Kultūros istorija ir antropologija

2015 m. Kultūros istorijos ir antropologijos bakalauro programą vertino tarptautinė ekspertų grupė (Dr. Hab. Jakub Basista (grupės vadovas), Prof. Siegfried Beer, Mr. Peter D‘Sena, Prof. Vygantas Vareikis, Mr. Gintautas Rimeikis (studentų atstovas).
Programa įvertinta teigiamai ir akredituota maksimaliam 6 metų laikotarpiui.
Programos vertinimas:

kia prog vert copy

Kultūros istorijos ir antropologijos studijų programoje (toliau – KIA) daugiausia dėmesio skiriama kultūros istorijai, istorinei ir kultūrinei antropologijai, istorikai, tapatybėms bei taikomajai istorijai. Visi šie reikšminiai žodžiai, išreiškiantys KIA savitumą, studijų Istorijos fakultete metu įgaus aktualumo ir taps svarbūs prasminiai orientyrai Jūsų profesinei savimonei.

Programos tikslas – sudaryti sąlygas įgyti žinių ir gebėjimų, reikalingų norint suvokti istorijos tyrimus kaip skirtingų kultūrinių, politinių ir antropologinių diskursų prielaidą, taip pat kompetencijų atlikti kultūros istorijos tyrimus pagal istorijos mokslo reikalavimus, atsižvelgiant į skirtingus teorinius ir metodologinius kontekstus.

Baigę šią programą studentai turėtų išmanyti bendrąją kultūros istorijos raidą ir bent vieną jos epochą, suvokti šios epochos vietą bei reikšmę Europos kultūros kontekste; suprasti skirtingų epochų bei kultūros reiškinių tyrimų šaltinius, jų tyrimo metodus ir tyrimo rezultatų pateikimo būdus; išmanyti kultūros istorijos tyrimų raidą ir suvokti pagrindinių istorijos tyrimo bei rašymo tipų (mokyklų) santykį su konkrečios epochos politinėmis, kultūrinėmis realijomis.

Studijuojantieji pagal KIA studijų programą įgyja mokslinių ir praktinių įgūdžių, reikalingų dirbti istorijos ir jai artimose srityje, iš(si)ugdo bendrąsias kompetencijas bei gebėjimus, atveriančius galimybes veikti skirtinguose profesiniuose, socialiniuose ir kasdienybės laukuose, prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų ir reikalavimų, atnaujinti žinias ir jas taikyti praktikoje.

KIA studijų programos aktualumas yra grindžiamas orientuojantis ir į tarptautinius istorijos mokslo standartus (įtvirtintus Tarptautinio istorijos mokslo komiteto konstituciniuose dokumentuose 1926, 1992, 2005 m.), ir į Lietuvos Respublikos švietimo strateginius bei programinius dokumentus, kuriuose yra apibrėžiamos Lietuvos valstybei ir tautai prioritetinės tyrimų sritys. Derindami šias dvi – globalią ir lokalią – galimybes KIA kūrėjai galėjo reaguoti ir į XX–XXI a. itin paspartėjusius istorijos mokslo pokyčius, ir į kintančią istorijos mokslo bei istoriko padėtį humanitarinių ir socialinių mokslų bendrijoje bei globaliame pasaulyje. Įvairiomis teorinėmis prieigomis bei jų derinimu pagrįsta, ieškanti visuomenine ir bendražmogiška prasme svarbių temų, socialiai jautri ir atsakinga, padedanti žmogui gyventi nuolat kintančiame pasaulyje, šiuolaikinė kultūros istorija bei kultūros istorija, turinti antropologijos prieigą, yra KIA programos išeities taškas.

Naujoji modulinių studijų sistema – tai į studentą orientuotas mokymas(is) su nuoseklesnėmis dalykų (studijų krypčių) pasirinkimo galimybėmis. Studijų metu derinami įvairūs mokymo(si) būdai – paskaitos, seminarai, pratybos, savarankiškas istoriografinių ir šaltinių tekstų skaitymas, diskusijos, probleminis, projektinis mokymas, skirtingo lygio rašto darbai. Be Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojų, temas yra parengę kompetentingi Lietuvos istorijos instituto ir kitų Lietuvos mokslo įstaigų mokslininkai. Studentams sudaroma galimybė studijuoti užsienyje (pagal Erasmus programą ar kitas sutartis).

KIA programos absolventai turi daug įsidarbinimo galimybių, jie gali dirbti istorijos tyrimo srityse, muziejuose, archyvuose, kultūros, paveldo, įvairiose istorijos taikymo, turizmo srityse, žurnalistikoje, valstybės tarnyboje. Norintieji tęsti studijas gali toliau mokytis pagal Istorijos fakulteto siūlomas magistro programas – Paveldosauga, Istorija, Archeologija – arba pagal kitas humanitarinių ar socialinių mokslų magistro studijų programas.

Pagrindinės KIA studijų programos dalys:

1) „Branduoliniai“ moduliai (60 kreditų), sudarantys studijų programos pagrindą ir skirti supažindinti su proistorės, istorijos ir antropologijos mokslų tyrimo objektais, samprata, šaltiniais ir metodais; išmokyti sieti antropologines idėjas ir perspektyvas su įvairiais socialiniais klausimais; apžvelgti pagrindines Europos kultūros istorijos epochas, institucijas bei tekstus; suteikti pagrindinių žinių ir ugdyti interpretacinį mąstymą, reikalingus tolesnėms Lietuvos (taip pat Vidurio ir Rytų Europos) kultūros istorijos, istorinės antropologijos, paveldosaugos, istorinės kultūros ir atminties studijoms.

2) Pasirenkamieji moduliai (iki 60 kreditų). KIA studijų programos studentai turės galimybę rinktis iš pasiūlyto pasirenkamųjų studijų krypties modulių sąrašo, pvz.,Vizualinė kultūra; Modernybė: ištakos, tapsmas ir idėjos; Europos regionai: idėjos, tapatybės, istoriografi jos; Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūros profi liai: praeitis, tradicija, paveldas; Krikščionybės istorija; Ilgasis XIX amžius; Sovietologija ir sovietika; Etniniai ir teritoriniai konfl iktai Vidurio ir Rytų Europoje; Pagalbiniai istorijos mokslai.

3) Gilinamosios studijos, specializacija arba gretutinės studijos. Siekiantys gilinti savo pasirinktos srities žinias ir gebėjimus KIA studentai galės rinktis gilinamąsias studijas (60 kreditų), sudarytas iš modulių Istorijos didaktika; Istoriografija ir istorika; Atminties kultūra ir istorijos politika (dvigubas modulis – 30 kreditų) ar pasukti į labiau specializuotas taikomąsias Etninių mažumų istorijos ir antropologijos arba Kultūrinio turizmo studijas, o norintieji įgyti kitokio pobūdžio gebėjimų ir kompetencijų gali rinktis bet kurias Vilniaus universitete siūlomas gretutinės krypties studijas (60 kreditų).

4) Kultūros istorijos ir antropologijos studijos baigiamos bakalauro darbu (15 kreditų), pasirengimas jam, dar nuosekliau integruojant mokymą ir mokymąsi, vyksta praktiniame tiriamajame bakalauro seminare.

Baigusiesiems studijas suteikiamas Kultūros istorijos bakalauro kvalifikacinis laipsnis, o pasirinkusiesiems gretutines studijas suteikiamas dvigubas laipsnis, nurodantis ir gretutinių studijų pobūdį.