Lekt. dr. Kristina Burinskaitė

Studijas Vilniaus universiteto Istorijos fakultete pradėjusi 1998 m. ir 2004 m. K. Burinskaitė įgijo bakalaro, o 2006 m. magisto studijas. Vėliau studijavo doktorantūroje, 2011 metais apgynė daktaro disertaciją LSSR KGB veiklos ideologiniai ir politiniai aspektai 1954-1990 metais.  

Doktorantūros studijų metu, 2009 m., Naujosios istorijos katedroje pradėjo dirbti asistentės pareigose,  nuo 2012 m. - lektorė.

 Dr. Kristina Burinskaitė

Dėstomi dalykai:

  • Lietuvos rezistencijos istorija 1944-1953 m.
  • Sovietinės visuomenės socialiniai ir politiniai kontrolės mechanizmai Lietuvoje 1954−1991 m.
  • Represinė politika Lietuvoje 1954-1991 m.
  • Crimes of totalitarian regimes in Lithuania in 1940−1991

Moksliniai interesai:

  • Politiniai Lietuvos istorijos 1940–1990 m. aspektai;
  • Ginkluotos ir neginkluota rezistencijos 1940-1990 m. istorija;
  • Sovietinės slaptosios tarnybos –KGB- istorija, taikomi metodai, ypač psichologinio poveikio priemonių taikymas.

Svarbiausios publikacijos:

  • Burinskaitė Kristina. Kompromitavimas – vienas KGB metodų formuojant viešąją nuomonę // Genocidas ir rezistencija, 2006, 2.
  • Burinskaitė Kristina Sovietinės slaptosios tarnybos vieta totalitarinėje SSRS // Lietuvos istorijos studijos, 2008, Nr.2.
  • Burinskaitė Kristina. Soviet secret services in Lithuania: research and evaluation in Lithuanian historiography // Revista de Historiografía, 10, 2009.
  • Burinskaitė K. LSSR KGB kovos su antisovietiniu pasipriešinimu 1954–1990 m. politinės ir ideologinės prielaidos // Lietuvos istorijos studijos. 2010. Nr. 26.
  • Burinskaitė K., Okuličiūtė L. KGB in Lithuania 1954–1991. Vilnius, 2010.
  • Burinskaitė K., Okuličiūtė L. Slaptieji KGB archyvai 1954-1991 m. dokumentų rinkinys. Vilnius, 2011.

VU publikacijų duomenų bazė
LituanistikaDB

Asist. dr. Norbertas Černiauskas

daktaras-lektorius-cerniauskas

Vilniaus Universiteto Istorijos fakultete baigė bakalauro ir magistro studijas. 2014 m. apgynė daktaro disertaciją. Fakultete dėsto nuo 2013 m. Nuo 2019 m. vadovauja bakalauro studijų moduliui „Socioekonominės transformacijos XX a. I-os pusės Lietuvos visuomenėje“.

Dėstomi dalykai:

  • Socialinis klausimas ir gerovės valstybės ištakos (Bakalauro studijų modulis „Socioekonominės transformacijos XX a. I-os pusės Lietuvos visuomenėje“);
  • Lietuvos gyventojų emigracija bei diaspora (Bakalauro studijų modulis „Socioekonominės transformacijos XX a. I-os pusės Lietuvos visuomenėje“);
  • Lietuvos laisvės kovos 1944–1953 m. (Bakalauro studijų modulis „Antikomunistinis pasipriešinimas Lietuvoje ir Vidurio Rytų Europoje“);
  • Nacių kultūros politika ir propaganda (Bakalauro studijų modulis „Totalitarinė kultūra:“);
  • XX a. sociokultūrinė ir kasdienybės istorija: Lietuva ir europiniai bei sovietiniai kontekstai (Magistro studijų programa);
  • Lietuvos modernėjimas: lūžiai, idėjos, fenomenai (Magistro studijų programa);
  • Mokslinė praktika: tiriamasis magistrinis seminaras (Magistro studijų programa);

Moksliniai interesai:

  • XX a. I pirmos pusės socioekonominė Lietuvos istorija;
  • 1918-1940 m. Lietuvos Respublikos ir visuomenės modernėjimo procesai;
  • Lietuvos partizanų karas (1944-1953 m.) ir atmintis.

Svarbiausios publikacijos:

  • Dalia Bukelevičiūtė, Zenonas Butkus, Norbertas Černiauskas, Andrius Grodis, Algis Povilas Kasperavičius, Giedrė Polkaitė-Petkevičienė, „Socialiniai pokyčiai Lietuvos valstybėje 1918-1940 metais“, Vilniaus universitetas, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2016 [kolektyvinė monografija];
  • Arlauskaitė-Zakšauskienė Inga, Černiauskas Norbertas, Jakubčionis Algirdas, Kulevičius Salvijus, Poškienė Justina, Vaiseta Tomas, Zikaras Karolis, „Kariai. Betonas. Mitas: Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietos Lietuvoje“, Vilniaus universitetas, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2016 [kolektyvinė monografija];
  • Aeilita Ambrulevičiūtė, Norbertas Černiauskas, Marius Ėmužis, Martynas Jakulis, Vytautas Volungevičius. „Išrasta Lietuvoje. Daiktai, idėjos, žmonės“, Kaišiadorys, 2018 [kolektyvinė mokslo studija];
  • „Imagining Lithuania: 100 years, 100 visions, 1918-2018“, (authors: Vytautas Ališauskas ... et al.)), (edited by Norbertas Černiauskas, Marija Drėmaitė, Tomas Vaiseta), (translator Romas Kinka), Vilnius: Lithuanian Culture Institute, 2018;
  • „Apie šaulius, riterius ir drakonus Lietuvoje“, Vilnius, Tikra knyga, 2019.

VU publikacijų duomenų bazė
LituanistikaDB

Kita:

  • Všį Trakinių partizanai direktorius; 
  • Nacionalinio mokinių konkurso „Praeities stiprybė – dabarčiai“ organizatorius;
  • Valstybės pažinimo centro ekspozicijos „Nepamirštos ateitys: Lietuvos šimtmečio vizijos“ (2018) rengėjas;
  • Valstybės pažinimo centro ekspozicijos „19490216: apsisprendimo šifras“ (2019) rengėjas;
  • Lietuvos šaulių sąjungos narys. 

 

Skelbimai

Siūlomos 2018/2019 m. m. siūlomos kursinių ir bakalauro darbų temos.

Katedra skatina ir ragina studentus imtis iniciatyvos ir patiems siūlyti kursinių bei bakalauro darbų temas ir derinti jas su dėstytojais.

Vadovo parašas ant prašymo dėl kursinio ar bakalauro darbo temos ir vadovo pasirinkimo būtinas

 

LSLMTG

Informacija ruošiama.

Senovės ir vidurinių amžių istorijos katedra

Senovės ir vidurinių amžių istorijos katedra įkurta 1990 m., reorganizavus Istorijos fakulteto struktūrą. 1990-1993 m. jai vadovavo prof. habil. dr. Mečislovas Jučas (1926-2019), 1993-2006 m. – prof.dr. Irena Valikonytė, o nuo 2006 m. iki šiol – prof. dr. Rimvydas Petrauskas. Šiuo metu katedroje dirba profesoriai: Irena Valikonytė ir Rimvydas Petrauskas; docentai: Eugenijus Saviščevas, Liudas Jovaiša, Jolanta Karpavičienė, Vydas Dolinskas; asistentai: Tomas Čelkis, Martynas Jakulis, Neringa Dambrauskaitė.

Katedra kuruoja istorijos bakalauro studijų medievistikos specializacijos programą ir yra medievistinių bei LDK studijų lyderė Lietuvoje. Fakulteto tarybai nutarus pereiti prie bakalauro studijų modulinės sistemos, katedros pedagogai drauge su kitų fakulteto katedrų dėstytojais skaito įvadinius kursus „branduoliniuose“ ir pasirenkamuose moduliuose: senovės (E. Saviščevas), vidurinių amžių ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriją (R. Petrauskas), krikščionybės istoriją (L. Jovaiša, M. Jakulis). Studentams siūlomi moduliai: LDK istorijos šaltiniai (E. Saviščevas, L. Jovaiša, T. Čelkis); LDK visuomenė XIII-XVI a. (R. Petrauskas, E. Saviščevas, J. Karpavičienė, L. Jovaiša); LDK miestų ir miestelių socialinė istorija (J. Karpavičienė); LDK Vidurio ir Rytų Europoje (T. Čelkis); Materialinės kultūros sklaida LDK (V. Dolinskas, E. Saviščevas); Lietuvos institucijų istorija ir dokumentinis paveldas (L. Jovaiša, N. Dambrauskaitė). Istorijos magistro programos studentams dėstomi kursai: LDK teisinė kultūra (I. Valikonytė), Lietuva ir Europa XIII-XVII a.: valstybės ir visuomenės struktūros (T. Čelkis); LDK istorijos šaltiniai: tekstologija, paleografija, publikavimas (L. Jovaiša, M. Jakulis); Monarcho valdžia LDK vėlyvaisiais Viduramžiais (R. Petrauskas).

Katedros mokslinė veikla skirta kompleksiniam daugiakultūrės LDK visuomenės pažinimui. Svarbiausios katedros mokslininkų tyrimų kryptys: 1) LDK istorijos šaltinių tyrimai ir publikavimas (R. Petrauskas, I. Valikonytė, T. Čelkis, E. Saviščevas, L. Jovaiša); 2) XIV-XVIII a. LDK visuomenės sąranga ir raida: a) dinastijų ir bajorijos socialinė struktūra ir jos transformacija (R. Petrauskas); b) Žemaitijos valdžios elitas (E. Saviščevas); c) LDK teritorijos formavimosi ir sienų delimitaciniai procesai (T. Čelkis); d) bajorų ir miestiečių teisinės kultūros raida (I. Valikonytė, J. Karpavičienė); e) bajorų namų ūkio modernėjimo tendencijos (N. Dambrauskaitė); f) LDK krikščionybės ir katalikų Bažnyčios bei vienuolijų istorija (L. Jovaiša, M. Jakulis); g) kolektyvinių likimų (miestiečių, moterų etc.) istorija (J. Karpavičienė, I. Valikonytė); 3) XVI-XVIII a. LDK kultūros problemos (V. Dolinskas, L. Jovaiša). Prie katedros veikia nedidelė Lietuvos statutų ir Lietuvos Metrikos tyrimų grupė (reikėtų nuorodos į grupės psl.).

Katedros darbuotojai bendradarbiauja su kitų LDK paveldo valstybių (Lenkijos, Ukrainos, Baltarusijos) mokslo centrais, o taip pat su D. Britanijos, Vokietijos, Prancūzijos, Rusijos istorikais.

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos