Lietuvos Respublikos Prezidentų vardinės stipendijos Istorijos fakulteto studentėms

gelesDžiaugiamės galėdami Jus informuoti, jog šiais metais dvi VU Istorijos fakulteto studentės - Vilma Vaskelaitė (pirmosios pakopos Istorijos studijų programos IV kurso studentė) ir Ieva Šimanauskaitė (Istorijos magistrantūros studijų programos II kurso studentė) - laimėjo Lietuvos Respublikos Prezidentų vardines stipendijas.

Sveikiname!

Magistrantūros studijos. II-asis priėmimo etapas

08I-asis priėmimo etapas į magistrantūros studijas vyks nuo liepos 13 d. 14 val. iki liepos 14 d. 23:59 val. Nesiregistravę I-ojo etapo metu, negavę pakvietimų į norimas studijų programas ar norintys studijuoti  Archeologijos, Istorijos, Paveldosaugos studijų programase, prašymus teikti ar atnaujinti gali VU ISAS sistemoje. Jeigu stojamąją įmoką mokėjote ankstesnių priėmimo etapų metu, dar kartą jos mokėti nereikia.

Daugiau informacijos

Doc. dr. Eligijaus Railos kalba diplomų įteikimo iškilmėse

E.Raila kalba 2020 06 29Broliai ir seserys, mūzos Klėjos pašaukti!
Gerbiami tėvai, artimieji ir lydintieji asmenys!
Brangūs draugai ir kolegos!
Mielasis Rektoriau! 

Štai stoviu prieš jus ir galvoju: o ką aš galiu pamokyti, atsidūręs Petro Skargos kieme ir žiūrėdamas į tuos, kurie ką tik baigė savo studijas. Galbūt turėčiau prabilti kaip koks Skarga – rūsčiai ir griežtai, pabarti už klaidas, pagirti už kilnius darbus ir paraginti visus eiti šviesos keliu. Tačiau pradėjęs tokiais žodžiais pats nejučia gali nuklysti iš šviesos tako į banalių sentimentų akligatvį. Be to, iš aukšto sakydamas didaktinius pamokslus gali nepastebimai suakmenėti ir tapti paminklu. O paminklai, kaip žinia, šiandien yra virtę slegiančiais atminties ramentais, kuriais norima kuo skubiausiai atsikratyti. Tad nutariau į jus prabilti štai tokia XX a. švedų rašytojo ir astronomo Peterio Nilsono istorijėle:

„Vienas hercogas, Henrikas vardu, 996 metais lankydamasis Regensburgo bažnyčioj, išgirdo šiurpų balsą:
- Perskaityk, kas parašyta ant sienos!
Pažvelgęs jis pamatė du žodžius: „Po 6“. Jis išėjo iš bažnyčios priblokštas, ėmė melstis, pasninkauti, išdalijo vargšams visą savo turtą, nes manė, kad po šešių dienų mirs.
Tačiau Henrikas nenumirė nei po šešių dienų, nei po šešių savaičių ar šešių mėnesių. Tada jis suprato, kad tas užrašas reiškia, jog jis mirs po šešerių metų.
Prabėgus šešeriems metams, Mainco arkivyskupas Vilegis pašventino Henriką karalium, ir nuo to laiko visi pradėjo vadinti jį Henriku Antruoju. Jis išgyveno iki 1024 metų.
Aukštesniųjų jėgų žmogus niekada neperpras, o jos kartais mėgsta pavedžioti už nosies“.

Štai tokia istorija, nutikusi kadaise su Henriku. Iš šios grakščios istoriosofinės miniatiūros galėtumėm išlukštenti dvi pamatines mintis. Pirmoji būtų tokia: nebūtinai, ką tu pagalvoji, turi tapti tikrove. O antroji skambėtų taip: mes patys žiedžiame savo biografiją ir ją pripildome tokio turinio, kurį patys išspaudžiame iš savo sielos vynuogyno. Tačiau svarbiausia-spausti kantriai, nuoširdžiai ir jautriai. Būtent taip prasideda kiekvieno biografija. Ir kuomet po tokio spaudimo į egzistencinę amforą supilta biografija išrūgsta, tada ji tampa istorijos dalimi – savita ir nepakartojama.

Biografija gali būti linijinė. Biografija gali būti veidmainiška. Biografija gali būti herojiška. Biografija gali būti sakralinė. Ji netgi gali būti infernalinė. Tačiau visų pirma ji yra asmeniška. Asmeniška ta prasme, kad tu atsakai ne tik už savo gyvenimą, bet ir už savo sapnus. Nes tu ją rašai savo sąžinės rašalu.

Mano biografija prasidėjo prieš 30 metų. Tiktai tuomet nebuvo anei Regensburgo, anei paslaptingo užrašo ant sienos, anei pranašiško balso. Nebuvo netgi Skargos. O buvo Vilniaus Universiteto Teatro salė, kurioje mums įteikė pirmuosius laisvos Lietuvos diplomus. Aš nė kiek neabejoju, kad jūs irgi viso to nepatyrėte. Aš neabejoju ir dar dėl vieno dalyko, o būtent: pasirinkę istorijos fakultetą, jūs pradėjote savo individualią biografiją, o pabaigę studijas, supratote, kad keturi ar šeši fakultete praleisti metai yra spalvingiausi jūsų asmeninio teksto puslapiai. Ir tuos puslapius jūs kūrėte skirtingai, priklausomai nuo pasirinkimų, apsisprendimų ir netgi metų laikų: archeologai-kasinėjo ir ieškojo, istorikai-tyrinėjo ir rašė, kultūros istorikai-stebėjo ir svarstė, paveldosaugininkai – fiksavo ir saugojo. Tačiau manau, kad viena savybė jums buvo bendra: jūs visi mąstėte. Mąstėte apie savo biografijos prologą. Ir esu įsitikinęs, kad tai darėte aistringai, smalsiai ir netgi su pakylėtu virpuliu-manau, tokiu pačiu, kokį patirdavote, kai naujas studijų modulis jus išvesdavo į kitokio pažinimo orbitą, kai išgirsdavote paslaptingą pono Boleslovo raktų žvangėjimą ar per Istorikų dienų futbolo rungtynes įmušdavote įvartį į daktaro Černiausko budriai saugomus vartus. Ar šitie jūsų išuostyti, išragauti, išgirsti, patirti ir užrašyti praėjusios tikrovės puslapiai virs jūsų asmeninės istorijos dalimi, šito aš nežinau.

Tačiau dėl vienos jūsų biografinio audinio skaidulos aš esu tikras. Kai vieną viduramžių rudenį sutiksite iš liūdnųjų tropikų grįžtantį Martiną Guerre‘ą ir jam norėsite papasakoti apie istorijos apologiją, tai tuomet, atsigręžę į vakaro saulėlydį, sau ir pasauliui drąsiai pasakysite: manęs niekas nevedžiojo už nosies.

Patvirtinta naujos sudėties Lietuvos kultūros ir meno taryba

LKMKultūros ministerija patvirtino naujos sudėties Lietuvos kultūros ir meno tarybą. Naujoje taryboje yra ir VU Istorijos fakulteto profesorė dr. Marija Drėmaitė (Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ekspertų komisijos narė).

Daugiau

 

VU archeologinė ekspedicija Šventininkuose

DJI 0011 1Jau trečias mėnuo vyksta archeologiniai kasinėjimai Šventininkų k. (Kaišiadorių r.) senovės gyvenvietėje, būsimo magistralinio dujotiekio į Lenkiją vietoje. Per šį laiką ištirta daugiau kaip 500 m2 ploto, surinkta tūkstančiai archeologinių radinių, paimta daug bandinių laboratoriniams tyrimas.DJI 0012 1

Tiriama vieta yra Kalvių ežero, dabar jau uždurpėjusio vakarinio galo krante. Jau pirmieji, dar labai preliminaūs tyrimų rezultatai parodė, kad šioje vietoje žmonių gyventa ne kartą. Ankstyviausias gyvenvietės radinys – titnaginis įkotinis strėlės antgalis plokščiai retušuota plunksna - pagal analogijas Estijoje datuojamas finaliniu paleolitu (9 tūkst. pr. Kr.). Mezolito laikotarpį (8-6 tūkst. pr. Kr.) reprezentuoja didelė mikrolitinių dirbinių serija, rėžtukai, ovaliniai kirveliai ir kiti laikotarpiui būdingi titnago radiniai. Neolitinių radinių (5-3 tūkst. pr. Kr.) taip pat nemažai – rasta augalinėmis priemaišomis liesintos keramikos, kurios indų morfologiniai bruožai ir ornamentika būdingi viduriniojo neolito gyvnvietėms. Vėlyvajam neolitui reikėtų skirti nemažą titnaginių trikampių strėlių antgalių seriją. Gyvenvietėje rasta brūkšniuotosios ir grublėtosios keramikos, akmeninio kirvelio su skyle kotui fragmentas – šie radiniai datuojami bronzos ir geliežies amžiais. Aptikta ir istorinių laikų keramikos datuojamos nuo XV a.

IMG 1314Gana netikėti radiniai buvo natūralaus gintaro gabalėliai aptikti geologiniuose sluoksniuose. Kalvių ežero aplinkoje natūralaus gintaro yra rasta ir daugiau – tai viena iš nedaugelio Lietuvos žemyninės dalies vietų, kur aptinkama Baltijos gintaro.IMG 6555

Tyrinėta vieta apima buvusio ežero pakrantę ir gana statų kranto šlaitą. Kultūrinis sluoksnis yra smarkiai apardytas arimo ir šlaito erozijos, todėl surinkta medžiaga labai fragmentiška. Beveik nerasta duobių, stulpaviečių ar kitų su žmogaus veikla veikla susijusių struktūrų. Numatoma tyrimus pratęsti aukštesnėje kranto dalyje, kur kultūrinis sluoksnis turėtų būti išlikęs geriau.

IMG 6551IMG 6552

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos