Istorijos fakultetas, Universiteto g. 7
III aukštas, 323 kab.
Tel. (8 5) 268 72 93
El. paštas:
Kultūrinių bendrijų studijų centras įkurtas 1999 m. rudenį kaip bendras Vilniaus Universiteto Istorijos fakulteto bei Atviros Lietuvos fondo projektas. Šis centras yra pirmasis pasaulyje universitetinis padalinys, kurio veikla skirta tik toms etninėms grupėms, kurios neturi suvereniteto. Centro dėmesys pirmiausia yra nukreiptas į Lietuvos totorių, karaimų, sentikių, romų bei jidiš kultūras.
| Darbuotojas | Moksliniai interesai | Kontaktai | Priėmimas |
|---|---|---|---|
|
KBSC direktorius |
Baltijos šalių sentikių istorija ir kultūra; Lietuvos etninių mažumų istorija; Modernios visuomenės tapsmas XIX-XX amžiuje; Istoriografija, istorinė atmintis, paveldas. |
Ketvirtadieniais
14.00–15.00 323 kab.
|
|
| Doc. dr. Jurgita Verbickienė |
Sociokultūrinė Lietuvos etnokonfesinių bendruomenių istorija; Antisemitizmas; Dominuojančių visuomenės grupių požiūris į etnines ir konfesines mažumas. |
, |
Susitarus el.paštu. |
| Dr. Dovilė Troskovaitė |
Lietuvos karaimų bendruomenės istorija, demografija, teisinės ir socialinės padėties raida;
Lenkijos ir Lietuvos nekrikščioniškų bendruomenių istorija XIX – XX a.;
Sekuliarios nekrikščionių tapatybės formavimas XIX a. pab. – XX a. pirmoje pusėje;
Nekrikščioniškų bendruomenių kultūra ir paveldas.
|
Ketvirtadieniais
13.00-14.00 212 kab.
|
PROJEKTAI
2016 m. balandžio 14 d. – 2016 m. lapkričio 15 d. Vilniaus universiteto Istorijos fakultete buvo vykdomas projektas „Lietuvos totoriai: Keturiasdešimt totorių kaimas“, finansuojamas Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės lėšomis. Šio projekto metu buvo parengtas ir išleistas informacinio pažintinio turinio lankstinukas apie Keturiasdešimt totorių kaimą dviem – lietuvių ir anglų – kalbomis. Taip pat projekto metu Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Kultūros istorijos ir antropologijos IV kurso privalomojo modulio „Lietuvos etninių ir konfesinių mažumų paveldas“ studentams buvo surengta išvažiuojamoji paskaita-ekskursija į Keturiasdešimt totorių kaimo, kurios metu buvo pristatyta pristatyta kaimo praeitis ir dabartis, Lietuvos totorių istorija, kultūra, tradicijos ir papročiai. Išvažiuojamosios paskaitos-ekskursijos metu buvo sudaryta galimybė bendrauti su Keturiasdešimt totorių kaimo totorių bendruomenės pirmininke, kuri atsakė į studentams iškilusius klausimus.
Klaipėdos sentikių bendruomenė ir Ėmimo į Dangų ir Mykolo cerkvė = Клайпедская строобрядческая община и Успенско-Михайловский храм / Grigorijus Potašenko ir Mari-Liis Paaver tekstas rusų ir lietuvių kalbomis. Vilnius: Petro Ofsetas, 2016. – 48 p.: iliustr.
Šis mokslo populiarinimo leidinys skirtas Klaipėdos sentikių bendruomenės istorijai (1946 - 2016 m.) ir Ėmimo į Dangų ir Mykolo cerkvės architektūrinėms ypatybėms ir interjerui aptarti.
Klaipėdos sentikių bendruomenė yra palyginti jauna. Jos istorija ne tokia ilga, bet ypatinga, skirtinga nuo kitų Lietuvos sentikių praeities. Bendruomenė susikūrė 1946 m., o 2016 m. pasitiko savo 70-metį. Todėl tuomet ji turėjo dvigubą šventę – iškilmingą Ėmimo į Dangų ir Mykolo cerkvės atidarymą ir bendruomenės jubiliejų.
Pagrindinė Ėmimo į Dangų ir Mykolo cerkvės puošmena – jos naujas aukštas ikonostasas, turintis viršuje laiptuotą formą ir įrėmintas iš abiejų pusių raižytu augaliniu ornamentu. 64 įvairių dydžių ikonos įstatytos į medinį penkių eilių ikonostaso kūną. Tik viduryje jis yra keturių, o abiejuose apatiniuose kraštuose – trijų eilių.
Ikonostase iš viršaus į apačią atsiskleidžia visa žmonijos istorija – nuo Senojo testamento protėvių ir pranašų eilės iki Naujojo testamento įvykių, atsispindinčių apaštalų ir švenčių eilėje, o po to ir būsimajame Paskutiniame teisme. Simboliškas šis teismas pavaizduotas didelėje ikonoje „Išganytojas visoje savo dangiškoje galybėje“, esančioje pirmos eilės viduryje, ir Deisus eilėje virš jos.
Ikonostasą šiai cerkvei vientisu stiliumi nutapė Vilnius ikonų tapytojas Georgijus Jakovlevas. Tai, rodos, unikalus atvejis Lietuvos pomorų ikonų tapybos tradicijoje per pastarąjį šimtmetį.