Vasario 15 d. (trečiadienis), 16 val. Vilniaus mokytojų namuose, Mažojoje salėje vyks diskusija „Vasario 16-osios Respublika: išmoktos ir neišmoktos pamokos”.
Diskutuos profesoriai ALFREDAS BUMBLAUSKAS ir ANTANAS KULAKAUSKAS, moderuos DARIUS KUOLYS.
Įėjimas laisvas.
Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas 2017 m. vasario 13 d., pirmadienį, 17.00 val. kviečia į diskusiją „Likimo vardas – Valdas Adamkus“: apie nematomą Prezidento darbo pusę, Lietuvos valstybės dabartį bei ateities vizijas.
Renginyje dalyvaus Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus.
Diskusiją moderuoja prof. dr. Alfredas Bumblauskas.
Diskusijos vieta: VU Istorijos fakultetas (Universiteto g. 7), 211 auditorija.
2017 m. vasario 15 d., 18 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks diskusija „Valstybinės šventės ar (ne)mokame švęsti?”.
Diskusijos prelegentai:
2017 m. vasario 15 d. Lenkų diskusijų klubas kviečia į vakarą “Vasario16: lietuviai ir lenkai švenčia kartu“, skirtą Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti.
Apie vasario 16-osios svarbą bei Nepriklausomybės akto signataro, Lietuvos lenko Stanislovo Narutavičiaus palikimą diskutuos žymus Lietuvos istorikas, VU Istorijos fakulteto prof. Alfredas Bumblauskas ir žinomas politikos apžvalgininkas, 15min.lt žurnalistas Paulius Gritėnas. Diskusiją moderuos istorikė dr. Barbara Stankevič.
Diskusija vyks 17.00 val., bare “Piano Man”, Islandijos g. 1.
Maloniai kviečiame į Majos Lukanc (Slovėnija) paskaitą: "Ona Celietė / Antroji Jogailos sutuoktinė".
Paskaita vyks: Penktadienį, vasario 10 d., 18.00 val.
Lenkijos institute Vilniuje, Didžioji g. 23.
Maja Lukanc 2015 m. baigė istorijos studijas Liublianos universiteto Humanistikos fakultete, tais pačiais metais už diplominį darbą Ona Celietė: biografijos apybraiža jai įteiktas Liublianos universiteto Prešereno apdovanojimas. Bendradarbiaudama su Celės krašto muziejumi, M. Lukanc parengė ir išleido knygelę apie Oną Celietę, šia tema skaitė paskaitų platesniam visuomenės ratui. Studijuodama kurį laiką dirbo Liublianos miesto muziejuje ir Liublianos pilyje, nuo 2015 m. spalio kaip jaunoji tyrėja įdarbinta Naujosios istorijos institute Liublianoje, tyrinėja Jugoslavijos ir Lenkijos santykius po Antrojo pasaulinio karo.
Ona Celietė (Ana Celjska / Anna Cylejska / *maždaug 1380/1388 – † 1416) – bemaž vienintelė Viduramžių sąsaja, rišanti dabartinę Slovėniją ir Lenkiją/Lietuvą. Istorija įamžino šią grafaitę, kai ji susituokė su Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Jogaila (Władysław II Jagiełło) (* maždaug 1352/62 – † 1434) ir šitaip tapo pirmąja karaliene tarp Celės grafų, svarbiausios kilmingųjų giminės, kilusios iš šiuolaikinės Slovėnijos teritorijos. Susiklosčius aplinkybėms, 1402 metais Ona ir Jogaila susituokė, nes, mirus pirmajai jo žmonai lenkų karalienei Jadvygai, Jogaila norėjo įsitvirtinti Lenkijos soste. Ona Celietė, kaip Kazimiero III Didžiojo, paskutinio Piastų giminės lenkų karaliaus anūkė, buvo nepaprastai tinkama partija, mat jos kilmingumas galėjo padėti Jogailai išsklaidyti bet kokias dvejones jo karališkos padėties teisėtumu. 1403 metų vasarį, praėjus metams po santuokos, Ona buvo karūnuota Lenkijos karaliene, o vienintelio palikuonio, dukters Jadvygos, karališkajai porai teko palaukti dar ketverius metus. Apie Onos gyvenimą liudija vos keli šaltiniai, kurie, be svarbiausių šios asmenybės gyvenimo datų, atskleidžia ir įdomių faktų. Iš šių šaltinių galime sužinoti, kad sutuoktinis ją buvo apkaltinęs svetimavimu, o taip pat koks buvo jos karališkas valgiaraštis.
Onos Celietės gyvenimo metais netoli Tanenbergo vyko garsusis Žalgirio (lenk. Grunwald) mūšis (1410 m.), kai jungtinės lenkų ir lietuvių pajėgos smogė lemiamą smūgį kryžiuočiams. Apie mūšį, be kitų šaltinių, byloja ir išlikęs Jogailos laiškas, nusiųstas sutuoktinei išsyk pasibaigus kovai. Apie Onos ryšius su lietuvių žemėmis nedaug težinoma, šaltiniai teigia, kad 1413–1414 metų žiemą ji gyveno Lietuvoje ir buvo tada dar pagoniškos Žemaitijos krikštijimo liudininkė. Po kelių mėnesių apie tai Konstanco susirinkimui ji parašė laišką, kuriame smulkiai nupasakojo, kaip kryžiuočiai smurtavo Žemaitijoje. Šis laiškas yra svarbiausia Onos politinės veiklos manifestacija ir turbūt kaip tik juo karalienė užsitraukė vokiečių riterių ordino nemalonę.
DĖMESIO: PASKAITA VYKS ANGLŲ KALBĄ BE VERTIMO.
Po paskaitos kviečiame taurei sloveniško vyno.
Renginio organizatoriai:
Lenkijos institutas Vilniuje - Instytut Polski w Wilnie
Center za slovenščino kot drugi in tuji jezik
Pokrajinski muzej Celje
Veleposlaništvo Republike Slovenije v Varšavi
Vilniaus universitetas
Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus sausio 31 d., 17.30 val. kviečia į neeilinę diskusiją „Blogio banalumas“, kurioje dalyvaus muziejaus direktorius, rašytojas Markas Zingeris bei VU Istorijos fakulteto docentas dr. Nerijus Šepetys. Bendradarbiaujant su Vokietijos Federacinės Respublikos ambasada, po diskusijos vyks biografinio filmo „Hannah Arendt“ (2013) peržiūra.
Margarethe von Trotta režisuoto filmo centre – pasaulinio garso Vokietijos žydų kilmės filosofė Hannah Arendt, prestižiniam Amerikos žurnalui „The New Yorker“ rašanti apie nacių karo nusikaltėlio Adolfo Eichmanno teismo procesą, 1961-1962 m. vykusį Jeruzalėje. Filosofės įžvalgas ir „blogio banalumo“ teoriją pasaulis sutinka nevienareikšmiškai.
Renginys, skiriamas Tarptautinei Holokausto aukų atminimo dienai, vyks muziejaus Tolerancijos centre (Naugarduko g. 10/2, Vilnius). Diskusija vyks lietuvių kalba. Filmas, kurio trukmė – 113 min., bus rodomas anglų kalba su lietuviškais subtitrais.
Vasario 2 d., 13 val. studijų mugėje „Studijos 2017” VU Istorijos fakulteto profesoriaus Alfredo Bumblausko paskaita „Pramiegota Lietuvos istorija“.
Paskaitos vieta – Lietuvos parodų ir kongresų centras LITEXPO, Vilnius, 5.1 konferencijų salė, II aukštas, įėjimas iš 5 salės ekspozicijos.
Prof. A. Bumblauskas savo pranešime pristatys penkis dalykus, kuriuos Lietuva suteikė Europai, tačiau apie juos, paprastai, nemokoma nei mokyklos vadovėliuose, nei universitetų suoluose. Vis dėlto, anot profesoriaus, šiais dalykais Lietuva gali itin didžiuotis.
Keturių epochų patirtis: Aurimo Švedo ir Irenos Veisaitės knygos „Gyvenimas turėtų būti skaidrus“ pristatymas Vilniaus universiteto bibliotekoje vasario 2 d., 17 val.
Susitikime su skaitytojais dalyvauja knygos autorius Aurimas Švedas ir knygos herojė Irena Veisaitė. Pokalbį moderuoja doc. Mindaugas Kvietkauskas.
Istoriko Aurimo Švedo knygoje „Irena Veisaitė. Gyvenimas turėtų būti skaidrus“ atskleidžiamas neeilinio žmogaus – germanistės, teatrologės, ilgametės Atviros Lietuvos fondo pirmininkės Irenos Veisaitės – likimas. Praeities tyrinėtojo ir savąsias patirtis apmąstančios asmenybės dialoguose atsiveria įvykių prisodrinta vieno gyvenimo istorija, aprėpianti keturias, radikaliai skirtingas, epochas – tarpukarį, pirmosios sovietinės ir nacių okupacijos laiką, sovietmetį, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą ir įtvirtinimą.
Istorijos ir atminties akistatoje išryškėja ne tik Irenos Veisaitės biografijos kontūrai, bet ir XX amžiaus akivaruose dingusio Lietuvos žydų pasaulio vaizdai, atkuriami knygos herojės sutiktų iškilių kultūros pasaulio asmenybių portretai, atgyja jos matytų legendinių spektaklių fragmentai, suskamba prieš daugelį dešimtmečių pasakyti ar išgirsti prasmingi žodžiai.
VASARIO 2 D. 17.00 VAL. VILNIAUS UNIVERSITETO BIBLIOTEKOJE (UNIVERSITETO G. 3, VILNIUS)
Sausio 13 d. 16 val. VšĮ “Pozityvūs pokyčiai” ir VU istorijos fakulteto Alumni draugija kviečia į diskusiją "Sausio 13-osios DNR: tik minėti ar švęsti? Vien graži praeitis ar pergalės vėliava ateičiai?"
Jau dvidešimt šešerius metus Lietuva mini Laisvės gynėjų dieną. Tik ar užtenka šią dieną minėti gedulingai ir su liūdesiu širdyse? Juk Sausio 13-oji yra visų mūsų Pergalės diena, kuri suvienijo laisvės troškusius žmones, kurie išdrįso visam pasauliui pademonstruoti tvirtą valią, ryžtą ir apsisprendimą. Mes parodėme pasauliui, jog taikiai, be ginklo rankoje galima apginti savo garbę, orumą, turtą, šeimą, valstybę – LAISVĘ. Atėjo metas džiaugsmingai, linksmai ir iškilmingai, pakeltomis galvomis ir su muzika švęsti savo pergalę ir laisvę.
Diskusija vyks Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.
Moderatorius: žurnalistas Edmundas Jakilaitis
Diskusijos dalyviai:
VU Istorijos fakulteto lektorius, Kultūrinio žurnalo Naujasis Židinys - Aidai vyriausiasis redaktorius, rašytojas dr. Tomas Vaiseta.
Muzikantas, visuomenininkas, šaulys Gabrielius Liaudanskas-Svaras.
„Fabula Hill+Knowlton Strategies“ valdybos pirmininkas Mykolas Katkus.
2016 m. gruodžio 14 d., 17.00 val. VU Istorijos fakulteto 211 aud. - IF metų paskaita „Monstrai, dvasios ir žmogėdros Rytų Sibire: nuo kosmologijos iki politinės metaforos“. Pranešėjas doc. dr. Donatas Brandišauskas.
2016 m. gruodžio 15 d. , 18.00 val. Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4) vyks naujos AURIMO ŠVEDO pokalbių knygos „IRENA VEISAITĖ. GYVENIMAS TURĖTŲ BŪTI SKAIDRUS“ pristatymas.
Renginyje dalyvauja knygos autorius Aurimas Švedas, knygos herojė Irena Veisaitė, teatro prodiuserė Audra Žukaitytė, režisierius Gintaras Varnas ir literatūrologas Kęstutis Nastopka. Renginį moderuos Vytenė Muschick.
Istoriko Aurimo Švedo knygoje „Irena Veisaitė. Gyvenimas turėtų būti skaidrus“ atskleidžiamas neeilinio žmogaus – germanistės, teatrologės, ilgametės Atviros Lietuvos fondo pirmininkės Irenos Veisaitės – likimas. Praeities tyrinėtojo ir savąsias patirtis apmąstančios asmenybės dialoguose atsiveria įvykių prisodrinta vieno gyvenimo istorija, aprėpianti keturias, radikaliai skirtingas, epochas – tarpukarį, pirmosios sovietinės ir nacių okupacijos laiką, sovietmetį, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą ir įtvirtinimą.
Istorijos ir atminties akistatoje išryškėja ne tik Irenos Veisaitės biografijos kontūrai, bet ir XX amžiaus akivaruose dingusio Lietuvos žydų pasaulio vaizdai, atkuriami knygos herojės sutiktų iškilių kultūros pasaulio asmenybių portretai, atgyja jos matytų legendinių spektaklių fragmentai, suskamba prieš daugelį dešimtmečių pasakyti ar išgirsti prasmingi žodžiai.
Gruodžio 9 d., 16:30 val. Vilniaus universiteto Mažojoje auloje vyks vieša diskusija "Arabų žiema ir jos šaltis Europoje: civilizacijos sloga ar rimta liga?". Renginyje dalyvaus Egipto žurnalistė Rem Magued (Reem Magued), kuri šioje šalyje vykusios revoliucijos metu buvo viena iš pagrindinių tos revoliucijos televizijos veidų. Su ja diskutuos vienas įtakingiausių Lietuvos istorikų, kultūros ir civilizacijos teoretikų, VU Istorijos fakulteto prof. Alfredas Bumblauskas.
Kokia dabar padėtis svarbiausiose arabų pasaulio valstybėse, kuriose dar visai neseniai buvo kilusi revoliucijų banga, skambiai pavadinta „Arabų pavasariu?“. Kokiu keliu gali toliau eiti ir tos valstybės, ir visas regionas, kur vėl siautėja diktatūros, radikalizmo revanšas bei karo liepsna? Kaip tai veikia ir veiks Senąjį žemyną – ne tik tas senąsias ir didžiąsias jo šalis, į kurias plūsta pagrindiniai pabėgėlių srautai, bet ir vadinamąsias naująsias, posovietines ir pototalitarines demokratijas? Kiek pagrįstos yra kalbos ne tik apie arabiško bei islamo pasaulio civilizacijos, bet ir apie Vakarų krikščioniškosios civilizacijos bei liberaliosios demokratijos krizę? Kaip vertinti kalbas apie šių dviejų civilizacijų karą? Šios bei kitos su jomis susijusios temos ir bus nagrinėjamos diskusijoje.
Diskusiją moderuos žurnalistas Vytautas Bruveris.
Kalba: Anglų ir lietuvių su vertimu į abi kalbas.
Diskusija yra projekto „Carte Blanche. Kairas Vilniuje القاهرة في فيلنيوس“ renginys.
Diskusiją rengia Goethe’s institutas kartu su VU Istorijos fakultetu ir VU Istorijos fakulteto alumni draugija.
2016 m. gruodžio 7 d., 17:00 val. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje mokslininkų komanda pristatys šiais metais vykdytų tyrimų didikų Radvilų giminės mauzoliejuje Nesvyžiuje (Baltarusija) rezultatus.
Renginyje dalyvaus projekto vadovai Kultūros paveldo departamento atstovė Audronė Vyšniauskienė ir Vilniaus universiteto istorikas dr. Salvijus Kulevičius. Antropologė Justina Kozakaitė pristatys atliktų antropologinių tyrimų rezultatus, architektas Rimas Grigas kalbės apie mauzoliejaus architektūrą, istorikas Martynas Jakulis pateiks istorinių faktų apie jame palaidotus asmenis, archeologė Vytautė Lukšėnienė pasakos apie mauzoliejuje rastų artefaktų tyrimus ir identifikaciją.
Projektas „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų Radvilų mauzoliejaus Nesvyžiaus bažnyčios rūsiuose tyrimų ir pritaikymo lankymui koncepcija“ finansuojamas Užsienio reikalų ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos lėšomis, vykdomas bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto mokslininkais ir restauratoriais. Projekto tikslas – supažindinti kolegas iš Baltarusijos su Lietuvos pasiekimais atliekant tyrimų, tvarkybos ir pritaikymo lankymui darbus analogiškuose objektuose Lietuvoje bei remiantis sukaupta Lietuvos specialistų patirtimi tirti unikalų katalikiškosios didikų Radvilų giminės mauzoliejų Nesvyžiaus Dievo Kūno bažnyčios rūsiuose. Lapkričio 15 d. Nesvyžiuje vyko projekto baigiamoji konferencija, kurios metu buvo pristatyti Lietuvos tyrinėtojų atlikti darbai kunigaikščių Radvilų mauzoliejuje Nesvyžiuje.
2016 m. gruodžio 1 d., 13 val. VU Istorijos fakultete 211 aud. įvyks Istorijos fakulteto bendruomenės susitikimas su Europos Sąjungos komisaru atsakingu už sveikatą ir maisto saugą V. P. Andriukaičiu. Pokalbio ir diskusijų tema – „Lietuva Europos Komisijos akimis: realijos, laukiantys iššūkiai ir perspektyvos.“
Kviečiame dalyvauti!
Gruodžio 1 d. (ketvirtadienį) Jaunųjų konservatorių lyga kviečia į diskusiją, pokalbį ir simpoziumą su VU Istorijos fakulteto dekanu prof. Rimvydu Petrausku.
Pokalbis apie galią, tradiciją, istorikus, futbolą ir kitais įdomybes vyks „Būsi trečias'' (Totorių g. 18, Vilnius), 18.30 val.
Moderuos VU Istorijos fakulteto ketvirtakursis (ne JKL narys) Antanas Terleckas.
Taip pat žr. FB event'ą
Korp!Tilia tęsia ne itin formalių pokalbių ciklą, kurio tikslas - artimiau susipažinti su fakulteto bendruomene.
Lapkričio 29 d. (antradienį), 18.30 val. 214 Istorijos fakulteto auditorijoje vyks susitikimas su VU IF lektoriumi dr. Tomu Vaiseta. Pokalbis - apie žurnalistiką, istoriją, metamorfozes ir rašymą!
Taip pat žr. FB event'ą
2016 m. lapkričio 24 d., ketvirtadienį, 15 val., Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto 329 aud. vyks Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Polocko istorijai skirto šaltinių leidinio "Полоцкие грамоты XIII - начала XVI в." pristatymas.
Dalyvauja: rengėjas dr. Sergej Polechov (Rusijos MA Rusijos istorijos institutas), dr. Artūras Dubonis (Lietuvos istorijos institutas), moderuoja doc. dr. Eugenijus Saviščevas (Vilniaus universitetas).
Kviečiame į Vašingtono universiteto St. Louise profesoriaus Hillel J. Kieval penkių paskaitų ciklą Vilniaus universiteto Istorijos fakultete. Paskaitos vyksta modulio „ETNINIAI IR TERITORINIAI KONFLIKTAI VIDURIO IR RYTŲ EUROPOJE“ (modulio vadovas: doc. dr. Jurgita Verbickienė)
Prof. Hillel J. Kieval studijavo ir daktaro disertaciją apsigynė Harvardo universitete. Pirmųjų profesoriaus tyrimų skirtu Rytų Europos žydų istorijai objektu buvo XIX –XX a. pradžios Čekijos žydų istorijos problemos (šia tema parengtos monografijos publikuotos Oxford university Press ir University of California Press leidyklose). Pastaruoju metu profesorius dirbo ties Europoje ir pasaulyje plačiai pasklidusio ritualinės žmogžudystės mito geneze ir visuomenės požiūriu į ši mitą, bei jo išnaudojimu kaip vieno iš socialinių santykių įrankių.
2016 m. lapkričio 22 d., antradienį, paskaitos vyks Istorijos fakulteto, 331 auditorijoje.
9.00 – 10.30 Ritualinės žmogžudystės ir Švč. Ostijos išniekinimo mito dinamika Viduriniaisiais amžiais (Ritual Murder and Host Desecration Charges in the Middle Ages);
11. 00 – 12.30 Andrius Osanderis ir Jonas Ekas: debatai Reformacijos metu (Andreas Osiander and Johannes Eck: A Reformation Debate);
13.00 – 14.30 Ritualinės žmogžudystės mitas Ankstyvųjų moderniųjų laikų Abiejų Tautų Respublikoje (Blood Libels in Early Modern Poland-Lithuania).
2016 m. lapkričio 23 d., trečiadienį, paskaitos vyks Istorijos fakulteto, 330 auditorijoje.
17.00 –18.30 Ritualinės žmogžudystės mitas ir masiniai išpuoliai moderniųjų laikų Europoje (The Blood Libel and Popular Violence in Modern Europe);
19.00 – 20.30 Ritualinės žmogžudystės bylos mokslo amžiuje: Tiszaleszlár atvejis ir po jo (Ritual Murder Trials in a Scientific Age: Tiszaleszlár and Beyond).
Pakaitos yra viešos ir vyks anglų kalba.
Prof. Hillel Kieval paskaitų ciklas yra Vilniaus universiteto Istorijos fakultete vykdomo projekto „Žydų studijų skatinimas Vilniaus universiteto Istorijos fakultete“ dalis.
2016 m. lapkričio 18 d. - ne tik Latvijos, bet ir Alfredo Bumblausko sukakties diena
Vytautas Žalys – Alfredas Bumblauskas: rimčiausia politistorinė dvikova apie Hymanso II-ąjį projektą ir 1921-ųjų metų Kūčių vakarą. Teisėjauja prof. Zenonas Butkus ir prof. Rimvydas Petrauskas.
Referis ant linijos – Alvydas Nikžentaitis.
Tezes ginčija ir gal užginčija prof. Aleksiejus Luchtanas ir doc. dr. Gintautas Vėlius.
Dalyvauja: prof. Edvardas Gudavičius, vaizdo autorius maestro Algimantas Aleksandravičius, prof. Antanas Kulakauskas, prof. Raimundas Lopata.
Moderuoja doc. dr. Aurimas Švedas ir doc. dr. Eugenijus Saviščevas.
Įvadinis prof. Edvardo Gudavičiaus pranešimas „Kuo skiriasi Vakarų traperiai ir Rytų prochodimcai?“.
Moderuoja prof. Alvydas Jokubaitis. Aktyviai kišasi dr. Aurelijus Gieda, o taip pat istorikai Rimvydas Valatka ir Vytautas Bruveris.
Įdėmiai stebi akademikas prof. habil. dr. Zenonas Norkus.
Kontekste: Tomo Bartninko stendinis pranešimas „AB apie 4Ž kaip lietuvių tapatybės pamatus – žodis, žemė, žalgiris, žydai“.
Moderuoja Edmundas Jakilaitis, dalyvauja Selemonas Paltanavičius, Zita Kelmickaitė, Dalytė bei fakulteto ekipa: Aušra, Luka, Akvilė ir Simonas.
Visi renginiai vyks VU Istorijos fakultete, 211 auditorijoje.
Nuotr. Andriaus Lygnugario
VU Istorijos fakultetas 2016 m. lapkričio 23 d., trečiadienį, 17.00 val. kviečia į Jungtinės Karalystės ambasadorės CLAIRE LAWRENCE paskaitą „Why does an ambassador need history?“.
Paskaita vyks Istorijos fakultete, 211 auditorijoje (Universiteto g. 7, II aukštas).
