiej, Varšuva), Vilniaus universiteto kultūros istorikas profesorius Alfredas Bumblauskas ir teatrologas Vaidas Jauniškis. Pokalbį moderavo Vilniaus universiteto kultūros istorikas doc. dr. Aurimas Švedas. 

Diskusijoje svarstyta, ką reiškia būti europiečiu ir Vidurio Europos gyventoju kasdienybėje; ar įmanoma kalbėti apie tam tikrą kultūrinį Vidurio Europos kanoną; (Jerzy Giedroyco idėjų kontekste) ar iš tiesų šio žmogaus pastangomis Vidurio Europa iš neįmanomybės pavirto realybe; koks bus Vidurio Europos likimas Europos Sąjungos projekte?

Olf.lt skaitytojams siūlome diskusijos ištrauką

Tęsiamas Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimas dėl Radvilų mauzoliejaus Nesvyžiuje

bendradarbiavimas dėl Radvilų mauzoliejaus NesvyžiujeBalandžio 18 d. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau - Departamentas) su Centrine projektų valdymo agentūra pasirašė projekto „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų Radvilų palikimas: bendradarbiavimas ugdant kultūros paveldo tyrimų ir išsaugojimo gebėjimus” (toliau – Projektas) įgyvendinimo sutartį, kuris finansuojamas Užsienio reikalų ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos lėšų, prisidedant Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos. Šio projekto partneriai yra Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas, atsakingas už mokslinius tyrimus, ir Baltarusijos Respublikos Kultūros ministerija.

Departamentas 2016 m. taip pat vykdė projektą Nesvyžiaus Šv. Dievo Kūno bažnyčioje rūsio patalpose įrengtame LDK didikų Radvilų giminės mauzoliejuje. Projekto eigoje buvo įsitikinta, kad rūsiuose įrengto mauzoliejaus fizinė būklė blogėja, todėl kol nebus sustabdytas drėgmės skverbimasis į rūsio patalpas, galima atlikti tik palaikų antropologinius tyrimus. Praeitų metų patirtis parodė, kad karstai yra sumaišyti, o palaikai yra natūraliai mumifikuoti arba pritaikyti unikalūs mumifikavimo būdai, kurie Lietuvoje nebuvo taikomi. Todėl kolegoms iš Baltarusijos pasiūlyta gauti leidimus dėl mėginių išvežimo ir laboratorinių tyrimų atlikimo, kurie padėtų tiksliau identifikuoti palaikus.

Labai svarbi šių metų Projekto veikla - pasidalijimas su kolegomis iš Baltarusijos sukaupta kultūros paveldo apsaugos specialistų patirtimi. Šiuo tikslu gegužės 22 – 27 d. į Vilnių atvyko Baltarusijos kultūros paveldo apsaugos specialistai, kurie dalyvauja praktiniame mokomajame seminare „Kultūros paveldo tvarkybos pamokos in situ“. Šio seminaro metu specialistai konkrečiuose objektuose supažindinami su polichromijos, dekoro ir kt. restauravimo/atkūrimo ypatumais, palaidojimo vietų apsauga ir tvarkyba, medžio ir metalo dirbinių restauravimu ir kt. Mokymai vyksta Vilniuje ir kitose Lietuvos vietose (Rumšiškėse, Kaune, Kretingoje ir Palangoje).

Be jau minėtų veiklų - antropologinių tyrimų ir praktinio mokomojo seminaro, numatytos dvi konferencijos (Vilniuje ir Minske), kurių metu specialistai supažindins su tyrimų Radvilų mauzoliejuje rezultatais.

 

Apie 2016 m. birželio 13–14 d. vykusį bendro Lietuvos ir Baltarusijos projekto „LDK didikų Radvilų mauzoliejaus Nesvyžiaus bažnyčios rūsiuose tyrimai ir pritaikymo lankymui koncepcija“ praktinį-mokomąjį seminarą VU Istorijos fakultete žr. čia

Taip pat žr.: VU mokslininkai Baltarusijoje tyrė kunigaikščių Radvilų palaikus    

 

 

 

 

Antrasis „Istorijos laboratorijos“ pokalbis: kokie didvyriai miega sovietų kapuose?

II ILAntrajame „Istorijos laboratorija“ pokalbyje Kokie didvyriai miega sovietų kapuose? - VU Istorijos fakulteto Istorijos teorijos bei kultūros istorijos katedros docentas dr. Salvijus Kulevičius bei Naujosios istorijos katedros lektorius dr. Norbertas Černiauskas.

Kiek yra Antrojo pasaulinio karo Sovietų sąjungos karių palaidojimo vietų Lietuvoje, kaip jos atsirado ir kaip buvo išnaudojimos politiniais bei ideologiniais tikslais sovietmečiu? Kodėl dėl palaidojimo vietų įsižiebia atminčių konfliktai? Kodėl žuvusieji, kaip skulptūros, obeliskai ir stelos, pradėjo naują, simbolinę, kelionę, kuri tęsiasi iki šiol – kaip ilgai ir rūpestingai puoselėjamas, politinius ir ideologinius tikslus realizuojantis mitas? Kaip į Sovietų sąjungos palaidojimo vietas pažvelgti ne tik per istorijos ir paveldo, bet ir propagandos prizmes? Šiuos ir kitus klausimus pokalbio metu ir atsako Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto istorikai.

Pokalbio video žr. čia 

Taip pat skaitykite DELFI: Sovietmečio palikimas Lietuvoje: šiuos objektus Rusija gali panaudoti kaip Trojos arklį

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos