Bioarcheologijos tyrimų centras
Vadovė prof. dr. Giedrė Keen Motuzaitė Matuzevičiūtė
tel. +370 619 27 925
el. paštas:
Kontaktai:
103 kab. / M. K. Čiurlionio g. 21, LT-03101 Vilnius
tel. +370 619 27 925
el. paštas:
www.bioarcheologija.if.vu.lt/
Centro mokslininkai:
prof. dr. Giedrė Keen Motuzaitė Matuzevičiūtė (archeobotanika),
doc. dr. Giedrė Piličiauskienė (zooarcheologija),
dr. Justina Kozakaitė (antropologija).
Apie centrą
Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Bioarcheologijos tyrimų centro tikslas – moksliniai ekofaktinės medžiagos tyrimai. Ekofaktai – tai organiniai dariniai (medžiagos), randami archeologiniuose objektuose, ir turintys archeologinės reikšmės, pvz., augalų liekanos, žmonių ir gyvūnų kaulai, vabalų liekanos, kiaušinių lukštai. Šiuo metu centras koncentruojasi į makrobotanikos ir osteologinės medžiagos tyrimus. Centrą sudaro trys laboratorijos:
- antropologijos,
- archeobotanikos,
- zooarcheologijos.
Taip pat centre įrengtos grunto plovimo ir saugojimo patalpos, zooarcheologinės medžiagos saugykla. Tyrimai laboratorijose atliekami pagal geriausius visuotinai pripažįstamus profesinius, techninius standartus ir praktikas.
Centras yra atviros prieigos, suteikia galimybę ir sudaro sąlygas Lietuvos ir užsienio mokslininkams tirti jame saugomą medžiagą. Taip pat sudarytos sąlygos Vilniaus universiteto studentams atlikti tiriamuosius darbus, įgauti įgūdžių bioarcheologijos srityje.
Bioarcheologijos centras vykdo ir užsakomuosius ekofaktinės medžiagos tyrimus.
Plačiau žr. Bioarcheologijos tyrimų centro puslapyje.
Lietuvos Statutų ir Lietuvos Metrikos tyrimų centras
Vadovas doc. dr. Eugenijus Saviščevas
tel. +370 5 268 7297
el. paštas:
Kontaktai:
326 kab. / Universiteto g. 7, LT-01131 Vilnius
tel. +370 5 268 7297
el. paštas:
prof. dr. Irena Valikonytė, emeritė,
dr. Neringa Dambrauskaitė, mokslo darbuotoja,
Neringa Šlimienė, jaunesnioji mokslo darbuotoja,
Saulė Viskantaitė-Saviščevienė, jaunesnioji mokslo darbuotoja.
Apie centrą
Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Lietuvos Statutų ir Lietuvos Metrikos tyrimų centre vykdomi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos ir teisės šaltinių, visų pirma Lietuvos Statutų ir Lietuvos Metrikos, tyrimai.
Tarpukariu pavienių istorikų (Ivano Lappo, Konstantino Jablonskio) darbų dėka Lietuvos istoriografijoje ėmė klostytis LDK teisės šaltinių tyrimo ir skelbimo kryptis, kurios svarbiausiais rezultatais tapo Trečiojo (1938 m.) ir Pirmojo (1960 m.) Lietuvos statutų tekstų bei kelių didelių XVI–XVIII a. istorijos šaltinių rinkinių publikacijos. Besiklostanti tradicija dėl sovietmečio mokslo funkcionierių menko dėmesio LDK istorijai buvo benutrūkstanti, kai XX a. 7-tojo – 8-tojo dešimtmečio sandūroje Vilniaus universiteto Lietuvos istorijos katedroje prof. Stanislovas Lazutka (1923–2009) pradėjo burti (iš pradžių neformalią) darbuotojų grupę, kuri nuo 1983 m. ėmė publikuoti Pirmojo Lietuvos Statuto rankraščių analizę, faksimiles, o 1991 m. paskelbė ir akademinį tekstą (rusėnų, lotynų ir lenkų kalbomis). Šis įspūdingas darbas Vilniaus universitetui padėjo pelnyti Lietuvos Statutų studijų centro vardą. Apie tai liudija ir 1995 m. prof. S. Lazutkai ir prof. Edvardui Gudavičiui (1929–2020) paskirta Lietuvos valstybės Mokslo premija. Tuo tyrimai ir publikacijos nesibaigė: 2001 m. minėtų profesorių ir ypač prof. Irenos Valikonytės pastangomis pasirodė Pirmojo Lietuvos Statuto vertimas į lietuvių kalbą, papildytas plačiu įvadu bei komentarais; 2014 m. prof. E. Gudavičiaus iniciatyva – lotyniškojo Lauryno nuorašo vertimas į lietuvių ir anglų kalbą; 2020 m. – prof. I. Valikonytės parengtas rusėniškas Slucko nuorašas su vertimu į lietuvių kalbą.
Statutų tyrėjai dar darbo pradžioje suvokė būtinybę ne tik koncentruotis į Statuto tekstą, bet ir gilintis į jo sukūrimo epochos šaltinius. Todėl Statuto tyrinėjimai visada buvo siejami su didžiulio LDK valdovo kanceliarijos knygų komplekso – Lietuvos Metrikos – tyrinėjimais. XX a. pabaigoje ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyniniuose kraštuose, išaugus susidomėjimui LDK istorija, susiklostė palankios sąlygos kompleksiniam Metrikos knygų leidimui. Į šį darbą Istorijos fakulteto centras įsijungė vienas pirmųjų.
Centras specializuojasi su Statutų taikymo praktika tiesiogiai susijusių XVI a. Lietuvos Metrikos teismų bylų knygų publikavime. Nuo 1995 m. parengta ir publikuota keliolika tokių knygų. Tai, didesne dalimi, prof. I. Valikonytės, įdėjusios daug pastangų ir turinčios didelės patirties, nuopelnas.
(Post)autoritarinių kraštovaizdžių tyrimų centras
Vadovas prof. dr. Arūnas Streikus
tel. +370 5 268 7287
el. paštas:
Kontaktai:
Universiteto g. 7, LT-01131 Vilnius, 212 kab.
tel.+370 5 268 7287
el. paštas:
Apie centrą
Ekosocialinis žvilgsnis į visuomenės būvį šiuo metu tampa viena aktualiausių mokslo krypčių, kuri reaguoja į klimato krizės ir antropoceno problemas ir ieško būdų, kaip jas įsisąmoninti, apibrėžti ir analizuoti. Pripažįstama, kad ekologiniai ir socialiniai klausimai nebegali būti sprendžiami atskirai, todėl dėmesio centre atsiduria žmogaus ir jį supančio pasaulio abipusė priklausomybė.
(Post)autoritarinių kraštovaizdžių tyrimų centras (PAScapes) šį socialinio ir gamtos pasaulių tarpusavio ryšį imasi nagrinėti konkrečioje politinėje tikrovėje – autoritariniuose režimuose. Nors visos politinės sistemos per XX amžių veikė gamtinę aplinką, tačiau autoritariniai režimai išsiskyrė savo užmojų mastu, poveikio destruktyvumu ir trukdė rastis eko-sąmoningumui. Tad autoritarinių visuomenių ir jų palikimo tyrimai gali padėti pažinti ir suprasti giliausias ir mažiausiai reflektuotas žmogaus (buvusio, esamo ir būsimo) poveikio gamtai problemas klimato krizės akivaizdoje.
Specifinei (post)autoritarinių visuomenių sąveikai su gamtine aplinka ir jų palikimui tirti PAScapes taikoma tarpdisciplininė kraštovaizdžio prieiga. Autoritariniai ir postautoritariniai kraštovaizdžiai bendruose centro vienijamų istorikų, geografų, sociologų, paveldosaugininkų, archeologų ir filosofų darbuose yra ir tyrimų objektas, ir metafora, ir simbolis.
Vilniaus universitete veikiantis (Post)autoritarinių kraštovaizdžių tyrimų centras jungia mokslininkus ir mokslininkes iš trijų fakultetų – Istorijos, Filosofijos ir Chemijos ir geomokslų. Jis taip pat rengia tarptautinius projektus, skatina bendradarbiavimą su kitų šalių tyrėjais ir skirtingų autoritarinę patirtį turinčių visuomenių lyginamąsias studijas.
Centrą sudaro keturios tyrimų grupės ir kryptys:
1. Ekosocialinių idėjų tyrimai
Vadovas prof. dr. Kristupas Sabolius.
(Post)autoritarinių kraštovaizdžių tyrimų kontekste atliekama ekosocialinių idėjų rekonstrukcija ir analizuojamos filosofinės ekosocialinės vaizduotės koncepcijos, tiriamos naujos žmonijos savivokos ir mąstymo formos, kylančios rekonceptualizuojant žmogaus santykius su aplinka.
2. XX amžiaus (post)autoritarinių valstybių kultūrinių kraštovaizdžių tyrimai
Vadovas doc. dr. Tomas Vaiseta.
Tiriami ir lyginami skirtingose (post)autoritarinėse valstybėse suformuoti ir susiformavę kultūriniai (urbanistiniai, agrariniai ir performuoti gamtiniai) kraštovaizdžiai, jų kaita ir politinių, ekonominių, socialinių ir technologinių veiksnių įtaka.
3. (Post)autoritarinių visuomenių ekosocialinės raidos tyrimai
Vadovas asist. dr. Tadas Šarūnas.
Nagrinėjama, kaip politinės, technologinės, ekonominės intervencijos į gamtinę aplinką veikė (post)autoritarinių visuomenių raidą, jos gyvenamąją aplinką ir visuomenės (skirtingų socialinių grupių) santykius su ja.
4. (Post)autoritarinių visuomenių atminties ir paveldo tyrimai – tarpdisciplininių paveldo tyrimų laboratorija HER-LAB"
Vadovė prof. dr. Marija Drėmaitė.
Analizuojamas autoritarinių valstybių kultūrinių kraštovaizdžių palikimas ir paveldas po transformacijos periodo, jo būklė, visuomenės požiūris į jį, keliami jo (ne)atpažįstamumo, atminties, socialinių ir kultūrinių problemų klausimai.
Rytų Europos žydų istorijos tyrimų centras
Vadovė prof. dr. Jurgita Verbickienė
tel. +370 5 268 7187
el. paštas:
Kontaktai:
Universiteto g. 5, LT-01131 Vilnius
tel. +370 5 268 7187
el. paštas:
Apie centrą
Rytų Europos žydų istorijos ir kultūros tyrimų centrui priklausantys mokslininkai jau du dešimtmečius vykdo tarptautinius bei nacionalinius mokslinių tyrimų ir jų sklaidos projektus. Centro tikslas – identifikuoti netirtas Rytų Europos žydų istorijos ir kultūros sritis, inicijuoti tarptautinius tyrimo projektus su partneriais iš Izraelio, JAV, Lenkijos, Ukrainos, Didžiosios Britanijos ir Vokietijos, įtraukiančius naujausias istorijos tyrimo metodologijas bei tarpdisciplinines kompetencijas. Centro mokslininkai dėsto Vilniaus Universiteto Istorijos fakulteto Istorijos ir kultūros istorijos ir antropologijos bakalauro studijų programų, Istorijos ir Paveldosaugos magistro programų studentams, bei bei bendradarbiaujant su Yeshiva Universitetu (Niujorkas) bendrą kursą VU ir Yeshiva Universiteto studentams, rengia tarptautinius nuotolinius seminarus ir konsultacijas Rytų Europos žydų studijų srityje dirbanties visų studijų pakopų studentams, ypač doktorantams. Centro mokslininkų grupę sudaro skirtingų karjeros etapų mokslininkai (tarp jų ir podoktarantūros stažuotojai), taip pat doktorantai. Į projektines tyrimų ir sklaidos veiklas nuolat įtraukiami ir perspektyvūs visų studijų pakopų studentai.
Nariai
Darbuotojai:
prof. dr. Jurgita Verbickienė
Jurgita Verbickienė AI
doc. dr. Dovilė Troskovaitė
Dovilė Troskovaitė AI
asist. dr. Akvilė Naudžiūnienė
Akvilė Naudžiūnienė AI
asist. dr. Dovilė Čypaitė-Gilė
Dovilė Čypaitė-Gilė AI
Podoktorantūros stažuotojai:
Tyrimų kryptys
Žydų ir kitų nedominuojančių grupių istorija, kultūra, paveldas ir jų reprezentacija Lietuvoje ir Vidurio Rytų Europoje
Centro narių vykdomuose tyrimuose susijusios įvairios nedominuojančių grupių, etninių ir tautinių mažumų, taip pat religinių bendruomenių istorijos ir kultūros temos, apimančios ne tik žydų, bet ir kitų mažumų paveldą, tapatybių kūrimą bei jų raišką, tapatybių konkurenciją ir bendruomenių tarpusavio santykius. Centro vykdmi tyrimai apima Holokausto atmintį ir reprezentaciją, paveldo politiką bei jos įgyvendinimą, taip pat mažumų paveldo įpaveldinimo praktikas.
Vykdomi migracijos, etninių konfliktų bei įtampų tyrimai, apimantys santykius ir politiką tarp dominuojančios visuomenės ir nedominuojančių grupių, taip pat istorinius naratyvus ir jų poveikį istorijos supratimui ir jos mokymui. Tarp svarbiausių temų yra ir antisemitizmo, antijudaizmo, etninių konfliktų, istorinės demografijos tyrimai, taip pat romų bendruomenės istorija Lietuvoje ir Rytų Europoje.
Taip pat svarbu nagrinėti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sociokultūrinę ir socioekonominę istoriją, sutelkiant dėmesį į religinių mažumų įtaką regionui ir jo kultūrai. Visos šios temos glaudžiai susijusios su paveldo reprezentacija ir atminties kultūra, kurios yra svarbios suprantant mažumų ir dominančių grupių santykius bei jų vaidmenį istorijoje.
Dėstomi dalykai:
Bakalauro studijos:
- Modulis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų ir miestelių socialinė istorija
- Modulis Etniniai ir teritoriniai konfliktai Vidurio ir Rytų Europoje Kultūros istorijos ir antropologijos bakalauro programa:
- Etninių mažumų sociokultūrinė istorija Vidurio ir Rytų Europos kontekste