Vilniaus universitetas

Istorinė aplinka

Arklidžių, Malkų arba Juodojo, M. Daukšos kiemo, o tiksliau - trumpa Istorijos fakulteto istorija

 

1582 m. Universiteto rektorius Petras Skarga nupirko siuvėjui T. Potockiui priklausiusį namą su sklypu, kuris buvo paskutinis Vyskupų gatvėje stovėjusių namų eilėje. Šioje vietoje prasidėjo Fakulteto istorija. XVII a. pradžioje ima formuotis, o XVIII a. universiteto pastatų inventoriuje minimas jau susiformęs uždaras kiemas. Vakaruose jis ribojosi su Vyskupų (dabar Universiteto) gatve, rytuose su bursos namu (dabar čia yra Filosofijos fakultetas), rytuose uždarė Šeimyninį (dabar M. K. Sarbievijaus) kiemą, o pietuose susilietė su Ūkiniu (dabar Bibliotekos) kiemu. Pietinio korpuso pirmame aukšte gyveno Universiteto prokuratorius ir jo padėjėjas, antras aukštas buvo skirtas skalbiniams ir drabužiams, trečiame aukšte įrengta Universiteto infirmarija (ligoninė) ir nedidelė koplyčia. Kiemą juosiančiuose pastatuose kepė duoną, laikė vežimus ir arklius, čia buvo tvartas, račiaus ir dailidės dirbtuvės. Jėzuitų laikotarpį mena išlikę skliautai pirmame ir antrame aukšte, senas įėjimas iš kiemo pusės, taip vadinama Fakulteto „broma“. Fakulteto kiemas jėzuitų laikotarpiu buvo vadinamas Arklidžių kiemu.

Po paskutinio Abiejų Tautų Respubliko padalijimo Universitetas tapo Rusijos imperijos švietimo sistemos dalimi. Imperatoriškojo Vilniaus universiteto laikotarpiu keitėsi šioje vietoje esančių pastatų paskirtis. Fakulteto kiemas iš ūkinio tapo gyvenamuoju-ūkiniu. 1803 m. pietiniuose ir vakariniuose korpusuose įrengti profesorių ir tarnautojų butai. Čia gyveno žymūs Universieto profesoriai - dailės profesorius Jonas Rustemas, teologijos profesorius Simonas Žukovskis, politinę ekonomiką dėstęs profesorius Jonas Znoska, būsimas Universiteto rektorius, profesorius Simonas Malevskis, matematikos profesorius Tomas Žickus, kurio paskaitų klausėsi ir jo bute buvo apsistojęs Adomas Mickevičius, ir t.t. Šiaurinė ir rytinė pusė vis dar buvo ūkinės paskirties, o ir pats kiemas tuo metu vadintas Malkų arba Juoduoju kiemu, mat čia buvo Universiteto malkų sandėlys. Pietvakariniame kampe per visus tris aukštus buvo įrengti tualetai.

1824-1830 m., statant generalgubernatoriaus rūmus, iškilo grėsmė Fakulteto pastatams. Remiantis klaidingais matavimais suprojektotuoti rūmai „netilpo“ Vyskupų gatvėje, todėl buvo nuspręsta nugriauti visus vakarinėje kiemo dalyje esančius pastatus. 1825 m. Rusijos Švietimo ministras atsiuntė raštą Universitetui, prašydamas apskaičiuoti, kiek kainuos vakarinio korpuso nugriovimas, Malkų kiemo sutvarkymas ir rekonstrukcija. Architekto Karolio Podčašinskio dėka pavyko įrodyti, kad griovimas yra netikslingas ir net nuostolingas. Būtų tekę ieškoti ir įrengti naujus butus profesoriams. Pastatus pavyko išsaugoti, tik teko paaukoti pietvakarinį kampą su jame esančiais tualetais. Karolis Podčašinskis nugriauto pietvakarinio kampo sienose suprojektavo nišas, imituojančias langus. Jas matome ir dabar.

Uždarius universitetą 1832 m., Fakulteto patalpose kurį laiką glaudėsi Medicinos-Chirurgijos akademija, vėliau, uždarius ją, iki pat XX a. pradžios čia buvo gyvenamos patalpos. Šį laikotarpį mena patalpų išdėstymas, laiptai, krosnys (dabar likusi tik viena), puikios medinės lubos.

Stepono Batoro universiteto laikotarpiu Fakulteto pastatai galiausiai buvo pritaikyti studijoms. 1933 m. lenkų konservatorių pastangomis Vilniaus universiteto ansamblis, kartu su Istorijos fakulteto pastatu tapo saugomu paveldo paminklu.

Dideles pertvarkas Fakultetas išgyveno 1976-1977 m., ruošiantis Universiteto 400 metų jubiliejui. Sunaikinant senąjį šiaurinį vieno aukšto korpusą, Fakultete buvo įrengta valgykla. Prie vakarinio korpuso, iš kiemelio pusės buvo pastatytas naujas trijų aukštų korpusas (galerija), išmontuotos senosios koklinės krosnys, senosios grindys pakeistos naujomis, o fakulteto kiemeliui suteiktas Mikalojaus Daukšos vardas. 1968 m. čia įsikuria atskiras Istorijos fakultetas.

2006-2008 m. Fakultetas buvo atnaujintas, grąžinta autentiška fasadų spalva, sutvarkytos auditorijos, atvertos iki tol suskaidytos erdvės, atidengti spalvingos sieninės tapybos fragmentai, atspindindintys XIX–XX a. pradžios patalpų dekoravimo tendencijas. Šioje istorinėje aplinkoje mūsų fakulteto studentai praveria istorijos duris.

 

Studentai apie VU istorijos studijas

Istorijos fakultetas – vienas mažiausių Vilniaus universitete, todėl čia veikianti studentų ir dėsty...

Kvietimas dalyvauti 3-oje paveldosaugos vasaros mokykloje „Kultūriniai kraš…

Vasaros mokykla vyks 2019 m. rugpjūčio 4-11 d. Nidoje, Lietuvoje.Kviečiame studentus, jaunus ir paty...

Viltė Janušauskaitė gins disertaciją „Urbanistinio paveldo apsauga sovietin…

2019 m. birželio 20 d. Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto 218 auditorijoje (Universiteto g. 7...

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos