Tyrimai. Tyrimų sritys: kultūros paveldo objektų ir vietų antropologiniai, archeologiniai, istoriniai, vizualiniai, paveldosauginiai, sociologiniai tyrimai; paveldo teorija; paveldas ir atmintis; paveldosaugosistorija; galimybių studijos ir paveldo atgaivinimo koncepcijos. Tyrimai pristatomi mokslo publikacijose, tyrimų ataskaitose, mokslo populiarinimo literatūroje.

Sklaida. Įgyvendinami bendri projektai su valstybinėmis, paveldosaugos, atminties (muziejais, archyvais) ir kitomis institucijomis, vietos bendruomenėmis, skirti paveldo aktualizavimui, atgaivinimui ir sklaidai.

Studijos. Nuo 2003 m. fakultete sėkmingai vykdoma Paveldosaugos magistro studijų programa, orientuota į kultūros paveldo administravimo ir perteikimo (interpretavimo) specialistų, paveldo tyrėjų rengimą.

Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas
Universiteto g. 7, LT-01513 Vilnius, Lietuva
213 kab.
Tel. + 370 614 74265
El. paštas:

{slider title="Akademinės etikos komisija" open="false"}

• doc. dr. Saulius Kaubrys – pirmininkas;

• prof. dr. Marija Drėmaitė;

• doc. dr. Liudas Jovaiša;

• doc. dr. Gintautas Vėlius;

• 2 studentų atstovai.

informacijs testine

Fakultetą sudaro fakulteto valdymo institucijos taryba ir dekanas, akademiniai dariniai katedros ir mokslo centrai bei neakademiniai dariniai.

Fakulteto taryba yra pagrindinė fakulteto savivaldos institucija, sudaroma 4 metams iš 19 narių: 13 fakulteto akademinės bendruomenės narių ir 1 fakulteto socialinių partnerių atstovo, renkamų fakulteto mokslo darbuotojų ir dėstytojų, 4 fakulteto studentų atstovų, deleguojamų universiteto studentų atstovybės, ir fakulteto dekano, patenkančio pagal pareigas.

Fakulteto dekanas vadovauja fakultetui ir atsako už jo veiklą. Dekaną 5 metams renka fakulteto taryba ir teikia tvirtinti universiteto rektoriui. Dekanui talkina jo pavaduotojai prodekanai.

Fakultete veikia keturios katedros:

• Archeologijos,

• Istorijos teorijos ir kultūros istorijos,

• Naujosios istorijos,

• Senovės ir vidurinių amžių istorijos

ir keturi katedroms priklausantys mokslo centrai:

• Bioarcheologijos tyrimų,

• Kultūrinių bendrijų studijų,

• Lietuvos Statutų ir Lietuvos Metrikos tyrimų,

• Rytų Europos žydų istorijos tyrimų.

Prioritetinė mokslinių tyrimų tema iš esmės buvo suformuluota Lietuvos istorijos katedroje 7 deš. pabaigoje– 8 deš. pradžioje, kai prof. Stanislovas Lazutka pradėjo burti (iš pradžių neformalią) darbuotojų grupę, kuri ėmė ruoštis Pirmojo Lietuvos Statuto (PLS) publikavimui. Per tris dešimtmečius PLS tematika buvo apginta viena habilituoto daktaro (S. Lazutka) ir trys daktaro (Edvardas Gudavičius, Irena Valikonytė, Tatjana Vlasova) disertacijos, buvo surengtos keturios Lietuvos statutams skirtos mokslinės konferencijos (1979, 1988, 1991, 2004 m.), parašytos dvi monografijos (Lazutka S. A., I Litovskij Statut – feodalnyj kodeks Velikogo kniažestva Litovskogo, Vilnius, 1973; Lazutka S., Lietuvos statutai, jų kūrėjai ir epocha, Kaunas, 1994), o svarbiausia – parengtos spaudai ir išspausdintos trys PLS akademinio leidinio knygos (Lazutka S., Gudavičius E., Pirmasis Lietuvos Statutas, t. I, d. 1: Paleografinė ir tekstologinė nuorašų analizė, Vilnius, 1983; Lazutka S., Gudavičius E., Pirmasis Lietuvos Statutas, t. I, d. 2: Dzialinskio, Lauryno ir Ališavos nuorašų faksimilės, Vilnius, 1985; Pirmasis Lietuvos Statutas, t. II, d. 1: Tekstai senąja baltarusių, lotynų ir senąja lenkų kalbomis, Vilnius, 1991). Lietuvos statutų ir Lietuvos Metrikos tyrimų grupės bendradarbiai, paskelbę PLS vertimus į lietuvių (Valikonytė I., Lazutka S., Gudavičius E., Pirmasis Lietuvos Statutas (1529 m), Vilnius, 2001) ir rusų (Lazutka S., Valikonytė I., Gudavičius E., Pervyj Litovskij Statut, Vilnius, 2004) kalbas, rašo leidinio paskutiniąją knygą (II tomo antrąją dalį), t. y. plačius PLS skyrių bei straipsnių komentarus. 2007 m. paskelbtos dviejų seniausių PLS nuorašų faksimilės (Lazutka S., Pirmasis Lietuvos Statutas (1529 m.): Zamoiskių ir Firlėjų rankraščių nuorašų paleografija ir faksimilės, Vilnius, 2007). Šio įspūdingo LDK teisės, istorijos bei kultūros paminklo publikavimas ir tyrimai Vilniaus universitetui pelnė PLS studijų centro pripažinimą. Apie tai liudija ir 1995 m. prof. S. Lazutkai ir prof. E. Gudavičiui paskirta Lietuvos valstybės Mokslo premija.

Idėją kompleksiškai publikuoti Lietuvos Metrikos (LM) knygas atgaivino ir tarptautinę programą parengė rusų istorikas akad. Vladimiras Pašuta, 1980 m. gruodį vadovavęs SSRS mokslų akademijos delegacijai ir pasirašęs atitinkamą sutartį su Lenkijos mokslų akademija. Lietuvos (LTSR) mokslų akademijai šioje programoje turėjo atstovauti Istorijos institutas, bet rengiant metodines LM leidybos rekomendacijas buvo pakviesti dalyvauti ir Vilniaus universiteto profesoriai M. Jučas ir S. Lazutka. Kai 8 deš. pabaigoje LM tyrimo ir publikavimo centras akivaizdžiai ėmė keltis į Vilnių (į Istorijos institutą, kur dirbo dr. Egidijus Banionis), LM leidybos programoje ėmė dalyvauti ir Statuto tyrėjai. Rengiant PLS komentarus būtų neįmanoma išsiversti be LM XVI a. pirmosios pusės Teismų bylų knygų (TBK) medžiagos, nes būtent LDK teismų praktika buvo vienas iš svarbiausių PLS šaltinių. Todėl ir imtasi rengti spaudai bei analizuoti šio LM skyriaus knygas. Jau išleista 11 knygų (Lietuvos Metrika (1528–1547). 6-oji Teismų bylų knyga, Vilnius, 1995; Lietuvos Metrika (1522–1530). 4-oji Teismų bylų knyga, Vilnius, 1997; Lietuvos Metrika (1533–1535). 8-oji Teismų bylų knyga, Vilnius, 1999; Lietuvos Metrika (1542 m.). 11-oji Teismų bylų knyga, Vilnius, 2001; Lietuvos Metrika (1540–1541). 10-oji Teismų bylų knyga, Vilnius, 2003; Lietuvos Metrika (1540–1543). 12-oji Teismų bylų knyga, Vilnius, 2007; Lietuvos Metrika (1546–1548). 19-oji Teismų bylų knyga, Vilnius, 2009; Lietuvos Metrika (1555–1558). 37-oji Teismų bylų knyga, Vilnius, 2010; Lietuvos Metrika (1562–1566). 47-oji Teismų bylų knyga, Vilnius, 2011; Lietuvos Metrika (1565‒1566). 50-oji Teismų bylų knyga, Vilnius, 2014; Lietuvos Metrika (1559‒1563). 40-oji Teismų bylų knyga, Vilnius, 2015). Šiuo metu rengiamos 3 LM knygos (34-oji ir 35-oji TBK ir 27-oji Užrašymų knyga). Grupės darbuotojai dalyvavo bendruose projektuose su Lietuvos istorijos institutu: Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo remtame mokslinių tyrimų projekte „Lietuvos Metrika: publikavimas ir tyrimai“ (2006 m.) bei Nacionalinės lituanistikos plėtros 2009–2011 m. programos projekte „Lietuvos Metrikos tyrimai ir leidyba“. Šiuo metu kartu su Senovės ir vidurinių amžių istorijos katedra vykdomas Lietuvos mokslo tarybos finansuojama projektas „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų teisinė sąmonė: norma ir realybė“ (vad. prof. I. Valikonytė).

Istorijos fakultetas, Universiteto g. 7
III aukštas, 323 kab.

Tel. (8 5) 268 72 93

El. paštas:

Kultūrinių bendrijų studijų centras įkurtas 1999 m. rudenį kaip bendras Vilniaus Universiteto Istorijos fakulteto bei Atviros Lietuvos fondo projektas. Šis centras yra pirmasis pasaulyje universitetinis padalinys, kurio veikla skirta tik toms etninėms grupėms, kurios neturi suvereniteto. Centro dėmesys pirmiausia yra nukreiptas į Lietuvos totorių, karaimų, sentikių, romų bei jidiš kultūras.