Ar priimsite nacionalinio mokinių konkurso
„Praeities stiprybė – dabarčiai“ organizatorių iššūkį?
Apie konkursą
Pagrindiniu konkurso šūkiu „Pažink laisvę!“ kviečiame 9–12 klasių mokinių komandas pasitelkus tiriamuosius bei kūrybinius įgūdžius pažinti sudėtingus, įdomius ir įkvepiančius Lietuvos laisvės kovų įvykius, asmenybes ir jų įamžinimo būdus. Neretai pačios įdomiausios istorijos yra čia pat, todėl konkurse skatinama naujai pažvelgti į gyvenamąją aplinką ir tapti savo krašto detektyvais.
Taip pat konkursas ypatingas tuo, kad jame daug dėmesio skiriama ne tik pilietiškumo ir istorinių žinių stiprinimui, bet ir kūrybiškumo bei kritiškumo lavinimui. Visos užsiregistravusios ir pirmines idėjas pateikusios komandos turės galimybę konsultuotis su meno ir istorijos mokslo atstovais, kurie padės atrasti ir patraukliai išplėtoti pagrindinę sumanyto projekto idėją ir kuo interaktyviau pristatyti joje slypintį istorinį atradimą.
Projekto forma – iki 5 min vaizdo įrašas, tačiau kokiais būdais jame bus pateikiamas turinys (reportažas, meninis pasirodymas, pasiūlyta įamžinimo forma, interviu ir pan.), yra kiekvienos komandos vaizduotės išbandymas. Patys originaliausi, daugiausia komisijos ir visuomenės dėmesio prikaustę darbai bus apdovanoti ypatingais – patyriminiais prizais.
Laimingaisiais tapsite, jeigu užtikrintai pereisite visus keturis etapus (nuo 2021 m. lapkričio 9 d. iki 2022 m. gegužės 27 d.). Konkurso pirmajame etape pasitelkę formulę „surask – pažink – atskleisk – papasakok“ atliksite kūrybinę tiriamąją užduotį, kurią antrajame etape vertins iš konkurso organizatorių sudaryta komisija. Kol trečiojo etapo metu atrinktų komandų 10-tuko darbai bus pristatomi internetinėje erdvėje ir lauks visuomenės balso, komandas pakviesime dalyvauti „Pilietinio sąmoningumo ir istorijos dienos“ edukacinėje programoje. Konkurso baigiamajame – ketvirtajame etape susumavę balsus paskelbsime tris komandas nugalėtojas, joms bus įteikti pagrindiniai prizai.
Priimk istorijos iššūkį užpildydamas komandos elektroninę registracijos formą iki gruodžio 1 d.
Konkursą organizuoja Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas, Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Konkurso pagrindinio prizo steigėjai – Lietuvos laisvės kovos įamžintojų sąjūdis, informacinis partneris – UAB „15 min“.
Dalyvavimo vertė
Mokytojams
-
Visiems mokytojams, lankiusiems specialius užsiėmimus, išduodami el. kompetencijų tobulinimo pažymėjimai.
-
10 geriausių komandų mokytojai apdovanojami literatūriniais prizais.
Mokiniams
-
10 geriausių komandų dalyvauja konkurso organizatorių inicijuojamoje „Pilietinio sąmoningumo ir istorijos dienos“ edukacinėje programoje.
- Specialusis Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos prizas.
Praėjusių sezonų nugalėtojai
2023 m.
I Šiaulių r. Kuršėnų Lauryno Ivinskio g-ija
2022 m.
2021 m.
III Molėtų raj. Suginčių pagr. m-kla
2020 m.
I Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus g-ija
III Varėnos r. Merkinės Vinco Krėvės g-ija
2019 m.
I Ignalinos r. Didžiasalio „Ryto“ g-ija
II Molėtų r. Suginčių pagrindinė m-kla
III Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago g-ija
2018 m.
I Šiaulių Juliaus Janonio g-ija
II Ignalinos r. Didžiasalio „Ryto“ g-ija
III Marijampolės Sūduvos g-ija
2017 m.
I Riešės g-ija
II Vilniaus Antakalnio g-ija
III Ignalinos r. Didžiasalio g-ija
2016 m.
I Šaukėnų Vlado Pūtvio-Putvinskio g-ija
II Marijampolės Rygiškių Jono g-ija
III Lazdijų Motiejaus Gustaičio g-ija
Informacija dalyviams
Žingsniai
- Susipažinti su konkurso nuostatais
- Iki gruodžio 1 d. užpildyti komandos registracijos formą
- Prisijungti prie konkurso dalyvių grupės
- Sekti naujienas FB / Instagram
Kontaktai
Kas yra laisvės kovos?
Įvairių valstybinių švenčių ir istorinių minėjimų proga istorijos bei pilietinio ugdymo pamokose neretai išgirstame vartojant laisvės kovų sąvoką. Dažniausiai ja apibrėžiame Lietuvos ir jos piliečių pastangas apginti savo ir valstybės laisvę bei nepriklausomybę.
Laisvės kovas neabejotinai turėtume suvokti kaip besiformuojančios ar susiformavusios pilietinės visuomenės siekį nuo išorinės agresijos visomis priemonėmis apginti bendras pilietines ir politines vertybes, vienijančias didžiąją dalį vienos šalies gyventojų.
Nuo kada galime kalbėti apie laisvės kovas Lietuvoje? Pirmosios pilietinės visuomenės apraiškos Lietuvoje siejamos su Abiejų Tautų Respublika (ATR) ir 1791 m. paskelbta Gegužės 3-osios konstitucija. Jos deklaruojamas idėjas apie visuomenės pilietines teises nuo kaimyninių valstybių agresijos teko ginti 1794 m. Tado Kosciuškos vadovaujamiems sukilėliams. Nors sukilimas buvo numalšintas, tačiau valstybingumo idėja nežlugo ir įvairiomis formomis vis atgimdavo Vilniaus universiteto studentų draugijose ar 1830–1831 ir 1863–1864 m. sukilimų įkarštyje.
XIX a. antrojoje pusėje pilietinės visuomenės idėja pradėta brandinti tautiniu pagrindu, o 1918 m. Vasario 16-osios akte įgavo modernios Lietuvos valstybės formą. Dėl jos dar teko pakovoti nepriklausomybės kovose (1919–1920) su į Rytų Europą plūstančia Sovietų Rusijos Raudonąja armija, bermontininkais bei želigovskininkais.
Sėkmingai apgynę savo šalį ir užgimusias demokratines vertybes Lietuvos savanoriai parodė nepaprastą ryžtą ir atkaklumą. Savanorių kovų tradicijas vėliau puoselėjo 1941 m. sukilėliai ir 1944–1953 m. partizanai. Sovietinės Rusijos okupacija nepajėgė užgniaužti laisvės idėjos. Šiandien prisimename savo antisovietinius rezistentus, disidentus ir, žinoma, 1991 m. sausio 13-osios įvykių dalyvius, kuriems 2021 m. minėjimuose bus skiriamas ypatingas dėmesys.
Čia aptartos tik pagrindinės datos bei įvykiai, tačiau laisvės kovų idealai atsispindi ir daugelyje kitų Lietuvos istorijos puslapių, už kurių glūdi tūkstančiai asmenybių, šimtai liudijimų, detalių ir simbolių. Būtent nuo šių puslapių nupūsti dulkes esate skatinami kiekvienas iš jūsų. Atraskite ir papasakokite savo krašto, ar tai būtų unikalus liudijimas, išsaugotas daiktas ar nugrimzdęs įvykis, istoriją.
Svarbiausi įvykiai, liudijantys Lietuvos valstybingumo šimtmečio ir laisvės kovų istoriją:
- 1794, 1830–1831, 1863–1864 m. sukilimai
- 1864–1904 m. spaudos draudimo laikotarpis
- 1918 m. Lietuvos nepriklausomybės paskelbimas
- 1919–1920 m. nepriklausomybės kovos
- 1941 m. birželio sukilimas
- 1941–1944 m. antinacinė rezistencija
- 1944–1953 m. partizaninis karas
- Lietuvos antisovietinis neginkluotas pasipriešinimas
- „Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“ ir kiti antisovietiniai leidiniai bei organizacijos
- „Lietuvos laisvinimo byla“ išeivijoje
- Baltijos kelias
- Kovo 11-oji ir jos ištakos
- Sausio 13-osios įvykiai
- Kiti jūsų gimtajame krašte nutikę įvykiai, asmenybės, vietos ar daiktai, menantys laisvės kovų idėją