Renginiai

Vilniaus universiteto Archeologijos katedra kviečia į 10-ąją tarptautinę mokslinę konferenciją „Jono Puzino skaitymai“, šiais metais skirtą žmonių ir gyvūnų kaulų tyrimams – „Investigating Bones: Diet, Health, Environment in the Baltic Region“. Konferencija vyks spalio 4-5 d. Vilniaus universiteto Istorijos fakultete (Universiteto g. 7, 331 auditorija, III aukštas).

Besiplečiantis bioarcheologijos tyrimų laukas ir tobulėjantys metodai skatina iš naujo pažvelgti į neatsiejamus žmonių griaučių ir gyvūnų liekanų tyrimus bei jų teikiamą informaciją, kuri supažindina su praeities visuomenių gyvensena, mityba, mobilumu ar ligų epidemiologija. Konferencijos pranešėjai iš Švedijos, Suomijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Vengrijos ir Prancūzijos suteiks galimybę susipažinti su naujausiais Baltijos regiono žmonių ir gyvūnų kaulų tyrimų rezultatais.

Konferenciją organizuoja Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Archeologijos katedra.
Konferencijos partneriai: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų muziejus, Kernavės archeologinės vietovės muziejus ir Bažnytinio paveldo muziejus.

Norintys registruotis rašykite

Maloniai kviečiame į Fribūro (Šveicarija) universiteto Šiuolaikinės istorijos departamento profesoriaus dr. Claude Hauser viešą paskaitą anglų kalba Which place for culture in the history of Swiss international relations? Some reflections and "Switzerland in the mirror of the world", kuri vyks Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto 214 auditorijoje, rugsėjo 30 d., 10.30 val.

Šis susitikimas yra lietuvių ir šveicarų istorikų rengtos parodos „Dvasiniai Fribūro vaikai: Fribūro universiteto lietuviai ir jų reikšmė Lietuvai“ pristatymo Vilniuje dalis. Parodos atidarymas vyks Bažnytinio paveldo muziejuje (Šv. Mykolo g. 9) rugsėjo 27 d., 16.00 val.“

Daugiau informacijos apie parodą galite rasti čia.

Rugsėjo 23 d. (pirmadienis), 17 val. VU Istorijos fakulteto 211 auditorijoje Gdansko universiteto profesoriaus Christoferio Herrmanno paskaita "Didžiojo magistro rūmai Marienburge". Renginį moderuos VU Istorijos fakulteto dekanas prof. Rimvydas Petrauskas.
Paskaita vokiečių kalba su sinchroniniu vertimu į lietuvių k.

Christofer Herrmann yra Gdansko universiteto Meno istorijos instituto profesorius. 2005 m. Greifsvaldo universitete jis apsigynė habilitacinį mokslo darbą tema „Viduramžių architektūra Prūsijoje“. Naujausia publikacija: "Didžiojo magistro rūmai Marienburgo pilyje. Moderniausios kunigaikščio rezidencijos koncepcija, statyba ir panaudojimas 1400-aisiais metais" (Petersberg, 2019).

Daugiau žr. FB Įvykyje

Rugsėjo 25 d., 17 val. Signatarų namuose vyks VU Istorijos fakulteto profesoriaus dr. Zenono Butkaus naujos monografijos „Tarp Trečiojo Reicho ir Trečiosios Romos: Vokietijos ir Sovietų politikos poveikis Baltijos šalių tarptautinei ir vidaus padėčiai tarpukaryje“ pristatymas.

Dalyvaus VU Filosofijos fakulteto profesorius habil. dr. Zenonas Norkus, LR ambasadorius ypatingiems pavedimams, istorikas dr. Vytautas Žalys, diplomatas, rašytojas, istorikas, profesorius habil. dr. Alfonsas Eidintas, VU Istorijos fakulteto docentas dr. Nerijus Šepetys.
Renginį ves VU Istorijos fakulteto lektorius Andrius Grodis.

Daugiau apie knygą žr. čia

FB Įvykis

Kviečiame į tarptautinę konferenciją „Patterns of Everyday Life in Soviet Society(s): Biographies, Practices, and Memory“, kuri vyks rugsėjo 16–18 d. Vilniaus Universiteto Centriniuose rūmuose, Senato salėje (Universiteto g. 3).

Ši konferencija skirta įvertinti sovietmečio kasdienybės tyrimų būklę, kelti klausimus apie sovietinę visuomenę ar visuomenes, jos atskiras socialines ir kultūrines grupes, daug dėmesio teikiant žydų bendruomenėms ir jų patirčiai. Konferencijos pranešėjai ir diskusijų dalyviai daugiausia kalbės trimis kasdienybės tyrimų aspektais: apie atskirų asmenų ar asmenų grupių biografijas, kasdienio gyvenimo socialines ir kultūrines praktikas bei socialinėje ir kultūrinėje atmintyje susiformavusius sovietmečio kasdienybės vaizdinius, reprezentacijas ir memorializacijos strategijas.

Į konferenciją atvyksta gerai žinomi ir pripažinti savo srities specialistai: Olegas Kharkhordinas (Sankt Peterburgo Europos universitetas), Polly Jones (Oksfordo universitetas), Zvi Gitelmanas (Mičigano universitetas), Dina Moyal (Tel Avivo universitetas), Arkadi Zeltser (Yad Vashemo institutas) ir kt.

Konferencijos programa

Kartu su konferencija vyks ir dvi viešosios paskaitos:

rugsėjo 18 d., 17 val. Neringa Klumbytė (Majamio universitetas) skaitys paskaitą „Kasdienybės istorija antropologiniuose atminties politikos tyrimuose“. Paskaita vyks lietuvių kalba Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto 211 auditorijoje.

rugsėjo 19 d., 11 val. Zvi Gitelmanas (Mičigano universitetas) skaitys paskaitą „Was Communism a Jewish Conspiracy?“. Paskaita vyks anglų kalba Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto 211 auditorijoje.

Konferenciją organizuoja Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas, Leonido Nevzlino Rusijos ir Rytų Europos žydų tyrimų centras (Jeruzalės Hebrajų universitetas), Rytų Europos žydų kultūros ir istorijos tyrimų centras.

Konferencijos fb Įvykis

Rugpjūčio 4-11 d. vyksta kasmetinė tarptautinė vasaros mokykla, skirta kultūros paveldo klausimams nagrinėti. Šis gebėjimų stiprinimo renginys suburs studentus, jaunus ir patyrusius specialistus iš Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos, ypač suinteresuotus UNESCO pasaulio paveldo srities aktualizavimu.

2019 m. tema – Istorinis urbanistinis kraštovaizdis (ang. Historic Urban Landscape). Paskaitų, seminarų ir praktinių užsiėmimų metu bus nagrinėjami tarptautiniai dokumentai, tokie kaip 2011 m. UNESCO Rekomendacija dėl istorinio urbanistinio kraštovaizdžio, Darnaus vystymosi darbotvarkė 2030, Naujoji urbanistinė darbotvarkė (ang. New Urban Agenda), Jungtinių Tautų Bendroji klimato kaitos konvencija (UNFCC), Pasaulio banko iniciatyvos ir praktinis jų taikymas.

Ekspertinėmis žiniomis dalinsis vieni žymiausių tarptautinių ekspertų: prof. Alessandra Capuano (Italija), Dennis Rodwell (Jungtinė Karalystė), prof. Michael Turner (Izraelis), prof. Yonca Erkan (Turkija).

Paskaitos ir seminarai yra atviri ir nemokami visuomenei. Vasaros mokykla vyks anglų kalba.
Laukiami visi, kam aktuali tema!

Vasaros mokyklos programa

Tikslinė grupė: architektai, urbanistai, istorikai, kultūros paveldo ir susijusių disciplinų atstovai.

Paskaitos ir seminarai vyks Nidos meno kolonijoje, E. Jonušo g. 3, Nida.

Projekto organizatorius: Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas
Projekto partneriai: Lietuvos architektų rūmai, Nidos meno kolonija, VšĮ „Archfondas“, Vilniaus dailės akademija (Paminklotvarkos katedra), Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, Kultūros paveldo centras.
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Kontaktinis asmuo: Rugilė Puodžiūnienė, , tel.: +37061832758.

2019 m. gegužės 23 d., ketvirtadienį, 17 val. Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto 211 auditorijoje vyks archeologo dr. Roman‘o Shiroukhov‘o  (Vilniaus universiteto podoktorantūros stažuotojas, Alexander von Humboldt Fondo stipendiatas, Baltijos ir Skandinavijos archeologijos centro (ZBSA, Schleswig) mokslinis bendradarbis) paskaita “Nauji datavimo metodai Vakaru baltų archeologijoje. Tarp GIS, R-statistikos ir AMS 14C datavimo“. Paskaitoje  bus aptartos  Vakarų baltų (prūsų, kuršių ir skalvių) Vėlyvojo geležies amžiaus kapinynų datavimo problemos ir pristatomas tyrimų projektas, kurio tikslas – sukurti georeferencinį, statistiškai patikrintą  tipologijos, GIS, R-statistikos ir AMS 14C metodais datuotą laiko skalę.

Maloniai kviečiame dalyvauti.

Nuotrauka iš LIMIS

Gegužės 17 d. Vilniaus universiteto Istorijos fakultete vyks mokslinė konferencija „Meilės vardu: lytys ir seksualumas XX a. Lietuvoje“. 

Konferencijos pradžia: 09.30 val.

Vieta: 211 auditorija  

Konferencijos PROGRAMA

Konferencija rengiama kaip Lietuvos mokslo tarybos finansuojamo projekto „Seksualinių normų ir elgsenos kaita modernėjančioje Lietuvos visuomenėje“ dalis.

Gegužės 16 d. 17.30 val. Valdovų rūmų muziejuje kviečiame dalyvauti knygos „Vilniaus pilių fauna: nuo kepsnio iki draugo“ pristatyme.

Dalyvauja autoriai: dr. Povilas Blaževičius, dr. Neringa Dambrauskaite, dr. Giedrė Piličiauskienė, Saulius Rumbutis. Renginyje taip pat dalyvauja prof. dr. Albinas Kuncevičius, prof. dr. Rimvydas Laužikas bei Saulius Pilinkus.

Skaitytojas knygoje ras atsakymus į klausimus, kada Lietuvą pasiekė pirmieji kalakutai, triušiai ar karpiai, kokie šunys lydėjo valdovus medžioklėse, kaip keitėsi naminių gyvulių dydis ir kaina skirtingais istoriniais laikotarpiais, kodėl Lietuvoje gyvenusiais laukiniais arkliais nebuvo galima jodinėti, kas nutiko trims gyviems taurams, Lietuvos ir Lenkijos valdovo Jogailos siųstiems į Konstancą imperatoriui Zigmantui Liuksemburgiečiui, taip pat sužinos daugelį kitų mokslininkų bendruomenę ir plačiąją visuomenę turinčių sudominti istorijos detalių.

Šioje kolektyvinėje monografijoje siekiama geriau pažinti Vilniaus pilių gyventojų socialinę struktūrą ir reikšmingus kasdienybės dėmenis – tuometinę aplinką, higieninę situaciją, mitybos ypatumus, gyvulių auginimo specifiką, mėsos vartojimo įpročius, medžioklės reikšmę, medžiojamą fauną ir jos kelią iki pilies virtuvės stalo, o galiausiai – atliekų tvarkybą. 

Renginys nemokamas. Būtina registracija: http://bit.ly/2V9FAKt

FB Įvykis

Vilniaus universitetas ir advokatų kontora GLIMSTEDT Lithuania #VU bendruomenę ir visus vilniečius kviečia į trečiąjį atvirą nemokamų paskaitų ciklą #LEAD!

Ketvirtojoje šių metų paskaitoje VU Istorijos fakulteto profesorė, architektūros istorikė Marija Drėmaitė aptars XX amžiaus Lietuvos architektūrą, jos socialinį ir kultūrinį kontekstą. Mokslininkė dalysis įžvalgomis apie tai, kodėl mums rūpi pastatai ir architektūra; ką galime sužinoti apie visuomenę, tirdami jos sukurtą architektūrą ir kaip galime suprasti pastatus bei aplinką, tyrinėdami visuomenę, kurioje tie objektai funkcionavo; kaip tie pastatai atsirado ir kaip juos suvokė užsakovai, projektuotojai, naudotojai, praeiviai; kaip pastatai buvo naudojami kuriant modernios šalies įvaizdį; kaip per laiką keitėsi architektūra ir urbanistinė aplinka; kodėl kai kuriuos pastatus norima saugoti, o kitus – griauti.

Paskaita vyks gegužės 15 d. 17.30–19.00 val. VU Mažojoje auloje, Universiteto g. 3, Vilniuje.

Žr. taip pat FB Įvykį

Kviečiame į VU Istorijos fakultete viešinčio kviestinio profesoriaus Alberto Giordano (Teksaso valstijos universitetas, JAV) paskaitą “The Digital Humanities: Lessons from the Geographies of the Holocaust Project”. Paskaita vyks anglų kalba. Po paskaitos – atvira diskusija su prof. Alberto Giordano apie digital humanities kaip metodo pritaikymą istoriniams tyrimams. Renginį moderuos VU Istorijos fakulteto docentė Jurgita Verbickienė.

Paskaita vyks 2019 m. gegužės 2 d. (ketvirtadienį) 17 val. 211 aud. VU Istorijos fakultete.

Apie prof. Alberto Giordano veiklą: Sirakūzų universitete (JAV) apsigynęs geografijos mokslų daktaro laipsnį Alberto Giordano tęsia savo veiklą šioje srityje apjungdamas geografijos informacijos mokslo (GIS – geographic information science) metodus su istorine kartografija, politine analize bei žmonių geografija. Šiuo metu profesorius dėsto Teksaso valstijos universiteto Geografijos fakultete, yra Universitetų konsorciumo Geografijos Informacijos Mokslui (UCGIS) prezidentas. Paskutiniai jo tyrimai koncentruojasi ties Holokausto ir genocidų geografija bei erdvine teismo ekspertize, o naujausias jo iššūkis - Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės infrastruktūros ir socio-ekonominių modelių tyrimas.  Profesorius į VU Istorijos fakultetą atvyksta pagal Fulbright Specialist programą. 

Kviečiame į tarptautinę kultūros paveldo pažinimo, tvarkybos ir technologijų parodą „Heritas“, kuri vyks gegužės 3-4 d. Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčioje ir buvusiame vienuolyne (EHU) Savičiaus g. 15, 17 Vilniuje.

Parodos „Heritas“ tikslas – po vienu stogu suburti visus, dirbančius kultūros paveldo srityje ir tiesiog juo besidominčius. Kviečiame megzti ryšius, bendrauti, bendradarbiauti, pažinti kultūros paveldą per edukacines programas ir kūrybinius užsiėmimus, pritaikytus ir vaikams, ir suaugusiems. Apsilankę Heritas’19 erdvėse turėsite galimybę susipažinti su kultūros paveldo srityje dirbančių institucijų ir privačių įmonių ekspozicijomis, dalyvauti ekskursijose po kultūros paveldo objektus, kūrybinėse dirbtuvėse, seminaruose, apžiūrėti parodas, paklausyti muzikos, pasinerti į paveldo pažinimą ir kūrybiškumą skatinančias vaikų erdvės veiklas, ir atrasti dar daug kitų dalykų, kurie kuria ypatingą renginio aplinką ir atmosferą.

Parodos „Heritas“ seminarų erdvėje paveldosaugos specialistai, tyrinėtojai ir restauratoriai pristatys aktualiausius ir naujausius savo tyrimus bei dalinsis profesine patirtimi.

Pranešimus skaitys ir VU IF mokslininkai: 

• „Naujas žvilgsnis į paveldo teoriją: nuo daikto link bendruomenės“. Prof. dr. Marija Drėmaitė, doc. dr. Salvijus Kulevičius (VU, Istorijos fakultetas).
• „Kultūrų kryžkelė: Vilniaus Švč. Trejybės šventovės laidojimo kriptos tyrimai. Mirusieji apie gyvuosius“. Prof. (HP) dr. Albinas Kuncevičius, dr. Justina Kozakaitė, dr. Martynas Jakulis, Vytautė Lukšėnienė (VU, Istorijos fakultetas, LDM Gudyno restauravimo centras).
• „Kariai tautybės neturi“: bendruomenės(–ių) požiūris į sovietinių karių palaidojimo vietas Lietuvoje“. Doc. dr. Tomas Vaiseta (VU, Istorijos fakultetas).

Seminaro programa

Daugiau informacijos žr.:  www.heritas.lt arba FB Įvykyje.

2019 m. balandžio 29 d., pirmadienis, 17 val. kviečiame į prof. dr. Yfaat Weiss (Leipcigas/Jeruzalė) paskaitą „Apie subnuomą: metaforos ir pasaulėvaizdžiai“. Prof. Weiss šiuo metu vadovauja Simono Dubnovo institutui Leipcige.

Pranešimo kalba – vokiečių su sinchroniniu vertimu į lietuvių kalbą.

Renginio vieta: Vilniaus universitetas, Istorijos fakultetas, 211 aud.

Moderatorė: Dr. Lara Lempertienė, Lietuvos nacionalinio Martyno Mažvydo bibliotekos Judaikos tyrimų centro vadovė.

1985-aisiais metais išeivių Paryžiuje įkurtoje „Libella“ leidykloje pasirodė Hanna Krall romanas „Sublokatorka“ [Subnuomininkė]. Tuometinėje komunistinėje Lenkijoje šis romanas buvo platinamas tik pogrindyje. Lenkijoje ši knyga buvo oficialiai išleista tik 1989-aisiais – istorinių pokyčių metais, o vėliau išversta į vokiečių, anglų, hebrajų ir kitas kalbas. Autobiografinio pobūdžio bei istorines realijas atspindintis veikalas susilaukė didžiulio skaitytojų dėmesio. Jis buvo plačiai aptariamas ir atminties bei traumos studijų tyrėjų. Tačiau šio romano gilios universalistinės įžvalgos iki šiol liko išsamiau neaptartos. Atsižvelgiant į dabartines diskusijas dėl 2018-aisiais metais Lenkijoje priimto prieštaringai vertinamo vadinamojo Holokausto įstatymo, šis romanas ir vėl tampa labai aktualus. 

Yfaat Weiss yra istorijos profesorė Leipcigo ir Jeruzalės Hebrajų universitetuose bei Leibnico žydų istorijos ir kultūros instituto vadovė. Naujausios publikacijos: „Lea Goldberg. Studijų metai Vokietijoje (1930-1933)“, Getingenas, 2012; „Ištremti kaimynai. Prarastoji Haifos ir Wadi Salibo atmintis“, Hamburgas, 2012.

FB Įvykis

Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas kartu su VU TSPMI ir Lietuvos mokslo taryba kviečia į prof. Stefanios Bernini paskaitą „Rethinking family and nation across the iron curtain: towards an intimate history of cold war Europe“, kuri vyks 2019 m. balandžio 24 d., 17 val., VU Istorijos fakultete.

Stefania Bernini yra moderniosios istorijos profesorė Venecijos Ca‘ Foscari universitete. Mokslininkė dirba socialinės istorijos srityje, o viena svarbiausių jos akademinių interesų sričių yra šeimos ir jos reglamentavimo istorijos vykstant socialinėmis, politinėmis ir kultūrinėmis transformacijomis pokario Europoje.

FB Įvykis

Š. m. balandžio 2 d. 16 val. Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto 329 auditorijoje vyks Lietuvos mokslo tarybos finansuojamo projekto „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vienuoliai katalikai: biogramų sąvadas“ (Nr. S-MIP-17-34) pristatymas-seminaras. Su projekto metu naudojamais istorijos šaltiniais, kuriamos duomenų bazės struktūra ir biografinių žinių masės panaudojimo istorijos tyrimams galimybėmis seminaro dalyvius supažindins ir auditorijos klausimų, pastabų ir įžvalgų lauks projekto vykdytojai dr. Liudas Jovaiša, dr. Martynas Jakulis, dokt. Karolis Tumelis. 

Maloniai kviečiame apsilankyti Giedrės Motuzaitės Matuzevičiūtės Keen fotografijų parodoje: „Maisto globalizacija: iš praeities į dabartį“, UNESCO galerijoje, Šv. Jono g. 11, 2019 m.  kovo 27 – balandžio 29 dienomis.

Paroda surengta vykdant mokslinį tyrimą, finansuojamą Europos socialinio fondo lėšomis pagal priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K712 veiklą  „Mokslininkų kvalifikacijos tobulinimas vykdant aukšto lygio MTEP projektus“

Parodos aprašymas

2019 m. kovo 27 d., 17.30 kviečiame į dr. Andrej Ryčkov knygos „Judo bučinys: valdovo išdavystės samprata Lietuvoje (XIII a. pabaiga – XVI a. vidurys)“ pristatymą, kuris vyks VU Istorijos fakulteto bibliotekoje (Universiteto g. 7, III aukštas).

Dalyvaus: knygos autorius dr. Andrej Ryčkov, dokt. Povilas Dikavičius ir dr. Martynas Jakulis.

Renginio įvykis FB

Kovo 25 dieną, 18.30, “Miesto laboratorijoje”, Antakalnio Sapiegų parke vyks VU Istorijos fakulteto docento dr. Tomo Vaisetos knygos "Vasarnamis" pristatymas.

Dalyviai:

Antanas Terleckas, VU Istorijos fakulteto istorikas - moderatorius;

Nerijus Šepetys, VU Istorijos fakulteto istorikas, knygos recenzentas;

Arūnas Germanavičius, psichiatras, Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės direktorius;

Tomas Vaiseta, autorius.

FB Įvykis

2019 m. kovo 25 d.,  17 val. kviečiame į prof. dr. Tanja Penter (Heidelbergas) paskaitą "Neįgaliųjų ir ligonių masinės žudynės vokiečių okupacijos metais Ukrainoje (1941-1943) ir jų teisinis vertinimas". Moderatorius: doc. dr. Jurgita Verbickienė.

Renginio vieta: Vilniaus universitetas, Istorijos fakultetas, 211 aud.

Pranešimo kalba – vokiečių su sinchroniniu vertimu į lietuvių kalbą.

1943-ųjų m. lapkričio mėn., netrukus po to, kai Raudonoji armija išvadavo okupuotas sovietines teritorijas, Zaporožės srityje veikusioje kolonijoje, skirtoje neįgaliems vaikams, buvo rastos masinės kapavietės su 144 žmonių palaikais. Šie neįgalūs kaliniai buvo sunaikinti dviejų masinių žudynių metu, kurias 1941-ųjų m. spalio mėn. ir 1943-ųjų m. kovo mėn. surengė vokiečių SS ir Vermachto daliniai. Po NKVD atlikto šio nusikaltimo tyrimo buvo nuteisti septyni buvę šios kolonijos darbuotojai, tarp jų – ir keturios moterys. Šio tyrimo aktai bei teisminio proceso dokumentai yra išskirtinis istorinis šaltinis. Pirma, jie suteikia galimybę susipažinti su iki šiol beveik visai netyrinėta tema – nacių rėžimo vykdytomis neįgaliųjų žmonių žudynėmis okupuotoje Sovietų Sąjungoje. Antra, šie dokumentai atskleidžia skirtingas kaltinamųjų veikimo galimybes ir logikas. Trečia, ši byla yra išskirtinis šaltinis tyrinėjant, kaip pokario metais sovietinis rėžimas teisiškai vertino su nacių režimu kolaboravusias moteris. Ir ketvirta, šių teisinių dokumentų dėka galima dar išsamiau įvertinti su kokiomis problemomis ir iššūkiais, tiek prieš karą, tiek ir po jo, susidūrė Sovietų Sąjungoje vykdyta neįgaliųjų politika. Pranešimo pabaigoje taip pat bus diskutuojama apie šių nusikaltimų reikšmę ir jų vietą dabartinėje Ukrainos atminties kultūroje.

Tanja Penter yra Rytų Europos istorijos profesorė Heidelbergo Karlo Ruprechto universitete. Jos tyrimų sritys apima Rusijos ir Ukrainos istoriją XIX-XX amžiuose bei Sovietų Sąjungos istoriją.

Naujausia publikacija: "Anglis Stalinui ir Hitleriui. Gyvenimas ir darbas Donbase 1929-1953", Esenas, 2010.

Paskaitos FB Įvykis

Kviečiame į parodos, skirtos profesorės Irenos Valikonytės jubiliejui, atidarymą 2019 m. kovo 13 d. (trečiadienis), 15 val. Vilniaus universiteto bibliotekos Baltojoje salėje (Universiteto g. 3, Vilnius).