Archeologija

2014 m. Archeologijos bakalauro programą vertino tarptautinė ekspertų grupė (Dr. Isabella Colpo (vadovė), Doc. dr. Anatoly Kantorovich, Prof. dr. Andrzej Buko, Dr. Povilas Blaževičius, Gintautas Rimeikis). Programa įvertinta teigiamai ir akredituota maksimaliam 6 metų terminui.
Programos vertinimas

Archeologijos bakalauro studijų programos tikslas – sudaryti studentams sąlygas įgyti žinių ir supratimą apie praeitį archeologijos mokslo požiūriu, įgyti gebėjimų atlikti tyrimą pagal archeologijos mokslo reikalavimus atsižvelgiant į etinius ir profesinius, istorinius ir socialinius, teorinius ir metodologinius kontekstus, veikti dinamiškoje profesinėje aplinkoje.

Archeologijos studijų programos absolventams sudarytos galimybės įgyti žinių ir supratimą apie bendrąją archeologijos raidą bei jos santykį su kitomis mokslo sritimis, suprasti skirtingų chronologinių laikotarpių šaltinius, metodus bei aktualias tyrimų problemas; gilintis į vieną ar keletą archeologinių laikotarpių, tyrimų sričių, taip pat specializuotis bioarcheologijoje. Studentams sudarytos sąlygos įgytas žinias ir supratimą taikyti  praktikoje – išmokti spręsti kylančias problemas atliekant archeologinius lauko tyrimus, rengiant mokslinių tyrimų ataskaitą, pasirenkant atitinkamus paveldosaugos, archeologinių radinių konservavimo ir restauravimo, bioarcheologijos ir susijusių sričių tyrimų metodus. Studijų programoje ugdomos kompetencijos rinkti, interpretuoti ir perteiktiarcheologijos duomenis (plačiąja prasme), reikalingus spręsti mokslo, socialinėms ir etinėms problemoms, kylančioms iš archeologijos mokslo, archeologijos paveldosaugos ir bioarcheologijos sričių. Absolventas žino etinius profesijos įsipareigojimus, susijusius su archeologo viešosios atsakomybės sritimis. Siekiama, kad studentas išsiugdytų bendrąsias kompetencijas, kurios suformuotų poreikį mokytis ir atnaujinti žinias savarankiškai, prisitaikyti prie dinamiškos profesinės aplinkos, taip pat gebėjimą valdyti informaciją, organizuoti ir planuoti, dirbti grupėse ir bendradarbiauti su kitų specialybių atstovais, siekti kokybės, perteikti informaciją žodžiu ir raštu ne specialistų auditorijai.

Archeologijos bakalauro studijų programos trukmė – 4 metai. Jos apimtis – 240 kreditų. Studijų programą sudaro bendrojo universitetinio lavinimo moduliai ir studijų krypties moduliai, kuriems taip pat priskiriamos specialybės kalbos, praktinis tiriamasis bakalauro seminaras, bakalauro darbas. Studijų krypties moduliai taip pat skirstomi į „branduolinius“, pasirenkamuosius ir gilinamuosius. Archeologijos studijų programa suteikia galimybę specializuotis bioarcheologijoje (60 kreditų). Bioarcheologijos studijų moduliai pirmiausia yra orientuoti į Archeologijos studijų programos studentus, kurie siekia taikomosios specializacijos. Studijuojančiajam sudaromos galimybės įgyti žinių ir
supratimą apie archeologijos mokslo šaką – bioarcheologiją, – jos vietą archeologijos moksle, suprasti bioarcheologijos šaltinius – praeities žmones ir jų paveldą, kompleksiškai apimant biologinius ir kultūrinius aspektus, šių šaltinių tyrimų metodus bei aktualias tyrimų problemas.

Archeologijos studijų programa parengta taip, kad per pirmuosius dvejus studijų metus studentai išklausytų „branduolinius“ modulius (Studijų įvadą; Lietuvos archeologijos pagrindus; Archeologijos lauko tyrimų metodus ir dokumentacijos pagrindus; Paveldosaugos pagrindus), pasirinktus bendrojo universitetinio lavinimo modulius, specialybės kalbas. „Branduoliniai“ moduliai (60 kreditų) – tai Archeologijos studijų programos pagrindas. Toliau studentai gali rinktis iš pasiūlyto pasirenkamųjų modulių sąrašo. Studentas privalo pasirinkti nuodugnias mažiausiai vieno archeologinio laikotarpio studijas – „dvigubus“ 30 kreditų modulius (Akmens amžiaus ir ankstyvojo metalų laikotarpio archeologiją; I tūkstantmečio archeologiją; Istorinių laikų archeologiją), kuriuos studijuojant atliekama ir lauko tyrimų praktika. Trečiaisiais studijų metais studentai turi keletą galimybių (60 kreditų): gilinti pagrindinės Archeologijos programos žinias, rinktis taikomąją specializaciją (Bioarcheologiją) arba bet kurias Istorijos fakulteto ar Vilniaus universiteto siūlomas gretutinės krypties studijas. Archeologijos studijos baigiamos bakalauro darbu, kuriam rengiamasi praktiniame tiriamajame bakalauro seminare dar nuosekliau integruojant mokymą ir mokymąsi bei rašant kursinį darbą.

Studijų metu taikomi įvairūs mokymo ir mokymosi metodai, apimantys studento kontaktinį ir savarankišką darbą. Tai – paskaitos, įvairaus sudėtingumo lygio seminarai, pratybos, mokomosios ekskursijos, konsultacijos, diskusijos, komentavimas, probleminis mokymas, lauko tyrimų praktikos, kt. Išsiugdytoms kompetencijoms įvertinti naudojami įvairūs būdai: egzaminai raštu ir žodžiu, testai, kolokviumai, praktikų ataskaitos, rašto darbai, pristatymai ir pan. Taikomas kaupiamasis vertinimas, „portfelio“ metodas.

Studijų metu studentams sudaroma galimybė išvykti į užsienio aukštąsias mokyklas pagal Erasmus mainų programą ar kitas sutartis.

Sėkmingai baigusiesiems Archeologijos studijų programą suteikiamas kvalifikacinis archeologijos bakalauro laipsnis, o pasirinkusiesiems gretutinės krypties studijas – dvigubas laipsnis. Norintieji toliau gilinti žinias ir tęsti studijas gali rinktis Istorijos fakulteto siūlomas magistro programas (Archeologiją; Istoriją; Paveldosaugą) arba studijuoti kitas humanitarinių ar socialinių mokslo studijų antrosios pakopos programas.

Įgijęs Archeologijos bakalauro laipsnį absolventas, kaip numatyta atitinkamų Lietuvos Respublikos įstatymų, gali pretenduoti vykdyti savarankiškus ardomuosius archeologinius tyrimus.

Archeologijos bakalauro kvalifikacinį laipsnį turintis asmuo gali dirbti plačioje profesinėje aplinkoje, muziejuose, privačiose įmonėse, paveldosaugos institucijose, valstybinėse mokslo ir studijų institucijose, kt., taip pat savarankiškai vykdyti archeologinius tyrimus (t. y. susikurti savo darbo vietą).