Archeologas Albinas Kuncevičius: sužlugdyta svajonė atvėrė kitas karjeros duris

albinas kunceviciusVilniaus universitetą garsina daugybė nusipelniusių mokslininkų. Vienas jų – Lietuvos archeologas, humanitarinių mokslų daktaras Albinas Kuncevičius. Šio žmogaus biografija išties turtinga. Beveik dešimtmetį dirbęs aplinkosaugoje, vėliau ėmė kasinėti Lietuvos valdovų rūmus. Apsigynęs daktaro disertaciją būtent apie radinius šiuose rūmuose, A. Kuncevičius pradėjo dirbti Vilniaus universitete. Dideli iššūkiai niekada nesužlugdė profesoriaus svajonės – gilintis ir domėtis mūsų valstybės istorija.

Neįgyvendinta svajonė atvėrė duris naujam pomėgiui 

Archeologas prasitaria, kad išties jis turėjo didelį norą studijuoti Lietuvos istoriją, tačiau ten jis buvo nepriimtas. Tai lėmė archeologijos studijų pasirinkimą, kurios apėmė itin platų spektrą – nuo šiaurės elnių iki dabartinių kasinėjimų. Baigęs studijas ilgą laiką A.Kuncevičius dirbo paminklosaugoje, tačiau mokslo ir naujų atradimų profesoriui buvo negana. Anot mokslų daktaro, valdovų rūmai jam, dar jaunam archeologui, buvo itin gera mokykla. „Man visuomet buvo labai įdomi Lietuvos valstybės istorija, tad aš ir domėjausi dalykais, kurie susiję su LDK. Šio jausmo vedamas pradėjau domėtis valdovų rūmais ir galiausiai juos kasinėti. 1988–1990 m. šių rūmų kasinėjimai buvo itin populiarūs. Buvo inicijuojamos šimtai ekskursijų, tiek vaikams, tiek suaugusiems. Valdovų rūmų dalis, kurią dabar vertiname kaip archeologinį atradimą – apatinis aukštas, atkasti rūsiai ir kokliai buvo rasti būtent tada“, – prisiminimais dalijosi A. Kuncevičius.

Visą interviu skaitykite 15min.lt

Pokalbis su istoriku Tomu Vaiseta – apie slenkstį, už kurio pasikeičia suvokimas

t vaisetaTomas Vaiseta nustebo išgirdęs, kad Vilniaus universiteto Istorijos fakultete jis gali rašyti net ir eilėraštį, jeigu taip sugebės pasakyti ką nors naujo ir savito. Prieš įžengdamas į auditoriją galvoje jis turėjo visiškai kitokį istorijos mokslo vaizdinį, kitaip suvokė istorikų veiklą. Per studijų metus T. Vaiseta neparašė eilėraščio profesoriui, tačiau sėkmingai baigė magistro studijų programą, o vėliau apsigynė daktaro disertaciją.

32 metų istorikas T.Vaiseta sutiko pasikalbėti apie tai, kaip universitetas ugdo gebėjimą mąstyti.

– Kaip jaunas žmogus gali savyje atpažinti istoriką?

– Kartą važiuodami su panašaus amžiaus kolega istoriku Norbertu Černiausku į komandiruotę įsikalbėjome apie savo ankstyvą paauglystę. Paaiškėjo, kad nors mūsų pomėgiai ir interesai skyrėsi, tačiau turėjome bendrą polinkį – į sąsiuvinius kruopščiai užrašinėjome NBA krepšininkų ir komandų statistiką. Jau tuomet toks užsiėmimas turėjo atrodyti bergždžias, šiais laikais jis būtų visiškai nesuprantamas, tačiau tuomet pagalvojau, kad tokie polinkiai formuoja istoriką – noras ieškoti, kaupti medžiagą, ją sisteminti, analizuoti. Iš tokio juoko, kuris galbūt tiktų visiems (būsimiems) mokslininkams apibūdinti, galima būtų ieškoti ir rimtesnio atsakymo, kad į istoriją palinksta žmonės, kuriuos pirmiausia domina ne gamtos, elementariųjų dalelių ar skaičių, o žmonių gyvenamas pasaulis ir jų tikrovė, kuriamos to gyvenimo formos ir prasmės. Kiek esu bendravęs su kitais istorikais, faktiškai visi galėtų paliudyti ir kitą nuo ankstyvų metų turėtą polinkį – tekstams. Tekstus šiuo atveju suprantu plačiąja kultūrine prasme – visa tai, ką galima vienaip ar kitaip skaityti: ne tik knygos, straipsniai, dokumentai, bet ir filmai, fotografijos, dailės kūriniai ir t. t. Jeigu žmogus turi polinkį būti su tekstais, tarp tekstų ir tekstuose, istorijos ir kultūros istorijos studijos taip pat jam labai tiktų. Be to, skirtingai nuo pasitaikančių stereotipinių įsivaizdavimų, istorijos pažinimui reikalingas universalus žvilgsnis, net jei nagrinėji labai siaurą ir specifinį klausimą. Istorikas neįsivaizduoja, kaip galima, tarkime, politinį įvykį suprasti be žinių apie to meto ekonominį, kultūrinį ir socialinį kontekstą. Todėl istorija labai tinka tiems, kurie linkę domėtis juos supančiu pasauliu kuo plačiau, universaliau, nebijodami aprėpti kelias, tarpusavyje iš pirmo žvilgsnio net mažai susijusias gyvenimo sferas. Galiausiai, kadangi paauglystėje svarsčiau ir apie astronomo profesiją, galėčiau pasakyti ir visai romantiškai: jeigu galvodami apie mūsų visų praeitį jaučiate tą patį baugų, neaprėpiamą ir neapčiuopiamą jausmą, kaip ir spoksodami į žvaigždėtą dangų, tikrai galite studijuoti istoriją – esminį dalyką jau esate supratę.

Visą interviu skaitykite: 15min.lt

Humanitarinių ir socialinių mokslų atstovų Sąjūdžio deklaracija „Dėl Lietuvos mokslo politikos atnaujinimo“

debesys HSMokslu2Dvylika Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų akademinių asociacijų, vienijančių apie pusantro tūkstančio narių, paskelbė deklaraciją, kuria reikalaujama esmingai atnaujinti Lietuvos mokslo politiką. Pabrėžiama, kad mokslas ir studijos pagaliau turi tapti pagrindiniu Lietuvos valstybės prioritetu, ir tai turi būti įtvirtinta nacionaliniu susitarimu.

Deklaracija susideda iš dešimties punktų, kurie, susibūrusių akademinių asociacijų manymu, privalomi siekiant naujos Lietuvos mokslo politikos. Čia pabrėžiamas pusiausvyros tarp skirtingoms mokslo šakoms skiriamo dėmesio atkūrimas, būtinybė atsisakyti ekonominės naudos logika grįsto dabartinio mokslo ir studijų finansavimo, skatinti ir remti aukštojo mokslo tarptautiškumą, plėtoti lituanistiką ir svarbių HSM darbų vertimų programą, ugdyti pasitikėjimą mokslininkais ir jų bendruomenėmis, užtikrinti skaidrų lėšų skirstymą ir sudaryti nacionalinį susitarimą, kuris numatytų deramą paramą aukštajam mokslui kaip prioritetinei valstybės gyvenimo sričiai.

Deklaracija žymi ją pasirašiusių HSM asociacijų Sąjūdį – gilesnio tarpusavio bendradarbiavimo pradžią. Susibūrę HSM draugijų atstovai sieks, kad politikai galiausiai pradėtų skirti reikalingą dėmesį tiek HSM disciplinų plėtotei, tiek visos mokslo politikos atnaujinimui. Su visu deklaracijos tekstu galima susipažinti čia.

Taip pat skaitykite VU naujienuose

Kandidatų į Vilniaus universiteto tarybą debatai

Tarybos saleBalandžio 24 d. (pirmadienį) 16 val. kviečiame dalyvauti kandidatų į Vilniaus universiteto tarybą debatuose, kurie vyks Komunikacijos fakulteto Spaudos teatro auditorijoje (Saulėtekio al. 9, I rūmai, 217 auditorija).

VU Taryba tiesiogiai dalyvauja didžiausio šalies universiteto valdyme ir yra vienas pagrindinių jo valdymo organų bei rūpinasi strateginiais aukštosios mokyklos plėtros klausimais. Šiuo metu kandidatai pretenduoja į dvi laisvas VU Tarybos vietas.

VU Tarybos nariu – ne Vilniaus universiteto dėstytojo ar mokslo (meno) darbuotojo, atstovaujančio teisinės, politinės, socialinės, ūkio, finansų ir administravimo sistemų plėtros interesų sričiai, pretenduoja tapti Giedrius Dusevičius (UAB „Inus“) ir Česlavas Okinčicas (advokatas).

VU Tarybos nariu – Vilniaus universiteto dėstytojo ar mokslo (meno) darbuotojo, atstovaujančio socialinių mokslų ir studijų plėtros interesų sričiai, pretenduoja tapti Aleksandras Dobryninas (VU Filosofijos fakultetas), Nerija Putinaitė (VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas) ir Vytautas Nekrošius (VU Teisės fakultetas).

Renginį moderuos Universiteto alumnas, žurnalistas Aurimas Perednis. Renginys bus transliuojamas ir internetu: https://www.youtube.com/watch?v=lBLOAvLR83s

Jeigu turite klausimų kandidatams, kviečiame juos pateikti e. paštu () arba komentaruose po transliacijos nuoroda. 

Primename, kad Tarybos narių rinkimai kamieniniuose akademiniuose padaliniuose numatyti šių metų balandžio 25-26 dienomis.

Su kandidatais į VU Tarybą galite susipažinti VU puslapyje.

Kviečiame susipažinti su kandidatais, diskutuoti, domėtis ir aktyviai dalyvauti naujųjų VU Tarybos narių rinkimuose!

Kviečiame 9-12 klasių mokinius į antrąją ISTORIJOS LABORATORIJĄ

zem geriauVU Istorijos fakultetas 2017 m. balandžio 22 d. kviečia 9-12 klasių mokinius į ISTORIJOS LABORATORIJĄ. Užsiėmimai vyks 11.00 – 15.30 val., 211 auditorijoje.

Istorijos ir kultūros tyrimai, antropologiniai ir archeologiniai eksperimentai: nuo kasdienybės rekonstrukcijos iki istorinio detektyvo. Sėkmingai atlikus kūrybines ir analitines užduotis, Jums bus įteiktas Jaunojo istoriko tyrėjo pažymėjimas.

Užsiėmimai nemokami. 

Jei susidomėjote – registruokitės adresu: 

2017 m. ISTORIJOS LABORATORIJOS programa

Daugiau informacijos apie ISTORIJOS LABORATORIJĄ žr. čia

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos