prof. habil. dr. Tamara Bairašauskaitė

Mokslo publikacijos

Monografijos, studijos:

• Tamara Bairašauskaitė, Lietuvos totorių istorija, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2021.

• Tamara Bairašauskaitė, et al., 1863–1864 metų sukilėlių kelias į mirtį ir atgimimą: kolektyvinė monografija, sud. Tamara Bairašauskaitė, Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2019, p. 37–92.

• Tamara Bairašauskaitė, Bajorų dvaras keičia savininką. Vilniaus, Kauno ir Gardino gubernijų dvarų likimai 1863–1914 metais, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2018.

• Tamara Bairašauskaitė, Egdūnas Račius, Part I. Early Settlements: 1: Lithuania, Muslim Tatar Minotities in the Baltic Sea Region, ed. by Ingvar Svanberg and David Westerlund, Leiden: Brill, 2016, s. 21–45.

• Tamara Bairašauskaitė, et. al., Lietuvos istorija. Devynioliktas amžius: visuomenė ir valdžia, 8, d. 1, Vilnius: Baltos lankos, 2011, p. 179–243, 307–468.

• Tamara Bairašauskaitė, Mykolas Juozapas Römeris (1778–1853). Bajoro viešoji ir privati erdvės XIX a. pirmojoje pusėje, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2011.

• Tamara Bairašauskaitė, Lietuvos bajorų savivalda XIX a. pirmojoje pusėje, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2003.

• Tamara Bairašauskaitė, Lietuvos totoriai XIX amžiuje, Vilnius: Mintis, 1996.

Šaltinių publikacijos:

• Apolonija Dalevskytė-Sierakauskienė, Atsiminimai, sud. T. Bairašauskaitė, J. Sikorska-Kulesza, iš lenkų kalbos vertė T. Bairašauskaitė, papildytas ir pataisytas leidimas, Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2019.

• Seweryn Römer, Wspomnienia spisane w 1863 roku, Opracowanie, wstęp i przypisy Tamara Bairašauskaitė, Seria „Kresy w polskich pamiętnikach i listach (1795–1918)“, t. 6, Warszawa: UJK-DiG, 2017.

Sudaryti leidiniai:

• Социальные группы и их влияние на развитие общества в XVI–XIX веках / Grupy społeczne i ich wpływ na rozwoj społeczeństwa w XVI–XIX wieku: сборник научных статей подготовлен на основе докладов участников международной конференции, состоявшейся в Институте истории Литвы 8–9 октября 2014 г., составитель Тамара Байрашаускайте, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2015.

• Tiurkų istorija ir kultūra Lietuvoje/ Turks' history and culture in Lithuania/ История и культура тюрков в Литве: straipsnių rinkinys (serija: Lietuvos istorijos studijos, t. 11), sud. Tamara Bairašauskaitė, Galina Miškinienė, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2014.

• Orientas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos visuomenės tradicijoje: totoriai ir karaimai (serija: Lietuvos istorijos studijos, t. 6), sud. Tamara Bairašauskaitė, Halina Kobeckaitė, Galina Miškinienė, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2008.

Straipsniai:

• Tamara Bairašauskaitė, “The Rigths and Privileges of the Polish-Lithuanian Nobility: A Benchmark for the Russian Empire‘s Legislation of the Latter Half of the Eighteenth and Early Nineteenth Century”, in: The Polish-Lithuanian Commonwealth. History, Memory, Legacy, edited by Andrzej Chwalba and Krzysztof Zamorski, New York and London: Routledge, 2021, s. 292–303, ISBN 978-0-367-42497-8 (hbk), ISBN 978-0-367-85307-5 (ebk).

• Tamara Bairašauskaitė, „Dvarininkės savarankiškumo intencija: Apolinaros Žabaitės-Pliaterienės atvejis“, in: Lietuvos istorijos metraštis, 2021/2, Vilnius, 2021, p. 55–81.

• Tamara Bairašauskaitė, „Privati korespondencija kaip bajorų šeimos istorijos šaltinis: Bialozorų, Končų ir Römerių atvejis (XIX a. 3–9 dešimtm.)“, in: Istorijos šaltinių tyrimai 7, sud. Artūras Dubonis, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2021, s. 207–235.

• Tamara Bairašauskaitė, “Kilka uwag o życiu i twórczości Jerzego Ręczyńskiego, autora poematu “Dziewica Litwy Emilia Plater””, in: Rocznik Lituanistyczny, t. 6, 2020, s. 197–220.

• Tamara Bairašauskaitė, “Consideration of the project of the abolition of serfdom at the dietine in the Vilno governorate in 1817”, in: The 7th International Scientific Conference of the Faculty of Law of the University of Latvia, Legal Science: Functions, Signoficance ant Future in Legal Systems I, 16–18 October 2019, Riga, Collected conference papers, Riga, 2019, p. 18– 24.

• Tamara Bairašauskaitė, “Kilka uwag o wydawaniu przez dwóch filomatów i jednego Tatara Koranu w przekładzie na język polski”, in: Rękopis z Czombrowa. Filomacki przekład Koranu – edycja i studium historyczno-filologiczne zabytku, ed. Joanna Kulwicka-Kamińska i Czesław Łapicz, Toruń: Wydawnictwo Naukowe Uniwersytetu Mikołaja Kopernika, 2019, s. 85–96.

• Tamara Bairašauskaitė, „Adomo Krescencijaus Gabrieliaus Lopacinskio genealogijų dirbtuvė (XIX a. septintasis-devintasis dešimtmetis)“, in: Lietuvos istorijos metraštis, 2019/2, Vilnius, 2019, p. 113–136.

• Tamara Bairašauskaitė, „Bajorystės patikrinimas ir Lietuvos bajorų genealoginis sąjūdis XIX a. pirmojoje pusėje“, in: Lietuvos istorijos metraštis, 2018/2, Vilnius, 2018, p. 79–110.

• Tamara Bairašauskaitė, “Materiały tatarskie w zbiorach Władysława Syrokomli vel Ludwika Kondratowicza”, in: Rocznik Lituanistyczny, Tom 3. Rok 2017, Warszawa, 2018, s. 223–237.

• Tamara Bairašauskaitė, “Kobieta samotna: pamiętnik i korespondencja Kazimiery Białłozorówny-Tańskiej z lat 40-80 XIX wieku”, in: Polskie dziewiętnastowieczne pamiętniki i listy z Ziem Zabranych – rola i miejsce w badaniach historycznych, red. Wiesław Caban i Lidia Michalska-Bracha, Warszawa: UJK-DiG, 2017, s. 451–462.

• Tamara Bairašauskaitė, “Dwór, wieś i urzędnik w walce o ziemię w czasie reformy uwłaszczeniowej na Litwie i Białorusi w latach 1863–1865”, in: Wolni i uwłaszczeni. Chłopi a przemiany społeczno-gospodarcze i polityczne w Europie Wschodniej w XIX i na początku XX wieku , pod red. Doroty Michaluk, Ciechanowiec, 2017, 17–32.

• Tamara Bairašauskaitė, „Lietuvos bajorų tarnybos kritiniai slenksčiai: modernusis Rusijos imperijos laikotarpis“, in: Lietuvos istorijos metraštis. 2015/2, Vilnius, 2016, p. 59–81.

• Tamara Bairašauskaitė, „Bajorų žemvaldžių ekonominės ir socialinės minties trajektorijos: rašytinis Antano Medekšos palikimas“, in: Archivum Lithuanicum, 18, 2016, p. 303–336.

• Tamara Bairašauskaitė, “Kilka uwag w związku z mitem obrony ziemi przez ziemiaństwo kresowe w drugiej połowie XIX wieku”, in: Szlachta i ziemiaństwo na pograniczach kulturowych Rzeczypospolitej od XVI do początku XX wieku, red. D. Michaluk, K. Mikulski, Warszawa: DiG, 2016, s. 129–138.

• Tamara Bairašauskaitė, “Budzenie się tożsamości narodowej. Georgij Józefowicz i jego szkic o Tatarach litewsko–polskich z końca XIX wieku”, in: Tożsamość – pamięć historyczna – idee. Przemiany narodowościowe i społeczne na Litwie i Białorusi w XIX i na początku XX wieku, pod red. D. Michaluk, Warszawa: DiG, 2016, s. 143–164.

• Tamara Bairašauskaitė, “Во имя спасения дворянского сословия? Создание родовых союзов в конце XIX – начале XX века”, in: Социальные группы и их влияние на развитие общества в XVI–XIX веках = Grupy społeczne i ich wpływ na rozwoj społeczeństwa w XVI–XIX wieku: сборник научных статей подготовлен на основе докладов участников международной конференции, состоявшейся в Институте истории Литвы 8–9 октября 2014 г., составитель Тамара Байрашаускайте, Vilnius: LII leidykla, 2015, с. 176–193.

• Tamara Bairašauskaitė, “Vilna Jewish Community in the General Population Census (End of the Eighteenths Century and Beginning of the Nineteenths Century)”, in: Kwartalnik Historii Żydów / Jewish History Quarterly, 2015, nr 2 (254), s. 247–267.

• Tamara Bairašauskaitė, „Dvaro, sentikių ir „amžinųjų činšininkų“ santykiai žemės dalybose XIX a. II pusėje“, in: Lituanistica, 2015, t. 61, nr. 2 (100), p. 87–101.

• Tamara Bairašauskaitė, „Kova dėl žemės: dvaro ir laisvųjų žmonių santykiai sprendžiant žemės nuosavybės klausimą XIX a. II pusėje“, in: Lituanistica, 2015, t. 61, nr. 1 (99), p. 1–21.

• Tamara Bairašauskaitė, „Kova dėl žemės: dvarininkų ir dvarų valstiečių nuosavybės santykiai panaikinus baudžiavą (XIX a. 7–8 deš.)“, in: Lituanistica, 2014, t. 60, nr. 3 (97), p. 145–167.

• Tamara Bairašauskaitė, “Татарское землевладение в Виленской губернии во второй половине XIX – начале XX века”, in: Tiurkų istorija ir kultūra Lietuvoje, sud. T. Bairašauskaitė, G. Miškinienė, mokslinė red. T. Bairašauskaitė. Specialus „Lietuvos istorijos studijų“ leidinys (t. 11), Vilnius: VU leidykla, 2014, p. 43–72.

• Tamara Bairašauskaitė, “Институт предводителей дворянства в западных губерниях Российской империи во второй половине XIX в. – начале XX в. (Виленская и Ковенская губернии)”, in: Białoruskie Zeszyty Historyczne, t. 41, Białystok, 2014, s. 67–92.

• Tamara Bairašauskaitė, „Bajorų žemvaldžių sudėtis Kauno ir Vilniaus gubernijose XIX a. antrojoje pusėje“, in: Lituanistica, 2013, t. 59, nr. 1 (91), p. 9–23.

• Tamara Bairašauskaitė, „Lietuvos bajorės ir žemėvalda: nuosavybės santykiai XIX a. antrojoje pusėje“, in: Lietuvos istorijos studijos, 2013, t. 32, p. 84–98.

• Tamara Bairašauskaitė, „Kintantis bajorų pasaulis Kazimieros Bialozoraitės-Tanskienės dienoraštyje ir laiškuose Sofijai Römerienei. XIX a. 8–9 dešimtmečiai“, in: Lietuvos istorijos metraštis. 2012/1, Vilnius, 2013, p. 84–98.

• Tamara Bairašauskaitė, „Bajorų žemėvalda XIX a. 8-ajame dešimtmetyje – 1905 m.: Kauno ir Vilniaus gubernijos“, in: Lituanistica, 2012, t. 58, nr. 3 (89), p. 227–247.           

• Tamara Bairašauskaitė, „Nykstantys Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teismai Vilniuje: praktika ir kasdienybė. XVIII ir XIX a. sandūra“, in: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos kraštovaizdis, Mokslinių straipsnių rinkinys. Skiriama profesorės Jūratės Kiaupienės 65-mečiui. Sudarytoja Ramunė Šmigelskytė-Stukienė, Vilnius: LII leidykla, 2012, p. 539–567.

• Tamara Bairašauskaitė, „Bajorų žemėvaldos slinktys XIX a. antrojoje pusėje: dvarų sekvestravimas ir konfiskavimas, rusų dvarininkų grupės susidarymas (Kauno ir Vilniaus gubernijos, 1863–1873 m.)“, in: Lituanistica, 2012, t. 58, nr. 2 (88), p. 103–122.

• Tamara Bairašauskaitė, „Bajorų žemvaldžių tapatybių slinktys XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje“, in: Lietuvos istorijos studijos, 2012, t. 30, p. 68–84.

• Tamara Bairašauskaitė, „Tapatybė ir identifikacija XIX amžiaus istorijos tyrimuose: teorinis aspektas“, in: Lietuvos istorijos metraštis 2011, 2012, t. 2, p. 51–68. 

Mokslo projektai

Tarptautiniai projektai:

• Atimtų žemių lenkų autorių atsiminimai ir laiškai (Lietuva, Baltarusija, Ukraina) 1795–1918 m.

Vadovas: prof. habil. dr. Wiesław Caban (Jano Kochanowskio universitetas Kielcuose).

Projekto tikslas: S. Römerio atsiminimų rengimas spaudai.

Projekto rezultatas: publikacija Seweryn Römer, Wspomnienia spisane w 1863 roku, Opracowanie, wstęp i przypisy Tamara Bairašauskaitė, Seria “Kresy w polskich pamiętnikach i listach (1795–1918)”, t. 6, Warszawa: UJK-DiG, 2017.

Veikla projekte: Tyrėja.

• Abiejų Tautų Respublikos bajorų tradicijos irimas istorinėje Lietuvoje XIX a. – XX a. pr.

Vadovai: prof. dr. habil. Krzysztof Mikulski (Mikalojaus Koperniko universitetas Torunėje), prof. habil. dr. Dorota Michaluk (Mikalojaus Koperniko universitetas Torunėje).

Projekto tikslas: tirti Lietuvos bajorų reakciją į modernėjančios visuomenės iššūkius XIX a.

Projekto rezultatai: straipsniai recenzuojamuose mokslo leidiniuose.

Veikla projekte: Tyrėja.

Nacionaliniai projektai:

• Istorinės demografijos tyrimai ir jų taikymas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žydų surašymų pavyzdžiu

Vadovė: dr. Jurgita Šiaučiūnaitė-Verbickienė (Vilniaus Universitetas).

Projekto tikslas: Vilniaus žydų bendruomenės tyrimas remiantis XVIII a. pab.–XIX a. pr. gyventojų surašymu.

Projekto rezultatas: straipsnis užsienio recenzuojamame mokslo leidinyje.

Veikla projekte: Tyrėja.

• Lietuvos tradicinio elito tapatybės XIX a. pab.–XX a. pr.

Vykdytojas: Lietuvos istorijos institutas.

Projekto tikslas: tirti imperinės luominės visuomenės tradicinės elito grupės: bajorai žemvaldžiai, Romos katalikų dvasininkai, pirkliai, jų identifikacija imperinėje politikoje, kolektyvinė tapatybė ir įvaizdis visuomenėje.

Projekto rezultatai: straipsniai recenzuojamuose mokslo leidiniuose.

Veikla projekte: Vadovė.

Kviestiniai pranešimai

• Tarptautinė konferencija Tatars in the History and Culture of Lithuania from the 14^th the 21^th Centuries: the Latest Researches, organizatorius Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas, 2021 09–11, Vilnius. Pranešimo tema: “The Question of the Authorship of the 17^th century pasquinade “Tatar Alfurkan”: New Discoveries”.

Vadovavimas doktorantams, podoktorantūros stažuotojams

Vadovavimas doktorantams:

• Laurynas Giedrimas, Žemaitijos gyventojų namų ūkis XVIII a. pab.–XIX a. I pusėje: lyginamoji parapijų analizė, 2021–2025.

• Laurynas Kudijanovas, XX a. pirmosios pusės Oriento kultūrų vaizdiniai Lietuvoje, 2021–2025.

• Daiva Milinkevičiūtė, Imperatoriškojo Vilniaus universiteto (1803–1832) profesorių ir adjunktų kolektyvinė biografija, 2020-09-30.

• Monika Šipelytė, Šveicarijos lietuvių politinė ir diplomatinė veikla 1915–1919 m. Lietuvos valstybingumo klausimu, 2019-10-11.

• Juozapas Paškauskas, Laisvalaikio kultūra didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir provincijoje XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje, 2017-09-28.

• Olga Mastianica, Moterų švietimo reikšmės Lietuvos visuomenei. XVIII a. pab.–XX a. pr., 2011 m.

Vadovavimas podoktorantūros stažuotojams:

• Aelita Ambrulevičiūtė, Vartotojiškos visuomenės užuomazgos Lietuvoje XIX a. antrojoje pusėje–XX a. pradžioje [Beginning of the Consumer Society in Lithuania in the 2nd Half the 19th – early 20th Centuries], 2012–2013.

Ekspertinė veikla

• Lietuvos mokslo taryba

Institucijos veiklos pobūdis, sritis: Lietuvos valstybės įstaiga, patarianti Seimui ir vyriausybei mokslo, studijų ir eksperimentinės plėtros politikos klausimais, plėtojanti programinį konkursinį mokslinių tyrimų finansavimą.

Eksperto veikla: ekspertė (nuo 2009 m.), Humanitarinių ir socialinių mokslų komiteto narė (nuo 2013 m.)

Mokslo leidinių redakcinės kolegijos

Užsienio šalių leidiniai:

• Zapiski z Pogranicza

Veikla: redaktorių kolegijos narė (nuo 2015 m.).

• Meritum

Veikla: redaktorių tarybos narė (nuo 2014 m.).

Lietuvos institucijų leidiniai:

• Istorija

Veikla: redakcinės kolegijos narė (nuo 2017 m.).

Apdovanojimai, įvertinimai

• Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius (2021)

Suteikta: už aktyvius Lietuvos istorijos tyrimus, mokslo sklaidą Lietuvoje ir pasaulyje, Lietuvos totorių istorijos puoselėjimą.

• Šv. Kristoforo statulėlė (kartu su kitų disciplinų mokslininkais)

Suteikta: už atskleistas 1863–1864 m. sukilimo paslaptis (2019).

• Aukso Garbės ženklas „Už nuopelnus“ (2017)

Suteikta: už Lietuvos totorių istorijos ir kultūros puoselėjimą.

Dėstomi dalykai

Istorijos bakalauro studijų programa:

• Ilgasis XIX amžius (Visuomenės modernizacijos tendencijos XIX a.: Vakarų Europa, Rusija, Lietuva).

Istorijos magistro studijų programa:

• Socialinės erdvės modernėjimas XIX a.: Rusijos imperija ir Lietuva.

Doktorantūros studijos:

• Visuomenės modernėjimas XIX amžiuje (imperinis modelis).