Kokią Lietuvos istoriją ir kodėl pramiegojome?

Alfredas Bumblauskas copyAnot Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesoriaus Alfredo Bumblausko, nors Lietuvos istorija laikoma vienu mūsų tapatybės pagrindų, tačiau visą laiką gyvenome su pramiegotos Lietuvos istorijos idėja. Ne veltui Maironis yra pasakęs, kad po Vytauto mirties – penki amžiai nakties be aušros.

Tokiomis įžvalgomis dalijosi vienas įtakingiausių istorikų paskaitoje „Pramiegota Lietuvos istorija“, skaitytoje tarptautinėje mokymosi, žinių ir karjeros planavimo parodoje „Studijos“.

„Kodėl užmigome? Dėl to, kad mūsų tėvynės patriarchai Simonas Daukantas, Jonas Basanavičius ir Maironis taip norėjo. Jie sukūrė „užmigimo–atbudimo“ koncepciją, kuria siekta atsiriboti nuo lenkiškos kultūros. Iš to išeina, kad ir Vilniaus mums nereikia. Juozas Tumas-Vaižgantas jį net pavadinęs tautos gangrena. Taigi pramiegojom savo istoriją, kurios turėtų prireikti, nes be jos negalime adekvačiai ugdytis europietiškos ir kartu pilietinės tapatybės“, – įsitikinęs VU istorikas.

Daugiau skaitykite VU naujienuose

E. Kurausko nuotrauka

Daugiau nuotraukų iš studijų mugės „Studijos 2017” rasite VU facebook paskyroje.

Doc. dr. Aurimo Švedo knygos pristatyme – Irenos Veisaitės mintys apie Lietuvą, žydus ir Leonidą Donskį

knygos pristatymo akimirka 589356ab42ac8Tarpukaris, pirmosios sovietų ir nacių okupacijos laikas, sovietmetis, galiausiai Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimas, jos įtvirtinimas – visa tai teko išgyventi literatūrologei, teatrologei, germanistei, ilgametei Atviros Lietuvos fondo pirmininkei Irenai Veisaitei.

Keturias skirtingas epochas apimanti jos gyvenimo istorija nugulė į knygos puslapius, kurie iš naujo buvo praskleisti ketvirtadienio vakarą. Vilniaus universiteto bibliotekoje, ypač puošnioje Baltojoje salėje, VU Istorijos fakulteto docentas Aurimas Švedas surengė savo naujos, I.Veisaitei dedikuotos knygos „Gyvenimas turėtų būti skaidrus“ pristatymą, sudominusį kelias dešimtis žmonių.

Skaitykite daugiau 15min

Geriausias Istorijos fakulteto dėstytojas dr. Norbertas Černiauskas po kiekvienos paskaitos pasirašo pažymį

Norbertas Cerniauskas„Prieš sužinodamas apie geriausio dėstytojo apdovanojimą kaip tik buvau perskaitęs interviu su rašytoju Valdu Papieviu, kuris, gavęs Nacionalinę kultūros ir meno premiją, prisipažino, kad toks įvertinimas jam yra „ir džiaugsmas, ir didelė atsakomybė, nerimas dėl ateities“. Negaliu savo įvertinimo sugretinti su V. Papievio apdovanojimu, tačiau jausmas buvo / yra labai panašus. Tikrai nuoširdžiai džiaugiuosi, bet kartu šį „titulą“ priimu ne tik kaip įdėtų pastangų pripažinimą, bet ir kaip tam tikrą įvertinimą avansu, kuris itin įpareigoja“, – sako geriausias VU Istorijos fakulteto dėstytojas lektorius dr. Norbertas Černiauskas. Tai ne pirmas jo darbo pripažinimas – 2015 m. per Istorijos fakulteto dienas jaunajam istorikui taip pat skirtas metų dėstytojo apdovanojimas.

Interviu skaitykite VU naujienose. 

Dėl VU Tarybos nario rinkimų

veliavos edgarasVilniaus Universiteto Centrinė rinkimų komisija patvirtino kandidatų į Vilniaus universiteto tarybos narius sąrašą. Taip pat patvirtinta, jog Tarybos nario rinkimai vyks sausio 2425 dienomis (išankstinis balsavimas sausio 1819 d.), jei prireiktų antrojo balsavimo turo, jis vyktų sausio 31– vasario 1 dienomis. Su visa Centrinės rinkimų komisijos informacija apie iškeltus kandidatus galite susipažinti čia: http://www.vu.lt/apiemus/struktura/taryba/tarybos-naujienos/4160-patvirtintas-kandidatu-i-vilniaus-universiteto-tarybos-narius-sarasas-2 .

Istorijos fakulteto Rinkimų komisija

 

Vilniaus universitetas, brėžęs (brėžiantis?) Vakarų civilizacijos ribas

ABumblauskas Kurausko nuotrIstorikas, televizijos laidų vedėjas, Istorijos fakulteto Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedros profesorius Alfredas Bumblauskas – vienas iš dešimties įtakingiausių visuomenininkų Lietuvoje. Pats profesorius laidoje pajuokavo, kad jis toks pat įtakingas kaip Mongolija – sovietmečiu buvo toks anekdotas apie labiausiai nepriklausomą šalį Mongoliją, nuo kurios visai niekas nepriklauso. Daugelyje savo pasisakymų ir straipsnių prof. A. Bumblauskas kalba apie sumenkusį dėmesį humanitariniams mokslams ir dėl to kylančias grėsmes, taip pat apie aukštojo mokslo situaciją Lietuvoje. Būdamas Istorijos fakulteto dekanas, jis daug prisidėjo prie fakulteto pertvarkymo, desovietizacijos.

Šiemet prof. A. Bumblauskas švenčia 60-metį, o istorikui tai – brandos amžius. Ši publikacija parengta remiantis keliais profesoriaus pasisakymais ir straipsniais apie Vilniaus universiteto reikšmę, apie reitingus, apie humanitarinių mokslų nuvertinimo padarinius ir pamokas.

Paprastai sakoma, kad tarp universiteto ir Europos kultūros galima dėti lygybės ženklą. Universitetai kūrė Europos tapatybę. Lotyniškosios švietimo sistemos, kurios viršūnėje – universitetai, ribos – tai Europos kultūros ribos. Prasmių universitetų idėja, kuri buvo pradinė universitetų istorijos paradigma, šiais laikais ypač aktuali, nes dažnai pragmatinis, komercinis požiūris į universitetus paskandina pamatinę universitetų prasmių paieškų idėją. 

Netylant kalboms apie krintančią Lietuvos aukštojo mokslo kokybę, stringančią sistemos pertvarką, humanitarinių mokslų nuvertinimą (niekinimą) ir būtinybę pakilti pasauliniuose reitinguose, ambicijas gauti Nobelio premiją, svarbu atminti ir įsisąmoninti Vilniaus universiteto istorinį vaidmenį ir jo vietą mokslo ir kultūros istorijoje.

Visas tekstas bernardinai.lt 

Tekstas publikuotas naujausiame žurnalo „Spectrum“ numeryje

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos