Prioritetinė mokslinių tyrimų tema iš esmės buvo suformuluota Lietuvos istorijos katedroje 7 deš. pabaigoje– 8 deš. pradžioje, kai prof. Stanislovas Lazutka pradėjo burti (iš pradžių neformalią) darbuotojų grupę, kuri ėmė ruoštis Pirmojo Lietuvos Statuto (PLS) publikavimui. Per tris dešimtmečius PLS tematika buvo apginta viena habilituoto daktaro (S. Lazutka) ir trys daktaro (Edvardas Gudavičius, Irena Valikonytė, Tatjana Vlasova) disertacijos, buvo surengtos keturios Lietuvos statutams skirtos mokslinės konferencijos (1979, 1988, 1991, 2004 m.), parašytos dvi monografijos (Lazutka S. A., I Litovskij Statut – feodalnyj kodeks Velikogo kniažestva Litovskogo, Vilnius, 1973; Lazutka S., Lietuvos statutai, jų kūrėjai ir epocha, Kaunas, 1994), o svarbiausia – parengtos spaudai ir išspausdintos trys PLS akademinio leidinio knygos (Lazutka S., Gudavičius E., Pirmasis Lietuvos Statutas, t. I, d. 1: Paleografinė ir tekstologinė nuorašų analizė, Vilnius, 1983; Lazutka S., Gudavičius E., Pirmasis Lietuvos Statutas, t. I, d. 2: Dzialinskio, Lauryno ir Ališavos nuorašų faksimilės, Vilnius, 1985; Pirmasis Lietuvos Statutas, t. II, d. 1: Tekstai senąja baltarusių, lotynų ir senąja lenkų kalbomis, Vilnius, 1991). Lietuvos statutų ir Lietuvos Metrikos tyrimų grupės bendradarbiai, paskelbę PLS vertimus į lietuvių (Valikonytė I., Lazutka S., Gudavičius E., Pirmasis Lietuvos Statutas (1529 m), Vilnius, 2001) ir rusų (Lazutka S., Valikonytė I., Gudavičius E., Pervyj Litovskij Statut, Vilnius, 2004) kalbas, rašo leidinio paskutiniąją knygą (II tomo antrąją dalį), t. y. plačius PLS skyrių bei straipsnių komentarus. 2007 m. paskelbtos dviejų seniausių PLS nuorašų faksimilės (Lazutka S., Pirmasis Lietuvos Statutas (1529 m.): Zamoiskių ir Firlėjų rankraščių nuorašų paleografija ir faksimilės, Vilnius, 2007). Šio įspūdingo LDK teisės, istorijos bei kultūros paminklo publikavimas ir tyrimai Vilniaus universitetui pelnė PLS studijų centro pripažinimą. Apie tai liudija ir 1995 m. prof. S. Lazutkai ir prof. E. Gudavičiui paskirta Lietuvos valstybės Mokslo premija.
Idėją kompleksiškai publikuoti Lietuvos Metrikos (LM) knygas atgaivino ir tarptautinę programą parengė rusų istorikas akad. Vladimiras Pašuta, 1980 m. gruodį vadovavęs SSRS mokslų akademijos delegacijai ir pasirašęs atitinkamą sutartį su Lenkijos mokslų akademija. Lietuvos (LTSR) mokslų akademijai šioje programoje turėjo atstovauti Istorijos institutas, bet rengiant metodines LM leidybos rekomendacijas buvo pakviesti dalyvauti ir Vilniaus universiteto profesoriai M. Jučas ir S. Lazutka. Kai 8 deš. pabaigoje LM tyrimo ir publikavimo centras akivaizdžiai ėmė keltis į Vilnių (į Istorijos institutą, kur dirbo dr. Egidijus Banionis), LM leidybos programoje ėmė dalyvauti ir Statuto tyrėjai. Rengiant PLS komentarus būtų neįmanoma išsiversti be LM XVI a. pirmosios pusės Teismų bylų knygų (TBK) medžiagos, nes būtent LDK teismų praktika buvo vienas iš svarbiausių PLS šaltinių. Todėl ir imtasi rengti spaudai bei analizuoti šio LM skyriaus knygas. Jau išleista 11 knygų (Lietuvos Metrika (1528–1547). 6-oji Teismų bylų knyga, Vilnius, 1995; Lietuvos Metrika (1522–1530). 4-oji Teismų bylų knyga, Vilnius, 1997; Lietuvos Metrika (1533–1535). 8-oji Teismų bylų knyga, Vilnius, 1999; Lietuvos Metrika (1542 m.). 11-oji Teismų bylų knyga, Vilnius, 2001; Lietuvos Metrika (1540–1541). 10-oji Teismų bylų knyga, Vilnius, 2003; Lietuvos Metrika (1540–1543). 12-oji Teismų bylų knyga, Vilnius, 2007; Lietuvos Metrika (1546–1548). 19-oji Teismų bylų knyga, Vilnius, 2009; Lietuvos Metrika (1555–1558). 37-oji Teismų bylų knyga, Vilnius, 2010; Lietuvos Metrika (1562–1566). 47-oji Teismų bylų knyga, Vilnius, 2011; Lietuvos Metrika (1565‒1566). 50-oji Teismų bylų knyga, Vilnius, 2014; Lietuvos Metrika (1559‒1563). 40-oji Teismų bylų knyga, Vilnius, 2015). Šiuo metu rengiamos 3 LM knygos (34-oji ir 35-oji TBK ir 27-oji Užrašymų knyga). Grupės darbuotojai dalyvavo bendruose projektuose su Lietuvos istorijos institutu: Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo remtame mokslinių tyrimų projekte „Lietuvos Metrika: publikavimas ir tyrimai“ (2006 m.) bei Nacionalinės lituanistikos plėtros 2009–2011 m. programos projekte „Lietuvos Metrikos tyrimai ir leidyba“. Šiuo metu kartu su Senovės ir vidurinių amžių istorijos katedra vykdomas Lietuvos mokslo tarybos finansuojama projektas „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų teisinė sąmonė: norma ir realybė“ (vad. prof. I. Valikonytė).