Istorijos fakultetas kviečia studijuoti Kultūros paveldo magistro studijų programoje, kurioje rengiami kvalifikuoti specialistai, išmanantys tradicines ir naujausias kultūros paveldo sampratas, jo apsaugos koncepcijas bei metodus, o taip pat gebantys dirbti kultūros paveldo administravimo, perteikimo ir tyrimų (išskyrus ardomuosius tyrimus) srityse. 2024 m. programa papildyta naujais studijų dalykais, kuriuos skaito Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedros bei kviestiniai dėstytojai – patyrę paveldosaugos srities praktikai, menotyrininkai. Orientuojamasi į subalansuotas praktikos ir teorijos žinias, reikalingas naujos kartos paveldosaugos ir kultūros lauko specialistams bei atveriančias plačias karjeros galimybes.
Privalomiesiems keturiems studijų dalykams pirmo kurso I ir II semestruose skirta 24 kreditai. Dalykai Paveldosaugos teisinė ir administracinė sistema (prof. I. Vaišvilaitė, doc. dr. S. Kulevičius, Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos direktorius R. Augustinavičius ), Kultūros paveldo teorija (prof. dr. M. Drėmaitė, doc. dr. S. Kulevičius,) ir Lietuvos istorijos teorinės ir didaktinės problemos (prof. A. Bumblauskas), Nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkyba (d. V. Janušauskaitė) formuoja programos struktūrą metodologine prasme.
Pasirenkamiems studijų programos dalykams pirmo kurso I ir II semestruose skirta po 18 kreditų. Pasirenkamieji dalykai yra dviejų profilių: bendrieji, skirti bendriesiems paveldosaugos srities gebėjimams ugdyti ir dalykiniai, kuriuose gilinamasi į atskiras paveldo sritis. Tokia programos struktūra leidžia gilinti teorines ir praktines žinias atsižvelgiant į individualius studijuojančiųjų interesus.
Bendruosius dalykus dėsto savo sričių specialistai, pripažinti ir patyrę praktikai bei teoretikai. Rudens semestre (I) iš bendrųjų dalykų galima rinktis kursus GIS ir informacinės technologijos paveldosaugoje (doc. dr. R. Tučas), Kultūros paveldo vadyba, interpretacija ir komunikacija (lekt. dr. V. Janušauskaitė, asist. dr. A. Vaitkuvienė), o pavasario semestre (II) – kursus Kultūrinis turizmas (lekt. dr. L. Skurvydaitė), Kultūros paveldo vadyba ir Muziejus muzeologijos ir istorinės kultūros studijų sąveikoje (doc. R. Šermukšnytė).
Dalykiniuose kursuose gilinamasi į konkrečias paveldo sritis, juos dėsto patyrę šių sričių specialistai. Rudens semestre (I) siūloma rinktis iš dalykų Archeologinis paveldas, jo tyrimų ir apsaugos problemos (doc. dr. J. Poškienė ir kviestinis dėstytojas) ir Dokumentinis paveldas (lekt. dr. I. Leonavičiūtė), o pavasario semestre (II) – iš dalykų Dailės paveldo apskaita ir apsauga (lekt. dr. D. Klajumienė) ir Architektūros ir urbanistikos paveldo apsauga (prof. dr. M. Drėmaitė).
Antrieji studijų metai skirti praktikoms (30 kreditų) bei baigiamojo magistro darbo rengimui (30 kreditų). Magistrantūros tiriamasis seminaras (III semestras) skirtas gilinti bakalauro studijose įgytas žinias ir kelti naujas mokslines bei tyrimų idėjas formuojant individualų magistrinio darbo profilį.
Profesinės veiklos galimybės. Kultūros paveldo studijų magistro kvalifikacinis laipsnis ir profesinė kvalifikacija yra reikalinga norint įgyti paveldosaugininko profesiją ir dirbti paveldosaugininko arba susijusį darbą valstybinėje paveldo apsaugos sistemoje, saugomose teritorijose, muziejuose, kitose valstybinėse institucijose, susijusiose su kultūros politikos, įvaizdžio kūrimo, tarptautinio bendradarbiavimo veiklomis, mokslinių tyrimų institucijose, turizmo sektoriuje.
Su Kultūros paveldo magistro studijų planu susipažinkite čia.