Bakalauro studijos

Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas siūlo tris pagrindines bakalauro studijų programas – Istoriją, Kultūros istoriją ir antropologiją, Archeologiją – ir galimybę rinktis taikomąsias specializacijas – Bioarcheologiją, Etninių mažumų istoriją ir antropologiją, Šaltinotyrą ir archyvistiką, Kultūrinį turizmą – taip pat bet kurias gretutinės krypties
studijas, siūlomas Vilniaus universitete ir Istorijos fakultete.

Bendra bakalauro studijų programų apimtis – 240 ECTS kreditų (toliau – kreditų). Studijos organizuojamos modulių principu. Istorijos fakultete laikomasi bendros nuostatos, kad 1 studijų modulis lygus 15 kreditų. Į šią apimtį įskaičiuojamas studento kontaktinis darbas (paskaitos, seminarai, pratybos, kolokviumai, mokomosios ekskursijos, praktikos, konsultacijos, atsiskaitymai ir kitas studijų tvarkaraštyje nurodytas laikas), savarankiškas mokymasis (pasirengimas seminarams, atsiskaitymams, konkrečių užduočių atlikimas, medžiagos paieška bibliotekose, archyvuose, internete ir t. t., nurodytos literatūros ar šaltinių skaitymas, problemų formulavimas ir iškėlimas, darbų rašymas, žodinių pranešimų rengimas). Šitaip suformuotą kreditą sudaro 25–30 studento darbo valandų. Savarankiškas studento mokymasis sudaro vidutiniškai apie 2/3 kiekvieno modulio apimties.

Kas yra modulis? Tai – studijų programos dalis, apimanti kelias, turinio požiūriu susijusias, studijų temas (tradiciškai vadintas dalykais, disciplinomis, kursais), kurias sieja bendras tikslas, mokymosi siekiniai ir ugdomi studentų gebėjimai bei kompetencijos. Vieno modulio studijų trukmė priklauso nuo jo specifikos (gali būti dėstomi / studijuojami intensyviai arba ištęsti), bet negali trukti ilgiau kaip vienus mokslo metus. Mokymosi siekiniais (siekiamais studijų rezultatais) vadinama tai, ką studentas turi žinoti, suprasti ir (arba) sugebėti parodyti baigęs modulį. Juos nustato dėstytojai, jie suformuluoja ir atitinkamus vertinimo kriterijus, pagal kuriuos sprendžia, koks mokymosi siekinių lygis yra pasiektas. Apibrėžiant mokymosi siekinius ir vertinimo kriterijus, nurodomi reikalavimai. Siekinius formuluoja dėstytojai, o studentai, kartu su dėstytojais yra atsakingi už numatytų gebėjimų ir kompetencijų iš(si)ugdymą. Studentų žinios ir gebėjimai yra vertinami nuo 1 iki 10 balų. Modulis laikomas įvykdytu, jei studentas atsiskaito už visas jį sudarančias temas. Vieną modulį įgyvendina keli dėstytojai (vienas iš jų yra vadovas ir atsako už modulio įgyvendinimo organizavimą), bet galutinis modulio vertinimas yra
bendras.

Pagal paskirtį moduliai skirstomi į bendrojo universitetinio lavinimo ir studijų krypties, o pagal pasirinkimo tipą – į privalomuosius ir pasirenkamuosius. Bendrajam universitetiniam lavinimui skiriama 15 kreditų, o pagrindinės krypties studijų moduliams tenka ne mažiau kaip 165 kreditai. Likusius 60 kreditų studentai pasirinktinai gali skirti: gilinamosioms studijoms, taikomajai specializacijai, gretutinėms studijoms arba bendrajam universitetiniam lavinimuisi. Visos Istorijos fakulteto bakalauro studijų programos turi gilinamųjų studijų modulių blokus ir taikomąsias specializacijas (Archeologijos – Bioarcheologiją; Istorijos – Šaltinotyrą ir archyvistiką; Kultūros istorijos ir antropologijos – Etninių mažumų istoriją ir antropologiją bei Kultūrinis turizmą).

Visose trijose Istorijos fakulteto bakalauro studijų programose numatyti „branduoliniai“, 60 kreditų apimties moduliai, kurie sudaro kiekvienos studijų programos pagrindą. Kiekvienoje studijų programoje bent 6 studijų krypties moduliai yra privalomi: tai minėtasis konkrečios studijų programos „branduolinių“ modulių blokas, praktinis tiriamasis bakalauro seminaras ir bakalauro baigiamasis darbas. Kitus privalomus modulius studentai pasirenka savo nuožiūra iš pasiūlyto modulių sąrašo. Dalykinės užsienio kalbos įtrauktos į programą kaip privalomasis studijų krypties modulis.

Išsamią informaciją apie priėmimą į VU pirmosios pakopos (bakalauro) studijas rasite čia.