Archeologijos katedra

Apie archeologijos katedrą

Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Archeologijos katedra – viena iš svarbiausių Lietuvos archeologinių mokslinių institucijų, vienintelė Lietuvoje, kuri rengia archeologus bakalauriniame ir magistriniame lygmenyje, bei turi, bendrą su Lietuvos istorijos institutu, archeologijos specializacijos doktorantūrą.

Archeologijos studijų kryptis priskiriama humanitarinių mokslų sričiai (H000), Istorijos ir archeologijos mokslų krypčiai (H005). Archeologijos studijų programoje dėstomi dalykai apima visus archeologinius laikotarpius nuo akmens amžiaus iki istorinių laikų, įgyjamos archeologinių tyrimų metodikos, paveldosaugos žinios, mokomasi tyrimuose taikyti kitus tarpdisciplininių tyrimų metodus - bioarcheologijos, geografinės informacinės sistemos (GIS), geoarcheologijos ir kitus. Įgytos žinios pritaikomos bei gilinamos studijų metu atliekamose archeologinėse praktikose. 2017 m. VU Istorijos fakultete įkurtas ir aktyviai veikia Bioarcheologijos tyrimų centras, kuriame sudaryta galimybė studentams atlikti tiriamuosius darbus bei įgauti įgūdžių bioarcheologijos srityje.

Nuo 1993 m., kuomet patvirtinta atskira archeologijos specialybė, Archeologijos katedra parengė daugiau nei 500 archeologijos mokslo specialistų. Šiandien šį mokslą studijuoja vidutiniškai 60 studentų visose studijų pakopose. 15 katedros dėstytojų yra parengę bei dėsto daugiau nei 25 privalomus ar pasirenkamus dalykus.

Mūsų bendruomenė

Arch studentaiŠiuo metu Archeologijos katedroje dėsto 15 įvairių specializacijų dėstytojų, kurie yra žymūs pasirinkto ir analizuojamo laikotarpio specialistai, tyrinėjantys archeologijos paminklus Lietuvoje ir už jos ribų bei savo atradimus publikuojantys moksliniuose leidiniuose, projektuose, renginiuose ar kitose mokslą populiarinančiose veiklose. Katedros gyvenime aktyviai dalyvauja ir doktorantūros studijų pakopos studentai, mielai atliekamus tyrimus pristatantys paskaitose ar kitose katedros organizuojamose veiklose. Kviečiame su dėstytojais ir doktorantais susipažinti ir susisiekti čia.

Neatskiriami nuo Archeologijos studijų vykdymo yra ir kitų IF katedrų mokslininkai, ar kitų VU fakultetų dėstytojai (Medicinos, Geografijos, Filologijos) bei kitų mokslo centrų mokslininkai (Lietuvos istorijos institutas, Lietuvos nacionalinis muziejus), aktyviai dalyvaujantys mokymo, tyrimų bei praktikų įgyvendinimo veiklose.

Archeologijos katedra nuolat bendradarbiauja su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos, Kultūros paveldo centru, Valstybiniu Kernavės kultūriniu rezervatu, Nacionaliniu muziejumi Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valdovų rūmai, Lietuvos nacionaliniu muziejumi, kuriuose studentai atlieka praktinius užsiėmimus bei yra laukiami specialistai profesinei veiklai.

Archeologijos studijos – galimybės ir perspektyvos

Į archeologijos studijų krypties pirmosios studijų pakopos studijų programas priimamai asmenys, įgiję ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą ir išlaikę atitinkamą skaičių valstybinių brandos ir/ar mokyklinių egzaminų, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos teisės aktuose pagal konkursinės atrankos rezultatus. Į antrosios pakopos studijų programas priimami baigusieji humanitarinių ir socialinių mokslo studijų sričių universitetines bakalauro studijas ir atitinkantys aukštosios mokyklos nustatytus reikalavimus. Baigęs archeologijos studijų programą, studentas, įgyja pirmosios pakopos humanitarinį išsilavinimą, ir yra pasirengęs savarankiškam darbui archeologijos tyrimų srityje. Archeologijos studijų programą baigę absolventai įsidarbina tiek valstybinėse, tiek privačiose archeologinius tyrimus vykdančiose institucijose.

Lauko tyrimų praktikos – neatsiejama studijų programos ir studentiško gyvenimo dalis. Privalomos archeologijos praktikos, kurių metu paskaitose įgytos žinios pritaikomos lauko archeologinių tyrimų metu, o taip pat mokomasi taikyti nedestrukcinius tyrimų metodus.

Diplomų teikimo ceremonijoje kasmet geriausio archeologijos studijų bakalauro ar magistro darbą apdovanoja Lietuvos archeologijos draugija, įteikdama padėką bei simbolinę rekonstruotą segę.

Kita veikla

Europos archeologų asociacijos konferencijos organizatoriai ir savanoriaiArcheologijos katedroje sukaupta ir nuolat papildoma didelė (apie 3500 leidinių) archeologinių knygų kolekcija, kurioje yra ne tik lietuviški darbai, bet ir užsienio literatūra.

Nuo 1999 m. Archeologijos katedra leidžia periodinį leidinį „Archaeologia Lituana“, kuriame publikuojami straipsniai – nuo archeologijos šaltinių publikavimo iki naujausių technologijų taikymo archeologijoje. Leidinys nuolat laukia tiek katedros bendruomenės, tiek kitų mokslininkų straipsnių publikavimui.

Nuo 1996 m. katedra kas 2-jus metus organizuoja tęstinę Jono Puzino atminimui įprasminti skirtą tarptautinę archeologinę konferenciją. 2019 m. įvyko 10-oji šių Jono Puzino skaitymų mokslinė konferencija pavadinta “Investigating bones: diet, health, environment in the Baltic region” , kuri buvo skirta žmonių bei gyvūnų kaulų tyrimams. Pranešimus konferencijoje skaitė žymiausi Baltijos regiono mokslininkai iš Švedijos, Suomijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Vengrijos ir Prancūzijos.

2016 m rudenį Vilniaus universitete vyko Europos archeologijos asociacijos konferencija, kurios pagrindinis mokslinis ir organizacinis organizatorius – Vilniaus universiteto Archeologijos katedra. Europos archeologijos asociacija (EAA) vienija profesionalius Europos archeologus ir šalių archeologų organizacijas. EAA kongresas – didžiausias kasmetinis Europos archeologų renginys, kuriame dalyvavo apie 1500 mokslininkų iš 49 šalių (kongreso pirmininkas prof. A.Kuncevičius).

Nuotraukoje - Europos archeologų asociacijos konferencijos organizatoriai ir savanoriai.

Archeologijos katedros doktorantai

 Doktorantai
Dovilė Baltramiejūnaitė
Buitinė keramika X-XIV a. (Lietuvos archeologijosa paminklų tyrimų duomenimis)
Vad. doc. dr. Aleksiejus Luchtanas; konsultantė  doc. dr. Justina Poškienė
Renaldas Augustinavičius
Archeologinis žemėlapis: vietos, ribos, teritorijos. Dubingių istorinės žemės studija
Vad.  prof. dr. Albinas Kuncevičius
 
Skaistė Ardavičiūtė Ramanauskienė  
Keramika ir metalai: stalo serviravimo indai ir įrankiai Lietuvoje XIV–XVII a.
Vad. prof. dr. Albinas Kuncevičius
 
 Agnė Žilinskaitė
Rytų Baltijos regiono priešistorinių bendruomenių ekonomikos sistemos ir socialinės inovacijos iki erų sandūros  archeologiniais duomenimis
Vad. doc. dr. Algimantas Merkevičius
 
Mindaugas Grikpėdis
Kultūrinių augalų kilmė Lietuvos geležies amžiuje archeobotanikos duomenimis
Vad. doc. dr. Giedrė Motuzaitė Matuzevičiūtė Keen
 
Karolis Minkevičius  
Nuo ūkio iki valstybės: vėlyvojo geležies amžiaus bendruomenių  socialinės organizacijos Lietuvoje tyrimai taikant archeobotaninius metodus
Vad.doc.dr. Gintautas Vėlius
 
Lijana Muradian  
Ankstyvojo metalų laikotarpio visuomeninė socialinė organizacija Vakarų Lietuvoje
Vad. doc. dr. Algimantas Merkevičius
 
Rasa Valatkevičienė  
Juvelyrika Vilniuje XIII–XVII a. archeologiniais duomenimis
Vad. doc. dr. Gintautas Vėlius
 
Elina Ananyevskaya
 Economy of the Kazakh steppe populations during the construction of geoglyphs in Turgay region, Kazakhstan / Turgajaus stepių Kazachstane gyventojų ekonomika geoglifų statybos laikotarpiu: archeobotaniniais,zooarcheologiniais bei stabiliųjų izotopų duomenimis
Vad. doc. dr. Giedrė Motuzaitė Matuzevičiūtė Keen
 
Auksė Rusteikytė
Mikrobotaninių ir biomolekulinių metodų pritaikymas tiriant organines liekanas: remiantis Vilniaus Žemutinės pilies medžiaga 

Vad. doc. dr. Giedrė Motuzaitė Matuzevičiūtė Keen
 

 

 

Doc. dr. Giedrė Piličiauskienė

Asist. dr. Justina Kozakaitė

J. asist. Renaldas Augustinavičius

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos