Mokslo centrai
Bioarheologijos tyrimų centras
Vilniaus universiteto Bioarcheologijos tyrimų centro pagrindinis tikslas yra moksliniai ekofaktinės medžiagos tyrimai bei studentų edukacija. Ekofaktai, tai organiniai dariniai (medžiagos), randami archeologiniuose objektuose, turintys archeologinės svarbos, pvz. augalų liekanos, medžio angliukai, žmonių bei gyvūnų kaulai, vabalų liekanos, moliuskai bei kiaušinių lukštai. Šiuo metu centras specializuojasi į makrobotanikos bei osteologinės medžiagos tyrimus.
Kultūrinių bendrijų studijų centras
Istorijos fakultetas, Universiteto g. 7
III aukštas, 323 kab.
Tel. (8 5) 268 72 93
El. paštas:
Kultūrinių bendrijų studijų centras įkurtas 1999 m. rudenį kaip bendras Vilniaus Universiteto Istorijos fakulteto bei Atviros Lietuvos fondo projektas. Šis centras yra pirmasis pasaulyje universitetinis padalinys, kurio veikla skirta tik toms etninėms grupėms, kurios neturi suvereniteto. Centro dėmesys pirmiausia yra nukreiptas į Lietuvos totorių, karaimų, sentikių, romų bei jidiš kultūras.
| Darbuotojas | Moksliniai interesai | Kontaktai | Priėmimas |
|---|---|---|---|
|
KBSC direktorius |
Baltijos šalių sentikių istorija ir kultūra; Lietuvos etninių mažumų istorija; Modernios visuomenės tapsmas XIX-XX amžiuje; Istoriografija, istorinė atmintis, paveldas. |
Ketvirtadieniais
14.00–15.00 323 kab.
|
|
| Doc. dr. Jurgita Verbickienė |
Sociokultūrinė Lietuvos etnokonfesinių bendruomenių istorija; Antisemitizmas; Dominuojančių visuomenės grupių požiūris į etnines ir konfesines mažumas. |
, |
Susitarus el.paštu. |
| Dr. Dovilė Troskovaitė |
Lietuvos karaimų bendruomenės istorija, demografija, teisinės ir socialinės padėties raida;
Lenkijos ir Lietuvos nekrikščioniškų bendruomenių istorija XIX – XX a.;
Sekuliarios nekrikščionių tapatybės formavimas XIX a. pab. – XX a. pirmoje pusėje;
Nekrikščioniškų bendruomenių kultūra ir paveldas.
|
Ketvirtadieniais
13.00-14.00 212 kab.
|
PROJEKTAI
2016 m. balandžio 14 d. – 2016 m. lapkričio 15 d. Vilniaus universiteto Istorijos fakultete buvo vykdomas projektas „Lietuvos totoriai: Keturiasdešimt totorių kaimas“, finansuojamas Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės lėšomis. Šio projekto metu buvo parengtas ir išleistas informacinio pažintinio turinio lankstinukas apie Keturiasdešimt totorių kaimą dviem – lietuvių ir anglų – kalbomis. Taip pat projekto metu Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Kultūros istorijos ir antropologijos IV kurso privalomojo modulio „Lietuvos etninių ir konfesinių mažumų paveldas“ studentams buvo surengta išvažiuojamoji paskaita-ekskursija į Keturiasdešimt totorių kaimo, kurios metu buvo pristatyta pristatyta kaimo praeitis ir dabartis, Lietuvos totorių istorija, kultūra, tradicijos ir papročiai. Išvažiuojamosios paskaitos-ekskursijos metu buvo sudaryta galimybė bendrauti su Keturiasdešimt totorių kaimo totorių bendruomenės pirmininke, kuri atsakė į studentams iškilusius klausimus.
Klaipėdos sentikių bendruomenė ir Ėmimo į Dangų ir Mykolo cerkvė = Клайпедская строобрядческая община и Успенско-Михайловский храм / Grigorijus Potašenko ir Mari-Liis Paaver tekstas rusų ir lietuvių kalbomis. Vilnius: Petro Ofsetas, 2016. – 48 p.: iliustr.
Šis mokslo populiarinimo leidinys skirtas Klaipėdos sentikių bendruomenės istorijai (1946 - 2016 m.) ir Ėmimo į Dangų ir Mykolo cerkvės architektūrinėms ypatybėms ir interjerui aptarti.
Klaipėdos sentikių bendruomenė yra palyginti jauna. Jos istorija ne tokia ilga, bet ypatinga, skirtinga nuo kitų Lietuvos sentikių praeities. Bendruomenė susikūrė 1946 m., o 2016 m. pasitiko savo 70-metį. Todėl tuomet ji turėjo dvigubą šventę – iškilmingą Ėmimo į Dangų ir Mykolo cerkvės atidarymą ir bendruomenės jubiliejų.
Pagrindinė Ėmimo į Dangų ir Mykolo cerkvės puošmena – jos naujas aukštas ikonostasas, turintis viršuje laiptuotą formą ir įrėmintas iš abiejų pusių raižytu augaliniu ornamentu. 64 įvairių dydžių ikonos įstatytos į medinį penkių eilių ikonostaso kūną. Tik viduryje jis yra keturių, o abiejuose apatiniuose kraštuose – trijų eilių.
Ikonostase iš viršaus į apačią atsiskleidžia visa žmonijos istorija – nuo Senojo testamento protėvių ir pranašų eilės iki Naujojo testamento įvykių, atsispindinčių apaštalų ir švenčių eilėje, o po to ir būsimajame Paskutiniame teisme. Simboliškas šis teismas pavaizduotas didelėje ikonoje „Išganytojas visoje savo dangiškoje galybėje“, esančioje pirmos eilės viduryje, ir Deisus eilėje virš jos.
Ikonostasą šiai cerkvei vientisu stiliumi nutapė Vilnius ikonų tapytojas Georgijus Jakovlevas. Tai, rodos, unikalus atvejis Lietuvos pomorų ikonų tapybos tradicijoje per pastarąjį šimtmetį.
Lietuvos statutų ir Lietuvos metrikos tyrimų grupė
Prioritetinė mokslinių tyrimų tema iš esmės buvo suformuluota Lietuvos istorijos katedroje 7 deš. pabaigoje– 8 deš. pradžioje, kai prof. Stanislovas Lazutka pradėjo burti (iš pradžių neformalią) darbuotojų grupę, kuri ėmė ruoštis Pirmojo Lietuvos Statuto (PLS) publikavimui. Per tris dešimtmečius PLS tematika buvo apginta viena habilituoto daktaro (S. Lazutka) ir trys daktaro (Edvardas Gudavičius, Irena Valikonytė, Tatjana Vlasova) disertacijos, buvo surengtos keturios Lietuvos statutams skirtos mokslinės konferencijos (1979, 1988, 1991, 2004 m.), parašytos dvi monografijos (Lazutka S. A., I Litovskij Statut – feodalnyj kodeks Velikogo kniažestva Litovskogo, Vilnius, 1973; Lazutka S., Lietuvos statutai, jų kūrėjai ir epocha, Kaunas, 1994), o svarbiausia – parengtos spaudai ir išspausdintos trys PLS akademinio leidinio knygos (Lazutka S., Gudavičius E., Pirmasis Lietuvos Statutas, t. I, d. 1: Paleografinė ir tekstologinė nuorašų analizė, Vilnius, 1983; Lazutka S., Gudavičius E., Pirmasis Lietuvos Statutas, t. I, d. 2: Dzialinskio, Lauryno ir Ališavos nuorašų faksimilės, Vilnius, 1985; Pirmasis Lietuvos Statutas, t. II, d. 1: Tekstai senąja baltarusių, lotynų ir senąja lenkų kalbomis, Vilnius, 1991). Lietuvos statutų ir Lietuvos Metrikos tyrimų grupės bendradarbiai, paskelbę PLS vertimus į lietuvių (Valikonytė I., Lazutka S., Gudavičius E., Pirmasis Lietuvos Statutas (1529 m), Vilnius, 2001) ir rusų (Lazutka S., Valikonytė I., Gudavičius E., Pervyj Litovskij Statut, Vilnius, 2004) kalbas, rašo leidinio paskutiniąją knygą (II tomo antrąją dalį), t. y. plačius PLS skyrių bei straipsnių komentarus. 2007 m. paskelbtos dviejų seniausių PLS nuorašų faksimilės (Lazutka S., Pirmasis Lietuvos Statutas (1529 m.): Zamoiskių ir Firlėjų rankraščių nuorašų paleografija ir faksimilės, Vilnius, 2007). Šio įspūdingo LDK teisės, istorijos bei kultūros paminklo publikavimas ir tyrimai Vilniaus universitetui pelnė PLS studijų centro pripažinimą. Apie tai liudija ir 1995 m. prof. S. Lazutkai ir prof. E. Gudavičiui paskirta Lietuvos valstybės Mokslo premija.
Idėją kompleksiškai publikuoti Lietuvos Metrikos (LM) knygas atgaivino ir tarptautinę programą parengė rusų istorikas akad. Vladimiras Pašuta, 1980 m. gruodį vadovavęs SSRS mokslų akademijos delegacijai ir pasirašęs atitinkamą sutartį su Lenkijos mokslų akademija. Lietuvos (LTSR) mokslų akademijai šioje programoje turėjo atstovauti Istorijos institutas, bet rengiant metodines LM leidybos rekomendacijas buvo pakviesti dalyvauti ir Vilniaus universiteto profesoriai M. Jučas ir S. Lazutka. Kai 8 deš. pabaigoje LM tyrimo ir publikavimo centras akivaizdžiai ėmė keltis į Vilnių (į Istorijos institutą, kur dirbo dr. Egidijus Banionis), LM leidybos programoje ėmė dalyvauti ir Statuto tyrėjai. Rengiant PLS komentarus būtų neįmanoma išsiversti be LM XVI a. pirmosios pusės Teismų bylų knygų (TBK) medžiagos, nes būtent LDK teismų praktika buvo vienas iš svarbiausių PLS šaltinių. Todėl ir imtasi rengti spaudai bei analizuoti šio LM skyriaus knygas. Jau išleista 11 knygų (Lietuvos Metrika (1528–1547). 6-oji Teismų bylų knyga, Vilnius, 1995; Lietuvos Metrika (1522–1530). 4-oji Teismų bylų knyga, Vilnius, 1997; Lietuvos Metrika (1533–1535). 8-oji Teismų bylų knyga, Vilnius, 1999; Lietuvos Metrika (1542 m.). 11-oji Teismų bylų knyga, Vilnius, 2001; Lietuvos Metrika (1540–1541). 10-oji Teismų bylų knyga, Vilnius, 2003; Lietuvos Metrika (1540–1543). 12-oji Teismų bylų knyga, Vilnius, 2007; Lietuvos Metrika (1546–1548). 19-oji Teismų bylų knyga, Vilnius, 2009; Lietuvos Metrika (1555–1558). 37-oji Teismų bylų knyga, Vilnius, 2010; Lietuvos Metrika (1562–1566). 47-oji Teismų bylų knyga, Vilnius, 2011; Lietuvos Metrika (1565‒1566). 50-oji Teismų bylų knyga, Vilnius, 2014; Lietuvos Metrika (1559‒1563). 40-oji Teismų bylų knyga, Vilnius, 2015). Šiuo metu rengiamos 3 LM knygos (34-oji ir 35-oji TBK ir 27-oji Užrašymų knyga). Grupės darbuotojai dalyvavo bendruose projektuose su Lietuvos istorijos institutu: Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo remtame mokslinių tyrimų projekte „Lietuvos Metrika: publikavimas ir tyrimai“ (2006 m.) bei Nacionalinės lituanistikos plėtros 2009–2011 m. programos projekte „Lietuvos Metrikos tyrimai ir leidyba“. Šiuo metu kartu su Senovės ir vidurinių amžių istorijos katedra vykdomas Lietuvos mokslo tarybos finansuojama projektas „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų teisinė sąmonė: norma ir realybė“ (vad. prof. I. Valikonytė).
Paveldo tyrimų centras
Tyrimai. Tyrimų sritys: kultūros paveldo objektų ir vietų antropologiniai, archeologiniai, istoriniai, vizualiniai, paveldosauginiai, sociologiniai tyrimai; paveldo teorija; paveldas ir atmintis; paveldosaugosistorija; galimybių studijos ir paveldo atgaivinimo koncepcijos. Tyrimai pristatomi mokslo publikacijose, tyrimų ataskaitose, mokslo populiarinimo literatūroje.
Sklaida. Įgyvendinami bendri projektai su valstybinėmis, paveldosaugos, atminties (muziejais, archyvais) ir kitomis institucijomis, vietos bendruomenėmis, skirti paveldo aktualizavimui, atgaivinimui ir sklaidai.
Studijos. Nuo 2003 m. fakultete sėkmingai vykdoma Paveldosaugos magistro studijų programa, orientuota į kultūros paveldo administravimo ir perteikimo (interpretavimo) specialistų, paveldo tyrėjų rengimą.
Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas
Universiteto g. 7, LT-01513 Vilnius, Lietuva
213 kab.
Tel. + 370 614 74265
El. paštas: