Lietuvos statutas: Temidės ir Klėjos teritorijos: straipsnių rinkinys, sudarė Irena Valikonytė ir Neringa Šlimienė, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2017. – 331 p., [3] iliustr. lap. (Lietuvos istorijos studijos, ISSN 1822-4016; t. 13); ISBN: 9786094599064
VU Istorijos fakulteto mokslininkių prof. dr. Irenos Valikonytės ir Neringos Šlimienės sudarytas straipsnių rinkinys.
„Istoriografijoje seniai įteisinta koncepcija, kad XVI a. Lietuvos istorijoje yra teisėkūros klestėjimo ir teisės kodifikavimo amžius, o Lietuvos Statutas – Europos teisės fenomenas. Tačiau Statuto, kaip ir kitų vėlyvaisiais viduramžiais ir ankstyvaisiais naujaisiais laikais Europoje galiojusių teisynų, turinys buvo gerokai platesnis nei šiuolaikinių teisės kodeksų. Antra vertus, Lietuvos Statutas – labai svarbus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) istorijos ir kultūros šaltinis, be kurio negali apsieiti daugelio LDK ir viso regiono istorijos problemų tyrėjai“, – teigia prof. I. Valikonytė.
Leidinys pradedamas Vokietijos teisės istoriko Heinerio Lücko straipsniu, kuriame autorius, išanalizavęs teisės kodifikavimo proceso XVI a. įvairiose Europos šalyse poreikio aplinkybes, koncepcijas ir padarinius, išryškina Lietuvos Statuto vietą tame procese, akcentuodamas išskirtinę jo apimtį ir užbaigtumą. Knygos sudarytojų teigimu, Statutianoje nuo seno daug dėmesio skiriama LDK teisės šaltinių refleksijai. Leidinyje taip pat svarstomas LDK teisės tradicijų klausimas, dėmesio sulaukė ir asmenybės, prisidėjusios prie Antrojo Lietuvos Statuto parengimo ir tobulinimo.
„Istoriografijoje tradiciškai laikomasi požiūrio, kad būtent Antrasis Statutas juridiškai įteisino notariato veiklą LDK, nors šio instituto genezė gerokai ankstyvesnė. Pastaruoju metu istorikai gerokai daugiau dėmesio skiria LDK teisės kultūros tyrimams, o dar XX a. pabaigoje užgimusi tradicija Lietuvos Statutą laikyti lūžine LDK istorijos periodizacijos riba tebėra gyvybinga. Kita vertus, akivaizdu, kad Lietuvos Statuto panaudos galimybės toli gražu neišsemtos, o Temidės ir Klėjos globojamų mokslų tyrimo laukas toks platus, kad prireiks ir istoriko (kurio triūsą įžymus XX a. pirmosios pusės prancūzų medievistas Marcas Blochas prilygino ikiteisminio tyrimo teisėjo darbui), ir teisės specialisto (kuriam Bardachas rekomendavo naudotis istorinės prieigos modeliu) pastangų“, – sako prof. I. Valikonytė.
Vilniaus universiteto leidykla pristato: „Lietuvos statutas: Temidės ir Klėjos teritorijos“ (2018-04-26)