„Naujausi archeologiniai tyrimai ir atradimai: UNESCO pasaulio paveldo objekte – Kernavės archeologinėje vietovėje bei Lietuvos ir Lenkijos dujotiekių jungties (GILP) trasoje“ – 2020-09-19

kernave plakatas2020 m. rugsėjo 19 d. (šeštadienį) Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijoje (Kerniaus g. 4A, Kernavė, Širvintų raj.) vyks seminaras (viešosios paskaitos) „Naujausi archeologiniai tyrimai ir atradimai: UNESCO pasaulio paveldo objekte – Kernavės archeologinėje vietovėje bei Lietuvos ir Lenkijos dujotiekių jungties (GILP) trasoje“.

Dalyvavimas nemokamas, būtina išankstinė registracija 

Seminaras skirtas UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje metams paminėti

Seminaro programa ir pranešimų temų temos

daugiau informacijos www.kernave.org 

Iki susitikimo Kernavėje!

Diplomų įteikimo šventė

VU didysis kiemasDiplomų įteikimo šventė Istorijos fakulteto bakalauro ir magistro programų absolventams vyks 2020 m. birželio 29 d., 14 val., VU Centrinių rūmų ansamblyje esančiame Didžiajame kieme. Absolventai ir jų artimieji ateiti į Didįjį kiemą galės tik per vartus iš Šv. Jono gatvės.
Renginio metu rekomenduojame dėvėti veidą dengiančias apsaugos priemones.

 

Lėšų Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto rezidentų būtinosioms apsaugos priemonėms rinkimo kampanija

vu rezidentamsReaguojant į neeilinę situaciją dėl koronaviruso (COVID-19) Vilniaus universiteto fondas skelbia lėšų rinkimo kampaniją „Rezidentai, mes su jumis!“, kurios metu surinktos lėšos bus skirtos papildomoms VU Medicinos fakulteto gydytojų rezidentų apsaugos priemonėms įsigyti. Dauguma rezidentų šiuo metu dirba be tinkamų apsaugos priemonių dėl jų trūkumo.

 

Daugiau informacijos

Žydiškasis Vilnius. Kaip jį suprantame ir vertiname?

J.VerbickieneKetvirtadienio kultūros istorijos vakaras

Vasario 27 d. Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje, 18.00.

Paskaitą skaitys Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesorė dr. Jurgita Verbickienė.

XVI a. pabaigoje – XVII a. pradžioje Vilniuje įsikūrusi žydų bendruomenė ir jos palikimas yra itin dažnai pasitelkiamas visai Lietuvos žydų istorijai, kultūrai ir paveldui reprezentuoti. Nėra labai svarbu, apie kurį istorinį laikotarpį kalbėtume, bet būtent čia koncentruojami labiausiai atpažįstami ir išpopuliarinti vaizdiniai, žydų istorijos siužetai. Jie jau yra lyg tam tikras susitarimas, kas žinotina – dažniau forma ir vieta nei turinys ir žinomų paveldo objektų ar istorinių pasakojimų vertės mus supančioje aplinkoje. Susiklosčiusio formos ir vietos atpažinimo, bet ne turinio žinojimo priežastis padėtų atskleisti vienas vis dar retai keliamas klausimas: ar kada nors susimąstėme, kokiomis aplinkybėmis nemaža dalis šiuolaikinės Lietuvos visuomenės atrado ir išmoko (būtent šie du veiksmai geriausiai nusako proceso savitumus) žydų paveldą? Kokie buvo pagrindiniai šaltiniai atrandant ir išmokstant? Kaip tai paveikė žydų paveldo ir istorijos supratimą ir sąlyčio su vyraujančiu istorijos naratyvu radimą? Kitas aktualus, mąstyti verčiantis ir provokuojantis klausimas: kokiais atžvilgiais Vilniaus paveldas reprezentuoja Lietuvos žydų kultūrą? Kaip ir kokie istoriniai ir kultūriniai klodai turėtų ir galėtų būti atskleisti, kokios reikšmės jiems galėtų būti suteiktos?

Paskaita skiriama Vilniaus Gaono 300-ųjų gimimo metinių ir Lietuvos žydų istorijos metams.

Paskaitos metu vyks vieno eksponato – galimo Gaono (Elijo ben Saliamono Zalmano, 1720–1797) portreto paroda.

 

 

Prof. Stefan Berger (Bochumas)„Istorinių nacionalizmo tyrinėjimų perspektyvos šiandien“ - 2020-02-24

vok inst paskaitu ciklas 20 1 copy2020 m. vasario 24 d. 17 val. kviečiame į Prof. Stefan Berger (Bochumas) paskaitą „Istorinių nacionalizmo tyrinėjimų perspektyvos šiandien“.

Renginio vieta: Vilniaus universitetas, Istorijos fakultetas, 211 aud.

Moderatorius ir komentatorius: dr. Darius Staliūnas, Lietuvos istorijos institutas
Paskaita vyks vokiečių kalba su sinchroniniu vertimu į lietuvių k.
Renginio partneris: Vilniaus universitetas

Nuo 1980-ųjų metų nacionalizmo tyrinėjimai visame pasaulyje išgyvena pakilimo laikotarpį, nors dar 1960-aisiais – 1970-aisiais metais mažai kas domėjosi šia tema. Į kokius etapus nuo 1980-ųjų metų būtų galima suskirstyti nacionalizmo tyrimus? Kokias reikšmingiausias mokslines kontroversijas šiame tyrimo lauke galima išskirti? Kokią įtaką šiai tyrimų sričiai turėjo 1990-aisiais metais įvykusi komunizmo griūtis? Kokios teorinės prieigos padarė didžiausią įtaką šiems tyrimams? Kokios yra nacionalizmo tyrinėjimų perspektyvos šiandien? Paskaitos metu bus siekiama apžvelgti vis sunkiau apčiuopiamą nacionalizmo tyrimų kraštovaizdį bei aptarti politinę ir socialinę nacionalizmo tyrimų įtaką šiandienos globaliame dešiniųjų populizmų amžiuje.

Stefan Berger yra socialinės istorijos profesorius bei Socialinių judėjimų instituto vadovas Rūro universitete Bochume. Jis taip pat vadovauja Rūro srities istorijos fondui bei yra Kardifo universiteto Jungtinėje Karalystėje garbės profesorius. Naujausios publikacijos: "Praeitis kaip istorija. Nacionalinis identitetas ir istorinė sąmonė modernioje Europoje", Basingstokas, 2015, Nacionalizmo istorijos rašymas, Londonas, 2019 (kartu su Eric Strom), vadovavo knygų serijos "Aprašyti tautą" leidimui (Basingstokas, 2007–2015).

Vokietijos istorijos instituto Varšuvoje padalinio Vilniuje paskaitų ciklas yra skirtas istorikams ir platesnei istorija besidominčiai visuomenei. Paskaitų metu bus diskutuojama svarbiais istoriniais klausimais bei bus nuolat siekiama pristatyti naujausius ir aktualiausius mokslinius tyrimus. Kviečiami pranešėjai bus istorikai(-ės) bei istorijai artimų disciplinų atstovai(-ės) iš daugiausiai vokiečiakalbės mokslinės erdvės. Vokietijos istorijos instituto paskaitų ciklas siekia tapti Lietuvos ir Vokietijos mokslininkų susitikimų ir komunikacijos vieta. Paskaitos vyks pirmadieniais 17 val. Vilniaus universiteto Istorijos fakultete ir Lietuvos istorijos institute.

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos