Leidžiami mokslo darbai

Senųjų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kelių aprašymai

LDK keliu aprasymaiAlgirdas Antanas Baliulis, Tomas Čelkis, Senųjų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kelių aprašymai, Vilnius: Vilniaus uni­versiteto leidykla, 2018. – 432 p.; ISBN: 9786090700075. 

Istorikų dr. Algirdo Antano Baliulio ir VU Istorijos fakulteto dėstytojo dr. Tomo Čelkio parengta knyga „Senųjų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kelių aprašymai“.

Šaltinių leidinyje publikuojami XVIII a. 8–9 dešimtmečiais parengti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sausumos kelių ir tiltų aprašymai. Šią reviziją inicijavo Iždo komisija. Jos metu valstybės pareigūnai apvažiavo ir apžiūrėjo svarbius kelius, vertino pravažumą gerinusių inžinerinių įrenginių būklę, apskaičiavo jų remonto išlaidas. Kartu registruoti mokesčiai, kurie rinkti ant tiltų ir upių perkėlose. Aprašuose išsamiai lokalizuota dalis valstybės traktų, nurodytos prie jų buvusios gyvenvietės, dvarai, miesteliai, miestai ir stambūs geografiniai objektai. Itin gausi istorinė toponimika. Išsamiai aprašyti per upes statyti mediniai ir mūriniai tiltai bei jų architektūra, tiksliai nusakytos upių brastų ir pelkių žemgrindų vietos. Skelbiami šaltiniai yra tarpdisciplininio pobūdžio ir praverčia ne tik istorijos, bet ir archeologijos, paveldosaugos bei kitų sričių tyrimuose.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos šaltinių leidyba įgauna pagreitį. Publikuojami pavieniai archyviniai rankraštiniai dokumentai arba jų rinkiniai, reguliariai skelbiamos Lietuvos Metrikos knygos. „Šaltinių sklaida atveria parankesnį jų informacijos prieinamumą, išplečia panaudos galimybes ir neretai aktualizuoja naujų mokslinių tyrimų temas. Istoriografijoje seniau parašytas knygas neišvengiamai keičia kitos – naujesnės, nes, pasak Wernerio Paravicinio, istorijos mūza – Klėja nuolat išgyvena amžiną jaunystę. Išties, mokslas nenutrūkstamai ieško naujų įžvalgų ir interpretacijų. Tuo tarpu šaltinių publikacijų „gyvybingumas“ yra ilgalaikiškesnis – jos ne taip greitai sensta, nors jų publikavimo principai taip pat keičiasi. Prieš šimtą ar daugiau metų pasirodę leidiniai nebeatitinka esamų publikavimo taisyklių, o skaitytojai ir tyrėjai kelia klausimus – ar parengtuose leidiniuose neįsivėlę klaidų ir netikslumų. Be to, šaltinių leidyba svarbi tuo, kad saugo originalių dokumentų informaciją nuo galimo pradingimo, pergyvenant katastrofas – nuo gaisrų iki karų. Todėl šio leidinio rengėjai siekia papildyti istorijos šaltinių publikacijų biblioteką nauja XVIII a. antros pusės LDK dokumentų knyga“, – teigia knygos rengėjai.

 

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos