Skelbimai

Dėl kursinių darbų temų pasirinkimo

Kursinio darbo temą studentas gali rinktis iš dėstytojų siūlomų temų ( problematikos) sąrašo arba, suderinęs su kursinio darbo vadovu, pasiūlyti pats. Pasirinkus temą, rašomas prašymas katedros vedėjo vardu, kuriame nurodoma tema bei vadovas (prašymo pavyzdys yra IF internetinėje svetainėje, ten pat žr. „VU Istorijos fakulteto rašto darbų metodiniai nurodymai“).

  • 2018/2019 m. m.  bakalauro darbo temos derinamos su dėstytojais individualia tvarka (Archeologijos katedros pranešimas)
 

Katedros nariai

 

 DarbuotojasMoksliniai interesai Kontaktai Priėmimas

Katedros vedėjas 
Prof. dr. Albinas Kuncevičius

Moksliniai interesai: viduramžių archeologija ir Lietuvos paminklosauga.

 

Priėmimo laikas:
pirmadieniais 14.00 - 16.00 val.

Mokslinė veikla

Archeologijos katedra

Apie archeologijos katedrą

Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Archeologijos katedra – viena iš svarbiausių Lietuvos archeologinių mokslinių institucijų, vienintelė Lietuvoje, kuri rengia archeologus bakalauriniame ir magistriniame lygmenyje, bei turi, bendrą su Lietuvos istorijos institutu, archeologijos specializacijos doktorantūrą.

Archeologijos studijų kryptis priskiriama humanitarinių mokslų sričiai (H000), Istorijos ir archeologijos mokslų krypčiai (H005). Archeologijos studijų programoje dėstomi dalykai apima visus archeologinius laikotarpius nuo akmens amžiaus iki istorinių laikų, įgyjamos archeologinių tyrimų metodikos, paveldosaugos žinios, mokomasi tyrimuose taikyti kitus tarpdisciplininių tyrimų metodus - bioarcheologijos, geografinės informacinės sistemos (GIS), geoarcheologijos ir kitus. Įgytos žinios pritaikomos bei gilinamos studijų metu atliekamose archeologinėse praktikose. 2017 m. VU Istorijos fakultete įkurtas ir aktyviai veikia Bioarcheologijos tyrimų centras, kuriame sudaryta galimybė studentams atlikti tiriamuosius darbus bei įgauti įgūdžių bioarcheologijos srityje.

Nuo 1993 m., kuomet patvirtinta atskira archeologijos specialybė, Archeologijos katedra parengė daugiau nei 500 archeologijos mokslo specialistų. Šiandien šį mokslą studijuoja vidutiniškai 60 studentų visose studijų pakopose. 15 katedros dėstytojų yra parengę bei dėsto daugiau nei 25 privalomus ar pasirenkamus dalykus.

Mūsų bendruomenė

Arch studentaiŠiuo metu Archeologijos katedroje dėsto 15 įvairių specializacijų dėstytojų, kurie yra žymūs pasirinkto ir analizuojamo laikotarpio specialistai, tyrinėjantys archeologijos paminklus Lietuvoje ir už jos ribų bei savo atradimus publikuojantys moksliniuose leidiniuose, projektuose, renginiuose ar kitose mokslą populiarinančiose veiklose. Katedros gyvenime aktyviai dalyvauja ir doktorantūros studijų pakopos studentai, mielai atliekamus tyrimus pristatantys paskaitose ar kitose katedros organizuojamose veiklose. Kviečiame su dėstytojais ir doktorantais susipažinti ir susisiekti čia.

Neatskiriami nuo Archeologijos studijų vykdymo yra ir kitų IF katedrų mokslininkai, ar kitų VU fakultetų dėstytojai (Medicinos, Geografijos, Filologijos) bei kitų mokslo centrų mokslininkai (Lietuvos istorijos institutas, Lietuvos nacionalinis muziejus), aktyviai dalyvaujantys mokymo, tyrimų bei praktikų įgyvendinimo veiklose.

Archeologijos katedra nuolat bendradarbiauja su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos, Kultūros paveldo centru, Valstybiniu Kernavės kultūriniu rezervatu, Nacionaliniu muziejumi Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valdovų rūmai, Lietuvos nacionaliniu muziejumi, kuriuose studentai atlieka praktinius užsiėmimus bei yra laukiami specialistai profesinei veiklai.

Archeologijos studijos – galimybės ir perspektyvos

Į archeologijos studijų krypties pirmosios studijų pakopos studijų programas priimamai asmenys, įgiję ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą ir išlaikę atitinkamą skaičių valstybinių brandos ir/ar mokyklinių egzaminų, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos teisės aktuose pagal konkursinės atrankos rezultatus. Į antrosios pakopos studijų programas priimami baigusieji humanitarinių ir socialinių mokslo studijų sričių universitetines bakalauro studijas ir atitinkantys aukštosios mokyklos nustatytus reikalavimus. Baigęs archeologijos studijų programą, studentas, įgyja pirmosios pakopos humanitarinį išsilavinimą, ir yra pasirengęs savarankiškam darbui archeologijos tyrimų srityje. Archeologijos studijų programą baigę absolventai įsidarbina tiek valstybinėse, tiek privačiose archeologinius tyrimus vykdančiose institucijose.

Lauko tyrimų praktikos – neatsiejama studijų programos ir studentiško gyvenimo dalis. Privalomos archeologijos praktikos, kurių metu paskaitose įgytos žinios pritaikomos lauko archeologinių tyrimų metu, o taip pat mokomasi taikyti nedestrukcinius tyrimų metodus.

Diplomų teikimo ceremonijoje kasmet geriausio archeologijos studijų bakalauro ar magistro darbą apdovanoja Lietuvos archeologijos draugija, įteikdama padėką bei simbolinę rekonstruotą segę.

Kita veikla

Europos archeologų asociacijos konferencijos organizatoriai ir savanoriaiArcheologijos katedroje sukaupta ir nuolat papildoma didelė (apie 3500 leidinių) archeologinių knygų kolekcija, kurioje yra ne tik lietuviški darbai, bet ir užsienio literatūra.

Nuo 1999 m. Archeologijos katedra leidžia periodinį leidinį „Archaeologia Lituana“, kuriame publikuojami straipsniai – nuo archeologijos šaltinių publikavimo iki naujausių technologijų taikymo archeologijoje. Leidinys nuolat laukia tiek katedros bendruomenės, tiek kitų mokslininkų straipsnių publikavimui.

Nuo 1996 m. katedra kas 2-jus metus organizuoja tęstinę Jono Puzino atminimui įprasminti skirtą tarptautinę archeologinę konferenciją. 2019 m. įvyko 10-oji šių Jono Puzino skaitymų mokslinė konferencija pavadinta “Investigating bones: diet, health, environment in the Baltic region” , kuri buvo skirta žmonių bei gyvūnų kaulų tyrimams. Pranešimus konferencijoje skaitė žymiausi Baltijos regiono mokslininkai iš Švedijos, Suomijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Vengrijos ir Prancūzijos.

2016 m rudenį Vilniaus universitete vyko Europos archeologijos asociacijos konferencija, kurios pagrindinis mokslinis ir organizacinis organizatorius – Vilniaus universiteto Archeologijos katedra. Europos archeologijos asociacija (EAA) vienija profesionalius Europos archeologus ir šalių archeologų organizacijas. EAA kongresas – didžiausias kasmetinis Europos archeologų renginys, kuriame dalyvavo apie 1500 mokslininkų iš 49 šalių (kongreso pirmininkas prof. A.Kuncevičius).

Nuotraukoje - Europos archeologų asociacijos konferencijos organizatoriai ir savanoriai.

Prof. dr. Aleksiejus Luchtanas

prof.dr.A.LuchtanasGYVENIMO APRAŠYMAS
CURRICULUM VITAE

Vardas, pavardė Aleksiejus Luchtanas
Gimimo data 1956 m. balandžio mėn. 28 d.
Mokslinis laipsnis, pareigos hum. m. dr., docentas
Mokslo sritis humanitariniai mokslai
Mokslo kryptis istorija
El. pašto adresas

Išsilavinimas

Aukštoji mokykla Vilniaus universitetas
Studijų laikas (nuo – iki) 1973 – 1978 m.
Įgyta kvalifikacija arba specialybė istorikas, istorijos ir visuomenės mokslų dėstytojas

Aukštoji mokykla SSSR Mokslų akademijos Archeologijos institutas
Disertacijos tema ir gynimo laikas „Rytų Lietuva I – me tūkstantmetyje prieš mūsų erą“, 1990 m.
Įgytas mokslo laipsnis humanitarinių mokslų daktaras (nostrifikuotas VU 1993. 03. 05)

Darbo patirtis

Pagrindinė darbovietė Vilniaus universitetas, istorijos fakultetas
(darbo patirtis, darbo pobūdis) VU Lietuvos TSR istorijos katedros asistentas (1978 – 1980; 1982 - 1990); vyr. dėstytojas (1990 – 1993)
VU Archeologijos katedros docentas (1993 – 2002)
VU Archeologijos katedros profesorius (2002 – 2008)
VU Archeologijos katedros vedėjas (2004 – 2008)
VU Archeologijos katedros docentas (2008 iki dabar)
Kitos darbovietės LTSR MA Istorijos instituto laborantas (1976-1978)
(darbo patirtis, darbo pobūdis) Tarnyba SSSR šiaurės laivyne (1980 – 1982)
Valstybinio Kernavės archeologijos ir istorijos muziejaus - rezervato Archeologijos skyriaus vedėjas (1994 – 2003)
Kernavės Kultūrinio rezervato Mokslinių tyrimų skyriaus vedėjas (2003– 2007)

 

Kitos pareigos Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos ketvirtosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos pirmininkas
Tęstinio leidinio “Eksperimentinė archeologija. Lietuvos materialaus paveldo rekonstrukcija” vyr. redaktorius.

 

 

Mokslinė ir pedagoginė veikla

Mokslinių interesų kryptis Lietuvos archeologija (bronzos, ankstyvasis geležies amžius, ankstyvieji viduramžiai, Lietuvos archeologijos istorija), Lietuvos numizmatika, Afganistano archeologija ir istorija, Centrinės ir Pietryčių Azijos archeologija, muziejininkystė, eksperimentinė archeologija.

Pedagoginis vardas ir pareigos docentas, VU docentas

Dėstomi dalykai Lauko tyrinėjimų metodika, Lietuvos archeologijos istorija, geležies amžiaus archeologija (Rytų baltų archeologija, Slavų archeologija), Eksperimentinė archeologija

 

Naujausios publikacijos

 

1. Luchtanas A., Podėnas V., Čivilytė A., Narkūnų piliakalnių ir papėdės gyvenvietės keramika: elgsenos atspindžiai.//Lietuvos archeologija. T. 42, Vilnius, 2016, p. 191-241.
2. Luchtanas A., Podėnas V., Čivilytė A., Bagdzevičienė J. Technologiniai ir diagnostiniai Narkūnų Didžiojo piliakalnio techninės keramikos tyrimai.//Lietuvos archeologija. T. 42, Vilnius, 2016, p. 151 – 189.
3. Luchtanas A., Ma2020istas ir mityba Lietuvos geografinėje aplinkoje nuo ankstyviausių laikų iki XIV a.// Eksperimentinė archeologija. Lietuvos materialaus paveldo rekonstrukcija. I tomas. Vilnius, 2015, p. 48-71.
4. Luchtanas A., Eksperimentinė archeologija Vilniaus universitete// Eksperimentinė archeologija. Lietuvos materialaus paveldo rekonstrukcija. II tomas. Vilnius, 2017, p. 9-28.
5. А. Лухтанас, О. В. Поляков. Галинды на просторах Европы —
археологическая, историческая, лингвистическая реальность или вымысел?// Записки Института истории материальной культуры РАН. СПб.: ИИМК РАН, 2018. No 19., c. 112-136.
6. Luchtanas A., Podėnas V., Babenskas E. Romėniškojo laikotarpio ritinis smeigtukas: nuo archeologinio radinio iki rekonstrukcijos// Eksperimentinė archeologija. Lietuvos materialaus paveldo rekonstrukcija. III tomas. Vilnius, 2019, p. 9-43.

 

 

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos