Informacija rengiama

International conference

History from below:
Microhistorical Approaches to the History of East European Jewry

PROGRAM

MONDAY 4  July

9:00 Welcome and introductions

9:30- 11:00 Panel 1 – Anti-Jewish Violence in Eastern Europe

Chair/ Discussant: Vladimir Levin (Hebrew University of Jerusalem)

Taro Tsurumi (University of Tokyo), “The Carrying Over of the Memory of Pogroms into Palestine in the 1920s and 1930s.”

Darius Staliūnas (Lithuanian Institute of History) “Slobodka Pogrom of 1929 from the Microhistorical Perspective“

Aivaras Poška (Vilnius University and Institute of Lithuanian History), “How the Khmelnitsky Uprising affected the Jewish-Christian relations? Case of 17th-Century Dubno”

11:00 – 11:30 Break and Coffee

11:30-13:00 Panel 2 – Elites and Education: Micro-Histories of Integration

Chair/   Discussant: Elly Schainker (Emory College of Arts and Sciences)

Alex Valdman (The Goldstein-Goren Diaspora Research Center, Tel Aviv University) “Secondary Schools and the Roots of Provincial Civil Activism in Imperial Russia”

Anna Engelking (Institute of Slavic Studies, Polish Academy of Sciences), Karolina Szymaniak (Jewish Historical Institute and University of Wroclaw) “Joachim/Chaim Chajes: A Case Study in the Intellectual History of the Jewish-Polish Frontier”

Mikołaj Wojciechowski (University of Wroclaw), “Candles, Processions, and the Brotherhoods. The Case of Czempiń at the Turn of the Eighteenth Century.”

13:00-14:00 Lunch

14:00-15:30 Panel 3 –Society, Economy and Everyday Life

Chair/   Discussant: Jurgita Verbickienė (Vilnius University)

Shaul Stampfer (Hebrew University of Jerusalem) “Once again: Jews and the Sale of Alcoholic Beverages”

Ruth Leiserowitz (German Historical Institute Warsaw /Humboldt University Berlin) “What Files Tell about Jewish Everyday Life in the First Half of the 19th Century (The Examples of Sudargas and Vištytis)”

Maria Cieśla (Institute of History, Polish Academy of Science), New Wine in Old Bottles. Can Microhistory Enrich our Knowledge about the Jewish-Christian Relations in the 17th Century?

15:30-16:00 Coffee Break

16:00- 17:30 Online Panel 4 – New Micro-Historical Perspectives on East-European Jewish History

Chair/ Discussant: Shaul Stampfer (Hebrew University of Jerusalem)

Moshe Rosman (Bar-Ilan University), “How Much Did It Cost to Get Married in 16th Century Krakow?”

Glenn Dynner (Sarah Lawrence College), “Bursting the Bubble: Inter- and Intra-religious Tensions in Lublin after the First World War”

Anna Kushkova (Hebrew University of Jerusalem), “Micro-History at the Juncture of Oral Interviews and Archival Documents: a Case Study of one Jewish “Entrepreneur.”

17:30- 19:00 Visiting the Exhibition “German street” at Vilnius City Museum

19:00   Dinner

TUESDAY 5 July

9:30 – 11:00 Panel 5- Family, Violence, Gender: Reflections on Social History

Chair/  Discussant: Ruth Leiserowitz (German Historical Institute Warsaw /Humboldt University Berlin)

Gintarė Malinauskaitė (German Historical Institute in Warsaw) “Representations of Childhood in the Jewish Memoirs in the Nineteenth-Century Russian Empire”

Julija Levin (Tel Aviv University), “Violence Against Jewish Women in 19th Century Vilna”

Saulė Valiūnaitė (Vilnius University), “Voicing Female Experience in Vilne. The Case of Dveira Dines”

11:00-11:30 Break and Coffee

11:30- 13:30 Panel 6 –  Jewish Spaces: Community and Society    

Chair/ Discussant: Alex Valdman (The Goldstein-Goren Diaspora Research Center, Tel Aviv University)

Vladimir Levin (Hebrew University of Jerusalem), “Microhistory in a Giant Land: Synagogues in Siberia and the Myth on Siberian Jewry”

Jurgita Verbickienė (Vilnius University) “Who, lived where, and how?  Residents of the second half of 18th Century Vilnius Jewish Quarter and their Neighbors”

Martynas Jakulis (Vilnius University), “Conversion, and Thereafter: Jewish Converts in Eighteenth-Century Vilnius”

13:30- 14:00 Closing remarks

14:00- 15:00 Lunch and visiting of Vilnius University St. John’s Church tower  

16:00 Visiting the exhibition “Fraynt fun YIVO. Vilnius YIVO Institute and the Interwar Jewish World” based on the Judaica collection of Martynas Mažvydas National Library and presentation of the National Library Collections.

How to reach the conference venue from the hotel

Informacija rengiama

Informacija rengiama

Informacija rengiama

Informacija rengiama

Informacija rengiama

Informacija rengiama

Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto nuostatai

Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto 2021–2025 m. strateginis planas

Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Lyčių lygybės planas 2021-2025 m. 

Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto skatinimo už aukšto lygio mokslo pasiekimus tvarkos aprašas

Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto skatinimo už įnašą į studijų kokybę tvarkos aprašas

Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto skatinimo už ekspertinę veiklą ir universiteto vardu vykdomą mokslo ir studijų komunikaciją tvarkos aprašas

Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto darbuotojų kūrybinių atostogų nuostatai

Diskriminacijos, priekabiavimo, seksualinio priekabiavimo, smurto ir persekiojimo prevencija

Tyrimai. Tyrimų sritys: kultūros paveldo objektų ir vietų antropologiniai, archeologiniai, istoriniai, vizualiniai, paveldosauginiai, sociologiniai tyrimai; paveldo teorija; paveldas ir atmintis; paveldosaugosistorija; galimybių studijos ir paveldo atgaivinimo koncepcijos. Tyrimai pristatomi mokslo publikacijose, tyrimų ataskaitose, mokslo populiarinimo literatūroje.

Sklaida. Įgyvendinami bendri projektai su valstybinėmis, paveldosaugos, atminties (muziejais, archyvais) ir kitomis institucijomis, vietos bendruomenėmis, skirti paveldo aktualizavimui, atgaivinimui ir sklaidai.

Studijos. Nuo 2003 m. fakultete sėkmingai vykdoma Paveldosaugos magistro studijų programa, orientuota į kultūros paveldo administravimo ir perteikimo (interpretavimo) specialistų, paveldo tyrėjų rengimą.

Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas
Universiteto g. 7, LT-01513 Vilnius, Lietuva
213 kab.
Tel. + 370 614 74265
El. paštas:

{slider title="Akademinės etikos komisija" open="false"}

• doc. dr. Saulius Kaubrys – pirmininkas;

• prof. dr. Marija Drėmaitė;

• doc. dr. Liudas Jovaiša;

• doc. dr. Gintautas Vėlius;

• 2 studentų atstovai.

informacijs testine

Fakultetą sudaro fakulteto valdymo institucijos taryba ir dekanas, akademiniai dariniai katedros ir mokslo centrai bei neakademiniai dariniai.

Fakulteto taryba yra pagrindinė fakulteto savivaldos institucija, sudaroma 4 metams iš 19 narių: 13 fakulteto akademinės bendruomenės narių ir 1 fakulteto socialinių partnerių atstovo, renkamų fakulteto mokslo darbuotojų ir dėstytojų, 4 fakulteto studentų atstovų, deleguojamų universiteto studentų atstovybės, ir fakulteto dekano, patenkančio pagal pareigas.

Fakulteto dekanas vadovauja fakultetui ir atsako už jo veiklą. Dekaną 5 metams renka fakulteto taryba ir teikia tvirtinti universiteto rektoriui. Dekanui talkina jo pavaduotojai prodekanai.

Fakultete veikia keturios katedros:

• Archeologijos,

• Istorijos teorijos ir kultūros istorijos,

• Naujosios istorijos,

• Senovės ir vidurinių amžių istorijos

ir keturi katedroms priklausantys mokslo centrai:

• Bioarcheologijos tyrimų,

• Kultūrinių bendrijų studijų,

• Lietuvos Statutų ir Lietuvos Metrikos tyrimų,

• Rytų Europos žydų istorijos tyrimų.

Prioritetinė mokslinių tyrimų tema iš esmės buvo suformuluota Lietuvos istorijos katedroje 7 deš. pabaigoje– 8 deš. pradžioje, kai prof. Stanislovas Lazutka pradėjo burti (iš pradžių neformalią) darbuotojų grupę, kuri ėmė ruoštis Pirmojo Lietuvos Statuto (PLS) publikavimui. Per tris dešimtmečius PLS tematika buvo apginta viena habilituoto daktaro (S. Lazutka) ir trys daktaro (Edvardas Gudavičius, Irena Valikonytė, Tatjana Vlasova) disertacijos, buvo surengtos keturios Lietuvos statutams skirtos mokslinės konferencijos (1979, 1988, 1991, 2004 m.), parašytos dvi monografijos (Lazutka S. A., I Litovskij Statut – feodalnyj kodeks Velikogo kniažestva Litovskogo, Vilnius, 1973; Lazutka S., Lietuvos statutai, jų kūrėjai ir epocha, Kaunas, 1994), o svarbiausia – parengtos spaudai ir išspausdintos trys PLS akademinio leidinio knygos (Lazutka S., Gudavičius E., Pirmasis Lietuvos Statutas, t. I, d. 1: Paleografinė ir tekstologinė nuorašų analizė, Vilnius, 1983; Lazutka S., Gudavičius E., Pirmasis Lietuvos Statutas, t. I, d. 2: Dzialinskio, Lauryno ir Ališavos nuorašų faksimilės, Vilnius, 1985; Pirmasis Lietuvos Statutas, t. II, d. 1: Tekstai senąja baltarusių, lotynų ir senąja lenkų kalbomis, Vilnius, 1991). Lietuvos statutų ir Lietuvos Metrikos tyrimų grupės bendradarbiai, paskelbę PLS vertimus į lietuvių (Valikonytė I., Lazutka S., Gudavičius E., Pirmasis Lietuvos Statutas (1529 m), Vilnius, 2001) ir rusų (Lazutka S., Valikonytė I., Gudavičius E., Pervyj Litovskij Statut, Vilnius, 2004) kalbas, rašo leidinio paskutiniąją knygą (II tomo antrąją dalį), t. y. plačius PLS skyrių bei straipsnių komentarus. 2007 m. paskelbtos dviejų seniausių PLS nuorašų faksimilės (Lazutka S., Pirmasis Lietuvos Statutas (1529 m.): Zamoiskių ir Firlėjų rankraščių nuorašų paleografija ir faksimilės, Vilnius, 2007). Šio įspūdingo LDK teisės, istorijos bei kultūros paminklo publikavimas ir tyrimai Vilniaus universitetui pelnė PLS studijų centro pripažinimą. Apie tai liudija ir 1995 m. prof. S. Lazutkai ir prof. E. Gudavičiui paskirta Lietuvos valstybės Mokslo premija.

Idėją kompleksiškai publikuoti Lietuvos Metrikos (LM) knygas atgaivino ir tarptautinę programą parengė rusų istorikas akad. Vladimiras Pašuta, 1980 m. gruodį vadovavęs SSRS mokslų akademijos delegacijai ir pasirašęs atitinkamą sutartį su Lenkijos mokslų akademija. Lietuvos (LTSR) mokslų akademijai šioje programoje turėjo atstovauti Istorijos institutas, bet rengiant metodines LM leidybos rekomendacijas buvo pakviesti dalyvauti ir Vilniaus universiteto profesoriai M. Jučas ir S. Lazutka. Kai 8 deš. pabaigoje LM tyrimo ir publikavimo centras akivaizdžiai ėmė keltis į Vilnių (į Istorijos institutą, kur dirbo dr. Egidijus Banionis), LM leidybos programoje ėmė dalyvauti ir Statuto tyrėjai. Rengiant PLS komentarus būtų neįmanoma išsiversti be LM XVI a. pirmosios pusės Teismų bylų knygų (TBK) medžiagos, nes būtent LDK teismų praktika buvo vienas iš svarbiausių PLS šaltinių. Todėl ir imtasi rengti spaudai bei analizuoti šio LM skyriaus knygas. Jau išleista 11 knygų (Lietuvos Metrika (1528–1547). 6-oji Teismų bylų knyga, Vilnius, 1995; Lietuvos Metrika (1522–1530). 4-oji Teismų bylų knyga, Vilnius, 1997; Lietuvos Metrika (1533–1535). 8-oji Teismų bylų knyga, Vilnius, 1999; Lietuvos Metrika (1542 m.). 11-oji Teismų bylų knyga, Vilnius, 2001; Lietuvos Metrika (1540–1541). 10-oji Teismų bylų knyga, Vilnius, 2003; Lietuvos Metrika (1540–1543). 12-oji Teismų bylų knyga, Vilnius, 2007; Lietuvos Metrika (1546–1548). 19-oji Teismų bylų knyga, Vilnius, 2009; Lietuvos Metrika (1555–1558). 37-oji Teismų bylų knyga, Vilnius, 2010; Lietuvos Metrika (1562–1566). 47-oji Teismų bylų knyga, Vilnius, 2011; Lietuvos Metrika (1565‒1566). 50-oji Teismų bylų knyga, Vilnius, 2014; Lietuvos Metrika (1559‒1563). 40-oji Teismų bylų knyga, Vilnius, 2015). Šiuo metu rengiamos 3 LM knygos (34-oji ir 35-oji TBK ir 27-oji Užrašymų knyga). Grupės darbuotojai dalyvavo bendruose projektuose su Lietuvos istorijos institutu: Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo remtame mokslinių tyrimų projekte „Lietuvos Metrika: publikavimas ir tyrimai“ (2006 m.) bei Nacionalinės lituanistikos plėtros 2009–2011 m. programos projekte „Lietuvos Metrikos tyrimai ir leidyba“. Šiuo metu kartu su Senovės ir vidurinių amžių istorijos katedra vykdomas Lietuvos mokslo tarybos finansuojama projektas „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų teisinė sąmonė: norma ir realybė“ (vad. prof. I. Valikonytė).

Istorijos fakultetas, Universiteto g. 7
III aukštas, 323 kab.

Tel. (8 5) 268 72 93

El. paštas:

Kultūrinių bendrijų studijų centras įkurtas 1999 m. rudenį kaip bendras Vilniaus Universiteto Istorijos fakulteto bei Atviros Lietuvos fondo projektas. Šis centras yra pirmasis pasaulyje universitetinis padalinys, kurio veikla skirta tik toms etninėms grupėms, kurios neturi suvereniteto. Centro dėmesys pirmiausia yra nukreiptas į Lietuvos totorių, karaimų, sentikių, romų bei jidiš kultūras.

Fakulteto tarybos nariai, išrinkti 2019 m. vykusiuose rinkimuose: