Mokslo publikacijos

Monografijos ir studijos:

• Алфредас Бумблаускас et al., Епоха Вiтовта в Історії України, Київ: Балтія Друк, 2020, c. 181–196 (“Знаки Влади Великого Князя Литовського Вітовта”).

• Alfredas Bumblauskas et al., Alma Mater Vilnensis. Trumpa universiteto istorija, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2019, p. 158–174 („Universiteto insignijos“).

• Alfredas Bumblauskas et al., Alma Mater Vilnensis. A Short History of the University, Vilnius: Vilnius University Press, 2020, p. 165–182 (“The Insignia of the University”).

• Alfredas Bumblauskas et al., Alma Mater Vilnensis: akademijos turtai istorijos skersvėjuose: kolektyvinė monografija, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2016, p. 431–461 („Stepono Batoro universiteto insignijos“).

• Alfredas Bumblauskas et al., Alma Mater Vilnensis: akademijos turtai istorijos skersvėjuose: kolektyvinė monografija, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2016, 167–187 (Loreta Skurvydaitė, Vytaus Gricius, „Senojo Vilniaus universiteto insignijos“).

Straipsniai:

• Alfredas Bumblauskas, Loreta Skurvydaitė, “The University of Vilnius and its “Golden Age”: introduction into the 1803–1832 epoch”, in: Archivum Emigracji. Studia. Szkice. Dokumenty, Toruń: Uniwersytet Mikołaja Kopernika, 2020, Zeszyt (1-2)26-27, p. 79–112.

• Loreta Skurvydaitė, „Kelios pastabos apie sosto vaizdavimą XIV amžiaus pabaigos–XV amžiaus vidurio Lietuvos valdovų sfragistikoje“, in: Lietuvos istorijos studijos, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2009, nr. 23, p. 85–94.

• Loreta Skurvydaitė, „Lietuvos valdovų insignijos XIII a. pabaigos–XV a. vidurio majestotiniuose antspauduose: ikonografiniai politinės programos ypatumai“, in: Lietuvos istorijos studijos, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2004, nr. 18, p. 18–30.

• Loreta Skurvydaitė, „Lietuvos valdovo Vytauto titulatūra: kada Vytautas pradeda tituluotis Didžiuoju Kunigaikščiu“, in: Lietuvos istorijos studijos, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2000, nr. 8, p. 9–19.

• Loreta Skurvydaitė, „Lietuvos valdovo titulas ir valdžia XIV a. pabaigoje–XV a.“ , in: Lietuvos istorijos studijos, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 1999, nr. 7, p. 18–28.

Mokslo sklaidos projektai

Nacionaliniai projektai:

• Visuomenės poreikius atitinkančios virtualios kultūrinės erdvės vystymas

Veikla projekte: Projekto Universiteto dalies vadovė.

Ekspertinė veikla

• Vilniaus universiteto studijų administravimo, organizavimo ir valdymo informacinės sistemos pirkimo projekto ekspertų grupės narė (PEG).

Grupės narė nuo 2021 m.

• Vilniaus universiteto profesoriaus ir docento pedagoginių vardų teikimo komisija narė

Komisijos narė nuo 2020 m.

• CHINLONE projektas

Veikla: 2018 m. kviestinė ekspertė projekto konferencijoje Reforming Higher Education. A Lesson from the Bologna Process, Nay Pyi Taw, Myanmar, https://www.coimbra-group.eu/the-cg-back-in-myanmar-with-chinlone-project/.

• Winter School Training Course at University of Mandalay, Myanmar

Veikla: Erasmus + ICM mokymai 2018 m. Organizuoti Bologijos Universiteto kartu su Coimbra Group of European Universities. Mokymai organizuoti kartu su VU IF doc. dr. Justina Poškiene. Mokymų temos: From teacher centred to student orientated; The design of the study programme, structure of the degree course; Learning outcomes; Learning and teaching methods; Assessment criteria; Students workload.

• Kultūros studijų krypties aprašo rengimo grupės vadovė

Aprašas patvirtintas Lietuvos Respublikos ŠMS ministra įsakymu 2021 01 20, Nr. V-86.

Mokslo leidinių redakcinės kolegijos

Lietuvos institucijų leidiniai:

• VU Leidinių serijos Fontes historiae universitatis Vilnensis

Redakcinės kolegijos pirmininkė nuo 2020 m.

Studijų projektai

Tarptautiniai ir nacionaliniai:

• CALOHEE II. The Measuring and Comparing Achievements of Learning Outcomes in Higher Education in Europe, https://www.calohee.eu/calohee-phase-2/

Veikla projekte: dalyvė ir ekspertė Istorijos grupėje, atstovaujanti Vilnius Universiteto Istorijos fakultetą.

• Measuring and Comparing Achievements of Learning Outcomes in Higher Education in Europe, https://www.calohee.eu/why-calohee-2/

Veikla projekte: dalyvė ir ekspertė Istorijos grupėje, atstovaujanti Vilnius Universiteto Istorijos fakultetą.

• CLIOH-WORLD Creating a New Historical Perspective: EU and the Wider World, http://www.cliohworld.net/

Veikla projekte: dalyvė ir Vilniaus Universiteto Istorijos fakulteto atstovė.

• Vilniaus universiteto vidinės studijų kokybės sistemos kūrimas ir įgyvendinimas

Veikla projekte: Istorijos fakulteto kokybės koordinatorė; Filosofijos fakulteto Vidaus kokybės audito grupės vadovė.

• Pirmos studijų pakopos studijų programų pertvarka Vilniaus universiteto Istorijos fakultete

Veikla projekte: dalyvė.

• CLIOHnet2 Consolidating Links and Innovative Overviews for a New History Agenda for a Growing Europe, http://www.cliohworld.net/ourstory.php

Veikla projekte: dalyvė ir Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto atstovė.

• Cliohnet Creating Links and Innovative Overviews to Enhance Historical Perspective in European Culture, http://www.cliohworld.net/ourstory.php

Veikla projekte: dalyvė ir Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto atstovė.

• CLIOH Refounding Europe: Creating Links and Overviews for a New History Agenda, http://www.cliohworld.net/ourstory.php

Vaidmuo projekte: dalyvė ir Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto atstovė.

Dėstomi dalykai

Kultūros istorijos ir antropologijos bakalauro studijų programa:

• Studijų įvadas (tema: Akademinis rašymas);
• Kultūros istorijos įvadas II: Europa (tema: Universitetas – Europos kultūros institucija);
• Kultūros paveldas ir turizmas (tema: Keliavimo istorija).

Istorijos bakalauro studijų programa:

• Studijų įvadas (tema: Akademinis rašymas);
• Pagalbiniai istorijos mokslai (tema: Europos ir Lietuvos heraldikos ir sfragistikos įvadas).

Paveldosaugos magistro studijų programa:

• Kultūrinis turizmas.

Archeologijos magistro studijų programa:

• Istoriniai archeologijos šaltiniai: numizmatika, heraldika, sfragistika, istorinė geografija ir kartografija (tema: Heraldikos ir sfragistikos įvadas).

Mokslo publikacijos

Pagrindinės mokslo publikacijos

Monografijos, studijos:

• Aurelijus Gieda, Manifestuojanti Klėja. Istorikai ir istorika Lietuvoje 1883–1940 metais, Vilnius: Vilniaus universitetas, XVI+639, [1] p. Bibliogr.: p. 490-614, Kn.: Pratarmė / Zenonas Norkus, p. VII–VIII, Asmenvardžių r-klė / sudarė Rima Žilinskaitė, p. 623–639.

Kolektyvinės monografijos dalis:

• Aurelijus Gieda, „Maironio istoriko fenomenas“, in: Maironio b Kūryba, veikla, atmintis, Sudarė Manfredas Žvirgždas, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2019, p. 376–409.

Straipsniai:

• Aurelijus Gieda, „Daukantiana Eduardo Volterio palikime: Apuolės tema“, in: Senoji Lietuvos literatūra, 48 knyga, 2019, p. 93–121.

• Aurelijus Gieda, „Volterių šeima: emigracijos į Lietuvą keliai ir kontekstai“, in: Lituanistica, 2019, t. 65, n 4, p. 272–288.

• Aurelijus Gieda, „Metodinė mokykla istoriografijoje: samprata, teoriniai pagrindai ir sąryšiai su Lietuva“, in: Lietuvos istorijos studijos, t. 37, 2016, p. 125–138.

• Aurelijus Gieda, „Prijaukinta praeitis: istorijos reikšmė ir jos sklaidos formos puoselėjant tautinę idėją 1883–1904 metais“, in: Kintančios Lietuvos visuomenė: struktūros, veikėjai, idėjos: mokslinių straipsnių rinkinys, skirtas prof. habil. dr. Tamaros Bairašauskaitės 65-mečio sukakčiai, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2015, p. 475–496.

• Aurelijus Gieda, „Istorika ir istoriografija Lietuvoje 1904–1915 metais: istoriografinių manifestų laikotarpis?“, in: Lietuvos istorijos studijos, t. 35, 2015, p. 40–84.

• „Istorika prieškario Lietuvoje. Tyrimų situacija ir probleminiai klausimai“, in: Lietuvos istorijos studijos, t. 33, 2014, p. 131–158.

• Aurelijus Gieda, „Augustinas Voldemaras: intelektualinės biografijos eskizas ir kai kurie tarpdisciplininės orientacijos pavyzdžiai“, in: Mintis ir veiksmas, t. 33, 2013, p. 159–189.

• Aurelijus Gieda, „Viduramžių kautynės lietuviškosios visuomenės fokuse“, in: Acta Historica Universitatis Klaipedensis, t. XXII, 2011, p. 102–128.

Mokslo projektai

• Augustino Voldemaro intelektualinė ir visuomeninė biografija

Vadovas: dr. Aurelijus Gieda (Vilniaus universitetas).

Projekto tikslas:  išryškinti Augustino Voldemaro intelektualinės ir visuomeninės biografijos kontekstus, kuriuose itin stipriai persipina tarpdisciplininės aspiracijos, europinės idėjinės ir intelektualinės tendencijos, atsiskleidžia visuomenės (Lietuvos ir Europos) gyvenimo aktualijos ir pulsas. Tyrimo pagrindu bus parengta ir išleista mokslo monografija.

Projekto rezultatai: parengtas straipsnis recenzuojamame žurnale, rezultatai pristatyti keliuose pranešimuose konferencijose, mokslo monografija „Augustinas Voldemaras. Intelektualinė ir visuomeninė biografija“ (rengiama).

Veikla projekte: Vadovas.

Kviestiniai pranešimai

• Pranešimas: „Lietuva XX a. pirmojoje pusėje: aplinka, subrandinusi moters fenomeną“. Pranešimas skaitytas virtualioje konferencijoje Stiprybės semiuosi iš Lietuvos (konferencija dedikuota Marijos Gimbutienės 100-mečiui; renginį globojo p. Diana Nausėdienė), vykusioje 2021 m. sausio 26 d. (konferencija tiesiogiai transliuota portale LRT.lt iš Lietuvos Respublikos Prezidento rūmų Baltosios salės.

• Pranešimas: „Simono Daukanto asmeninės bibliotekos idėjinis kalibras“. Lietuvos mokslų akademijos akademiniai skaitymai „Simono Daukanto metams baigiantis“ (2018 m. gruodžio 12 d.).

• Pranešimas: „Ką apie idėjų istoriją byloja Simono Daukanto biblioteka? “. LLTI organizuotoje mokslinėje konferencijoje (XVIII Jurgio Lebedžio skaitymai), skirtoje jubiliejiniams Simono Daukanto metams ir Lietuvos valstybės atkūrimo 100 metų jubiliejui (2018 m. lapkričio 9 d.).

• Pranešimas: „Nuo Eduardo Volterio iki Jono Balio: besikeičiantys iššūkiai ir lituanistikos samprata“. Lietuvos istorijos instituto organizuota nacionalinė mokslinė konferencija Nacionalumą budinusi etnologija ir antropologija (2018 m. spalio 25 d.).

• Pranešimas: „Istorikos ir istoriografijos studijos Lietuvoje: pradmenys, normalus mokslas ar perteklius? Kelios asmeninės pastabos“. 4-asis Lietuvos istorikų suvažiavimas – Vasario 16-osios Lietuva: pirmtakai ir paveldėtojai. (2017 m. rugsėjo 14-16 d.).

• Pranešimas: „52 vežimai lietuvybės, arba ką sako Lietuvių mokslų draugijos narių sąrašas“. Pranešimas skaitytas Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto surengtame moksliniame seminare, skirtame Lietuvos mokslo draugijos 110-osioms metinėms (Vilnius, 2017 m. balandžio 20 d.).

• Pranešimas: Namai kaip kultūros centras: Volterių šeima ir lituanistika XX a. pradžios Peterburge. Tarptautinė jubiliejinė profesoriaus Eduardo Volterio konferencija (2016 m. prof. E. Volteriui sukako 160 metų). Kauno rotušėję vykusią konferenciją rengė Lietuvos Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Vytauto Didžiojo universiteto Kauno istorijos centras, Kauno miesto muziejus (2016 m. gegužės 5 d.).

• Pranešimas: „Lituanistikos Triumviratas: K. Būgos, K. Jurgelionio ir A. Voldemaro keliai modernėjančioje Lietuvoje“. Švietimo ir mokslo ministerijos, Ugdymo ir plėtotės centro, Lituanistų sambūrio organizuotas Lietuvos ir užsienio lietuviškų mokyklų lituanistų ir istorikų forumas Kaip atrasti Vasario 16-osios Respubliką mokykloje? vyko Kauno Maironio universitetinėje gimnazijoje (Kaunas, 2016 m. balandžio 29-30 d.).

• Pranešimas: „1926-tųjų proveržis, arba kaip doc. B. Sruoga susitiko su prof. A. Voldemaru pagrįsdami ir atnaujindami literatūros ir istorijos mokslus? )“. Nacionalinė mokslinė konferencija (skirta Balio Sruogos 120-osioms gimimo metinėms paminėti): Nesenstantis Balio Sruogos modernumas (2016 m. kovo 4 d.).

• Pranešimas: „Joachimo Lelewelio Istorika ir jos vieta istorikų istorijoje“. Tarptautinė mokslinė konferencija: Joachimo Lelewelio skaitymai: praeitis, istoriko amatas, visuomenė XIX–XXI a. (Vilniaus universitetas, 2015 m. lapkričio 6-7 dienomis).

• Pranešimas: „Lietuvos pasakojimo idėjos, vaizdiniai, vertybės, reiškiniai, asmenybės“. Švietimo ir mokslo ministerijos, Ugdymo ir plėtotės centro, Lituanistų sambūrio organizuotas pirmasis lituanistų ir istorikų forumas Lietuvos pasakojimas mokykloje: kokį turime, kokį kursime? vyko Biržų pilies arsenalo konferencijų salėje (2014 m. rugsėjo 26-27 d.).

Vadovavimas doktorantams, podoktorantūros stažuotojams

Vadovavimas doktorantams:

• Titas Krutulys, Istoriniai pasakojimai Lietuvos periodinėje spaudoje lietuvių kalba 1904–1944 m., 2018–2023.

Taikomieji projektai

• Lietuvių kalbos, literatūros (kultūros) ir Lietuvos istorijos mokymosi šaltinių skaitmeninės duomenų bazės, skirtos mokytojams ir mokiniams, sukūrimas ir įdiegimas

Vadovas: dr. Gintautė Žemaitytė

Projekto tikslas: suformuoti Lietuvos kultūros ir istorijos vertybes atspindinį lituanistinio ugdymo šaltinių kanoną, praplėsti įvairių lygių mokymo programose numatytų lietuvių kalbos, literatūros, kultūros ir Lietuvos istorijos temų korpusą.

Veikla projekte: Vykdytojas.

Mokslo ir studijų populiarinimas

Mokslo sklaidos publikacijos

• „Istoriko Teatras tarp Teorijos ir Didaktikos“, in: Alfredas Bumblauskas: „Man viskas yra istorija“: bibliografijos rodyklė, 1980–2016 m., sud. Inga Leonavičiūtė, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2016, 7–19, ISBN 978-609-459-765-7.

• Idėjų istorija ir Simono Daukanto biblioteka“, in: Tarp knygų, 2018, Nr. 12, 17–20.

• Keleto mokomųjų modulių metodinės medžiagos parengimas: žr: Kultūros istorijos ir antropologijos bakalauro studijų programos moduliai ir temos: metodinė priemonė, Vilnius: VU leidykla, 2012, 46-51, 113-119, 136-142, 271-278.

• Augustinas Voldemaras – Lietuvos premjeras, neordinarinis žmogus ir Lietuvoje dar neatrastas europinio lygio istorikas (Publikuota: 2014 gegužės 30 d.). Prieiga: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/augustinas-voldemaras-lietuvos-premjeras-neordinarinis-zmogus-ir-lietuvoje-dar-neatrastas-europinio-lygio-istorikas-582-430212

• Istorikas Aurelijus Gieda: „Net ir šimtmečio kontekste reikia žiūrėti į nepriklausomos Lietuvos ištakas“ (Publikuota: 2018 balandžio 2 d.). Prieiga: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/istorikas-aurelijus-gieda-net-ir-simtmecio-kontekste-reikia-ziureti-i-nepriklausomos-lietuvos-istakas-582-937092

Mokslo populiarinimas recenzijų forma:

• „Kolektyvinės biografijos ištekliai istoriografiniame tyrime“, rec. [Valdas Selenis, Lietuvos istorikų bendrija 1918–1944 metais, Vilnius: VPU, 2007], in: Istorija 67 (2007): 66–69.

• „Istorikas ir istoriografija transformacijų laikmečiu: tarp naujos istorijos proveržių ir Klėjos sugrįžimo refleksijų“, rec. [Alfonsas Eidintas, Istorija kaip politika: įvykių raidos apžvalgos, Vilnius: Versus Aureus, 2008], in: Istorija 74 (2) (2009): 63–66.

• „Latvijos universiteto Istorijos ir filosofijos fakultetas sovietmečiu: socialinės šizofrenijos atvejis“: [recenzija] / Aurelijus Gieda (kartu su Robertas Šimkus) // Istorija. - [T.] 83(3) (2011), p. 50-58. [Recenzijoje taip pat pateikiamas pokalbio ištraukos su knygos autoriais Jāniu Kerussu, Ineta Lipša ir Kasparu Zelliu].

Knygų pristatymai:

• Aurimo Švedo knygos „Istoriko teritorija“ pristatymas (Aukso žuvys) Paviljono knygų savaitgalyje 2020. Dalyvavo knygos autorius, istorikas Aurimas Švedas. Renginį vedė istorikas Aurelijus Gieda (2020-12-04). [įrašas: https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000132115/paviljono-knygu-savaitgalis-2020-aurimo-svedo-knygos-istoriko-teritorija-pristatymas].

Dalyvavimai diskusijose-forumuose:

• Dalyvavimas diskusijoje-forume, surengtame Oskaro Haleckio knygos Europos istorijos ribos ir skirstymai vertimo sutiktuvių proga. Apie tai plačiau: „Europa, jos ribos ir Lietuva“ / Inga Leonavičiūtė, Tomas Vaiseta, in: Lietuvos istorijos studijos 35 (2015), p. 169-178.

• Vieša diskusija: Šimtmečio problema. Vasario 16 d. kontekstai. Organizavo VU Istorijos fakulteto biblioteka (dalyvavo: doc. A. Gieda, lekt. A. Grodis, dr. V. Volungevičius; 2018 m. balandžio 19 d.).

• Vieša diskusija: Kaip Lietuva šimtmetį šventė? Istorikų požiūris. Organizavo Vilniaus universiteto biblioteka ir VU Istorijos fakultetas (dalyvavo doc. A. Gieda, lekt. A. Grodis; 2018 m. gruodžio 5 d.).

• Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas 2021 m. sausio 21 d. paminėjo Petro Vileišio 170-ąjį gimimo jubiliejų. Jubiliejaus proga surengtame pokalbyje dalyvavo doc. dr. Aurelijus Gieda, Gediminas Kasparavičius, Elvyra Pažemeckaitė, Sigitas Kanišauskas, moderavo – Gytis Vaškelis.

• Dalyvavimas Lituanistų forume. Pranešimas: „Lietuvos pasakojimo idėjos, vaizdiniai, vertybės, reiškiniai, asmenybės“. Švietimo ir mokslo ministerijos, Ugdymo ir plėtotės centro, Lituanistų sambūrio organizuotas pirmasis lituanistų ir istorikų forumas Lietuvos pasakojimas mokykloje: kokį turime, kokį kursime? vyko Biržų pilies arsenalo konferencijų salėje (2014 m. rugsėjo 26-27 d.).

Viešos paskaitos:

• Pranešimas „Petro Vileišio vaidmuo lietuviškų knygų rašyme ir leidyboje 1864-1903 m.“. Renginys „Petrui Vileišiui – 170” vyko Kaune, jį organizavo Jono ir Petro Vileišių mokyklos bendruomenė, dr. Raimundas Kaminskas ir Kauno miesto visuomenės atstovai (2021-01-25; plačiau apie renginį žr. Mokslo Lietuva, 2021-02-22, Nr. 4 (669), p. 6).

• Pranešimas: ,,Kuo mums svarbūs du nepriklausomos Lietuvos dešimtmečiai“. Respublikinė konferencija („Valstybės atkūrimo šimtmetis iš šiandienos perspektyvos“) vyko Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijoje (Mažeikiai, 2017 m. rugsėjo 22 d.).

• Pranešimas: Apie Lietuvą nuo „Pavasario balsų“ iki „Varnų prie plento“. Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtą konferenciją ,,100 atsakymų piliečiui“ organizavo Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazija, o konferencijos partneriais buvo Vilniaus universitetas ir Lietuvos mokslų akademijos Mokslininkų rūmų skyrius. Konferencija vyko Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazijoje (Vilnius, 2018 m. vasario 8 d.).

• Pranešimas: ,,Pirmoji Lietuvos Respublika: proveržis, laimėjimai, atsilikimas“. Pranešimas skaitytas tradiciniame Vilniaus Žirmūnų gimnazijos bendruomenės renginyje, kurio tema buvo ,,Lietuva šiandien - mokslo ir kultūros pasiekimai“ (Vilnius, 2018 m. kovo 29 d.).

• Paskaita: „Akademinis A. Voldemaras“. Vieša paskaita Lietuvos sąjūdžio Kauno skyriaus surengtame prof. Augustino Voldemaro 135-ųjų gimimo metinių paminėjime (Kaunas, 2018 balandžio 16 d.).

• Pranešimas: „Trys Zenono Ivinskio veidai: moksle, visuomenėje, kasdienybėje“. Žemaičių Dailės muziejaus surengtas Zenono Ivinskio 110-ties metų jubiliejaus minėjimas. Renginys vyko kunigaikščio Mykolo Oginskio rūmuose Plungėje (Plungė, 2018 m. gegužės 25 d.).

• Vieši pasikalbėjimai: Nuo-iki. Pokalbis su doc. Aurelijumi Gieda. Rengė studentų korporacija Tilia (Vilnius, 2018 m. spalio 22 d.).

• Pranešimas: „Kišeniniai herojai“: Lietuvos istorijos vaizdiniai litų banknotuose. Plenarinis Vilniaus „Laisvės“ gimnazijos projekto „Mūsų daug – Lietuva viena“, II etapo („100 Lietuvos valstybingumo metų“) pranešimas (Vilnius, 2018 m. lapkričio 8 d.).

• Pranešimas: „Tautiniai herojai piniginėje“: ar tai dar vienas Lietuvos bendrumas su Vidurio Rytų Europa? Pranešimas skaitytas Vilniaus universiteto 440 m. gimtadieniui skirtame, įvairių universiteto padalinių studentų atstovybių organizuotame paskaitų ir diskusijų cikle apie pinigus, valiutas ir jų istoriją (Vilnius, Filosofijos fakultetas, 2019 m. kovo 5 d.).

Dėstomi dalykai

Kultūros istorijos ir antropologijos bakalauro studijų programa:

• Europos regionai: idėjos, tapatybės, istoriografijos (tema: Lietuva Europoje, Europa Lietuvoje);
• Kultūros istorijos įvadas: Europa (tema: Europos idėja ir kultūros samprata);
• LDK kultūros profiliai (tema: LDK XIX-XX a. kultūroje ir moderniose tapatybėse);
• Atminties kultūros studijos I (tema: Lietuviškoji atmintis 1883–1940 m.);
• Istorijos didaktika (temos: Istorijos vadovėlių studija; Mokyklinės istorijos metodiniai ir didaktiniai aspektai).

Istorijos bakalauro studijų programa:

• Istoriografija ir istorija (tema: XIX–XXI a. Lietuvos istoriografijos raida).

Istorijos magistro studijų programa:

• Lietuvos modernėjimas: 1791–1949. 

Bendrosios universitetinės studijos:

• Civilizacijų istorija (kartu su prof. A. Bumblausku).

Kituose fakultetuose:

• Dalyko (Istorijos) didaktika (būsimiems istorijos mokytojams, Filosofijos fakultete).

Mokslo publikacijos

Monografijos ir studijos:

• Chiese Lignee di Samogizia, Roma: Gangemi editore, 2013.

• Žemaitija: Moderni vėliausiojo Europos krikšto atmintis, Vilnius: R. Paknio leidykla, 2013.

• Vadovas po Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, Sud. Aistė Paliušytė, Irena Vaišvilaitė, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2012.

• La Chiesa in Lituania sotto Nazismo e Comunismo, Roma: Pontificia Universita Gregoriana, 1998.

• Baroko pradžia Lietuvoje, Vilnius, 1995.

Mokslo straipsniai recenzuojamuose leidiniuose:

• The Architecture and Art of the Reformed Ecclesiastical Communities in the Grand Duchy of Lithuania, Monuments and State of Research, in: Protestantismus in den Baltischen Landen und in Litauen, Nation und Konfession vom 16, Jahrhundet bis 1918, Ed. Mattias Asche,Werner Buchholz, Mathias Niendorf, Patric Schiele, Anton Schindling, Muenster: Aschendorf, 2021, s. 525–535.

• Trakų Dievo Motinos atvaizdo karūnavimo 1718 metais istorinis ir kulto kontekstas, in: Acta Academiae Artium Vilnensis, t. 90, Vilnius, 2018, p. 103–113.

• La Chiesa in Lituania 1940–1989, in: La Chiesa cattolica e il comunismo in Europa centro-orientale e in Unione Sovietica / ed.Jan Mikrut. Roma : Gabrieli, 2016, p. 301–325.

• La rappresentanza diplomatica della Reppublica di Lituania a Roma nel luglio-agosto 1940 e l’inizio dell’affare Villa Lituania, in: Il patto Ribentrop-Molotov, l’Italia e l’Europa (1939–1941) / ed Alberto Basciani, Antonio Macchia, Valentina Sommella, Roma: Arachne Editrice, 2015, p. 179–187.

• Urban development and historic preservation in Vilnius, in: Informationen zur Raumentwicklung, 2011, Heft 3-4, p. 1–5.

• Katalikų bažnyčios reforma ir lotyniškoji kultūra, in: Lietuva 1009–2009, Vilnius: Vilniaus dailės akademija, 2009, p. 155–161.

• The Changing Face of Vilnius: From Capital to Administrative Center and Back, in: Cities after the Fall of Communism. Reshaping Cultural Landscapes and European Identity / Edited by John Czaplicka, Nida Gelazis, and Blair A. Ruble, Washington, D.C.: Woodrow Wilson Center Press, 2009, p. 17–52.

• Stanislaus Hosius und Grűndung des Jesuitenkollegs in Wilna, in: Stanislaus Hosius. Sein Wirken als Humanist, Teologe und Mann der Kirche in Europa / Hg. von B. Jähnig und H.-J. Karp. Műnster: Aschendorff Verlag, 2007, s. 177–183.

• Between Nationalism and Universality – Catholic church in Lithuania 1919–1940, in: Aufbrűche und Umbrűche, Kirche und Gesellschaft Ostmittel- und Sűdosteuropas zwischen den Weltkriegen (1918–1939), Kőln-Weimar-Wien: Bőhlau Verlag, 2007, s. 41–49.

• Church history in Lithuania – a new approach towards institutions, contents and methods, in: Kirchen- und Kulturgeschichtsschreibung in Nordost- und Ostmitteleuropa: Initiativen, Methoden, Theorien, Münster, 2006, p. 173–180.

• Šventojo Kazimiero kulto kontekstas, in: Šventasis Kazimieras istorijos vyksme, Įvaizdis ir refleksija / sud. P. Subačius, Vilnius, 2006, p. 9–13.

• Vienas Vilniaus namas XVI a. jėzuitų šaltiniuose, in: Dailės istorijos studijos, t. 2: Dailė LDK miestuose: poreikiai ir užsakymai, Vilnius, 2006, p. 13–29.

• Ką reiškia būti krikščionimi? Bažnyčios reforma Lietuvoje / Was bedeutet es, Christ zu sein? Kirchenreform in Litauen, in : Lietuvos krikščionėjimas Vidurio Europos kontekste / Die Christianisierung Litauens im mitteleuropäischen Kontext, Vilnius, 2005, p. 295–320.

• Šventųjų kultas XVI a. antroje, XVII a, pirmoje pusėje, in: Šventieji vyrai, šventosios moterys, Šventųjų gerbimas LDK XV–XVII a. / sud. Mindaugas Paknys, Vilnius: Aidai, 2005, p. 103–147.

• Šventojo Kazimiero pasaulis, in: Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis, t. 25, 2004, p. 253–258.

• Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono Evangelisto bažnyčios altoriai, Idėja ir įgyvendinimas, in: Vilniaus dailės akademijos darbai, Dailė: Pirmavaizdis ir kartotė, Vaizdinių transformacijos tyrimai, Vilnius, 2004, p. 136–142.

• Moterys vienuolės XVII a. Lietuvoje, in: Dailė: Vilniaus Dailės Akademijos darbai, t. 31: Istorinė tikrovė ir iliuzija: Lietuvos dvasinės kultūros šaltinių tyrimai, 2003, p. 69–76.

• Bizantinės tradicijos tapyba Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, in: Lietuvos sakralinė dailė, XI–XX a. pradžia, t. 1, Tapyba, skulptūra, grafika XIV–XX a. pradžia, Lietuvos Dailės Muziejus, Vilnius, 2003, p. 172–177.

• Postkommunistische Transformations-prozesse in Litauen / kartu su A. Navicku ir kt., in.: Katholische Kirche und Zivilgesellschaft in Osteuropa / Hrsg. Manfred Spieker. Műnchen, Wien, Zűrich, 2003, p. 315–368.

• Vilniaus Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčios dekoro programa, in: Vilniaus Dailės akademijos darbai, t. 21, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės barokas: formos, įtakos, kryptys, Vilnius, 2001, p. 220–225.

• Development of Anti-Communism in Lithuania and Influences of Polish Anticommunism, in: Antykomunizm Polski, Kraków: Wydawnictwo Naukowe, 2000, p.127–135

• Vatikano II Susirinkimas ir Lietuva, in: Lietuvos Katalikų Mokslų Akademijos metraštis, Vilnius, 2000, t. 16, p. 49–56.

• Kopijavimo ir pavyzdžio problema XVII a. Lietuvos dailėje. Kelios pastabos apie XVII a. Lietuvos meninę sąmonę, in: Menotyra, Vilnius, 1989, p.19–25.

Mokslo projektai

Tarptautiniai projektai:

• Katholische Kirche und Zivilgesellschaft in Osteuropa

Projekto tikslas: aprašyti ir išanalizuoti Vidurio ir Rytų Europos šalių Katalikų Bažnyčios veiklą komunizmo laikotarpiu.

Nacionaliniai projektai:

• Pranciškus Smuglevičius - iškili Europos Apšvietos figūra Abiejų Tautų Respublikoje

Vykdyta: 2022–2024.

Projekto tikslas: įvertinti P. Smuglevičių kaip ATR  ir Europos kultūros bei politikos veikėją, tiriant jo asmenį bei veiklą Apšvietos epochos idėjų kontekste, siekiant atskleisti Smuglevičiaus, kaip Apšvietos asmenybės, originalumą ir individualumą.  Projekto tikslams pasiekti planuojama kolektyvinė monografija, tarptautinė konferencija ir trys naujausius tyrimus pristatantys vieši seminarai.

Projekto uždaviniai : Ištirti P. Smuglevičiaus šeimą, kaip unikalų ATR menininkų klaną, jo vaidmenį dailininko formavimuisi ir jo veiklos bei palikimo plėtrai. Ištirti P. Smuglevičiaus Romos laikotarpio  patirtį ir jos įtaką profesionaliam, idėjiniam, estetiniam dailininko formavimusi, jo  vizualiniam repertuarui bei jo veiklai, ypač novatoriškiems tos veiklos aspektams  ATR kultūroje.  Vertinant P. Smuglevičių kaip ATR Apšvietos veikėją, tirti jo aplinką, intelektinius ryšius, analizuoti istorinę, religinę ir politinę dailininko kūrybą ir jos refleksiją Apšvietos idėjų kontekste.

Veikla projekte: Vadovė.

• Žemaičių Krikšto ir Žemaičių Vyskupystės įsteigimo 600 metų minėjimui

Žemaitija: Moderni vėliausiojo Europos krikšto atmintis, R. Paknio leidykla, Vilnius, 2013.

• „Katalikybė ir visuomenė Lietuvoje XX amžiuje“

Projekto vadovas: dr. A. Streikus.

• „Šventųjų kultai LDK XIV–XVII a. pradžioje“

Rezultatas: Straipsnių rinkinys „Šventieji vyrai, šventosios moterys, Šventųjų gerbimas LDK XV–XVII a., sud. Mindaugas Paknys, Vilnius: Aidai, 2005.

• „Krikščionybė Lietuvos mene“

Rezultatas: Septyni parodos „Krikščionybė Lietuvos mene“ katalogo tomai.

• „Vienuolynų kelias“

Rezultatas: Leidinys „Lietuvos vienuolynai“, Vilnius, 1998.

• „Baroko kelias“

Rezultatas: leidinys Lietuvos barokas, Baltos lankos, 1996.

Kviestiniai pranešimai

• Tarptautinė konferencija “Authority. Tradition. Originality”, Prahos Karolio Universitetas, 2021 vasario 25. Key Lecture Solemn crowning of Marian images at Polish-Lithuanian Commonwealth during XVlll century in the context of the Catholic world.

Vadovavimas doktorantams, podoktorantūros stažuotojams

Vadovavimas apgintoms disertacijoms:

• Gita Drungilienė „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės katalikiškoji hagiografija: recepcija, sklaida ir šventųjų kulto bruožai XIV a. pabaigoje–XVII a. pradžioje“ (vadovauta drauge su Dariumi Baronu), 2016.

• Laura Prascevičiūtė „Valakų reformos paveldas“, 2013.

• Jonas Vilimas „Grigališkojo choralo tradicijos bruožai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XV–XVIII a.“, 2012.

• Regimanta Stankevičienė „Antakalnio Jėzus. Atvaizdas, kultas, kartotės“, 2010.

• Kristina Sabaliauskaitė „Danieliaus Shueltzo (1615–1683) tapybos kūrinių atributavimo problemos“, 2005.

• Liudas Jovaiša „Katalikiška reforma Žemaičių vyskupystėje“, 2004.

• Dalia Klajumienė „XVIII–XIX a. pirmoje pusėje iliuziškai tapyti LDK bažnyčių ir sakralinių pastatų altorių retabulai“, 2002.

• Aistė Paliušytė „Jonušo Radvilos (1612–1655) mecenatystė“, 1995.

• Tojana Račiūnaitė „Basųjų karmelitų dailė ir architektūra Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“, 1999.

Vadovavimas podoktorantūros stažuotojams:

• Dr. Marija Drėmaitė, 2011–2012.

Ekspertinė veikla

• Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija

Veikla: Komisijos narė, 2017–2021.

• Lietuvos ICOMOS

Prisideda prie Lietuvos dalyvavimo UNESCO veikloje ir UNESCO konvencijų, rekomendacijų nuostatų, programų ir projektų tikslų įgyvendinimo Lietuvoje.

• 2012–2017 LR ambasadorė prie Šventojo Sosto 2017-2019 LR ambasadorė UNESCO organizacijoje.

• 2009–2012 Europos humanitarinio universiteto prorektorė administracijai.

• 2004–2009 LR prezidento vyriausia patarėja, patarėjų kultūrai, švietimui, mokslui, sportu ir religijai grupės vadovė.

• 1985–1991 Lietuvos Mokslų akademijos Kultūros, meno ir filosofijos instituto Dailės istorijos skyriaus vedėja. 

Mokslo leidinių redakcinės kolegijos

• Tsaytschrift. EHU žydų studijų žurnalas.

Apdovanojimai, įvertinimai

• Pijaus IX ordino Didysis kryžius (Šventasis Sostas);

• Ordino Pro Merito Melitense Didysis kryžius (Maltos ordinas);

• Ordino Už nuopelnus Italijos Respublikai Didysis kryžius (Italija);

• 2018 metais išrinkta Lietuvos šimtmečio moterimi.

Dėstomi dalykai

Kultūros istorijos ir antropologijos bakalauro studijų programa:

• Įvadas į Europos kultūros studijas;
• Vizualinės kultūros studijos.

Paveldosaugos magistro studijų programa:

• Paveldosaugos teisinė ir administracinė sistema (kartu su doc.dr. Salvijumi Kulevičiumi ir Renaldu Augustinavičiumi);
• LDK paveldas.

Bendrosios universitetinės studijos:

• Paveldas: nuo globalumo iki vietos kultūros (kartu su doc. dr. Salvijumi Kulevičiumi).

Mokslo publikacijos

Monografijos, mokslo studijos: 

• На перехрестi культур: Монастир i храм Пресвятоi Трiйцi у Вiльнюсi, колективна монографiя (за редакцiею Альфредаса Бумблаускаса, Сальвiюса Кулевiчюса та Iгоря Скочиляса), Львiв, 2019, 910 стр., (autorės dalis: pratarmė p. 15–18, 2 tekstai p. 49-67-77).

• Kultūrų kryžkelė, Vilniaus Švč. Trejybės šventovė ir vienuolynas, kolektyvinė monografija, Vilnius: Vilniaus universiteteo leidykla, 2017, 408 p. (autorės dalis: pratarmė p. 15-18, tekstas, p. 37-49-56.

• Alma Mater Vilnensis: Vilniaus universiteto turtai istorijos skersvėjuose (XVI–XXI amžiai), kolektyvinė monografija, Vilnius: Vilnius universiteto leidykla, 2016, (autorės dalis 2 moksliniai tekstai p. 109–167; 225–249).

• Sas, Petro; Kirkienė, Genė; Bumblauskas, Alfredas, Chotyno mūšis 1621 – mūšis dėl Vidurio Europos, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2011, 224 p.

• Kirkienė, Genutė, LDK politikos elito galingieji: Chodkevičiai XV–XVI amžiuje, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2008, 267 p.

Šaltinių publikacijos:

• Lietuvos Metrika (1522–1530), 4-oji teismų bylų knyga (XVI a. kopija) [parengė spaudai kartu su E. Gudavičium. S. Lazutka, I. Valikonyte ir kt.], Vilnius, 1997.

Straipsniai: 

• Kirkienė, Genė, Stačiatikių integracija į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos visuomenę XV–XVI a = Integration of the Orthodox into the Society of the Grand Duchy of Lithuania in the 15th-16th centuries // Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos tradicija ir paveldo „dalybos“, Lietuvos istorijos studijos, t. 5, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2008, p. 157–168.

• Kirkienė, Genė, Suprasalio vienuolyno konfesinės priklausomybės ir pobūdžio klausimas XVI amžiaus pradžioje = The issue of Suprasl monastery confessional subordination and character at the beginning of the 16th century // Lietuvos istorijos studijos, 2006, t. 18, p. 39–50.

• Kirkienė, Genė, Gudų istoriografijos patriarcho skaitymai // Lietuvos istorijos studijos, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2005, t. 16, p. 103–105.

• Kirkienė, Genė, Новы погляд на род Хадкевiчау – графау на Шклове i Мышы // Arche пачатак, Минск: ARCHE Пачатак, 2014, t. 6, p. 59–70.

• Kirkienė, Genė, Chodkevičiai // Lietuvos didikai, Kaunas: Šviesa, 2011, p. 44–56.

• Kirkienė, Genė, Chodkiewiczowie i unia Lubelska // Unia Lubelska z 1569 roku: z tradycji unifikacyjnych i Rzeczypospolitej / redakcja Tomasz Kempa, Krystof Mikulski, Warszawa: Wydawnictwo Adam Marszalek, 2011, p. 55–61.

• Kirkienė, Genė, Sanguškos // Lietuvos didikai. Kaunas: Šviesa, 2011, p. 178–184.

• Kirkienė, Genė, Orientacja wyznaniowa i możliwości kulturalne Chodkiewiczów // Studia nad reformazją / pod redakcją Elżbiety Bagińskiej, Piotra Guzowskiego, Marzeny Liedke. Białystok: Uniwersytet w Białymstoku, 2010, p. 9–17.

• Kirkienė, Genė, Grigalius Chodkevičius // Lietuvos krašto apsaugos ministrai ir kariuomenės vadai, I tomas, Vilnius, 2008, p. 79–86.

• Kirkienė, Genė, Stephan Batory and Lithuania // A Báthoriak kora: (A Báthoriak és Európa), Nyirbator, 2008, p. 21–29.

• Kirkienė, Genė, Ar būta stačiatikių LDK politiniame elite Aleksandro valdymo laikais? = Were there Orthodox Believers in the Political Elite of the Grand Duchy of Lithuania during the Reign of Alexander? // Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras ir jo epocha: mokslinių straipsnių rinkinys, Vilnius, 2007, p. 123–130.

• Kirkienė, Genė. Iнтэграцыйныя працэсы у ВКЛ: царкуная унiя = Intergrationsprozesse im Großfürstentum Litauen: die kirchliche Union // Беларускі гістарычны агляд = Belarusian historical review, Вiльня: Еўрапейскi гуманiтарны ўнiверсiтэт, 2005, vol. 12, no. 1-2, p. 21–35. Prieiga per internetą: <http://www.belhistory.eu/gyanute-kirkene-integracyjnyya-pracesy-%d1%9e-vyalikim-knyastve-lito%d1%9eskim-carko%d1%9enaya-uniya/> [žiūrėta 2020-05-13].

• Kirkienė, Genė, Забытые замечания М. Довнар-Запольского М. Любавскому // Пятыя мiжнародныя доунараускiя чытаннi, Рэчыца, 22-23 верасня 2005 г. Гомель, 2005, p. 27–43.

Mokslo populiarinimo, meno ir kultūros leidiniuose:

•  Kirkienė, Genė, The Cossacks of Ukraine and the Grand Duchy of Lithuania: why the old themes are relevant today? // Українське Козацтво і Велике князівство Литовське. Київ: Издательство "Балтия-Друк", 2014, с. 190–198.

• Kirkienė, Genė, Bumblauskas, Alfredas, Pratarmė lietuviškajam leidimui // Ukraina: Lietuvos epocha, 1320–1569. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010, p. 7–9.

Kitos knygos, informaciniai leidiniai:

• Бумблаускас, Альфредас, Кіркєнє, Генутє, Черкас, Борис, Ващук, Дмитро, Скурвідайте, Лорета, Епоха Вітовта в історії України: 1387–1430, Київ: Балтія-Друк, 2020, 208 p.

• Александрович, Володимир, Баженова, Ольга, Ragauskienė, Raimonda, Kirkienė, Genė, Bumblauskas, Alfredas, Князi Радзивiли: науково-популярне видання, Киïв: Балтiя-Друк, 2012, 272 p.

• Bumblauskas, Alfredas (sudarytojas), Kirkienė, Genė (sudarytojas), Šabuldo, Feliksas (sudarytojas), Ukraina: Lietuvos epocha, 1320–1569 / projekto koordinatoriai ir knygos sudarytojai: Alfredas Bumblauskas, Genutė Kirkienė, Feliksas Šabuldo, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010, 140 p.

• Bumblauskas, Alfredas (sudarytojas), Kirkienė, Genė (sudarytojas), Украïна: Литовска доба 1320–1569 / [sudarytojai Alfredas Bumblauskas, Genutė Kirkienė]. Киïв: Балтiя-друк, 2008, 176 p.                                         

Knygų dalys:

• Ihoris, Teslenka, Kirkienė, Genė, Konstantinas Ostrogiškis ir jo fundacijos // Kultūrų kryžkelė: Vilniaus Švč. Trejybės šventovė ir vienuolynas: kolektyvinė monografija, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2017, p. 49–55.

• Kirkienė, Genė, Unijos idėja ir jos lietuviškoji recepcija // Kultūrų kryžkelė: Vilniaus Švč. Trejybės šventovė ir vienuolynas: kolektyvinė monografija, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2017, p. 37–48.

• Kirkienė, Genė, Тесленко, Ігор, Князь Костянтин Острозький та його фундації // На перехресті культур: монастир і храм Пресвятої Трійці у Вільнюсі: колективна монографiя, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2017, p. 55–62.

• Kirkienė, Genė, Унійна ідея та її литовська рецепція // На перехресті культур: монастир і храм Пресвятої Трійці у Вільнюсі: колективна монографiя, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2017, p. 39–54.

• Kirkienė, Genė, The Dukes Wiśniowieckis - the forgotten royal descendants of the Gediminids?: Резюме англійською мовою (в додатку) // Князі Вишневецькі. Київ: Балтія Друк, 2016, p. 3–14.

• Bumblauskas, Alfredas, Kirkienė, Genė, Погляд з Вільнюса // Князі Вишневецькі. Київ: Балтія Друк, 2016, p. 5–7.

Tezės kituose recenzuojamuose leidiniuose:

• Kirkienė, Genė, Литва и Украина – сближение путем исторического познания // Scriptorium nostrum. Електронний історичний журнал. Херсон: Херсонський державний університет, 2017, вып. 3 (9), p. 266.

Mokslo projektai

Tarptautiniai projektai:

• Stačiatikių ir unitų visuomenės Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje: istorija, kultūra, atmintis

Vadovai: doc. dr. Genutė Kirkienė (Vilniaus universitetas), prof. Ihor Skochylas (Lvovo Katalikiškasis universitetas).

Projekto tikslas:  ištirti stačiatikių ir unitų draugijų veiklą ir vaidmenį LDK istorijoje, tyrimo epicentru arba „atspirties tašku“ pasirenkant Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčios ir vienuolyno atvejį. Tyrimo laukas – istorija, kultūra, atmintis. Tyrimo pobūdis – kompleksinis tyrimas:
a) atliekami objekto istorijos, meno, atminties, archeologijos, antropologijos ir kt. tyrimai;
b)  sintetiškai taikomos Lietuvoje ir Ukrainoje praktikuojamos istoriografinės koncepcijos, metodologijos ir prieigos. Siekiama sudaryti prielaidas formuotis bendrai Lietuvos ir Ukrainos atminčiai (kaip buvusiai bendrai LDK ir šiandieninių partnerių istorinei erdvei), kurti bendrus abiejų šalių tyrėjų tinklus.

Rezultatas: kolektyvinė monografija lietuvių ir ukrainiečių kalbomis:  Kultūrų kryžkelė: Švč. Trejybės šventovė ir vienuolynas  / ПРАВОСЛАВНЫЕ И УНИАТСКИЕ ОБЩИНЫ В ВЕЛИКОМ КНЯЖЕСТВЕ ЛИТОВСКОМ: ИСТОРИЯ СВЯТОТРОИЦКОГО ХРАМА И МОНАСТЫРЯ ВИЛЬНЮСА XIV–XIX СТОЛЕТИЙ (lietuvių ir ukrainiečių kalbomis).

Veikla projekte: Mokslinis vadovas, tyrėja.

Kviestiniai pranešimai

• 2022 05 17 Skuodas (Lietuva), mokslinė konferencija, skirta Skuodo magdeburgijos 450-osioms metinėms, skaitytas pranešimas „Magdeburgijos teisė Chodkevičių valdose: Skuodo atvejis“.

• 2021 10 22-23 Černivcai (Ukraina), tarptautinė mokslinė konferencija, „Хотин 1621: війна, міф і пам’ять“ Černivcų nacionalinis universitetas, skaitytas pranešimas plenariniame posėdyje „(Ne)užmirštas legendinis karvedys- Jonas Karolis Chodkevičius“.

• 2021 11 Kražiai, tarptautinė mokslinė konferencija, skaitytas pranešimas „Jono Karolio Chodkevičiaus indėlis į jėzuitų kūrimąsi Kražiuose“.

• 2019 05 23-24 Kijevas (Ukraina) – tarptautinė mokslinė konferencija „Wolni z wolnymi, równi z równymi“/ Unia Lubelska 1569 roku w historii Europy Środkowo-Wschodniej (skirta Liublino unijos 400-osioms metinėms), skaitytas pranešimas „Rola negocjatorów litewskich w Unii Lubelskiej“.

• 2017 05 17-19 Chersonas, (Ukraina), tarptautinė mokslinė konferencija, skaitytas pranešimas plenariniame posėdyje „Lietuvos ir Ukrainos istorinės raidos paralelės“.

• 2016 09 09 tarptautinė mokslinė konferencija skirta Lenkijos karaliaus ir LDK kunigaikščio Stepono Batoro 440-osioms metinėms paminėti, VU Senato salėje, skaitytas pranešimas „Steponas Batoras ir Lietuva“.

• 2020 11 25 Kaunas, Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų karo istorijos mokslinė konferencija Vytauto Didžiojo karo muziejus (Kaunas), skaitytas pranešimas „Jono Karolio Chodkevičiaus kelias į karinę šlovę“.

Ekspertinė veikla

• Kariuomenės ir visuomenės atstovų komisija „Lietuvos karžygys“

Eksperto veikla: nuo 2020 m. ekspertė Kariuomenės ir visuomenės atstovų komisijoje „Lietuvos karžygys“.

• Fondas „Chodkevičiui 400“

Eksperto veikla: nuo 2020 m. narė (fondo vadovas Edmundas Jakilaitis).

Taikomieji tyrimai

Taikomieji projektai:

• LDK tradicijos atmintis ir paveldo lobynas – Lietuvos Rytų kaimynystės politikai ir regiono visuomenių bendravimui

Vykdyta: 2010–2018.

Projekto tikslas: projektas svarbus tuo, kad naujų dialogiškų LDK istorijos interpretacijų paieškos prisideda prie kultūrinių ryšių tarp regiono valstybių – Ukrainos ir Lietuvos – stiprinimo, o taip pat leidžia įtraukti regiono specialistus į tiesioginį bendradarbiavimą, o bendrų kūrinių/leidinių kūrimas, kuria vientisesnį ir visapusiškesnį LDK istorijos vaizdinį, integruojantį LDK paveldą, esantį skirtinguose politiniuose ir kultūriniuose regionuose, o tai savo ruožtu leidžia istorijos pagrindu kurti buvusių LDK teritorijų bendrumo jausmą, jungiantį regiono visuomenes. Ypač svarbu, jog istorijos sričių specialistai Ukrainoje įtraukti į projekto vykdymą.

2020 m. Епоха Витовта в истории Украини 1387–1430, (колектив з 5 авторів), Кийв: Балтія-друк, 2020.

Veikla projekte: Vadovė,  koordinatorė  ir tyrėja.

• LDK tradicija, vaizdinys ir modernūs tapatumai

Veikla projekte: Tyrėja (sukurti du moksliniai straipsniai).                                                                                

• LDK paveldo aktualizacija

Mokslo ir studijų populiarinimas

• 2021 rugsėjis-spalis, LRT istorinių dokumentinių laidų ciklas, 8 dalys „Triumfo kelias: Jonas Karolis Chodkevičius“.

• 2020 02 21 dalyvavimas/filmavimasis LRT Kultūrinėje laidoje „Moterys Lietuvos istorijoje – Ona Jogailaitė – ATR valdovo Stepono Batoro žmona“ (rež. J. Lingys), skirtoje regioninėms televizijoms.

• 2019 07 03 filmavimasis LRT kultūrinėje laidoje (kartu su ukrainiečių bendruomenės pirmininke Natalija Šertvytiene) tema Vilniaus švč. Trejybės šentovė ir Lietuvos ukrainiečių bendruomenė, (rež. Inga Berulienė).

• 2019 06 27 dalyvavimas/filmavimasis LRT Kūltūrinėje laidoje „Moterys Lietuvos istorijoje – LDK kunigaikšrienė Elena“.

• 2018 10 Filmavimasis LTV laidai istorine tematika „Lietuvos istorijos pėdsakai Ukrainoje Kijeve“.

Apdovanojimai, įvertinimai

• Premija už geriausią 2021 m. LRT laidų konkurso „Pragiedruliai“ televizijos laidą (laureatai) (Lietuva).

Suteikta: už dokumentinį ciklą „Triumfo kelias: Jonas Karolis Chodkevičius“, 2022 m.

• Atminimo dovana – vardinis laikrodis (Lietuva).

Suteikta: už aktyvią mokslinę veiklą tyrinėjant bendrą lietuvių, ukrainiečių, baltarusių ir lenkų istoriją, 2021 m. rugsėjo 27 d.

• Vilniaus universiteto rektoriaus Padėka (Lietuva).

Suteikta: už indėlį į universiteto veiklą, mokslinio ir pedagoginio darbo metus, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės atminties puoselėjimą ir istorijos mokslo populiarinimą.2019 m. birželio 27 d.

• Ювiлейна медаль Василiяньского Чину Святого Йосафата / Šv. Juozapato bazilijonų ordino jubiliejinis medalis (Ukraina, Lietuva).

Suteikta: Už svarbią pagalbą, prisidedant prie Vilniaus Šv. Juozapato bazilijonų vienuolyno ir Švč. Trejybės šventovės atgimimo, 2017 m. lapkritis.

• Ukrainos Prezidento premija (Ukraina).

Suteikta: už Ukrainos Metų knygos, „Хотинська битва, битва за центральну Эвропу, 2011, Baltia-druk, laureatą (Gran-Pri) laimėtoją,  2013 m.

• Vilniaus universiteto rektoriaus Padėka (Lietuva).

Suteikta: už reikšmingą mokslo rezultatų sklaidą, 2009 m. birželio 30 d.

Dėstomi dalykai

Kultūros istorijos ir antropologijos bakalauro studijų programa:

• Modulis: Lietuvos kultūros įvadas I. Lietuva (tema: Lietuvos kultūra: epochos ir lūžiai);

• Modulis: LDK Kultūros profiliai: praeitis, tradicija, paveldas (tema: LDK daugiakultūriškumas ir integraciniai procesai);

• LDK Kasdienybės istorija ir kulinarinis paveldas;

• LDK tradicija XIX ir XX a. kultūroje ir moderniose tapatybėse.

Mokslo publikacijos

Monografijos, studijos:

• Bugenienė, et al., Ed. V. Petrulis, Conservation Management Plan for the Military Research Laboratory in Kaunas: collective monograph, Kaunas: Technologija, 2021, 330 p.

Straipsniai:

• Viltė Janušauskaitė, “Development of Soviet Lithuania’s Urban Conservation System in the Baltic Context”, in: Kunstiteaduskikke Uurimusi, 2021 kd 30/3-4, Estonian Society of Art Historians and Curators, Tallinn, 2021.

• Viltė Janušauskaitė, “Modernizm a dziedzictwo? Mieszkalnictwo czy architektura? Praktyka ochrony socjalistycznej architektury modernistycznej na Litwie”, in: Modernizm w Europie – modernizm w Gdyni, vol. 7, Gdynia: Urząd Miasta Gdyni, 2020, p. 107–114.

• Viltė Janušauskaitė, “Sozialistischen Modernismus retten Über die Kluft zwischen formalem Status und realem Schutz beim modernistischen Nachkriegserbe in Litauen”, in: Denkmalschutz - Architektur-forschung - Baukultur: Entwicklungen und Erscheinungsformen in den baltischen Ländern vom späten 19. Jahrhundert bis heute / Ed. Andreas Fülberth (Hg.). Köln: Böhlau-Verlag, 2020, p. 185–203.

• Viltė Janušauskaitė, “Living in a Large Housing Estate: Insider Perspective from Lithuania”, in: Housing estates in the Baltic Countries: the legacy of central planning in Estonia, Latvia and Lithuania / editors: Daniel Baldwin Hess, Tiit Tammaru. Cham: SpringerOpen, 2019, p. 181–199.

• Viltė Janušauskaitė, “Lithuania – the Standard Setter for the Urban Heritage Protection in the Former USSR?”, in: HISTORICAL PERSPECTIVE OF HERITAGE LEGISLATION. BALANCE BETWEEN LAWS AND VALUES, ICOMOS Estonia NC; ICLAFI; Estonian Academy of Arts, 2017, p. 29–32.

• Viltė Janušauskaitė, „Masinės statybos perlai – paveldas ar palikimas?“ in: Masinės statybos gyvenamųjų rajonų architektūra Lietuvoje (Architektūra: objektai ir kontekstai Nr. 2), sud. Liutauras Nekrošius, Vytautas Petrušonis, Edita Riaubienė, Vilnius: Technika, 2017, p. 8–26.

• Viltė Janušauskaitė, “Can Nostalgia Save the District? The Case Study of Lazdynai in Vilnius, Lithuania”, in: Community, Space and Governance: Tongji University City and Society International Forum Proceedings, China, 2016, p. 128–143.

• Viltė Janušauskaitė, „Lietuvos senamiesčių apsaugos projektai tarptautinių paveldosaugos tendencijų kontekste“, in: Dailės ir architektūros paveldas: tyrimai, išsaugojimo problemos ir lūkesčiai (serija: Acta Academiae Artium Vilnensis, nr.77–78), sud. Dalia Klajumienė, 2015, p. 115–132.

• Viltė Janušauskaitė, „Lazdynai – sukonstruota vietos dvasia?“, in: Vietos dvasios beieškant, red. Rasa Čepaitienė, Vilnius, 2014, p. 398–430.

• Viltė Janušauskaitė, „Socialistinio miesto standartų ir paveldosaugos dilema: pirmojo Vilniaus senamiesčio rekonstrukcijos projekto variantai“, in: Lietuvos istorijos studijos, t. 31, 2013, p. 138–154.

Mokslo projektai

• Gyvenamoji architektūra sovietų Lietuvoje: tarp masinės ir individualios

Finansavimo šaltinis: Lietuvos mokslo taryba.
Programa: Nacionalinė mokslo programa „Modernybė Lietuvoje“.
Vykdyta: 2017–2019.
Vykdytojas: Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas.
Vadovė: dr. Marija Drėmaitė.

Projekto rezultatai: kolektyvinės monografijos (Marija Drėmaitė, Viltė Janušauskaitė, Matas Šiupšinskas, įvado autorius Andres Kurg, sudarytoja Marija Drėmaitė) Jūs gaunate butą: gyvenamoji architektūra sovietų Lietuvoje (rengimas).

Veikla projekte: Tyrėja.

Kviestiniai pranešimai

• Tarptautinė konferencija Everyday life History and its Approaches to Writing the History of Twentieth-Century Europe. Vilnius / GHI Warsaw, 2019. Pranešimo tema: “Mass Housing. Individual Perspective”.

• Tarptautinė konferencija Community, space, governance: city and society international forum 2015, Shaghai, China. Pranešimo tema: “Can nostalgia save the district? The case study of Lazdynai in Vilnius, Lithuania”.

Ekspertinė veikla

• Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto organizuojami mokymai paveldosaugos temomis

Eksperto veikla: Programos „Įvadas į teisę (paveldas)“ sudarymas, dėstymas programose „Paveldo įveiklinimas“ ir  „Įvadas į teisę (paveldas)“, nuo 2022 m.

• Kultūros paveldo ekspertų asociacijos kartu su Vilniaus universiteto Istorijos fakultetu organizuojami Nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkybos specialistų kvalifikacijos tobulinimo kursai „EKSPERTAI – SPECIALISTAMS“

Eksperto veikla: Programos sudarymas, dėstymas, nuo 2021 m. 

• Valstybinė kultūros paveldo komisija

Institucijos veiklos pobūdis, sritis: Paveldo komisija yra Seimo, Respublikos Prezidento ir Vyriausybės ekspertė ir patarėja valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos, jos įgyvendinimo, vertinimo ir tobulinimo klausimais.
Eksperto veikla: narė, nuo 2020 m.

• Vilniaus miesto savivaldybės Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba

Institucijos veiklos pobūdis, sritis: Taryba sprendžia vietinio reikšmingumo lygmens nekilnojamųjų kultūros vertybių apskaitos ir apsaugos klausimus, teikia rekomendacines išvadas, kai nagrinėjami kultūros paveldo objektų tyrimų, tvarkybos, statybos, planavimo, jų teritorijų bei apsaugos zonų nustatymo, tikslinimo ir reglamentavimo klausimai. 
Eksperto veikla: narė, nuo 2017  m.

• Lietuvos kultūros taryba

Institucijos veiklos pobūdis, sritis: Tarybos ekspertai vertina konkursiniam meno ir kultūros finansavimui iš LR biudžeto pateiktus projektus.
Eksperto veikla: ekspertė, 2022 m.

Taikomieji tyrimai

Taikomieji projektai:

• Programme Keeping It Modern by the Getty Foundation

Vykdyta: 2019–2021.

Projekto tikslas: Kauno ginklavimo valdybos tyrimų laboratorijos Konservavimo valdymo planas.

Projekto rezultatai: Conservation Management Plan for the Military Research Laboratory in Kaunas: collective monograph, Kaunas: Technologija, 2021, 330 p.

Veikla projekte: tyrimų vadovė, architektūros tyrimų ir konservavimo valdymo plano architektūros dalies ekspertė.

Mokslo ir studijų populiarinimas

• Lektorė VU IF Pedagogų kvalifikacijos kėlimo kursuose  2019–2020 m.,  Jaunojo istoriko mokykloje 2022 m., architektų kvalifikacijos kėlimo kursuose 2019–dabar (organizuojami Lietuvos architektų rūmų, Architektūros kokybės plėtros asociacijos, Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus).

• Kultūros paveldo festivalis „Heritas“ – pranešimas 2019, 2021 m., sesijos moderavimas 2020 m., viešos konsultacijos paveldo objektų valdytojams 2019–2021 m.

• Interviu paveldo apsaugos temomis (Statyba ir architektūra (perspausdinta Delfi.lt), Structum, Kultūros barai (perspausdinta lrt.lt), Archiforma, Delfi TV, LRT ir kt.) 2015–dabar.

• Mokslo populiarinimo publikacijos (Naujasis židinys, Lietuvos architektūros muziejus ir kt.).

• Mokslo populiarinimo pranešimai ( EUNIC Baltictrip 2019, Lietuvos architektų rūmų mokslinė-praktinė konferencija „Architektūros kokybė: nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimas“, Forumas „Lazdynų praeities istorijos ir ateities vizijos“, konferencija Mažųjų miestų ir miestelių apsaugos klausimai  ir t.t.).

Dėstomi dalykai

Kultūros istorijos ir antropologijos bakalauro studijų programa:

• Kultūros paveldas ir turizmas (temos: Kultūros paveldo atgaivinimas ir perteikimas - kartu su kitais dėstytojais).

Paveldosaugos magistro studijų programa:

• Kultūros paveldo vadyba, interpretacija ir komunikacija (dalis – Kultūros paveldo vadyba);
• Nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkyba.

Mokslo publikacijos

Straipsniai:

• Akvilė Naudžiūnienė, „„Naujasis žmogus“ iki pareikalavimo: mokinys vėlyvojo sovietmečio (1964–1988 m.) Lietuvos mokyklose“, in: Lietuvos istorijos studijos, 2021, t. 47, p. 99–117.

• Akvilė Naudžiūnienė, “The Polish-Lithuanian Commonwealth and Polish Nation as a contradictory subject in Lithuanian History Textbooks after regaining independence in 1990”, in: Polish Review, Spring, 2020.

• Akvilė Naudžiūnienė, “History education as a Form of Value Indoctrination in Soviet Lithuania”, in: Educational Reforms Worldwide. BCES Conference Books, 2020, Volume 18, Sofia: Bulgarian Comparative Education Society.

• Akvilė Naudžiūnienė, “Discourses and depictions of Holocaust education in Lithuanian history textbooks (1992–2012)”, in: Journal of Education, Culture, Society, 2017 Issue 2 (September), Wroclaw, p. 251–267.

• Akvilė Naudžiūnienė, “Multiculturalism in historical didactics: cases of Vilnius, Kaunas and Klaipėda”, in: Codrul Cosminului – The Scientific Annals of the University "Stefan cel Mare" Suceava, History Section (Vol. XX, No. 1., July 2014), p. 79–90.

• Akvilė Naudžiūnienė, „Tarpukario istorijos ir krašto pažinimo vadovėliai: tautinių mažumų „artumo” ir nereikšmingumo dichotomija“, in: Tautinės mažumos Lietuvoje. Virsmai ir atmintys, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2014, p. 86–103.

• Akvilė Naudžiūnienė, „Litvakiškojo paveldo recepcija nepriklausomos Lietuvos (1992–2010 m.) edukacinėje sistemoje”, in: Žydų kultūra: kasdienybės pasaulis. Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2013, p. 238–252.

Mokslo projektai

Nacionaliniai projektai:

• „Naujojo žmogaus“ ugdymas sovietinėje mokykloje: Lietuvos atvejis

Vadovė: doc. dr. Irena Stonkuvienė.

Projekto tikslas: Atlikti vėlyvojo sovietmečio Lietuvos (1968-1988 m.) moksleivio ugdymo tyrimą derinant istorinio ir edukologinio tyrimo prieigas. Tyrimo metu siekiama išsiaiškinti kaip edukologinis “naujojo žmogaus” konceptas buvo pritaikytas sovietinėje Lietuvoje, kokiomis formomis jis reiškėsi ir kokias praktikas galėjo suformuoti bei perduoti jau posovietinėms mokykloms.

Projekto rezultatai: Pranešimai tarptautinėse konferencijose anglų kalba, straipsniai recenzuojamuose mokslo leidiniuose lietuvių ir anglų kalbomis.

Veikla projekte: Tyrėja.

Tarptautiniai projektai:

• Istorinės demografijos tyrimai ir jų taikymas: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žydų surašymų pavyzdžiu [Methods of historical demography and its application: the case of Jewish censuses of the Grand Duchy of Lithuania]

Vadovė: prof. Jurgita Verbickienė (Vilniaus universitetas).

Projekto tikslas: Patikslinti  egzistuojančias istorines žinias apie Rytų Europos žydus ir pateikti pilną šio regiono žydų gyvenimo vaizdinį (istorinį, kultūrinį, socialinį bei demografinį). Projektu siekiama sukurti metodologiją, kuri įgalintų istorikus analizuoti ir lyginti žydų surašymų medžiagą su kitais visuomenėje egzistavusiais demografiniais šaltiniais.

Projekto rezultatai: Kolektyvinė monografija; susistemintų duomenų bazė.

Veikla projekte: Tyrėja.

Mokslo ir studijų populiarinimas

• Interneto svetainė: Jewish Heritage Lithuania (2019–2021)

Svetainėje pristatomas Lietuvos žydų kultūros paveldas, pateikiami atskiri objektai su trumpais aprašymais, koordinatėmis, fotografijomis. Dalis objektų iliustruojama video pasakojimais. Pirminis objektų skaičius – 100, tačiau svetainė nuolat pildoma naujais objektais.

Svetainės adresas: www.jewish-heritage-lithuania.org 

Projekto vadovai ir svetainės sudarytojai: dr. Darius Sakalauskas, dr. Akvilė Naudžiūnienė.

• Interneto svetainė-muzikinis pasakojimas: Virtualus pasivaikščiojimas po Vilniaus getą (2020)

Svetainėje pristatomas Lietuvos žydų kultūros paveldas, pateikiami atskiri objektai su trumpais aprašymais, koordinatėmis, fotografijomis. Dalis objektų iliustruojama video pasakojimais. Pirminis objektų skaičius – 100, tačiau svetainė nuolat pildoma naujais objektais.

Svetainės adresas: www.gete.lt

Veikla projekte: istorikė-konsultantė, turinio kūrėja.

• Video pasakojimai „Daugiakultūrės praeities liudininkės“

Projekte “Daugiakultūrės praeities liudininkės” per video pasakojimus apie skirtingas išlikusias sinagogas Lietuvoje pristatoma ir turtinga Lietuvos štetlų žydų istorija. Video pasakojimai nuolat prieinami tiek internetiniuose portaluose, tiek buvo transliuoti regioninių televizijų laidose. Projekto iniciatorius ir vykdytojas – Kostas Kajėnas.

Svetainės adresas: video pasakojimai prieinami www.bernardinai.lt 

Veikla projekte: Istorikė konsultantė.

• Žurnalas “Passport journal” III t., IV dalis (Lietuva, 2020)

Žurnalo-projekto „Passport journal“ III-jame tome pristatoma Lietuvos žydų istorija – tiek ją kūrusios asmenybės, interviu su atskirais bendruomenės atstovais, publicistiniais svarstymai Lietuvos žydų istorijos tema, tiek Lietuvos žydų kultūros paveldas.

Veikla projekte: Istorikė konsultantė, turinio kūrėja.

Apdovanojimai, įvertinimai

• Tautinių mažumų departmento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės premija už geriausią 2019 m. apgintą disertaciją tautinių mažumų tematika (Lietuva)

Suteikta: Už geriausią 2019 m. Lietuvoje apgintą disertaciją tautinių mažumų tematika, 2019.

Dėstomi dalykai

Kultūros istorijos ir antropologijos bakalauro studijų programa:

• Etniniai ir teritoriniai konfliktai Vidurio ir Rytų Europoje (temos: Teritoriniai konfliktai XX-XXI a. Vidurio ir Rytų Europoje; visų temų seminarai; kartu su kitais dėstytojais);

• Etninių mažumų sociokultūrinė istorija Vidurio ir Rytų Europos kontekste (temos: Etninės mažumos Lietuvoje Vidurio Rytų Europos kontekste; Lietuvos žydų istorija ir kultūra Vidurio Rytų Europos kontekste; Romai Europoje ir Lietuvoje: tarp segregacijos ir integracijos kartu su kitais dėstytojais).

Istorijos magistro studijų programa:

• Tiriamasis magistrinis seminaras (vadovauja doc. dr. N. Šepetys).

Bendrosios universitetinės studijos:

• Lietuvos etninių ir konfesinių bendruomenių istorija ir kultūra europiniuose kontekstuose (kartu su prof. dr. J. Verbickiene, dr. D. Troskovaite ir doc. dr. G. Potašenko).

Mokslo publikacijos

Monografijos:

• Alfredas Bumblauskas, et al., Alma Mater Vilnensis: trumpa universiteto istorija, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2019.

• Eligijus Raila, Ignotus Ignotas: Vilniaus vyskupas Ignotas Jokūbas Masalskis, Vilnius: Aidai, 2010.

• Arvydas Anušauskas, et al., Lietuvos vidaus reikalų istorija, Vilnius: Standartų sp., 2008.

• Alfredas Bumblauskas, et al., Universitas Vilnensis 1579–2004, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2004.

• Alfredas Bumblauskas, et al., Vilnius University 1579–1999, Vilnius: Vilniaus universitetas, 1999.

Šaltinių publikacijos:

• Vytautas Ališauskas, et al. (sud.), Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūra: tyrinėjimai ir vaizdai, Vilnius: Aidai, 2001.

Sudaryti leidiniai:

• Eligijus Raila (sud.), Europos kultūros epochos ir Lietuva: Renesansas, Barokas, Apšvieta: mokymo priemonė, Vilnius: Aidai, 2001.

• Eligijus Raila (sud.), 1791 m. gegužės 3 d. konstitucija, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2001.

Straipsniai:

• Eligijus Raila, „Įžymūs profesoriai ir mokslo sričių mokyklos“, in: Alfredas Bumblauskas, et al., Alma Mater Vilnensis: trumpa universiteto istorija, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2019, p. 66–70.

• Eligijus Raila, „Įžymūs Vilniaus universiteto auklėtiniai“, in: Alfredas Bumblauskas, et al., Alma Mater Vilnensis: trumpa universiteto istorija, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2019, p. 73–75.

• Eligijus Raila, „Pagrindiniai valstybės lūžiai ir Vilniaus universiteto permainos“, in: Alfredas Bumblauskas et al., Alma Mater Vilnensis: trumpa universiteto istorija, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2019, p. 61–62.

• Eligijus Raila, „Senojo Vilniaus universiteto uždarymas ir likimas“, in: Alfredas Bumblauskas, et al., Alma Mater Vilnensis: trumpa universiteto istorija, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2019, p. 75–79.

• Eligijus Raila, „Vilniaus meno mokykla“, in: Alfredas Bumblauskas, et al., Alma Mater Vilnensis: trumpa universiteto istorija, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2019, p. 71–72.

• Eligijus Raila, Vilniaus universitetas ir Apšvieta“, in: Alfredas Bumblauskas, et al., Alma Mater Vilnensis: trumpa universiteto istorija, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2019, p. 62–66.

• Eligijus Raila, „Jonas Basanavičius ir Sigmundas Freudas, arba kaip „atgimimo patriarchas“ su nervų ligomis kovojo“ / „Jonas Basanavičius and Sigmund Freud, or how “the Patriarch of the Revival” fought Nerve Diseases“, in: Lietuvos istorijos studijos, 2016, t. 38, p. 32–41.

• Eligijus Raila, Paulius Vaidotas Subačius, „Visažinantis ir visataisantis taisytojas“, in: Naujasis Židinys–Aidai, 2012, nr. 3, p. 158–163.

• Eligijus Raila, „Universitetas ir Vilniaus švietimo apygarda: LDK atminties horizontai“, in: Adomas Butrimas, Rūta Janonienė, Tojana Račiūnaitė (sud.), Lietuva, 1009–2009, Vilnius: Vilniaus dailės akademija, 2009.

• Eligijus Raila, „Karalius ir jo karališkasis astronomas: saulės užtemimas Augustave“, in: Naujasis Židinys–Aidai, 2008, nr. 11/12, p. 447–449.

• Eligijus Raila, „Barbora Radvilaitė: renesanso klinikinis atvejis“, in: Naujasis Židinys–Aidai, 2003, nr. 10, p. 528–532.

• Eligijus Raila, „Dienoraštis“, in: Naujasis Židinys–Aidai, 2003, nr. 4, p. 149–150.

• Eligijus Raila, „Apšvieta“, in: Vytautas Ališauskas, et al. (sud.), Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūra: tyrinėjimai ir vaizdai, Vilnius: Aidai, 2001, p. 44–57.

• Eligijus Raila, „Barokas“, Vytautas Ališauskas, et al. (sud.), Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūra: tyrinėjimai ir vaizdai, Vilnius: Aidai, 2001, p. 58–71.

• Eligijus Raila, „Gegužės 3–iosios epocha“, in: Eligijus Raila (sud.), 1791 m. gegužės 3 d. konstitucija, Vilnius: Vilniaus dailės akademija, 2001, p. 61–76.

• Eligijus Raila, „Renesansas“, in: Vytautas Ališauskas, et al. (sud.), Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūra: tyrinėjimai ir vaizdai, Vilnius: Aidai, 2001, p. 588–602.

Mokslo projektai

• Tadas Daugirdas: trispalvės savimonės archeologija

Vykdyta: 2020–2023.

Projekto turinys: Tadas Daugirdas (1852–1919) – lietuvių tautinio atgimimo veikėjas, kuris turėjo didelės įtakos tautinės savimonės formavimuisi ir valstybingumo simbolių kūrimui, tačiau ilgainiui jis pasiliko istorinės atminties periferijoje. Likdamas „milžinų paunksmėje“ jis taip ir nesusilaukė bent kiek platesnio ir atidesnio tyrinėtojų žvilgsnio. Daugirdo veikla apėmė kelias visuomeninio ir kultūrinio gyvenimo sferas: tapybą, archeologiją, muziejininkystę, etnologiją, publicistiką. Deja, jo asmenybė, suskaidyta į meninės veiklos, archeologinės praktikos ir valstybės veikėjo darbų fragmentus, taip ir liko išbarstyta po įvairius akademinius kontekstus. O jo nuopelnai lietuviškos savimonės formavimuisi vis dar lieka iš principo neįvertinti. Projektu (tyrimu) siekiama pateikti vientisą, sintetinę Daugirdo biografiją, bandant suvokti jo asmenybę kaip biografinę visumą ir omenyje turint, kad jo asmenybė puikiai atspindi lietuviškos tapatybės virsmus ir XIX a.–XX a. sandūroje užgimusio lietuvio inteligento tipo formavimąsi.

Veikla projekte: Vadovas.

• Jonas Basanavičius: asmenybė, idėjos, kontekstai

Veikla projekte: Vadovas.

Projekto rezultatai: monografija Eligijus Raila, Lietuvystės Mozė: Jono Basanavičiaus gyvenimo ir ligos istorija“, Vilnius: Naujasis Židinys-Aidai, 2020.

Ekspertinė veikla

• Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos II ekspertų komisija, Mokslinė archeologinė komisija

Dėstomi dalykai

Kultūros istorijos ir antropologijos bakalauro studijų programa:

• Kultūros istorijos įvadas II. Europa (kultūrinės epochos: idėjos ir tekstai);
• Europos regionai: idėjos, tapatybės, istoriografijos (Vidurio Europos idėja);
• Modernybė: ištakos, tapsmas ir idėjos (Apšvieta: modernybės ištakos).

Mokslo publikacijos

Pagrindinės mokslo publikacijos

Monografijos, studijos:

• Lietuvos istorija: paaugusių žmonių knyga. III dalis: Vasario 16-osios Lietuva / Alfredas Bumblauskas, Mangirdas Bumblauskas. – Vilnius: Baltų lankų vadovėliai, 2021. – 223 p.

• Bumblauskas A., Skurvydaitė L., The University of Vilnius and its „Golden Age“: introduction into the 1803–1832 epochs // Archiwum emigracji, R. 2018/2019, Zesz. (1–2) 26–27. Toruń, 2020, 79–111.

• Епоха Вітовта в історії України: 1387–1430 / Борис Черкас, Генуте Киркене, Дмитрий Ващук, Альфредас Бумблаускас, Лорета Скурвидайте. – Київ: Балтія Друк, 2020. – 208 с.

• Bumblauskas A., Edvardas Gudavičius: žmogus – istorijos meistras – akmuo // Lietuvos istorijos studijos, 2020, t. 45, p. 8-21.

• Alma Mater Vilnensis: trumpa universiteto istorija / parengė Alfredas Bumblauskas ir kiti 10 rengėjų. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2019. – 203 p. ; Alma Mater Vilnensis: a short history of the university / [edited by Loreta Skurvydaitė]. – Vilnius: Vilnius University Press, 2020. – 223, [1] p.

• Lietuvos istorija : paaugusių žmonių knyga. II dalis: Ilgasis XIX amžius / Alfredas Bumblauskas, Mangirdas Bumblauskas. – Vilnius: Baltų lankų vadovėliai, 2020. – 223 p.

• На перехресті культур: Монастир і храм Пресвятої Трійці у Вільнюсі: Колективна монографія за ред. Альфредаса Бумблаускаса, Сальвіюса Кулявічюса та Ігоря Скочиляса / 2-ге, виправл. й доповн. видання. (Серія «Київське християнство», т. 16) Львів: Видавництво УКУ, 2019. – 912 с.

• Lietuvos istorija kiekvienam / A. Bumblauskas, A. Eidintas, A. Kulakauskas, M. Tamošaitis; sudarytojas ir dalykinis redaktorius Alfonsas Eidintas. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2018. 439 p. ; Історія Литви кожному / А. Бумблаускас, А. Ейдінтас, А. Кулакаускас, М. Тамошайтіс; наук. ред. укр. вид. Володимир Поліщук. – Київ: Балтія Друк, 2018. – 422, [1] с.

• Žemaitijos krikštas. Christianizacijos procesas XV–XVII amžiuje / Alfredas Bumblauskas, Mangirdas Bumblauskas. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2018. – 372 p.

• Kultūrų kryžkelė. Vilniaus Švč. Trejybės šventovė ir vienuolynas: kolektyvinė monografija / red. Alfredas Bumblauskas, Salvijus Kulevičius, Ihor Skoczylas. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2017. – 408 p.

• Lietuvos istorija: paaugusių žmonių knyga. I dalis / Alfredas Bumblauskas, Mangirdas Bumblauskas. – Vilnius: Baltų lankų vadovėliai, 2017. – 280 p. ;

• Bumblauskas A., Šmidtas E. Žalgiris: kas atsakyta į neatsakytus klausimus? // Lietuvos istorijos studijos, 2016, t. 37, p. 9-32.

• Alma Mater Vilnensis: Vilniaus universiteto turtai istorijos skersvėjuose (XVI-XXI amžiai) / Vygintas Bronius Pšibilskis (atsakomasis redaktorius). Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2016. – XXIII, 883 p.

Mokslo projektai

Tarptautiniai projektai:

• Stačiatikių ir unitų visuomenės Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje: istorija, kultūra, atmintis / Православні та унійні спільноти у Великому князівстві Литовському: історія, культура, пам’ять

Vadovas: doc. dr. Genutė Kirkienė (Vilniaus universitetas).

Projekto tikslas: Remiantis Vilniaus Švč. Trejybės šventovės ir vienuolyno atveju, viešajame intelektualiniame Lietuvos ir Ukrainos kultūrinės atminties diskurse aktualizuoti unikalų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės rytų krikščionybės (stačiatikybės ir unitų) kultūrinį palikimą ir atlikti jo tyrimus.

Projekto rezultatai: kolektyvinė monografija lietuvių ir ukrainiečių kalbomis „Kultūrų kryžkelė: Vilniaus Švč. Trejybės šventovė ir vienuolynas / На перехресті культур: Монастир і храм Пресвятої Трійці у Вільнюсі“ (Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2017).

Veikla projekte: Tyrėjas.

Nacionaliniai projektai:

• Mokslo monografijos „Žemaitijos krikštas: christianizacijos procesas XV–XVI amžiuje“ publikavimas

Finansavimo šaltinis: Lietuvos mokslo taryba.
Programa: Valstybinė lituanistinių tyrimų ir skaidos 2016–2024 metų programa.
Vykdyta: 2018.
Veikla projekte: Vadovas.

Projekto turinys: tikslas – parengti ir publikuoti mokslo monografiją „Žemaitijos krikštas: christianizacijos procesas XV–XVI amžiuje“, skirtą paskutinio Europoje pagoniško regiono – Žemaitijos christianizacijai.

Projekto rezultatai: monografija Alfredas Bumblauskas, Mangirdas Bumblauskas,  Žemaitijos krikštas: christianizacijos procesas XV–XVI amžiuje, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2018. Knygoje siekiama parodyti pagrindinius Žemaitijos ankstyvosios christianizacijos tarpsnius, pradedant misijiniu christianizacijos etapu, kurio pagrindinis istorinis faktas yra Jeronimo Prahiškio misija 1401–1404 m., pasibaigusi paskutine pagonybės pergale. „Oficialiosios konversijos“ lūžyje, kuris apima krikštijimo akcijas ir vyskupijos įkūrimą, pagoniškasis veiksnys pasireiškė pagoniška reakcija – 1418 m. maištu, kuris vis dėlto nebenutraukė to meto tarptautinio forumo – Konstanco bažnytinio susirinkimo kuruojamo proceso. Konversijos plačiąja prasme pabaiga yra įvertinama pagal tokius rodiklius: parapijų tinklo tankis, paskutinių suaugusiųjų krikštijimo faktai, bažnyčių lankymo socialinės kontrolės sistemos faktai, dievų sąrašų bei pagoniškų praktikų liudijimai. Visi šie rodikliai leidžia teigti, kad XVII a. pradžią galima laikyti Žemaitijos konversijos pabaiga. Monografija skiriama akademinei bendruomenei ir visiems, kurie domisi istorijos bei Žemaitijos klausmais.

• LDK tradicija, vaizdinys ir modernūs tapatumai

Finansavimo šaltinis: Lietuvos mokslo taryba.
Programa: Nacionalinė mokslo programa: Valstybė ir tauta: paveldas ir tapatumas.
Data: 2010–2013
Veikla projekte: Vadovas

Projekto turinys: analizuoti svarbūs LDK istorijos fenomenai ir jų poveikis moderniems tautiniams tapatumams bei atminčiai. Projekto unikalumas atsiskleidžia dar ir tuo, jog jame pirmą kartą pradėta kalbėti apie „senalietuvius“ bei pristatyta Jerzy Giedroyco Ukrainos, Lietuvos ir Baltarusijos (ULB) koncepcija kultūroje.

Projekto rezultatai: kartu su kitais autoriais parengtos 4 knygos, 34 straipsniai, 8 internetinės publikacijos (šaltinių fragmentai, tekstai, iliustracijos ir t.t.) ir LDK atminties vietų sąrašas. Monografija Alfredas Bumblauskas, Lietuvos Didžioji Kunigaikštija ir jos tradicija, Vilnius, 2011; straipsnius rinkinys LDK istorijos ir tradicijos fenomenai: tautų atminties vietos. Straipsnių rinkinys / sudarė A. Bumblauskas ir G. Potašenko, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2013; šaltinio publikacija su įvadiniais straipsniais ir komentarais Хронограф Литовский, сиречь Летописец степенный Древлеправославнаго Христианства / Подготовлено Надеждой  Морозовой и  Григорием  Поташенко. Вильнюс, Вильнюсский университет, 2011; straipsnius ir studijų rinkinys G. Potašenko , P. Lavrinec, A. Marcinkevičius. Lietuvos rusai XX–XXI a. pradžioje: istorija, tapatybė, atmintis = Русские Литвы в XX – начале XXI вв.: история, идентичность, память, Vilnius, 2013.

2012-11-15 – 2012-11-16 įvyko tarptautinė mokslinė konferencija „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos ir tradicijos fenomenai: tautų atminties vietos“. Konferencijos tikslas – apibendrinti trejus metus vykdyto mokslinio projekto „LDK tradicija, vaizdinys ir modernūs tapatumai“ veiklą. Projektas siekė plėtoti, integruoti bei įgyvendinti metodologiškai naujus modernių valstybių tautų, t. y. Lietuvos, Baltarusijos, Lenkijos ir Rusijos, tapatybių ir istorinės atminties XIV–XXI a. pradžioje teorinius, istorinius, sociologinius bei filologinius tyrimus.

• LDK paveldo „dalybos“ II. Lietuvos Didžiosios kunigaikštijos tradicija: modernių valstybių tautų ir etninių mažumų tapatybės istoriniuose kontekstuose

Finansavimo šaltinis: Lietuvos mokslo taryba.
Programa: Tautinio identiteto išsaugojimas globalizacijos sąlygomis.
Vykdyta: 2007–2008.
Veikla projekte: Vadovas.

Projekto turinys: plėtojami bei įgyvendinami reikšmingi ir metodologiškai nauji teoriniai, istoriniai, sociologiniai bei filologiniai tyrimai šiose srityse:  (1) modernių tautų ir valstybių, t. y. Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos ir Lenkijos, tapatybių ir (2) Lietuvos Didžiosios kunigaikštijos istorijos bei (3) etninių grupių (lietuvių, lenkų, rusėnų, totorių, šių dienų baltarusių ir ukrainiečių ir kt.) tapatybių XIV–XXI a. pradžioje

Projekto rezultatai: surengti 4 moksliniai seminarai ir tarptautinė konferencija; parengtos mokslinės publikacijos; publikuotas straipsnių rinkinys Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos tradicija ir tautiniai naratyvai / leidinį sudarė: prof. Alfredas Bumblauskas, doc. Grigorijus Potašenko, Vilnius, Vilniaus universiteto leidykla, 2009.

• LDK paveldo dalybos. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos tradicija: modernių valstybių tautų ir etninių mažumų tapatybės istoriniuose kontekstuose

Finansavimo šaltinis: Lietuvos mokslo taryba.
Programa: Tautinio identiteto išsaugojimas globalizacijos sąlygomis.
Vykdyta: 2006–2008.
Veikla projekte: Vadovas.

Projekto turinys: Siekiant atnaujinti lituanistikos moksluose galiojančią LDK tradicijų tyrimo metodologiją bei Lietuvos etninių grupių tapatybių formavimosi XIV–XXI a. pradžioje sampratą, jos kultūrinį turinį ir funkcionavimą daugiakultūrėje Lietuvos aplinkoje, buvo atlikti numatyti fundamentiniai tyrimai ir išanalizuoti šiame projekte nurodyti mažiausiai tirti Lietuvos istorinio paveldo objektai ir temos (romantinė istoriografija ir jos poveikis šiuolaikinei Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos istoriografijai; šių šalių bendros istorinės atminties vietas ir kt.).

Projekto rezultatai: surengti 3 moksliniai seminarai; parengtos mokslinės publikacijos; publikuotas straipsnių rinkinys Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos tradicija ir paveldo „dalybos“ / leidinį sudarė Alfredas Bumblauskas, Šarūnas Liekis, Grigorijus Potašenko, mokslinis redaktorius Grigorijus Potašenko, Vilnius, Vilniaus universiteto leidykla, 2008.

Vadovavimas doktorantams, podoktorantūros stažuotojams

Vadovavimas doktorantams:

• Dalia Strimaitytė, Lietuvos kultūrinės diplomatijos modeliai ir jų naratyvinės paradigmos, 2022.

• Stanislovas Stasiulis, Holokausto Lietuvoje istoriografija: tradicijos ir problemos, 2018.

• Aistė Petrauskienė, Partizaninio karo vietos: įamžinimas ir įpaveldinimas nepriklausomoje Lietuvoje, 2017.

• Barbara Stankevič, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vaizdinys lenkų XX a. geopolitinėse koncepcijose: nuo Józefo Pilsudskio iki Jerzy Giedroyco, 2012.

• Aurelijus Gieda, Istoriografija ir visuomenė: istorika, istoriko profesijos ir istorinės kultūros aspektai Lietuvoje 1904–1940 m., 2013.

• Salvijus Kulevičius, Lietuvos paveldosaugos idėjiniai modeliai ir jų raiška praktikoje sovietmečiu, 2010.

• Bernardas Gailius, 1944–1953 m. partizanų karas šiuolaikinėje Lietuvos istorinėje, politinėje ir teisinėje kultūroje, 2009.

• Rūta Šermukšnytė, Lietuvos istorijos aktualinimas Lietuvos dokumentiniame kine ir televizijoje (1988–2005 m.), 2006.

• Aurimas Švedas, Sovietmečio lietuvių istoriografija: oficialusis diskursas ir jo alternatyvos (1944–1985 m.), 2006.

• Nerijus Šepetys, Molotovo–Ribbentropo paktą ir Lietuva: teorinės, istoriografinės ir istorinės problemos, 2002.

Ekspertinė veikla

• Lietuvos valstybės apdovanojimų taryba

Eksperto veikla: narys, 2009–2015.

• Lietuvos banko pinigų projektavimo ir gamybos komisija

Eksperto veikla: narys, 2002–2020.

• Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komitetas

Eksperto veikla: pirmininkas, 2010–2013.

• Žalgirio mūšio muziejus Stenbarke (Varmijos-Mozūrijos vaivadija, Olštynas)

Eksperto veikla: mokslinės tarybos narys, 2011–2016.

• Kultūros ir meno taryba prie Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos

Eksperto veikla: pirmininkas, 1998–2001.

• Valstybės atkūrimo šimtmečio programa

Eksperto veikla: ekspertas, 2017–2018.

Mokslo leidinių redakcinės kolegijos

• Lietuvos istorijos studijos

Institucija: Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas.
Veikla: redakcinės kolegijos narys, vyriausias redaktorius, nuo 2013.

• Przegląd Wschodni

Institucija: Varšuvos universitetas.
Veikla: redaktorių kokolegijos narys.

• Studia slavica et Balcanica Petropolitana. Петербургские славянские и Балканские исследования

Institucija: Sankt-Peterburgo valstybinis universitetas.
Veikla: redaktorių kolegijos narys.

• Studia dziejów Panstwa i Prawa Polskiego

Taikomieji tyrimai

• Sklaidos projektas ,,Alfredo Bumblausko straipsnių rinktinės „Lietuvos kryžkelės: Istorijos etiudai“ leidyba“

Vadovas: Alfredas Bumblauskas

Iliustruotų, mokslo populiarinimo veikalų vienas sudarytojų ir bendraautorių: Україна: литовська доба 1320–1569. Київ, 2008; Ukraina: Lietuvos epocha. 1320–1569. Vilnius, 2009; А. Бумблаускас, И. Марзалюк, Б. Черкас. Грюнвальдская битва– битва народıв. Киев, 2010; A. Bumblauskas, V. Čerkasas, I. Marzaliukas. Žalgirio mūšis – tautų mūšis. Vilnius, 2011; П. Сас, Г. Кіркєне, A. Бумблаускас. Хотинська битва 1621 – битва за центральну Європу. Київ, 2011; P. Sas, G. Kirkienė, A. Bumblauskas. Chotyno mūšis 1621 – mūšis dėl Vidurio Europos. Vilnius, 2011; В. Александрович, О. Баженова, Р. Рагаускене, Г. Кiркене, A. Бумблаускас. Князi Радзивiли. Київ, 2012; „Украïнське козацтво і Велике князівствo Литовське“ (ukr. k., 2014), „Князí Острозькí“ (ukr. k., 2014, liet. k. 2016); Князі Вишневецькі Князі (ukr. k., 2016), Олельковичі-Слуцькі (ukr. k., 2017), Епоха Вітовта в історії України: 1387 – 1430 / Борис Черкас, Генуте Киркене, Дмитрий Ващук, Альфредас Бумблаускас, Лорета Скурвидайте. – Київ: Балтія Друк, 2020.

• Mokslo žurnalo „Lietuvos istorijos studijos“ leidyba

Finansavimo šaltinis: Lietuvos mokslo taryba.
Programa: Valstybinė lituanistinių tyrimų ir skaidos 2016–2024 metų programa.
Vykdyta: 2016–2018.
Veikla projekte: Vadovas.

• LDK tradicijos atmintis ir paveldo lobynas – Lietuvos Rytų kaimynystės politikai ir regiono visuomenių bendradarbiavimui

Veikla projekte: Vadovas.

• Atminties vietų (Lietuvai ir Vilniui reikšmingų asmenybių, įvykių) išdėstymo Vilniaus mieste schema

Institucija: Lietuvos Architektų Sąjunga.
Veikla: ekspertų darbo grupės narys, 2016–2018.

• Lietuvos praeitis ir dabartis

Finansavimo šaltinis: Lietuvos Užsienio reikalų ministerija.
Vykdyta: 2006–2007.
Veikla projekte: Vadovas.

• Lietuvos vaizdinė atmintis

Veikla projekte: Vadovas.

• „Istorikos“ (istorijos teorijos ir didaktikos) atsinaujinimas mokyklai

Veikla projekte: Vadovas.

Mokslo ir studijų populiarinimas

• VU biudžetinių mokslo tiriamųjų darbų temos vadovas Lietuvos kultūra: istorija, paveldas, atmintis, 2010–2020.

• Europos kultūros tūkstantmečio virtualiai parodai parengtų internetinių projektų Lietuvos statutai bei Lietuva ir Europos ribos žemėlapiuose mokslinis vadovas, 2000.

• Pasaulinei parodai Expo 2000 parengtų internetinių projektų Lietuvos istorija – tolerancijos istorija ir Lietuva ir pasaulis mokslinis vadovas.

TV laidų ciklų kūrėjas:

• 2015, 2016, 2017 m. Nacionalinė ekspedicija Nemunu per Lietuvą (Lietuva, Baltarusija, Lenkija);

• 2009 m. Tūkstantmečio pokalbiai (16 laidų);

• 2005–2009 m. Amžių šešėliuose (116 laidų). 2006 m. laidos kūrybinė grupė apdovanota specialiu prizu „Už istorinės savimonės gilinimą“;

• 1993–2004 m. Būtovės slėpiniai (125 laidos). Laidos kūrybinė grupė 1998 m. apdovanota Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija;

• 1988–1990 m. Lietuvos istorija (28 laidos).

Apdovanojimai, įvertinimai

• Jerzy Giedroyco Lenkijos ir Lietuvos dialogo ir bendradarbiavimo forumo apdovanojimas

Suteikta: apdovanojimas kategorijoje „Istorija“ skirtas už indėlį į lietuvių ir lenkų dialogo puoselėjimą bei Lenkijos istorijos populiarinimą Lietuvoje, 2019.

• Šv. Kristoforo apdovanojimas

Suteikta: už nuopelnus Vilniui ir jo garsinimui, 2019.

• Žurnalo Przegląd Wschodni Aleksandro Geysztoro vardo premija

Suteikta: už dalyvavimą projekte Atminties kultūrų dialogai ULB (Ukraina, Baltarusija, Lietuva) erdvėje, 2007.

• Lenkijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos seimų parlamentinės asamblėjos premija

Suteikta: Už didelius pasiekimus lietuvių ir lenkų tautų bendradarbiavime, laimėjimus meno, mokslo ir kultūros srityje, 2001.

• Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premija

Suteikta, įvertinta: už laidų ciklą „Amžių šešėliuose“, 1998.

• LR Vytauto Didžiojo ordino Riterio kryžius, 2003.

• Lenkijos Respublikos ordino „Už nuopelnus Lenkijos Respublikai„ Riterio (1998) Karininko (1999) ir Komandoro (2009) kryžiai.

• Belgijos Karūnos ordino komandoro (2006), Olandijos Karūnos ordino komandoro (2007) kryžiai.

• Telšių miesto Garbės pilietis (2006); Telšių rajono savivaldybės atminimo ženklas „Už nuopelnus Žemaitijai (2019).

• S. Daukanto literatūrinės premija (1999).

Dėstomi dalykai

Kultūros istorijos ir antropologijos bakalauro studijų programa:

• Modulis: Europos regionai: idėjos, tapatybės, istoriografijos“, tema: Lietuva Europoje, Europa Lietuvoje;
• Modulis: Kultūros istorijos įvadas I. Lietuva, tema: Lietuvos istorinės atminties vietos;
• Modulis: Tiriamasis praktinis seminaras.

Archeologijos ir Paveldosaugos magistro studijų programos:

• Lietuvos istorijos teorinės ir didaktinės problemos.

Istorijos magistro studijų programa:

• Lietuvos modernėjimas: lūžiai, idėjos, fenomenai (1791–1949 m.);
• Lietuvos istorijos teorinės ir didaktinės problemos.

Laisvas kursas įvairioms bakalauro studijų programoms:

• Civilizacijų istorija.