Sidebar

2024-06-07 09:00

2024 m. birželio 7 d. kviečiame į konferenciją „Bendruomenių ir paveldo sąveikos“. Konferencija vyks Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto 211 auditorijoje (Universiteto g. 7, Vilnius), pradžia 09:00 val.

Renginį bus galima stebėti ir nuotoliu Youtube kanale.

Konferencija skirta bendruomenės ir paveldo sąveikų klausimams, šio lauko problemų identifikavimui ir diskusijoms dėl galimų jų sprendimų. Kviečiame gvildenti platų temų spektrą: nuo teorinių bendruomenės apibrėžčių iki bendruomenių paveldosauginių ir paveldo edukacijos praktikų, apimant miesto, kaimo ir virtualių bendruomenių problematikas.

Konferencija organizuojama įgyvendinant projektą „Lietuvos visuomenės stiprinimas pasitelkiant paveldo bendruomenes: iššūkiai ir galimybės“ (remia Lietuvos mokslo taryba, finansavimo sutartis Nr. S-VIS-23-13).

Programa

Išsamiau apie renginį: www.paveldobendruomenes.if.vu.lt

2024-05-24 15:00

Comic conŠiais metais populiariosios kultūros parodoje „Comic Con Baltics 2024“, kuri vyks gegužės 24–26 d. Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO, išvysite ir Vilniaus universiteto (VU) stendą. Jame keturi VU fakultetai pristatys įvairias veiklas, susijusias su jų studijų programomis. Vienas iš dalyvaujančių fakultetų bus ir Istorijos fakultetas.

Heraldikos pagrindai ir herbų kūrimas

Herbai ir jų simbolika yra neatskiriama epinės fantastikos klasikos „Žiedų valdovo“ (Lord of the Rings) Viduržemio, septynių „Sostų žaidimų“ (Game of Thrones) karalysčių, naujai ekranizuotos mokslinės fantastikos „Kopos“ (Dune) visatos ar Hogvartso (Harry Potter) burtų ir kerėjimo mokyklos dalis. Tačiau paties herbo, kaip asmens, šeimos, miesto, korporacijos ar valstybės simbolio istorija, yra ne ką mažiau įdomesnė, nei patys fantastikos kūriniai. Herbų kūrimas, jų skaitymas ir vaizdavimas suformavo ypatingą heraldinę kalbą ir taisykles, kuri galioja realybėje ir net fantastikos kūriniuose.

Šių metų „Comic Con Baltics 2024“ kviečiame ateiti prie VU stendo ir padedant Istorijos fakulteto studentams susikurti savo asmeninį herbą. Sukurtą herbą galėsite atsispausdinti ant lipnaus popieriaus. Herbo kūrimo procesą konsultuos ir apie herbų istoriją pasakos Indiana Džounso personažas.

Fantastiškos istorijos ir istorija fantastikoje

Taip pat kviečiame į VU Istorijos fakulteto doktorantų ir fantastikos mėgėjų Dovydo Skarolskio bei Rūtos Miškinytes diskusiją „Jėzuitai Kopoje ir geopolitine ezoterika: fantastinės literatūros ir istorijos paralelės“, kurią moderuos Paulius Ambrazevičius. Diskusijoje išgirsite kaip siužetai iš istorijos įkvepia fantastikos autorius ir rašytojus, kaip seni istoriniai ir mitologiniai pasakojimai yra perkuriami moderniems laikams bei kitas su istorija ir fantastika susijusias temas. Diskusija vyks penktadienį (24 d.) 15 val. 5.2 salėje.

 

2024-05-16 10:00

P S konf LNDMTarptautinė mokslinė konferencija skirta išskirtinei, bet vis dar per menkai pažintai ir deramai neįvertintai Abiejų Tautų Respublikos kultūros asmenybei – Pranciškui Smuglevičiui (1745–1807). Pasirinktas konferencijos aspektas padės išryškinti dailininko asmenybės ir kūrybos santykį su Apšvietos epochos idėjomis, atskleis jo veiklos reikšmę ne tik meniniame, bet ir platesniame Europos kultūros ir politikos istorijos kontekste. 

Konferencijoje dalyvaujantys žinomi Lietuvos ir Lenkijos mokslininkai pranešimuose aptars menkai arba visai netirtus Smuglevičiaus biografijos ir kūrybos aspektus, naujai pažvelgs į jo veiklą lėmusius platesnius geopolitinius, sociopolitinius, kultūrinius kontekstus ir atskleis netikėtų paralelių su tokių žinomų mąstytojų kaip prancūzų filosofas Voltaireʼas idėjomis. Smuglevičiaus veiklai Romos laikotarpiu skirtuose pranešimuose pateikiama naujų įžvalgų apie jo individualaus, originalaus meninio braižo formavimosi aplinkybes, paneigiamos įsitvirtinusios vertinimo klišės. Pranešimai aprėpia tiek platesnę dailininko ryšių ir įtakų savo laiko meninei kultūrai panoramą, tiek įdėmesnį ir detalų žvilgsnį į vadinamųjų „Tito termų“ albumo titulinę iliustraciją. 

Klausytojai taip pat turės galimybę susipažinti su naujomis Smuglevičiaus kūrinių atribucijomis ir originaliomis įvairių jo buitinių, istorinių, alegorinių, religinių kompozicijų turinio interpretacijomis, išgirs visiškai naujų faktų apie dailininko ateljė Varšuvoje veiklą ir  jo kūrybos vertinimus XIX a. Kai kuriuose pranešimuose aptariami ir kitų Smuglevičių dinastijos dailininkų (brolio Antano, brolio Pilypo anūko Felikso) kūrybos tyrimų klausimai.

Tarptautinė mokslinė konferencija „Pranciškus Smuglevičius ir Apšvietos epocha Abiejų Tautų Respublikoje ir Europoje“  

Vilniaus paveikslų galerija, Didžioji g. 4, 01128 Vilnius

KONFERENCIJOS PROGRAMA 

 

Organizatoriai:

LNDM IF

Finansuoja:

lmt lt logo1 spalvotas erdvinis

2024-05-07 17:00

iridescnt Kuwait(Post)Autoritarinių kraštovaizdžių tyrimo centras gegužės 7 d., 17 val., Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto 214 auditorijoje rengia prof. dr. Lauros Hindelang (Berno universitetas, Šveicarija) seminarą "Oil landscapes in the Arab Gulf region (20th and 21st century)" aptariant jos knygą Iridescent Kuwait. Petro-Modernity and Urban Visual Culture since the Mid-Twentieth Century (De Gruyter, 2022). 

2024-05-06 17:00

                               Vokietijos istorijos instituto Varšuvoje padalinys Vilniuje kartu su Vilniaus universiteto Istorijos Fakultetu ir Lietuvos istorijos institutu maloniai kviečia Jus gegužės 6 d. į prof. dr. Laura Hindelang (Bern) paskaitą „Tracing Women's Architectural Roles in the 1800s: The Case of Marianne of Prussia“

Paskaitą moderuos prof. dr. Marija Drėmaitė.

Paskaita vyks Vilniaus universiteto Istorijos fakultete 211 auditorijoje 17 val.

Paskaita vyks anglų kalba.

2024-05-07 10:00

Istoriju atradejai small

Konferencijos programa

10.00 – įžanginis fakulteto dekanės doc. dr. Loretos Skurvydaitės ir konferencijos rengėjų žodis.

I sesija

Moderuoja dr. Norbertas Černiauskas

10.30-11.00 Monika Sakalauskaitė Idėja užkariauja pasaulį: kaip žemyno tapatybės krizė (per)kūrė “Europos sielą”.

11.00 – 11.30 Arijana Kotova Marijos Gimbutienės geležies amžiaus sampratos įtaka XX a. Lietuvoje.

11.30 – 12.00 Agnė Kereišiūtė „Ir bulvės vėl žydės“: kolorado vabalo metamorfozė, kovos struktūros ir praktikos sovietinėje Lietuvoje.

12.00 – 12.30 Kavos pertraukėlė.

12.30 - 13.00 Beatričė Sandaitė Laisvai samdomo menininko fenomenas LDK XVIII a.

13.00 – 13. 30 Rima Volungytė Vyrų globėjos ir slaugytojos ar (ir) lietuvybės skleidėjos ir kūrėjos? Moterų vaidmuo valstybės kūrime remiantis pasižymėjusių visuomenės veikėjų pensijų sistema tarpukario Lietuvoje.

13.30 – 14.30 Pietų pertrauka.

II sesija

Moderuoja doc. dr. Dovilė Troskovaitė

14.30 – 15.00 Akvilė Girdenytė Vilniuje gyvenančios prancūzų bendruomenės santykis su prancūziškuoju Vilniaus paveldu.

15.00 – 15.30 Georgij Lon Šiaurės vakarų krašto mokinių ir studentų ekskursijos XX a. pradžioje.

15.30 – 16.00 Jūnė Masilionytė Kauno žydų atminties vietos ir jų reikšmė vietos bendruomenei.

16.00 - 16.30 Armina Kavaliauskaitė ir Liveta Šikarskaitė Holokausto neigimo, kaip reiškinio, egzistavimas Lietuvoje po 1990-ųjų.

16.30 – 17.00 Konferencijos uždarymas. Dalyvių ir organizatorių baigiamieji žodžiai.

Konferencija bus transliuojam Istorijos fakulteto youtube kanale   Youtube

2024-04-29 17:00

Prof Dr Karsten BruggemannVokietijos istorijos instituto Varšuvoje padalinys Vilniuje kartu su Vilniaus universiteto Istorijos Fakultetu ir Lietuvos istorijos institutu maloniai kviečia Jus balandžio 29 d. į prof. dr. Karsten Brüggemann (Tallinn) paskaitą „A Transnational Perspective on the Baltic Wars of Independence“.

Paskaitą moderuos dr. Kęstutis Kilinskas

Paskaita vyks Vilniaus universiteto Istorijos fakultete 211 auditorijoje 17 val.

Paskaita vyks anglų kalba.

Dagiau apie paskaitą:

In this lecture presentation, Karsten Brüggemann aims for a broader contextualization of the multifaceted developments during the years 1918-1920 on the territories of the Baltic States. Focusing on Latvia and, especially, Estonia, he is going to compare conditions in all three young republics during the turmoil of war, revolution, and imperial dissolution. What seems natural to us today, the emergence of three national states, was a highly contested and, as it seemed back then, very unlikely outcome of these crises.

Daugiau apie pranešėją:

Karsten Brüggemann is Professor of Estonian and General History at the School of Humanities of Tallinn University. He received his PhD in history from the University of Hamburg in 1999, with a study on the Russian Civil War in the Baltic region. In 2013, he defended his habilitation at the University of Gießen with a study on the perception of the Baltic provinces in Russian imperial culture. Licht und Luft des Imperiums. Legitimations- und Repräsentationsstrategien russischer Herrschaft in den Ostseeprovinzen im 19. und frühen 20. Jahrhundert was published in 2018. Together with colleagues, he has published a history of Tallinn, a history of the Baltic States and edited the three-volume history of the Baltic States: Das Baltikum. Geschichte einer europäischen Region. His main research areas in the field of Baltic/Russian history are: the history of 19th and 20th century, cultural and transnational history, memory and history, the historical dimensions of sport, tourism and music.

 

2024-04-24 18:00

sunys lietuvoje2024 m. balandžio 24 d. 18.00 val., Vilniaus universiteto Idėjų observatorija, M. K. Čiurlionio g. 29, Vilnius

Šuo neabejotinai yra pirmasis prijaukintas gyvūnas, o kartu artimiausias žmogaus palydovas jau bent 15 000 metų. Per ilgus tarpusavio bendradarbiavimo amžius keitėsi šuns atliekamos funkcijos, plėtėsi jo veiklos spektras. Rodos, apie šunis šiandien žinome labai daug, bet ar tikrai viską?

Tyrinėdami archeologinius, zooarcheologinius ir istorinius šaltinius VU Istorijos fakulteto mokslininkai Giedrė Piličiauskienė, Povilas Blaževičius bei Toma Zarankaitė-Margienė atskleidė įdomiausių naujų faktų apie Lietuvoje XIII–XVIII a. gyvenusius šunis.

Norite apie tai sužinoti plačiau? Ateikite į knygos pristatymą balandžio 24 d., 18.00 val. VU Idėjų observatorijoje!

(renginio trukmė ~ 1 val.)

2024-04-18 18:00

Drematies LNM2024 m. balandžio 18 d. 18 val. Senajame arsenale (Arsenalo g. 3, Vilnius) vyks prof. Marijos Drėmaitės paskaita „Žmogus ir miegamieji rajonai“. Paskaitą bus galima stebėti ir tiesiogiai portale 15min.lt ar Lietuvos nacionalinio muziejaus „Youtube“ kanale.

Masinės gyvenamosios statybos rajonai neretai pavadinami „miegamaisiais“. Kaip XX amžiuje susiformavo ir kodėl visame pasaulyje masiškai paplito ši gyvenamosios aplinkos forma, nepaisant įvairiausių techninių ir idėjinių naujovių? Sovietų okupuotoje Lietuvoje buvo pastatyta beveik 300 „mikrorajonų“ – masinės statybos daugiabučių namų kvartalų su kultūrinio-buitinio aptarnavimo infrastruktūra: vaikų darželiais, mokyklomis, parduotuvėmis ir prekybos bei paslaugų centrais. Kada ir kaip jie atsirado, vystėsi ir kaip juose gyveno žmogus? Kas lėmė, kad, nepaisant įvairių architektūrinių eksperimentų, šie rajonai įsitvirtino būtent kaip sovietinių miestų kraštovaizdžio atributas?

Istorinį artefaktą pristatys dr. Evelina Bukauskaitė, Lietuvos nacionalinio muziejaus Ikonografijos rinkinių skyriaus vyresn. muziejininkė. Artefaktas: Stambiaplokščių gyvenamųjų namų serija 120 V. Autoriai Bronius Krūminis, Vidas Sargelis, konstruktorius Vaclovas Zubrus. 1973 m.

2024-03-28 17:00

Istorijos apologijaKovo 28 d., 17 val. VU Istorijos fakultete kviečiame į prancūzų istoriko, medievisto Marco Blocho knygos „Istorijos apologija, arba Istoriko amatas“ lietuviško vertimo pristatymą.Marcas Blochas savo didįjį gyvenimo liudijimą rašė itin sudėtingoje ir slogioje Antrojo pasaulinio karo kasdienybėje. Po jo žūties surastas rankraštis pirmą kartą publikuotas 1949 m. ir iki šiol išlieka viena pamatinių istoriografinių studijų.

Lietuviško vertimo proga kviečiame pasikalbėti apie Marcą Blochą, jo tyrimus ir keliamus esminius klausimus: kas yra istorija, kokia istoriko darbo prasmė, kokie istoriko darbo principai, kam istorija, kaip mokslas, reikalinga žmogui ir visuomenei.

Renginyje dalyvaus knygos vertėjas iš prancūzų kalbos Vytautas Volungevičius, knygos redaktorius Paulius Garbačiaukas, istorikas Nerijus Šepetys. Pokalbį moderuos istorikas Karolis Čižauskas.

 Facebook

2024-04-04 18:00

Piliciauskienes paskaitaBalandžio 4 d. 18 val. Senajame arsenale (Arsenalo g. 3, Vilnius) vyks doc. dr. Giedrės Piličiauskienės paskaita „Žmogus ir gyvūnai šalia jo: 13 000 metų istorija Lietuvoje“. Paskaitą bus galima stebėti ir tiesiogiai portale 15min.lt ar Lietuvos nacionalinio muziejaus „Youtube“ kanale.

Gyvūnai supo į dabartinę Lietuvos teritoriją įžengusį žmogų nuo pat pirmųjų žingsnių prieš 13 000–14 000 metų, tebesupa jį ir iki šiol. Per bendrą mūsų gyvavimo šiame krašte istoriją įtaka vienų kitiems buvo abipusė, tiktai keitėsi žmogų supusios gyvūnų rūšys. Tačiau ar keičiantis epochoms kito žmogaus santykis ir elgesys su jį supančiais gyvosios gamtos atstovais? Archeologų randamų faunos liekanų tyrimai leidžia atsakyti į šį ir kitus žmogaus ir gyvūnų istoriją gvildenančius klausimus: kokie šunys atlydėjo pirmuosius Lietuvos gyventojus? Kokių svarbių mūsų protėviams gyvūnų nebesutinkame ir kodėl? Kokie gyvūnai buvo itin svarbūs pajūryje gyvenusiems akmens amžiaus žmonėms? Kokie augintiniai lydėjo mūsų protėvius į pomirtinį pasaulį ir kuriuos iš jų šalia savęs laidojomės ilgiausiai Europoje, „tik“ kokius 1500 metų?

Istorinį artefaktą pristatys dr. Povilas Blaževičius, Lietuvos nacionalinio muziejaus Priešistorinės archeologijos rinkinių skyriaus vedėjas. Artefaktas: 5000 metų senumo ruonių kaukolės iš Šventosios senovės gyvenvietės. Ruoniai buvo svarbūs gyvūnai pajūryje gyvenusiems akmens amžiaus žmonėms. Ilgą laiką manyta, kad Šventosios gyvenvietėje aptiktos ruonių liekanos, tarp kurių ir išraiškingos šių gyvūnų kaukolės, yra maistui suvartotų gyvūnų atliekos. Vis dėlto pastaraisiais metais atlikti tyrimai atskleidė, kad ruonių vaidmuo priešistorinėse pajūrio bendruomenėse buvęs gerokai svarbesnis.

2024-03-21 18:00

9875555334932477649Kovo 21 d. 18 val. Vinco Kudirkos muziejuje Kudirkos Naumiestyje vyks Adomo Žirlio paskaita Automobilis ir besikeičiantis Pirmosios Lietuvos Respublikos peizažas. Paskaitą bus galima stebėti ir tiesiogiai portale 15min.lt ar Lietuvos nacionalinio muziejaus „Youtube“ kanale.

Sunku būtų paneigti teiginį, kad XIX a. pabaigoje atsiradęs automobilis buvo vienas iš svarbiausių XX amžių paveikusių išradimų. Automobilis daug labiau nei geležinkelis prieš jį paveikė žmogaus erdvės ir laiko suvokimą, asmeninių kelionių ir su judėjimu susijusių socialinių praktikų normas. Taip pat skirtingai nei geležinkelis, automobilis ir jį lydintys procesai per visą XX amžių sukūrė daug daugiau fizinių ženklų, tokių kaip nesuskaičiuojami keliai užmiestyje ar visam laikui pasikeitę miestai. XXI amžiuje fizinis automobilių ir automobilizmo palikimas tapo kritikos ir permąstymo objektu, tačiau XX a. pirmoje pusėje jis be kalbų buvo modernumo ir pažangos simbolis. Pirmojoje Lietuvos Respublikoje, sekant globalius procesus, taip pat buvo siekiama tokios pažangos. Ir nepaisant to, kad automobilizmas aptariamuoju laiku Lietuvoje nepasiekė tokio masto, kokio pasiekė labiau išsivysčiusiose Vakarų valstybėse, dabartinės padėties sėklos buvo pasėtos jau tada.

2024-03-25 17:00

nicopolisVokietijos istorijos instituto Varšuvoje padalinys Vilniuje kartu su Vilniaus universiteto Istorijos Fakultetu ir Lietuvos istorijos institutu maloniai kviečia Jus kovo 25 d. į Dr. Paul Srodecki (Sønderborg) paskaitą „Crusading on the Frontiers of Latin Christendom – Key Research Issues and Debates“.

Paskaitą moderuos dr. Darius Baronas.

Paskaita vyks Vilniaus universiteto Istorijos fakultete 211 auditorijoje 17 val. Paskaita vyks anglų kalba.

Paskaita galima stebėti tiesiogiai VU IF „YouTube“ kanale.

Dagiau apie paskaitą:

If a survey were to be held today to find out what is meant by a crusade, the answer, which would probably be given most frequently, is that it refers to the wars of the Latin Christians of the high Middle Ages in the Holy Land. The extent to which this traditional depiction is still widespread among the general public is shown by countless popular or rather pseudo-scientific publications on the subject (whether in print or as TV productions), which reduce the crusade phenomenon of the Middle Ages solely to the conflict ‘between Orient and Occident’. However, for medieval contemporaries, the term crusade (or better: the various Latin crusading terms such as cruciata, expeditio, iter, via, peregrinatio, profectio or passagium, as well as their respective national language equivalents), had a much broader range than the description of the military campaigns for the protection or rather the Reconquista of Christianity’s sacred sites in the Holy Land. Using the crusade as justification, the popes also legitimised numerous armed endeavours outside the Levant. With only a few exceptions, the latter campaigns only received limited attention in Western studies from the beginning of modern historiography in the nineteenth until well into the twentieth centuries. Ranging in scope from the Baltic Sea region to the Balkans and Iberia, in this lecture be presented the crusading and crusade movement on the edges of Latin Christendom.

Daugiau apie pranešėją:

Paul Srodecki received his PhD from the University of Gießen, Germany. He has been working as an Assistant Professor, Research Fellow and Lecturer in Medieval and Eastern European History in various other academic institution. He has been working at the universities of Giessen, Kiel, Flensburg Ostrava, Poznań and Sønderborg. He has published several treatises on alterity and alienity discourses, crusading on the frontiers of Latin Christendom as well as historical deconstruction and mnemonic culture with a special focus on East-Central and Eastern Europe.

Lauksime Jūsų paskaitoje.

2024-03-07 18:00

Celkis NacKovo 7 d. 18 val. Senasis arsenalas kviečia į dr. Tomo Čelkio paskaita „Svetima, bauginanti ir viliojanti aplinka. Svetimšalių kelionės Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“.

Svetimšaliams vakariečiams Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė buvo tolimas ir mažai pažintas kraštas. Užsienio diplomatai, pirkliai, bastūnai čia lankydavosi ne taip ir dažnai, nemažai jų keliavo per LDK į kitas šalis. Daugelis atvykėlių rašė kelionių dienoraščius ir atsiminimus, kuriuose pateikdavo savo įspūdžius apie LDK, aptardavo vietos gyventojus, jų papročius. Šiuose aprašymuose šalis vaizduota kaip mažai pažengusi ir atšiauri, pabrėžtas gyventojų būdo ir papročių kitoniškumas. Dažnai šiuose tektuose pasitaiko perdėtų ir išgalvotų istorijų, kurios buvo priimamos už gryną pinigą ir skleidžiamos toliau. Taip vakariečių sąmonėje formavosi LDK kaip kitokios, labiau agrarinės ir mažai komfortabilios gyventi šalies įvaizdis.

Istorinį artefaktą pristatys dr. Vytautas Jogėla, Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijos rinkinių skyriaus vyresn. muziejininkas. Artefaktas: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapis (Radvilos Našlaitėlio žemėlapis). Braižė Tomas Makovskis, raižė Hesselis Gerritszas. Amsterdamas, 1631–1650 m. Žemėlapis buvo sudarytas Lietuvos didžiojo maršalkos, Vilniaus vaivados Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio rūpesčiu ir lėšomis.

Paskaitą bus galima stebėti ir tiesiogiai portale 15min.lt ar Lietuvos nacionalinio muziejaus „Youtube“ kanale.

 

2024-03-04 17:00

2024 03 01 at 09.32.49Dr. Federica Deo, University of Parma / Politecnico di Milano

Public lecture

Vilnius University, Faculty of History, (Post)Authoritarian Landscapes Research Centre

The lecture will take place on Monday, 4 March 2024, 5 pm, Room 214.

Moderator prof. dr. Marija Drėmaitė

The lecture will be in English

On April 26, 1966, the capital of the former Soviet Republic of Uzbekistan was struck by a dramatic earthquake. Nearly leveling the entire historic core of the "old city," the earthquake marked a turning point in the urban history of the Uzbek capital. The response of urban planners to the effects of the catastrophe materialized in a General Plan that, taking into account the seismic nature of the region and the ongoing immigration processes, outlined what was to become the major capital of the Soviet Union in Central Asia. During the past few decades, Soviet architecture in Tashkent has faced significant risks. Many buildings constructed after the 1966 earthquake have been demolished, while others have been acquired by private owners and undergone renovations compromising their authenticity and integrity. As part of the Tashkent Modernism XX/XXI project, the research conducted by the team from Politecnico (Davide Del Curto, Andrea Gritti, Sofia Celli, Federica Deo) aims to develop a preservation plan for the Soviet Modernism heritage in Tashkent.

The lecture will trace the urban history of the capital in the 20th century and highlight the relationships between the post-earthquake plan, previous urban issues, and the significant buildings that now represent Tashkent's Soviet heritage.

Federica DeoSpeaker’s Short Biography:

Federica Deo is a lecturer in architectural history at the Università degli Studi di Parma. She earned her PhD in the History of Architecture from the Università degli Studi di Napoli Federico II (2019). Her doctoral thesis focused on the work of the architect Ilya Golosov, providing an analysis of the transition between the avant-garde period and Socialist Realism. She worked as a research fellow at the Politecnico di Milano, collaborating on the project “Tashkent Modernism XX/XXI” (2022-2023). Federica has also participated in several research projects related to the history of Italian contemporary architecture and contributed to the organization of several international conferences and exhibitions, including “Terragni e Golosov: Novocomum a Como, Club Zuev a Mosca. Avanguardie a confronto” (2019/2020, Archivio Terragni/MuAr, “A.V. Shchusev” State Museum), “Santiago Calatrava. Nella luce di Napoli” (2019, Museo di Capodimonte), and "Salerno Moderna. Le opere e i progetti di Michele De Angelis" (2020, Archivio di Stato di Salerno).

2024-02-29 10:00
2024-02-29 19:00

Architekturos konfeNė kiek neperdedant galima teigti, kad pastaraisiais metais visuomenės susidomėjimas architektūra, architektūros istorija siekia neregėtas aukštumas: į viešas paskaitas sunkiai telpa visi norintys, atviros architektūros savaitgaliai kasmet muša lankomumo rekordus, o dažnas bent kiek kultūriniu gyvenimu besidomintis žmogus veikiausiai bus skaitęs nors vieną kitą naujesnę Lietuvoje išleistą architektūrai skirtą knygą. Svarbiausių architektūros teorijos veikalų vertimų, Lietuvos architektūros tyrimų gausa neatsiejama nuo vis augančio šių temų populiarumo: nauji tyrimai veda į naujas diskusijas, ieškojimus, taip pat į tolesnius tyrimus. Svarbu, kad į diskusijų lauką įsitraukia ir vis daugiau jaunų balsų: architektūros istorija vis dažniau tampa ir studentų mokslinių darbų objektu.

Įdomu, kuo domisi dabartiniai studentai, užsiimantys architektūros istorijos tyrimais? Ar galime įžvelgti tam tikras tyrimų tendencijas? Kokios yra ateities tyrimų perspektyvos? Vedama šių klausimų, VU studentų istorikų korporacija „Tilia“ rengia studentų konferenciją ir uždaromąją diskusiją.

PROGRAMA VU Istorijos fakultetas, Universiteto g. 7, 211 aud. Vasaraio 29 d. 

10.00-10.10 Konferencijos atidarymas

10.10-10.40 Kostas Biliūnas, LDK vėlyvojo baroko bažnyčių architektūra gamtinėje aplinkoje (Vilniaus Gedimino technikos universitetas)

10.40-11.10 Nerijus Babrauskas, Alytaus eksperimentinio namų statybos kombinato produkcija: surenkamieji skydiniai namai (Vilniaus dailės akademija)

11.10-11.40 Ineta Šuopytė, Buvusių kolūkių visuomeniniai centrai: rūmų griaučiai, dalybos ir bandymai išsaugoti integralumą (Vilniaus universitetas)

11.40-12.10 Algimantas Grigas, Kas gali būti laikoma architektūros kritika sovietmečio Lietuvoje: tyrimo lauko problematika (Kauno technologijos universitetas)

12.10-13.00 Pietų pertrauka

13.00-13.30 Sabina Amirtay, Grey in colors. Comparison between buildings and people life cycles on example of Sporto rumai and grandmother stories (Vilniaus dailės akademija, pranešimas anglų k.)

13.30-14.00 Greta Babarskaitė, Miestovaizdis kaip tekstas: Vilniaus Menininkų namų erdvės semiotika (Vilniaus universitetas)

14.00-14.30 Danielius Jurčiukonis, Architektūros geografija: samprata ir tyrimai (École d'Urbanisme de Paris, pranešimas skaitomas nuotoliu)

14.30-15.00 Kavos pertrauka

15.00-15.30 Eglė Januškienė, Vaikų galimybės suvokti kraštovaizdį ir sukurti ryšį su gamtine aplinka iš istorinės perspektyvos: Kauno miesto atvejis (Kauno technologijos universitetas, pranešimas skaitomas nuotoliu)

15.30-16.30 Paveldo institutas, Įvykis „Dūla“: mokslofikcinis erdvės tyrimas (45 min.)

17.30-19.00 Diskusija „Architectural (history) research in the 21st century: progress, trends, perspectives“. Dalyvauja Federica Deo, (architektūros istorikė, Parmos universitetas), Marija Drėmaitė (architektūros istorikė, Vilniaus universiteto profesorė), Vita Soltonaitė-Puslienė (architektė, Pastatai kalba iniciatorė), Vaidas Petrulis (architektūros istorikas, Kauno technologijos universiteto docentas). Moderuoja Nojus Kiznis (Vilniaus universitetas). Diskusija vyks anglų k.

Kilus klausimams dėl detalesnės informacijos rašykite el. paštu
 
Renginio rėmėjai: Kmyninė, LAPAS, RARA, Vilniaus dailės akademijos leidykla, VU Istorijos fakultetas

2024-02-29 18:00

Grigorovic Juriy2024 m. vasario 29 d. (ketvirtadienis) 18.00 val. Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto 214 aud. (Universiteto g. 7, Vilnius) vyks dokumentinių filmų „Mes iš Ukrainos”  ir “Sfera” peržiūra ir susitikimas su filmo kūrėjais – kino dailininku, režisieriumi, idėjos autoriumi Jurijumi Grigorovič  (Ukraina / Lietuva) ir kino prodiusere Tetiana Ditkovska (Ukraina).

Filmas pasakoja apie žinomus ukrainiečių menininkus per pirmąjį visapusio karo Ukrainoje pusmetį. Menas suteikia laisvę, kuri padeda įveikti neapykantą ir mirtį, o karas naikina gyvenimus. Dabar prieš antrąsias šio karo metines ypač svarbu to nepamiršti. Pastarųjų metų įvykiai Ukrainoje liudija, kad niekada nežinai, kiek dar tęsis ramus ir taikus gyvenimas. Reikia žiūrėti tiesai, kad ir kokia baisi ji būtų, į akis, stiprinti save ir būti pasiruošus priešintis negandoms.

Kuriančių žmonių ginklas yra menas. Šis filmas rodo, kiek daug nuveikė, dabar daro Lietuvos ir Ukrainos menininkai, fiksuodami tragedijas ir drąsą, rodydami humanizmo pavyzdžius. Tai padeda įveikti baimę, bejėgiškumo ir vienišumo jausmus.

Šiame filme pasakojama apie:

  • Garsų Ukrainos režisierių ir Krymo aktyvistą Olegą Sencovą, Europos Sąjungos A. Sacharovo premijos lauretą, kuris nuo pat visapusiškos Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios priešinosi Rusijos agresijai ir melui;
  • Menininkus Jurijų Grigorovič ir Valerijų Juričkovskiy (Marijupolis);
  • Muzikantą Olegą Migalį, kuris veda meditacinį susitikimą su dainuonačiais dubenėliais ir savęs pažinimo žaidimais;
  • Kubietį Reinaldo Powellą, šokių mokytoją iš Kijivo, vedantį pamokas iki šiol.

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba

 

 

 

 

Renginys vyks ukrainiečių kalba su vertimu į lietuvių kalbą.

Diskusija ukrainiečių ir lietuvių kalbomis.


У 2024 році 29 лютого (четвер) 18:00 ауд. 214 Iсторичного факультету Вільнюського університету (Universiteto g. 7, Vilnius) відбудеться показ документальних фільмів:«Ми з України», «Сфера» та зустріч із творцями фільму – кінохудожником, режисером, автором ідеї Юрієм Грігоровічем (Україна/Литва) та кінопродюсером Тетяною Дітковською (Україна).

Фільм розповідає історію відомих українських митців у перші півроку повномасштабний війни в Україні. Мистецтво дає свободу, яка долає ненависть і смерть, а війна руйнує життя. Зараз, перед другою річницею цієї війни, про це особливо важливо пам’ятати. Події останніх років в Україні показують, що ніколи не знаєш, скільки триватиме спокійне і мирне життя. Вам потрібно дивитися правді в очі, якою б страшною вона не була, зміцнювати себе і бути готовим протистояти біді. Зброя творчих людей – мистецтво. Цей фільм показує, як багато зробили литовські та українські митці, зафіксувавши трагедії та мужність, показавши приклади гуманізму. Допомагає подолати страх, почуття безпорадності та самотності.

Цей фільм про:

  • Олега Сенцова - відомого українського режисера і кримського активіста, лауреата премії Сахарова Євросоюзу, який виступає проти російської агресії та брехні з початку повномасштабної війни Росії проти України.
  • Художників: Юрія Грігоровіча та Валерія Юрічковського (Маріуполь).
  • Музиканта Олега Мiгаля, який проводить медитаційні заходи зі співаючими чашами та ігри самопізнання «Ліла».
  • Кубинця Рейнальдо Пауелля, викладача танців з Києва, який досі веде уроки, тощо.

Проект фінансується Радою культури Литви

 

 

 

 

Захід проходитиме українською мовою з перекладом на литовську.

Дискусія українською та литовською мовами.

2024-03-19 17:00

Seminars 1The Centre for the Study of East European Jewish History at the Vilnius University Department of History together with The Emil A. and Jenny Fish Center for Holocaust & Genocide Studies at Yeshiva University, Department of Jewish Studies at Wroclaw University, Department of Russian and Slavic Studies at Hebrew University of Jerusalem, and Lviv Catholic University invites to the series of Graduate and PhD students’ online Seminars dedicated to Jewish history, culture, heritage and memory in Eastern Europe.

Each seminar will be followed by discussion and the presentation of archival sources from YIVO and the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania, Judaica Centre.

PROGRAM

seminrs logo

2024-02-22 18:00

Terlecko paskaita2024 m. vasario 22 d. 18 val. vyks dr. Antano Terlecko paskaita „Totalitarinė estetika: bandymai pakeisti kaimo erdvę sovietmečiu“.

Ne Lietuvos miestų, bet kaimo erdvės užvaldymas sovietų valdžiai tapo didžiausia problema po Antrojo pasaulinio karo. Kliūčių čia sudarė ne tik Lietuvos partizanai, trukdę įsitvirtinti sovietų valdžios tinklui, bet ir pasaulėžiūriniai bolševikų susidūrimai su paprastu žmogumi ir jo prieraišumu aplinkai, gyvenamajai vietai – šiuos ryšius ardyti buvo kur kas sunkiau, nei galėtų pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Ką sovietų valdžios ideologai galvojo apie kaimą? Kaip bandyta jį transformuoti? Ar pavyko jį užvaldyti? Ar Lietuvos sovietizacijos pabaiga tikrai sutampa su organizuoto ginkluoto pasipriešinimo sovietų valdžiai pabaiga?

Paskaitą bus galima stebėti gyvai Senajame arsenale, arba tiesiogiai portale 15min.lt ar Lietuvos nacionalinio muziejaus „Youtube“ kanale.

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos