Istorija

2015 Istorijos bakalauro studijų programą vertino tarptautinė ekspertų grupė (Dr. Hab. Jakub Basista (grupės vadovas), Prof. Siegfried Beer, Mr. Peter D‘Sena, Prof. Vygantas Vareikis, Mr. Gintautas Rimeikis (studentų atstovas). Programa įvertinta teigiamai ir akredituota 6 metų terminui.
Programos vertinimas:

ist prog vert

Istorijos studijų programos tikslas – sudaryti sąlygas įgyti žinių ir gebėjimų, būtinųnorint savarankiškai dirbti istorijos mokslo srityje, atlikti tyrimus pagal istorijos mokslo reikalavimus, atsižvelgiant į skirtingus istoriografinius ir metodologinius kontekstus, taip pat suvokti dabarties socialinius, politinius ir kultūros procesus iš istorinės perspektyvos. Baigę šią programą studentai turėtų išmanyti bendrąją istorijos raidą, periodizaciją, jos kriterijus, suprasti skirtingų epochų (nuo seniausių laikų iki dabarties) šaltinių specifiką, pagrindines istoriografijoje vartojamas sąvokas ir šaltinių terminiją, žinoti svarbiausius istorijos tyrimo metodus, suvokti tyrimo rezultatų dėstymo būdus, gebėti sieti visuotinės ir Lietuvos istorijos problemas sinchroniniu ir diachroniniu požiūriais. Ši programa orientuota į tyrimą, suteikia mokslinių ir praktinių istorijos srities darbo įgūdžių, siekia ugdyti plačiomis žiniomis ir įvairialypiais (analitiniais, komunikaciniais ir kt.) gebėjimais pasižyminčią asmenybę. Studentai mokosi specialybės kalbų (dabartinių ir senųjų), reikalingų pasirinktos krypties istorijos studijoms, ir įgyja kompetencijų bei įgūdžių, leidžiančių
savarankiškai organizuoti pradinius mokslinius tyrimus, remiantis pirminiais šaltiniais ir dirbant archyvuose bei muziejuose). Be Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojų, temas yra parengę Lietuvos istorijos instituto mokslininkai. Studijų metu sudaroma galimybė studijuoti užsienyje (pagal Erasmus programą ir kitas sutartis). Baigusieji studijas gali dirbti muziejuose, archyvuose, kultūros paveldo srityse, įvairiose istorijos taikymo srityse, mokymo įstaigose, valstybės tarnyboje, žurnalistikoje. Siekiantieji istorijos tyrėjo karjeros ar norintieji įgyti gilesnių istorijos žinių ir jų praktinio taikymo įgūdžių kviečiami toliau studijuoti Istorijos fakulteto Istorijos, taip pat Paveldosaugos ar Archeologijos magistro studijų programas. Istorijos bakalauro studijų programos absolventai
taip pat gali rinktis kitas humanitarinių ar socialinių mokslų magistro studijų programas.

Naujoji modulinių studijų sistema – tai į studentą orientuotas mokymas(is) su nuoseklesnėmis dalykų (studijų krypčių) pasirinkimo galimybėmis. Studijų metu derinami įvairūs mokymo(si) būdai – paskaitos, seminarai, pratybos, savarankiškas istoriografinių ir šaltinių tekstų (lietuvių ir užsienio kalbomis) skaitymas, diskusijos, probleminis, projektinis mokymas, skirtingo lygio rašto darbai. Istorijos studijų programa sudaryta taip:

1) „Branduoliniai“ moduliai (60 kreditų), skirti pagrindinėms visuotinės ir Lietuvos istorijos epochoms nuo senovės iki naujausiųjų laikų. Temos išdėstytos taip, kad studentai pagrečiui studijuotų tos pačios epochos visuotinę (Europos) ir Lietuvos istoriją, taip suteikiama galimybė geriau susipažinti su komparatyvinės prieigos teikiamais istorinio pažinimo pranašumais. Kartu su bendrojo universitetinio lavinimo dalykais (15 kreditų) bei istorikams svarbių kalbų (lotynų, lenkų, rusų) mokymusi (15 kreditų) „branduoliniai“ moduliai suteikia pagrindą tolesnėms, labiau specializuotoms studijoms.

2) Pasirenkamieji moduliai (iki 60 kreditų). Nuo ketvirtojo semestro studentai studijas tęsia pasirinkdami viduramžių ir ankstyvųjų naujųjų laikų istoriją („medievistika“) arba naujųjų ir naujausiųjų laikų istoriją („naujieji laikai“). Atsižvelgdami į šį pasirinkimą, studentai vėliau renkasi atskirus modulius. Pasirinkusiesiems medievistiką privalomas yra senųjų kalbų modulis (Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalbos ir jų paleografija), o studijuojantiesiems naujuosius laikus privalomas Antikomunistinio pasipriešinimo Lietuvoje ir Vidurio Rytų Europoje modulis. Šiame studijų etape studentai įgyja pirmuosius savarankiško tyrimo įgūdžius, susipažįsta su atskirų epochų ir tematikų tyrimo metodais, mokosi specialybei reikalingų kalbų. Daug dėmesio skiriama Lietuvos ir Europos visuomenių, politinių struktūrų, kultūros formoms pažinti, taip pat šaltinotyros principams perprasti.

3) Gilinamųjų studijų moduliai, specializacijos ir gretutinės studijos. Siekiantieji gilinti savo pasirinktos srities žinias ir gebėjimus, turėtų rinktis gilinamąsias studijas (60 kreditų), o norintieji įgyti kitokio pobūdžio gebėjimų ir kompetencijų gali rinktis taikomąją Šaltinotyros ir archyvistikos specializaciją arba kitas Vilniaus universitete siūlomas gretutinės krypties studijas (60 kreditų) ir taip įgyti dvigubą kvalifikacinį laipsnį.

4) Šių studijų svarbi sudedamoji dalis yra praktinis tiriamasis bakalauro seminaras, į kurį integruotas ir kursinis darbas (6 semestre). Seminare studentai detaliau susipažįsta su tiriamos epochos pasauline ir Lietuvos istoriografija, plėtojami savarankiško mokslinio darbo ir akademinės diskusijos gebėjimai, o parengtas kursinis darbas turėtų tapti būsimo bakalaurinio darbo pagrindu. Pirmos pakopos istorijos studijos baigiamos bakalauro darbu (15 kreditų), kuris skirtas mokslo tiriamiesiems įgūdžiams lavinti ir kuriame studentai turėtų parodyti savarankiško tyrinėtojo darbo pagrindus spręsdami konkrečią istoriografijos problemą – surasti ir tinkamai naudotis įvairiais informacijos ištekliais, analizuoti pirminius šaltinius, savarankiškai apibrėžti tyrimo tikslus ir uždavinius, kritiškai vertinti įvairių laikotarpių ir kontekstų istoriografines prieigas, naudoti reikalingus tyrimų metodus, aiškiai struktūruoti surinktą medžiagą, sklandžiai dėstyti mintis.

Baigusiesiems studijas suteikiamas Istorijos bakalauro kvalifikacinis laipsnis, o pasirinkusiesiems gretutines studijas suteikiamas dvigubas laipsnis, nurodantis ir gretutinių
studijų pobūdį.