Komisijos

 

 

 

 

 

 

 

 

TEST

informacijs testine

Struktūra

Fakulteto taryba yra aukščiausioji fakulteto savivaldos institucija. Jos nutarimai privalomi visiems fakulteto darbuotojams ir studentams.  

Fakulteto dekanas - prof. Rimvydas Petrauskas.

Prodekanai:
Akademinių reikalų ir tarptautinių ryšių prodekanė  - dr. Loreta Skurvydaitė
Mokslo reikalų ir plėtros prodekanas - dr. Salvijus Kulevičius

Istorijos fakultetą sudaro 4 katedros:
Archeologijos, vedėjas prof. Albinas Kuncevičius
Istorijos teorijos ir kultūros istorijos, vedėjas prof. Alfredas Bumblauskas
Naujosios istorijos, vedėjas prof. Arūnas Streikus
Senovės ir viduramžių istorijos, vedėjas prof. Rimvydas Petrauskas

Fakultete veikiantis  Kultūrinių bendrijų studijų centras priklauso Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedrai (vadovas doc. dr. Grigorijus Potašenko),  o Lietuvos statutų ir Lietuvos metrikos tyrimų grupė (vadovė prof. Irena Valikonytė) Senovės ir viduramžių istorijos katedrai. 

Lietuvos statutų ir Lietuvos Metrikos tyrimo grupė

Prioritetinė mokslinių tyrimų tema iš esmės buvo suformuluota Lietuvos istorijos katedroje 7 deš. pabaigoje– 8 deš. pradžioje, kai prof. Stanislovas Lazutka pradėjo burti (iš pradžių neformalią) darbuotojų grupę, kuri ėmė ruoštis Pirmojo Lietuvos Statuto (PLS) publikavimui. Per tris dešimtmečius PLS tematika buvo apginta viena habilituoto daktaro (S. Lazutka) ir trys daktaro (Edvardas Gudavičius, Irena Valikonytė, Tatjana Vlasova) disertacijos, buvo surengtos keturios Lietuvos statutams skirtos mokslinės konferencijos (1979, 1988, 1991, 2004 m.), parašytos dvi monografijos (Lazutka S. A., I Litovskij Statut – feodalnyj kodeks Velikogo kniažestva Litovskogo, Vilnius, 1973; Lazutka S., Lietuvos statutai, jų kūrėjai ir epocha, Kaunas, 1994), o svarbiausia – parengtos spaudai ir išspausdintos trys PLS akademinio leidinio knygos (Lazutka S., Gudavičius E., Pirmasis Lietuvos Statutas, t. I, d. 1: Paleografinė ir tekstologinė nuorašų analizė, Vilnius, 1983; Lazutka S., Gudavičius E., Pirmasis Lietuvos Statutas, t. I, d. 2: Dzialinskio, Lauryno ir Ališavos nuorašų faksimilės, Vilnius, 1985; Pirmasis Lietuvos Statutas, t. II, d. 1: Tekstai senąja baltarusių, lotynų ir senąja lenkų kalbomis, Vilnius, 1991). Lietuvos statutų ir Lietuvos Metrikos tyrimų grupės bendradarbiai, paskelbę PLS vertimus į lietuvių (Valikonytė I., Lazutka S., Gudavičius E., Pirmasis Lietuvos Statutas (1529 m), Vilnius, 2001) ir rusų (Lazutka S., Valikonytė I., Gudavičius E., Pervyj Litovskij Statut, Vilnius, 2004) kalbas, rašo leidinio paskutiniąją knygą (II tomo antrąją dalį), t. y. plačius PLS skyrių bei straipsnių komentarus. 2007 m. paskelbtos dviejų seniausių PLS nuorašų faksimilės (Lazutka S., Pirmasis Lietuvos Statutas (1529 m.): Zamoiskių ir Firlėjų rankraščių nuorašų paleografija ir faksimilės, Vilnius, 2007). Šio įspūdingo LDK teisės, istorijos bei kultūros paminklo publikavimas ir tyrimai Vilniaus universitetui pelnė PLS studijų centro pripažinimą. Apie tai liudija ir 1995 m. prof. S. Lazutkai ir prof. E. Gudavičiui paskirta Lietuvos valstybės Mokslo premija.

Idėją kompleksiškai publikuoti Lietuvos Metrikos (LM) knygas atgaivino ir tarptautinę programą parengė rusų istorikas akad. Vladimiras Pašuta, 1980 m. gruodį vadovavęs SSRS mokslų akademijos delegacijai ir pasirašęs atitinkamą sutartį su Lenkijos mokslų akademija. Lietuvos (LTSR) mokslų akademijai šioje programoje turėjo atstovauti Istorijos institutas, bet rengiant metodines LM leidybos rekomendacijas buvo pakviesti dalyvauti ir Vilniaus universiteto profesoriai M. Jučas ir S. Lazutka. Kai 8 deš. pabaigoje LM tyrimo ir publikavimo centras akivaizdžiai ėmė keltis į Vilnių (į Istorijos institutą, kur dirbo dr. Egidijus Banionis), LM leidybos programoje ėmė dalyvauti ir Statuto tyrėjai. Rengiant PLS komentarus būtų neįmanoma išsiversti be LM XVI a. pirmosios pusės Teismų bylų knygų (TBK) medžiagos, nes būtent LDK teismų praktika buvo vienas iš svarbiausių PLS šaltinių. Todėl ir imtasi rengti spaudai bei analizuoti šio LM skyriaus knygas. Jau išleista 11 knygų (Lietuvos Metrika (1528–1547). 6-oji Teismų bylų knyga, Vilnius, 1995; Lietuvos Metrika (1522–1530). 4-oji Teismų bylų knyga, Vilnius, 1997; Lietuvos Metrika (1533–1535). 8-oji Teismų bylų knyga, Vilnius, 1999; Lietuvos Metrika (1542 m.). 11-oji Teismų bylų knyga, Vilnius, 2001; Lietuvos Metrika (1540–1541). 10-oji Teismų bylų knyga, Vilnius, 2003; Lietuvos Metrika (1540–1543). 12-oji Teismų bylų knyga, Vilnius, 2007; Lietuvos Metrika (1546–1548). 19-oji Teismų bylų knyga, Vilnius, 2009; Lietuvos Metrika (1555–1558). 37-oji Teismų bylų knyga, Vilnius, 2010; Lietuvos Metrika (1562–1566). 47-oji Teismų bylų knyga, Vilnius, 2011; Lietuvos Metrika (1565‒1566). 50-oji Teismų bylų knyga, Vilnius, 2014; Lietuvos Metrika (1559‒1563). 40-oji Teismų bylų knyga, Vilnius, 2015). Šiuo metu rengiamos 3 LM knygos (34-oji ir 35-oji TBK ir 27-oji Užrašymų knyga). Grupės darbuotojai dalyvavo bendruose projektuose su Lietuvos istorijos institutu: Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo remtame mokslinių tyrimų projekte „Lietuvos Metrika: publikavimas ir tyrimai“ (2006 m.) bei Nacionalinės lituanistikos plėtros 2009–2011 m. programos projekte „Lietuvos Metrikos tyrimai ir leidyba“. Šiuo metu kartu su Senovės ir vidurinių amžių istorijos katedra vykdomas Lietuvos mokslo tarybos finansuojama projektas „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų teisinė sąmonė: norma ir realybė“ (vad. prof. I. Valikonytė).

Kultūrinių bendrijų studijų centras

Istorijos fakultetas, Universiteto g. 7
III aukštas, 323 kab.

Tel. (8 5) 268 72 93

El. paštas:

 

Kultūrinių bendrijų studijų centras įkurtas 1999 m. rudenį kaip bendras Vilniaus Universiteto Istorijos fakulteto bei Atviros Lietuvos fondo projektas. Šis centras yra pirmasis pasaulyje universitetinis padalinys, kurio veikla skirta tik toms etninėms grupėms, kurios neturi suvereniteto. Centro dėmesys pirmiausia yra nukreiptas į Lietuvos totorių, karaimų, sentikių, romų bei jidiš kultūras.

 DarbuotojasMoksliniai interesaiKontaktaiPriėmimas

KBSC direktorius
Doc. dr. Grigorijus Potašenko

Baltijos šalių sentikių istorija ir kultūra;
Lietuvos etninių mažumų istorija;
Modernios visuomenės tapsmas XIX-XX amžiuje;
Istoriografija, istorinė atmintis, paveldas.
Ketvirtadieniais
14.00–15.00
323 kab.
Doc. dr.
Jurgita Verbickienė
Sociokultūrinė Lietuvos etnokonfesinių bendruomenių istorija;
Antisemitizmas;
Dominuojančių visuomenės grupių požiūris į etnines ir konfesines mažumas.
,

Susitarus el.paštu.
212 kab. 

Dr. Dovilė Troskovaitė
Lietuvos karaimų bendruomenės istorija, demografija, teisinės ir socialinės padėties raida; 
Lenkijos ir Lietuvos nekrikščioniškų bendruomenių istorija XIX – XX a.; 
Sekuliarios nekrikščionių tapatybės formavimas XIX a. pab. – XX a. pirmoje pusėje; 
Nekrikščioniškų bendruomenių kultūra ir paveldas.
Ketvirtadieniais
13.00-14.00 
212 kab.

Skaityti daugiau: Kultūrinių bendrijų studijų centras

Katedros

Archeologijos katedra
I aukštas, 103 - 104 kab.
Katedros vedėjas prof. Albinas Kuncevičius
Tel. (8 5) 268 72 84
Vyresn. specialistė Violeta Vasiliauskienė
E. paštas:
Tel. (8 5) 268 72 84

 

Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedra
III aukštas, 327 kab.
Katedros vedėjas prof. Alfredas Bumblauskas
Vyresn. specialistė Danguolė Skulsčiūtė
E. paštas:
Tel. (8 5) 268 72 88

 

Naujosios istorijos katedra
III aukštas, 319-320 kab.
Katedros vedėjas prof. dr. Arūnas Streikus
Tel. (8 5) 268 72 86

Vyresn. specialistė Rima Bareikienė

E. paštas:

Tel. (8 5) 268 72 97

 

Senovės ir vidurinių amžių istorijos katedra

III aukštas, 326 kab.
Katedros vedėjas prof. Rimvydas Petrauskas
Vyresn. specialistė Rima Bareikienė
E. paštas:
Tel. (8 5) 268 72 97

 

Dekanatas

R.Petrauskas

Dekanas
Prof. dr. Rimvydas Petrauskas

Tel. (8 5) 268 72 81
El. paštas:

Priėmimo laikas:.
Trečiadieniais 9 – 11 val.
210 kab.

Akademinių reikalų ir tarptautinių ryšių prodekanė
Dr. Loreta Skurvydaitė

Tel. (8 5 ) 268 72 53
El. paštas:

213 kab.

Mokslo reikalų ir plėtros prodekanas
Doc. dr. Salvijus Kulevičius

Tel. (8 5) 268 72 53
El. paštas:

213 kab.

Vyriausioji specialistė
(administratorė)
Giedrė Polkaitė - Petkevičienė

Tel. (8 5) 268 72 80
El. paštas:
209 kab.

 
 

Vyriausioji specialistė
(nuolatinių studijų organizatorė)
Janina Leonienė

Tel. (8 5) 268 72 90
El. paštas:     

Priėmimo laikas:
Pirmadieniais - penktadieniais
9 - 12 val.
215 kab.

Vyresnioji specialistė

(gretutinių studijų, tvarkaraščių administratorė,
studentų akademinių reikalų konsultantė)
 
Dalia Vitkauskaitė     

Tel. (8 5) 268 72 78
El. paštas:

Pirmadieniais: 13-16 val.

Trečiadieniais: 9-13 val. 

Ketvirtadieniais: 13-16 val.
110 kab.

 
 

Vyresnioji specialistė
(viešieji pirkimai)
Rėda Nemickienė

Tel. (8 5) 268 72 93
El. paštas:     

323 kab.

Vyresnysis specialistas (IT)
Loranas Vaitkus

Tel. (8 5) 268 71 63
El. paštas:  

322 kab. 

 

 

 

 

 

 

 

Fakulteto taryba

VU Istorijos fakulteto taryba išrinkta 2015 vasario 23 d. 

Prof. Rimvydas Petrauskas VU Istorijos fakulteto dekanas, Senovės ir vidurinių amžių istorijos katedros profesorius
Prof. Zenonas Butkus VU Istorijos fakulteto Naujosios istorijos katedros profesorius
Prof. Tamara Bairašauskaitė Socialinė partnerė, Lietuvos istorijos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja
Prof. Alfredas Bumblauskas VU Istorijos fakulteto Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedros vedėjas
Prof. dr. Marija Drėmaitė  VU Istorijos fakulteto Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedros profesorė
Doc. dr. Algirdas Jakubčionis VU Istorijos fakulteto Naujosios istorijos katedros docentas
Doc. dr. Ramojus Kraujelis Socialinis partneris, Lietuvos vyriausiasis archyvaras
Doc. dr. Salvijus Kulevičius VU Istorijos fakulteto prodekanas, Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedros docentas
Prof. Albinas Kuncevičius   VU Istorijos fakulteto Archeologijos katedros vedėjas, profesorius
Doc. dr. Justina Poškienė    VU Istorijos fakulteto Archeologijos bei Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedrų docentė
Doc. dr. Eugenijus Saviščevas    VU Istorijos fakulteto Senovės ir vidurinių amžių istorijos katedros docentas
Dr. Loreta Skurvydaitė VU Istorijos fakulteto prodekanė, Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedros asistentė
Doc. dr. Aurimas Švedas    VU Istorijos fakulteto Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedros docentas
Prof. Irena Valikonytė      VU Istorijos fakulteto Senovės ir vidurinių amžių katedros profesorė
Doc. dr. Gintautas Vėlius  

VU Istorijos fakulteto Archeologijos katedros docentas

Justina Stryžen VU Istorijos fakulteto studentų atstovė IF taryboje
Simona Radvilaitė VU Istorijos fakulteto studentų atstovė IF taryboje
Kristijonas Mareckas VU Istorijos fakulteto studentų atstovė IF taryboje
Audrius Dambrauskas VU Istorijos fakulteto studentų atstovė IF taryboje

Pokategorės

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos