Ekosocialinis žvilgsnis į visuomenės būvį šiuo metu tampa viena aktualiausių mokslo krypčių, kuri reaguoja į klimato krizės ir antropoceno problemas ir ieško būdų, kaip jas įsisąmoninti, apibrėžti ir analizuoti. Pripažįstama, kad ekologiniai ir socialiniai klausimai nebegali būti sprendžiami atskirai, todėl dėmesio centre atsiduria žmogaus ir jį supančio pasaulio abipusė priklausomybė.

(Post)autoritarinių kraštovaizdžių tyrimų centras (PAScapes) šį socialinio ir gamtos pasaulių tarpusavio ryšį imasi nagrinėti konkrečioje politinėje tikrovėje – autoritariniuose režimuose. Nors visos politinės sistemos per XX amžių veikė gamtinę aplinką, tačiau autoritariniai režimai išsiskyrė savo užmojų mastu, poveikio destruktyvumu ir trukdė rastis eko-sąmoningumui. Tad autoritarinių visuomenių ir jų palikimo tyrimai gali padėti pažinti ir suprasti giliausias ir mažiausiai reflektuotas žmogaus (buvusio, esamo ir būsimo) poveikio gamtai problemas klimato krizės akivaizdoje.

Specifinei (post)autoritarinių visuomenių sąveikai su gamtine aplinka ir jų palikimui tirti PAScapes taikoma tarpdisciplininė kraštovaizdžio prieiga. Autoritariniai ir postautoritariniai kraštovaizdžiai bendruose centro vienijamų istorikų, geografų, sociologų, paveldosaugininkų, archeologų ir filosofų darbuose yra ir tyrimų objektas, ir metafora, ir simbolis.

Vilniaus universitete veikiantis (Post)autoritarinių kraštovaizdžių tyrimų centras jungia mokslininkus ir mokslininkes iš trijų fakultetų – Istorijos, Filosofijos ir Chemijos ir geomokslų. Jis taip pat rengia tarptautinius projektus, skatina bendradarbiavimą su kitų šalių tyrėjais ir skirtingų autoritarinę patirtį turinčių visuomenių lyginamąsias studijas.

Projekto vadovas – prof. dr. Arūnas Streikus.

Centrą sudaro keturios tyrimų grupės ir kryptys:

Kvietimai ir konkursai

Konkursas stažuotei „XX–XXI amžiaus (post)autoritarinių valstybių kultūriniai kraštovaizdžiai: transformacijos, modeliai, gamtos atsakas“

Konkursas stažuotei „Ekologinė savimonė ir aplinkodairos vaizduotė“